.png)
.png)
Civilinė byla Nr. e2-334-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pareiškimą atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. L..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „BankromaX“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydinta BUAB „Laugina“ bankroto administratorė UAB „BankromaX“ ir bankroto administratoriumi paskirtas Vidmantas Rutkauskas. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta UAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto (toliau – LUAB „Laugina“). Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Vidmantas Rutkauskas atstatydintas iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų ir paskirtas Mindaugas Krupavičius (toliau – nemokumo administratorius).
2. Pareiškėja akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą (jeigu jis praleistas) finansiniam reikalavimui pateikti; atnaujinus terminą, priimti ir patvirtinti jos 1 348,21 Eur finansinį reikalavimą bei 447,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame su juo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ADB „Gjensidige“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo LUAB „Laugina“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, 2024 m. kovo 7 d. sudarytą tarp pareiškėjos ADB „Gjensidige“ ir atsakovės LUAB „Laugina“ (toliau – ir Taikos sutartis), ir civilinę bylą nutraukė; pašalino iš bylos trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtrauktą daugiabučio namo savininkų bendriją „Nida“.
5. Taikos sutartis patvirtinta tokiomis sąlygomis: 1) LUAB „Laugina“ sutinka, kad teismas patvirtintų pareiškėjos ADB „Gjensidige“ finansinį reikalavimą 674,10 Eur dydžio LUAB „Laugina“ bankroto byloje; 2) ADB „Gjensidige“ atsisako kitų reikalavimų pareikštų LUAB „Laugina“; Taikos sutarties šalys nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 3) LUAB „Laugina“ įsipareigoja padengti pašto išlaidas.
6. Įvertinęs Taikos sutarties sąlygas, teismas nusprendė, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis), todėl laikė, jog yra teisinis pagrindas taikos sutartį patvirtinti.
7. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. L. (toliau – ir trečiasis asmuo) prašomų priteisti 950 Eur bylinėjimosi išlaidų iš LUAB „Laugina“, teismas nurodė, kad tretieji asmenys nėra taikos sutarties šalimi, nes tokia teisė priklauso išimtinai bylos šalims. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo E. L. į bylos nagrinėjimą įstojo savo inciatyva, prisiimdamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo riziką.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą teismo posėdyje, šalys susitarė ginčą užbaigti taikiai. Trečiasis asmuo E. L., atstovaujamas advokato padėjėjo, išreiškė priešingą suinteresuotumą šalių valiai susitarti taikiai. Taikos sutartimi nebuvo įtvirtinta teisių ir pareigų trečiajam asmeniui, o jo sutikimas dėl taikos sutarties nėra būtinas. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas netenkino trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo E. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, Taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.2. Teismas turi įvertinti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
9.3. ADB „Gjensidige“, net jei laikyti, kad tinkamu būdu gina pažeistas teises, yra praleidusi reikalavimo pateikimo procedūrinį terminą, dėl to teismas nepasisakė.
9.4. Teismas motyvuotai nevertino ir nepasisakė, ar sudaryta Taikos sutartis nepažeis E. L. ar trečiųjų asmenų (LUAB „Laugina“ kreditorių) teisių.
9.5. Žala susidarė dėl netinkamos turto priežiūros (vandeniu užliejus butą), o už bankrutuojančios įmonės turto priežiūrą pagal įstatymą yra atsakingas nemokumo administratorius (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl patirta žala negali būti tvirtinama kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje ir šalys negali susitarti dėl tokio reikalavimo patvirtinimo.
9.6. Pareiškėja dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreipėsi praėjus 30 dienų terminui.
9.7. ADB „Gjensidige“ netinkama tvarka įgyvendino teisę dėl reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, nes atsakovei iškėlus bankroto bylą einamieji mokėjimai gali būti išieškomi CPK, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 straipsnio 4 dalis).
9.8. Jei dėl padarytos žalos būtų atsakinga LUAB „Laugina“ (nors dėl turto nepriežiūros yra atsakingas nemokumo administratorius), tai žalos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, išieškojimas turi būti vykdