Civilinė byla Nr. e2-353-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos Loftai“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Project LT (ankstesnis pavadinimas – NORD 1, uždaroji akcinė bendrovė) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties  civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos Loftai“ nemokumo (bankroto) byloje, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Project LT.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šviesos Loftai“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Regina Stuogienė; nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 3 d.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. birželio 22 d., 2024 m. vasario 19 d. nutartimis patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d.

4.       Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) ,,Šviesos Loftai“ nemokumo administratorė Regina Stuogienė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2023 m. liepos 17 d. pateikė jos atlikto bendrovės sandorių patikrinimo rezultatus ir nurodė, kad ginčijamų sandorių nenustatyta.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-757-910/2023 LUAB ,,Šviesos Loftai“ kreditorei LUAB ,,Pilaitės terasos IV“ leista atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą.

6.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi nemokumo administratorė Regina Stuogienė atstatydinta iš LUAB „Šviesos Loftai“ nemokumo administratorės pareigų. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi LUAB „Šviesos Loftai“ nemokumo administratoriumi paskirtas Valdas Rakauskas.

7.       2024 m. sausio 10 d. buvo gautas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo UAB „I asset management“ (toliau – ir Fondas ar pareiškėjas) prašymas atnaujini praleistą terminą pareikšti finansinį reikalavimą ir patvirtinti jo antrosios eilės 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą (I etapo – 95 000 Eur; II etapo – 22 073,13 Eur) LUAB „Šviesos Loftai“ nemokumo byloje.

8.       Fondas

prašyme nurodė, kad 2021 m. kovo 19 d. Fondas ir bendrovė sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria Fondas suteikė bendrovei atlygintinę 95 000 Eur paskolą su 12 proc. metine palūkanų norma. 2022 m. rugsėjo 1 d. Susitarimu Paskolos sutartyje numatyta metinė palūkanų norma padidinta iki 24 proc. Bendrovės prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymas buvo užtikrintas svetimo daikto hipoteka.

9.       Fondo vertinimu, egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių ir nuo Fondo valios nepriklausančių priežasčių. Visų pirma, Fondas nebuvo informuotas apie bendrovei iškeltą nemokumo (bankroto) bylą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos. Antra, nei bendrovė, nei tuometinė bendrovės nemokumo administratorė, pažeisdami sutartinius įsipareigojimus ir (ar) JANĮ nuostatas, neinformavo Fondo apie bendrovei iškeltą bankroto bylą ir būtinybę iki nustatyto termino pateikti savo finansinį reikalavimą. Trečia, atsisakymas įtraukti Fondą į bendrovės kreditorių sąrašą nepagrįstai pažeistų jo teisėtų lūkesčių bei teisinių santykių stabilumo principus, kadangi iš Fondo būtų atimta teisė dalyvauti savo skolininko bankroto procese ir galimai bent iš dalies susigrąžinti iš jo skolą, nors Fondas de facto (faktiškai) neatliko teisei priešingų veiksmų, nebuvo nesąžiningas. Ketvirta, teismai analogiškose teisinėse situacijose yra suformavęs praktiką, pagal kurią kreditoriaus pareikštas prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti tenkinamas, jei šis kreditorius nebuvo nemokumo administratoriaus informuotas apie iškeltą skolininko bankroto bylą ir būtinybę pateikti tvirtinti savo finansinį reikalavimą.

10.       Fondas

nurodė, kad turi pagrįstą reikalavimo teisę bendrovės atžvilgiu pagal Paskolos sutartį ir papildomą susitarimą dėl palūkanų normos pakeitimo – turi teisę prašyti patvirtinti jo antrosios eilės 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 95 000 Eur pagrindinės skolos (I etapas) ir 22 073,13 Eur bendros palūkanų ir netesybų sumos (II etapas).

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

11.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir į LUAB „Šviesos Loftai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įrašė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo UAB „I asset management“, 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą.  

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Fondui apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą buvo pranešta elektroniniu paštu, o duomenys apie registruotų siuntų siuntimą pašte saugomi 6 mėnesius nuo siuntimo dienos, todėl įrašo apie siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Teismas nustatė, kad Fondui bankroto byloje žinomu adresu (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu nebuvo išsiųsta nutartis apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei, taip pat elektroninėje byloje Fondui ieškinio priedai nebuvo siunčiami, tik pasiūlyta susipažinti su jais įstatymo nustatyta tvarka. Ieškinio kopija įteikta 2023 m. liepos 31 d. paštu Fondą valdančiai bendrovei adresu (duomenys neskelbtini), o Fondo advokatui prieiga prie elektroninės bylos Nr. e2-226-460/2024 buvo suteikta 2023 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas nutarė, kad būtent nuo šios datos Fondui faktiškai tapo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas 2024 m. sausio 10 d., t. y. per mėnesį nuo tos dienos, kai Fondo atstovui tapo žinomi visi duomenys apie bendrovę, todėl teismas nutarė, kad praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti turi būti atnaujintas.

13.       Teismas nustatė, kad nuo paskolos sutarties suteikimo dienos bendrovė sumokėjo Fondui 18 018,33 Eur. Ši suma paskirstyta pagal Fondo pateiktą skaičiavimą pagal Paskolos sutarties 7.5 papunktį nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. Teismo vertinimu, tai, kad dalis paskolos bendrovės vadovo nurodymu buvo pervesta kito asmens paskolai refinansuoti, neatleidžia bendrovės nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį ir neturi reikšmės bendrovės skolai nustatyti. Paskolos sutartis nenuginčyta, todėl privalo būti vykdoma. Teismas nutarė, kad bendrovės pareigos grąžinti suteiktą paskolą nepanaikina ir tai, jog Fondas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto.

14.       Teismas nurodė, kad Fondo argumentai dėl bendrovės nemokumo administratoriaus nušalinimo neturi reikšmės finansiniam reikalavimui patvirtinti, pareikštas nušalinimas, papildomai pateikta informacija nagrinėtini bankroto byloje JANĮ 39 straipsnio nustatyta tvarka pagal kreditorių pareiškimą.

15.       N. F. pateikė nuomonę dėl galimai padaryto nusikaltimo, tačiau teismas nutarė, kad vien tik teismų informacinės sistemos LITEKO paskyros naudojimas ar bendravimas su kitų dalyvaujančių byloje asmenų advokatais, kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis, iš jų ir su buvusiu bendrovės vadovu, kuris taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo, nesutikimas su Fondo finansiniu reikalavimu, papildomų duomenų reikalavimas, nepakankami pagrįstai manyti, jog padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.

 

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

16.       Atskirajame skunde atsakovė LUAB „Šviesos Loftai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir Fondo prašymą dėl 117 073,13 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Šviesos Loftai“ bankroto byloje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti terminą Fondo prašymui dėl finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinti. Teismas neteisingai nusprendė, kad Fondui apie iškeltą bendrovės bankroto bylą faktiškai tapo žinoma tik 2013 m. gruodžio 12 d. Teismas turėjo įvertinti ne tik tą faktą, kada Fondo atstovui buvo suteikta prieiga prie bylos per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), bet ar Fondas privalėjo žinoti apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą iki 2023 m. gruodžio 12 d. Fondas yra finansų srities verslininkas, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl galėjo raštu ar žodžiu pasidomėti, kodėl nėra vykdomi įsipareigojimai ir taip sužinoti apie bendrovei iškeltą bankroto bylą. Fondas nevykdė savo pareigos informuoti bendrovę apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Bendrovės nemokumo administratorė informavo Fondą Juridinių asmenų registre ir Paskolos sutartyje nurodytu Fondo adresu – Vilnius, Liepyno g. 25, todėl laikytina, kad Fondas apie bendrovės bankroto bylą buvo informuotas tinkamai ir jis yra atsakingas, jeigu nemokumo administratorės pranešimo negavo.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas patvirtinti Fondo finansinį reikalavimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog faktiškai 81 776,82 Eur paskolos dalis bendrovei nebuvo pervesta, o buvo pervesta su bendrove susijusio asmens A. S. finansiniam įsipareigojimui RATO kredito unijoje padengti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ši paskolos dalis buvo suteikta bendrovei. Palūkanos ir kitos pagal Paskolos sutartį skaičiuojamos sumos turėtų būti skaičiuojamos nuo Fondo faktiškai bendrovei paskolintos ir pervestos sumos – 13 233,18 Eur. Be to, palūkanų dydis už visą naudojimosi dalimi paskolos laikotarpį iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo turėtų būti ne didesnis nei 12 proc., nes 24 proc. palūkanos yra labai didelės palyginus su kitų kredito įstaigų palūkanomis bei atsižvelgus į prastą bendrovės finansinę padėtį. Taip pat per didelė ir delspinigių suma.

17.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB Project LT atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo dar 2022 m. gruodžio 3 d., todėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas pateikti finansinį reikalavimą pasibaigė 2022 m. gruodžio 8 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas praleido JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, o ši aplinkybė, vadovaujantis JANĮ 41 straipsnio 6 dalimi, yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimo teisė pasibaigė ir pareiškėjo prašymas negalėjo būti patenkintas.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nemokumo administratorės nebuvo informuotas apie iškeltą bankroto bylą. Kreditorė iš nemokumo administratorės Reginos Stuogienės gavo dokumentus, liudijančius, kad pareiškėjui informacija apie bankroto bylos iškėlimą buvo išsiųsta 2022 m. gruodžio 6 d. Tai liudija kreditorės teismui pateiktas byloje laiškų perdavimo–priėmimo aktas, kuris yra pasirašytas kurjerio. Byloje yra įrodymai apie tai, kad kurjeris perėmė laiškus iš nemokumo administratorės, jog laiškas pareiškėjui buvo siųstas tinkamu adresu – paties pareiškėjo nurodytu adresu Paskolos sutartyje.

17.3.                      Neaišku, kodėl pareiškėjas, suėjus 2023 m. kovo 19 d. paskolos grąžinimo terminui, nežinojo apie bendrovei iškeltą bankroto bylą. Paskolos sutartimi buvo suteikta keliasdešimt tūkstančių eurų paskola. Pareiškėjas yra juridinis asmuo – Fondas, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, todėl Fondas negalėjo nežinoti apie bendrovei iškeltą bankroto bylą. Be to, pareiškėjas dėl paskolos išieškojimo kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą, o 2023 m. birželio 13 d. notarė Lilija Šilerienė surašė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš hipotekos skolininkės UAB „Šviesos Loftai“ ir įkaitų davėjų E. S. ir S. S.. Pareiškėjas, įgyvendindamas šį procesą, negalėjo nežinoti apie bendrovei iškeltą bankroto bylą.

17.4.                      Teismas, teigdamas, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui bankroto byloje žinomu adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo išsiųsti dokumentai, nesiaiškino, kad dokumentų siuntimo metu pareiškėjo adresas buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

17.5.                      Teismas netinkamai įvertino, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys, nutartį iš esmės grindė keliais lakoniškais sakiniais, nevertindamas, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, nelaikė, jog pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Toks pareiškėjo teisių įgyvendinimas neturėjo būti patenkintas atnaujinant terminą, kadangi tai reiškia tik formalų teisingumo vykdymą, pirmenybės suteikimą vienam kreditoriui.

18.       Atsiliepime į atsakovės LUAB „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą pareiškėjas Fondas prašo atmesti LUAB „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ne

mokumo administratorius ginčija Fondo finansinį reikalavimą ne dėl to, kad siekia apginti bendrovės ir jos kreditorių interesus, o dėl to, jog tai naudinga buvusiems bendrovės savininkams A. S. ir jo tėvams, gyvenantiems Fondui įkeistuose butuose. Nemokumo administratorius byloje laikosi neteisingos pozicijos, kad bendrovė neva pasiskolino iš Fondo ne 95 000 Eur, o 13 233,18 Eur. Tai prieštarauja tiek Paskolos sutarčiai, tiek pagal ją Fondo atliktiems mokėjimo pavedimams, kuriais buvo išmokėta 95 000 Eur paskola.

18.2.                      Bendrovės nemokumo administratorė Regina Stuogienė turėjo pareigą informuoti Fondą apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, tačiau jos neįvykdė. Tai pagrįstai konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, pažymėjęs, kad byloje neįrodyta, jog Fondas buvo tinkamai informuotas apie bankroto bylos iškėlimą. Būtent nemokumo administratoriui tenka įstatyminė pareiga įrodyti, kad buvusi bendrovės nemokumo administratorė tinkamai informavo Fondą apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą.

18.3.                      2022 m. gruodžio 6 d. siuntų priėmimo–perdavimo aktas neįrodo, kad buvusi bendrovės nemokumo administratorė tinkamai informavo Fondą apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, kadangi: i) bendrovės kreditoriumi yra uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“, o ne Fondo valdymo įmonė UAB „I asset management“, vadinasi, pranešimas turėjo būti siunčiamas Fondui (kreditoriui), o ne jo valdymo įmonei; ii) siuntų priėmimo–perdavimo akte nėra duomenų, kuris konkrečiai asmuo perdavė šias siuntas siuntų tarnybai; iii) nemokumo administratorius nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Fondas (ar jo valdymo įmonė) gavo buvusios bendrovės nemokumo administratorės 2022 m. gruodžio 6 d. siųstą pranešimą arba, jog jis buvo bent bandytas realiai įteikti Fondui. Byloje nepateikti duomenys apie siuntos įteikimą Fondui ar jo valdymo įmonei. Be to, siuntos tarnybos SAMUS tinklapyje patikrinus siuntų priėmimo–perdavimo akte nurodytus Fondo valdymo įmonei UAB „I asset management“ adresuotos siuntos sekimo kodus matyti, kad tokia siunta neegzistuoja.

18.4.                      Nepaisant to, kad Fondo adresas nuo 2023 m. balandžio 25 d. pasikeitė ir pastarasis neinformavo apie tai bendrovės, tai nepaneigia faktų, jog: i) Paskolos sutarties 8.2 punkte numatyta, kad bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo informuoti Fondą apie tai, kad gavo rašytinį pranešimą dėl galimo jos bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pranešimą apie jau iškeltą bendrovės bankroto bylą; ii) 2022 m. gruodžio 3 d. įsiteisėjus nutarčiai dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, pagal JANĮ reikalavimus pranešimas Fondui turėjo būti išsiųstas iki 2022 m. gruodžio 7 d. (imtinai), kai Fondo adresas dar nebuvo pasikeitęs; iii) byloje nėra įrodymų, kad kurjerių tarnyba SAMUS įteikė arba bandė įteikti Fondui arba bent jau jo valdymo įmonei buvusios nemokumo administratorės siųstą pranešimą apie bendrovei iškeltą bankroto bylą bet kuriuo bendrovei 2022 m. gruodžio mėn. žinomu adresu, nurodytu Fondo ir bendrovės sudarytoje Paskolos arba Hipotekos sutartyje, t. y. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įrodymų, jog buvusi bendrovės nemokumo administratorė Fondui siuntė informaciją Paskolos sutartyje nurodytu S. J. elektroninio pašto (toliau – el. pašto) adresu (duomenys neskelbtini).

18.5.                      Nemokumo administratorius nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo patvirtinti Fondo prašyme nurodyto finansinio reikalavimo. Vien tas faktas, kad dalis suteiktos paskolos buvo pervesta ne pačiai bendrovei, de jure (teisiškai) nereiškia, jog bendrovė negavo šios paskolos dalies. Paskolos sutartis su visais pakeitimais yra galiojanti, nenuginčyta teismine tvarka, todėl bendrovė pagal šią sutartį pasiskolino iš Fondo ne 13 233,18 Eur, o 95 000 Eur. Nemokumo administratoriaus argumentai, kad palūkanos ir delspinigiai skaičiuotini nuo 13 233,18 Eur, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti, kadangi jis nepateikė objektyvų įrodymų, jog bendrovė, būdama vienintele paskolos gavėja pagal Paskolos sutartį, pasiskolino iš Fondo tik 13 233,18 Eur.

18.6.                      Nors nemokumo administratorius atskirajame skunde pasisako dėl neva per didelių palūkanų ir delspinigių normų, tačiau neprašo jas sumažinti. Nemokumo administratoriaus siekis sumažinti šalių laisva valia sutartą palūkanų ir delspinigių normą yra nesąžiningas ir pažeidžia Fondo teisėtus interesus. Fondas neskolintų bendrovei lėšų, jei palūkanų ir (ar) delspinigių norma būtų mažesnė, todėl šios Paskolos sutarties sąlygos yra esminės ir negali būti keičiamos vien dėl to, kad bendrovė nebegali jos vykdyti, o nemokumo administratoriui jos atrodo „per didelės“.

19.       Atsiliepime į suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB Project LT atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atmesti UAB Project LT atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo priėmė UAB Project LT atskirąjį skundą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo ir už kurį per nustatytą terminą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Pirma, kreditorei pavėlavus sumokėti žyminį mokestį per pirmosios instancijos teismo nustatytą 3 darbo dienų terminą ir neprašius šio termino atnaujinti, teismas turėjo ne priimti, o atsisakyti priimti kreditorės atskirąjį skundą, grąžinant jį padavusiam asmeniui. Antra, atskirąjį skundą reiškiantis asmuo turi suformuluoti atskirojo skundo dalyką, iš esmės prašydamas priimti vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, tačiau kreditorė tik prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nenurodydama kokios konkrečios nutarties priėmimo ji prašo.

19.2.                      Terminas pareikšti finansinius reikalavimus bendrovės bankroto byloje, buvo nustatytas iki 2023 m. sausio 6 d. Vien tai, kad Fondas ne dėl savo kaltės praleido terminą pareikšti finansinį reikalavimą, nereiškia, jog Fondas neturi teisės kreiptis dėl šio termino atnaujinimo ir jo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs nutarties dėl bendrovės pabaigos, todėl Fondas nepavėlavo pasinaudoti JANĮ numatyta teise prašyti atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti bendrovės nemokumo byloje.

19.3.                      Buvusi bendrovės nemokumo administratorė turėjo ne formaliai, o realiai pasirūpinti, kad bendrovės kreditorius gautų jos siunčiamą pranešimą apie bendrovei iškeltą bankroto bylą. Fondui nebuvo pranešta apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą. Į bylą pateiktame kurjerių tarnybos SAMUS priėmimo–perdavimo akte nėra nemokumo administratorės parašo, kuris paliudytų, kad būtent ji šias siuntas perdavė kurjeriui ir, jog Fondui adresuota siunta buvo perduota kurjeriui. 2023 m. birželio 13 d. vykdomajame įraše nėra duomenų apie tai, kad bendrovė bankrutuoja.

19.4.                      Kiti kreditorės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo yra iš esmės tapatūs nemokumo administratoriaus atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, dėl kurių Fondas pasisakė atsiliepime į nemokumo administratorės atskirąjį skundą. Dėl to plačiau nepasisako ir prašo vadovautis jo atsiliepime į nemokumo administratorės atskirąjį skundą išdėstytais motyvais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis)

21.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

22.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. balandžio 29 d. gauti Fondo rašytiniai paaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad Fondas iš esmės siekia informuoti teismą apie naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, susijusią su kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimu.

23.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

24.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Analogiškas draudimas yra taikomas ir atsiliepimui į apeliacinį skundą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Tokia pati nuostata taikytina ir atskirųjų skundų nagrinėjimui.

25.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

26.       Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

27.       Nagrinėjamu atveju iš Fondo pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, kad jis siekia papildyti atsiliepimus į atskiruosius skundus, tačiau terminas atsiliepimams į atskiruosius skundus pateikti yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti Fondo papildomai pateiktus rašytinius paaiškinimus. 

Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

28.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 86 punktas).

29.       Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į LUAB „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) išplėstinį išrašą apie bendrovę; Registrų centro Gyventojų registro pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kreditoriaus K. R. ir bendrovės nemokumu administratoriaus Valdo Rakausko prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu; antstolio J. P. 2024 m. balandžio 3 d. Patvarkymą dėl priverstinio patekimo į gyvenamąsias patalpas.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pateiktais naujais įrodymais, nutaria, kad šie dokumentai nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl termino pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimu ir pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimu, todėl tokie įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl apelianto UAB Project LT atskirojo skundo trūkumų

31.       Fondas

atsiliepime į UAB Project LT atskirąjį skundą nurodo, kad: i) pavėlavus sumokėti žyminį mokestį per pirmosios instancijos teismo nustatytą 3 darbo dienų terminą ir neprašius šio termino atnaujinti, teismas turėjo ne priimti, o atsisakyti priimti kreditorės atskirąjį skundą, grąžinant jį padavusiam asmeniui; ii) atskirąjį skundą reiškiantis asmuo turi suformuluoti atskirojo skundo dalyką, iš esmės prašydamas priimti vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, tačiau kreditorė tik prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nenurodydama kokios konkrečios nutarties priėmimo ji prašo.

32.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs UAB Project LT atskirąjį skundą, 2024 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė terminą „per 3 darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti valstybei 54 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus apie nutarties įvykdymą“. Be to, teismas nurodė, kad per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą. 2024 m. kovo 28 d. teismui pateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. UAB Project LT atskirasis skundas priimtas 2024 m. kovo 29 d.

33.       Aptariamoje situacijoje pažymėtina, kad: i) nutarties rezoliucinė dalis, nuo kada skaičiuojamas terminas sumokėti žyminį mokestį nebuvo visiškai tiksli CPK prasme; ii) pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti; iii) CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; iv) už atskirąjį skundą buvo sumokėtas žyminis mokestis, o atskirasis skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teismo. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas. Atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas situacijos aiškinimas šiuo atveju neatitiktų teisės į teisminę gynybą, protingumo ir teisingumo principų.  

34.       Be to, iš apelianto UAB Project LT atskirojo skundo turinio yra aiškus apelianto atskirojo skundo reikalavimas, todėl jo atitinkamas suformulavimas neriboja apeliacinės instancijos teismo teisingai išnagrinėti bylą.

Dėl termino pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo

35.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.

36.       Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai teismo nutartimi išspręstas ne tik termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas finansinis reikalavimas, atsižvelgiant ir į tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, laikomasi pozicijos, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirojo skundo argumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019; 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1362-1120/2021; 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1237-567/2022). Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog esant priešingos šalies atskirojo skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir patvirtintas finansinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas turi tokius argumentus vertinti ir nustatyti, ar buvo pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtos termino praleidimo priežastys ir nustatytas šio termino atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018 36 punktas).

37.       Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

38.       Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

39.       Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019 20 punktas).

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nurodyta nutartimi, be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje dienos gali paskirtai nemokumo administratorei pateikti reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 3 d., informacija apie bankroto bylos iškėlimą AVNT tinklalapyje paskelbta 2022 m. gruodžio 3 d. AVNT interneto svetainėje nurodytas terminas iki kada bendrovės kreditoriai turėjo teisę pateikti savo finansinius reikalavimus – 2023 m. sausio 6 d. (https://nemokumas.avnt.lt/ public/case/edit/info?uuid=0a64194a-8563-1f9c-8185-64292f390ced). Taigi, bendrovės kreditoriai iki 2023 m. sausio 6 d. turėjo teisę pateikti finansinius reikalavimus bendrovės nemokumo byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į bendrovės nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantį teismą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2024 m. sausio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

41.       Byloje nėra ginčo, kad Fondas praleido terminą prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pareikšti. Byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar bendrovės nemokumo administratorė pranešė pareiškėjui apie iškeltą bankroto bylą įstatymo nustatyta tvarka.

42.       JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams, asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Ši teisės norma suponuoja pareigą administratoriui užtikrinti tinkamą pranešimą kreditoriui bei asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis apie įmonės nemokumo bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1326-781/2021 19 punktas).

43.       Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, nurodė, kad: byloje nėra duomenų, jog Fondui apie bankroto bylos iškėlimą buvo pranešta elektroniniu paštu; Fondui bankroto byloje žinomu adresu (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu nebuvo išsiųsta nutartis apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Šviesos Loftai“; elektroninėje byloje Fondui ieškinio priedai nebuvo siunčiami, tik pasiūlyta susipažinti su jais įstatymo nustatyta tvarka; ieškinio kopija įteikta 2023 m. liepos 31 d. paštu Fondą valdančiai bendrovei adresu (duomenys neskelbtini), o Fondo advokatui prieiga prie elektroninės bylos Nr. e2-226-460/2024 buvo suteikta 2023 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui faktiškai apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą paaiškėjo anksčiausiai 2023 m. gruodžio 12 d., todėl, įvertinęs tai, jog prašymas patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą pateiktas 2024 m. sausio 10 d., atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pateikti bendrovės nemokumo (bankroto) byloje.

44.       Apeliantės LUAB „Šviesos Loftai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Valdo Rakausko, ir UAB Project LT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas atnaujinti terminą Fondo prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės nemokumo (bankroto) byloje:

44.1.                      Apeliantė LUAB „Šviesos Loftai“ paaiškino, kad, priimdamas sprendimą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, turinčių įtakos termino neatnaujinimui, teismas neatsižvelgė į tai, jog: Fondas yra finansų įstaiga, todėl jam turi būti keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai; Fondas vykdė bendras ir kredito sutartyje nurodytas pareigas bendradarbiauti su bendrove kredito sutarties vykdymo metu; teisės aktai nenustato, kokiu būdu nemokumo administratorius privalo informuoti kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą, o terminą finansiniams reikalavimams pateikti sieja su informacijos apie bankroto bylos iškėlimą paskelbimo specialiame AVNT internetiniame puslapyje data; Fondas neįvykdė pareigos informuoti bendrovę apie kontaktinių duomenų pasikeitimą.

44.2.                      Apeliantės UAB Project LT teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas apie iškeltą bendrovės bankroto bylą nebuvo informuotas nemokumo administratorės Reginos Stuogienės. Kreditorė teismui pateikė duomenimis, kad pareiškėjui informacija apie bankroto bylos iškėlimą buvo išsiųsta 2022 m. gruodžio 6 d. Taigi, pareiškėjas laiku nepateikė finansinio reikalavimo ir nepateikė objektyvių tam sutrukdžiusių priežasčių.

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pritarti apeliančių argumentams dėl pareiškėjo praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti bendrovės bankroto byloje atnaujinti nepagrįstumo:

45.1.                      Pirma, vien tai, kad Fondas yra finansų įstaiga, neeliminuoja bendrovės nemokumo administratorės pareigos tinkamai vykdyti įstatyme numatytą pareigą informuoti bendrovės kreditorius apie bendrovės nemokumo bylos iškėlimą.

45.2.                      Antra, Paskolos sutarties 8.2 papunkčiu bendrovė įsipareigojo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoti Fondą, kai bendrovei keliama (inicijuojama) bankroto byla, t. y. Fondas turėjo būti informuotas apie aplinkybes, nurodytas šiame punkte, nuo to momento, kai bet kokie asmenys pateikia paskolos gavėjui rašytinį pranešimą dėl galimos tokios bylos iškėlimo. Pagal Paskolos sutarties 13.10 papunktį, visi pagal šią sutartį siunčiami pranešimai ir kita informacija turi būti parašyti lietuvių kalba ir pripažįstami tinkamai įteiktais, jei adresuoti žemiau nurodytu šalies, kuriai toks pranešimas ar informacija yra siunčiami, adresu arba kitu adresu, kurį tokia šalis gali nurodyti raštišku pranešimu kitai šaliai: (i) tą pačią dieną, kai įteikiami asmeniškai, (ii) kada jie faktiškai gauti, kai jie yra siunčiami registruotu paštu iš anksto apmokant pašto išlaidas (raštu patvirtinant gavimą) arba (iii) kitą darbo dieną po to, kai jie nusiunčiami elektroniniu paštu (raštu patvirtinant gavimą). Šiame papunktyje nurodytas paskolos davėjos adresas: (duomenys neskelbtini); el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad buvo išpildyta Paskolos sutarties 8.2 papunkčio sąlyga ir bendrovė per 5 dienas nuo nemokumo (bankroto) bylos inicijavimo būtų informavusi Fondą, byloje nenustatyta. Taigi, bendrovė dar iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nepasirūpino tinkamu Fondo informavimu apie inicijuojamą nemokumo (bankroto) bylą.

45.3.                      Trečia, nors kreditorė UAB Project LT pateikė teismui duomenis iš siuntų bendrovės UAB „SAMUS“ 2022 m. gruodžio 6 d. perdavimo–priėmimo akto, kad UAB „Eurobankrotas“ perdavė UAB „SAMUS“ siųsti pranešimus LUAB „Šviesos Loftai“ galimiems kreditoriams, tarp kurių yra ir UAB „I asset management“ ((duomenys neskelbtini)), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siuntos perdavimas siuntėjui negali būti prilyginamas realiam sužinojimui apie nemokumo bylą. Be to, byloje nėra konkrečių duomenų apie faktinį pranešimų išsiuntimą Fondui (ar jo valdymo įmonei), tai yra, ar pranešimas buvo išsiųstas, ar buvo įteiktas (neįteiktas).

45.4.                      Ketvirta, tiek bendrovės argumentai, kad Fondas nevykdė savo pareigos pagal Paskolos sutartį informuoti bendrovę apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, tiek kreditorės UAB Project LT argumentai, jog teismas nesiaiškino, kad dokumentų siuntimo metu pareiškėjo adresas buvo (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių, nes byloje nėra pateikta faktinių įrodymų, jog apeliančių nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pranešimas dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo buvo įteiktas Fondui (ar jo valdymo įmonei). 

45.5.                      Penkta, kreditorės UAB Project LT argumentai, kad Fondas negalėjo nežinoti apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, nes dėl paskolos išieškojimo kreipėsi į Vilniaus miesto 1- ąjį notarų biurą, o 2023 m. birželio 13 d. notarė Lilija Šilerienė surašė vykdomąjį įrašą, yra paremti tik subjektyvia nuomone, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Juolab kad, kaip matyti iš minėto vykdomojo įrašo, fiksuotų duomenų, kurių pagrindu Fondas galėjo spręsti apie bendrovės bankroto bylą, nenurodyta.

45.6.                      Šešta, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti Fondo nerūpestingumą, aplaidumą ar piktnaudžiavimą įgyvendinant savo teises, reiškiant finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Todėl apeliančių argumentai, kad Fondas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai vertinami kaip subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nemokumo administratorė tinkamai informavo pareiškėją apie bendrovės bankroto bylos iškėlimą, taip pat duomenų, patvirtinančių akivaizdų pareiškėjo nerūpestingumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutaria, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą pareiškėjo reikalavimui pareikšti bendrovės nemokumo (bankroto) byloje (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Kiti apeliančių argumentai yra paremti subjektyvia nuomone, neturinčia esminės reikšmės teisingam klausimo dėl termino pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

47.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

48.       Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

49.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

50.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

51.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Aiškinant šią nuostatą atsižvelgtina ir į JANĮ 29 straipsnio reguliavimą. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktas).

52.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

53.       Pareiškėjo 117 073,13 Eur finansinis reikalavimas (95 000 Eur paskolos suma, 17 385 Eur delspinigiai ir 4 688,13 Eur palūkanos) kildinamas iš šalių sudarytos 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutarties, kuria Fondas suteikė bendrovei 95 000 Eur dydžio paskolą su 12 proc. metine palūkanų norma. 2022 m. rugsėjo 1 d. Susitarimu Paskolos sutartyje numatyta metinė palūkanų norma padidinta iki 24 proc. Bendrovės prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymas buvo užtikrintas svetimo daikto hipoteka.

54.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktas). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino – patvirtino antrosios eilės 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą (I etapo – 95 000 Eur; II etapo – 22 073,13 Eur) LUAB „Šviesos Loftai“ nemokumo byloje. Apeliantė LUAB „Šviesos Loftai“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog faktiškai bendrovei buvo pervesta tik 13 233,18 Eur paskolos dalis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kita 81 776,82 Eur paskolos dalis buvo suteikta bendrovei, atitinkamai ir palūkanos turėtų būti skaičiuojamos būtent nuo 13 233,18 Eur.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 19 d. šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu paskolos davėjas (pareiškėjas) skolina (perduoda) paskolos gavėjui LUAB „Šviesos Loftai“, o paskolos gavėjas skolinasi iš paskolos davėjo 95 000 Eur šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Paskolos sutarties 2.1 papunktis). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą, mokėti sutartas ir šioje sutartyje nustatytas palūkanas šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei tinkamai įgyvendinti kitus įsipareigojimus, nurodytus šioje sutartyje (Paskolos sutarties 2.2 papunktis). Šalių susitarimu paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies (Paskolos sutarties 6 papunktis). Paskolos sutarties 3.1 papunktyje numatyta, kad paskola suteikiama kredito refinansavimui, kuri suteikta Rato kredito unijos. 81 766,82 Eur bus pervedami į sąskaitą, esančią Rato kredito unijoje (gavėjas KB RATO kredito unija). Paskirtis: „A. S. viso skolinio įsipareigojimo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas“. Likusi paskolos suma, t. y. 13 233,18 Eur bus pervedama į paskolos gavėjo šioje sutartyje nurodytą banko sąskaitą ir skirta apyvartinių lėšų papildymui. Paskolos gavėjas neturi teisės naudoti paskolos šios sutarties nenumatytais tikslais. Pagal Paskolos sutarties 7.1 papunktį, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti visą paskolą paskolos davėjui grąžinimo dieną. 2022 m. rugsėjo 1 d. Susitarimu Nr. 1 prie 2021 m. sausio 19 d. Paskolos sutarties šalys pakeitė Paskolos sutarties 6 skirsnį „Palūkanos“ ir susitarė, kad paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 24 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. 2021 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Fondas pervedė pinigų sumas pagal Paskolos sutarties 3.1 papunktyje numatytas sąlygas.

57.       Dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo abejoti, kad ginčo šalis siejo paskolos teisiniai santykiai – paskolos davėjas (Fondas) perdavė paskolos gavėjos (bendrovės) nuosavybėn 95 000 Eur paskolos sumą, o ši įsipareigojo iki Paskolos sutartyje nustatyto termino tokią pat sumą kartu su skaičiuojamomis palūkanomis grąžinti Fondui. Nors apeliantė LUAB „Šviesos Loftai“ teigia, kad faktiškai bendrovei buvo pervesta tik 13 233,18 Eur paskolos sumos dalis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog visa paskola buvo suteikta bendrovei, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau minėta pirmiau, Paskolos sutarties šalys (Fondas ir bendrovė) būtent ir numatė tokį suteikiamos paskolos sumos paskirstymą (Paskolos sutarties 3.1 papunktis) ir tai, kad paskolos gavėja (LUAB „Šviesos Loftai“) įsipareigoja grąžinti visą paskolą paskolos davėjui grąžinimo dieną (Paskolos sutarties 7.1 papunktis). Kaip teisingai nurodė Fondas, bendrovės gautos paskolos panaudojimas vienokiems ar kitokiems tikslams negali paneigti paties fakto, kad būtent bendrovė savo vardu sudarė su Fondu Paskolos sutartį ir ji yra Fondo skolininkė pagal šią sutartį. Paskolos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl turi būti vykdoma visa apimtimi. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad tiek palūkanos, tiek delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 13 233,18 Eur.

58.       Be to, atskiruoju skundu LUAB „Šviesos Loftai“ kritikuoja Paskolos sutartyje ir Susitarime nustatytus palūkanų ir delspinigių dydžius. Anot LUAB „Šviesos Loftai“, palūkanų dydis už visą naudojimosi paskolos dalimi laikotarpį iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo turėtų būti ne didesnis nei 12 proc. metinių palūkanų, nes 24 proc. palūkanos yra lupikiškos palyginti su kitų kredito įstaigų palūkanomis bei atsižvelgus į prastą bendrovės finansinę padėtį. Be to, LUAB „Šviesos Loftai“ nuomone, lupikavimu šioje situacijoje turėtų būti vertinamas ir 17 385 Eur delspinigių dydis, kuris yra neproporcingai didelis, atsižvelgus, jog buvo skolinama nuostolingai dirbančiai bendrovei.

59.       Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su palūkanų dydžiu, pažymėtina, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.211 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas ir šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Kredito teisiniuose santykiuose tiek mokėjimo (pelno) palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis per sutarties laikotarpį, tiek kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį praleidus mokėjimo terminus paprastai nustatomos kredito sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės LUAB „Šviesos Loftai“ atskirojo skundo argumentai dėl palūkanų normos dydžio laikytini nepagrįstais, nes sutartinės palūkanos yra šalių susitarimo rezultatas, o apeliantė nepateikė tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl Paskolos sutarties sąlygos dėl sutartinių palūkanų pripažinimo negaliojančia ar palūkanų mažinimo.

60.       Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su delspinigių dydžiu, pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Paskolos sutarties 12.3 papunktyje nustatyta, kad jei paskolos gavėjas pagal šios sutarties sąlygas laiku negrąžina paskolos, nemoka palūkanų ir kitų įmokų, paskolos gavėjas už tokius pavėluotus mokėjimus įsipareigoja mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą tokiam mokėjimui dieną.

61.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 32 punktas).

62.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020 49 punktas).

63.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad delspinigių norma 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos buvo nustatyta Paskolos sutartyje, vėliau nebuvo keičiama, nėra duomenų, kad skolininkė (bendrovė) būtų kėlusi klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo sudarant 2022 m. rugsėjo 1 d. Susitarimą, kuriuo buvo iš dalies keičiamos Paskolos sutarties sąlygos. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas, remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutartinių delspinigių normą sumažinti iki atskirajame skunde nurodytos 0,05 proc. normos už kiekvieną pradelstą dieną nėra pagrindo, nes toks mažinimas prieštarautų Paskolos sutarties šalių valiai sudarant sutartį, be to, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.  

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys Paskolos sutartį sudarė laisva valia, po Paskolos sutarties nereiškė pretenzijų nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl delspinigių dydžių, atsižvelgdama į tai, jog sutarties šalys – verslo subjektai, kurie, sudarydami Paskolos sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, nutaria, kad apeliantės LUAB „Šviesos Loftai“ argumentai dėl pernelyg didelio palūkanų normos ir delspinigių normos dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, įvertintina ir tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo palūkanų ir delspinigių skaičiavimas buvo sustabdytas įstatymo pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Fondo antrosios eilės 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo (bankroto) byloje, o atskiruosiuose skunduose nurodyti deklaratyvūs teiginiai nepaneigia pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl procesinės bylos baigties

65.       Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

66.       Įvertinusi apskųstos nutarties turinį, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl to atskirieji skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

67.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

69.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

70.       Atskiruosius skundus atmetus, apeliantėms nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, o pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad 2024 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu už atsiliepimą į LUAB „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą sumokėjo 2 112,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, o už atsiliepimą į kreditorės UAB Project LT sumokėjo 849,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

71.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą (tiek dėl LUAB „Šviesos Loftai“, tiek dėl UAB Project LT atskirųjų skundų) Fondas sumokėjo 2024 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikoma, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į LUAB „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą rengimu (2 112,66 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 110,3 Eur × 0,4 = 844,12 Eur). Be to, Fondo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į kreditorės UAB Project LT atskirąjį skundą rengimu (849,42 Eur) taip pat viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 110,3 Eur × 0,4 = 844,12 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Fondo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos tiek už atsiliepimą į LUAB „Šviesos Loftai“ atskirąjį skundą, tiek už atsiliepimą į kreditorės UAB Project LT atskirąjį skundą mažinamos, priteisiant už kiekvieną atsiliepimą po 844,12 Eur.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

nutaria:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos Loftai“, juridinio asmens kodas 140060248, administravimui skirtų lėšų pareiškėjui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“, Lietuvos banko suteiktas kodas I080, valdomam valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, juridinio asmens kodas 304405305, 844,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.  

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės Project LT, juridinio asmens kodas 305499987, pareiškėjui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“, Lietuvos banko suteiktas kodas I080, valdomam valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, juridinio asmens kodas 304405305, 844,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.  

 

 

Teisėjai                                                           Asta Radzevičienė

 

 

                   Irmantas Šulcas

 

 

                   Neringa Švedienė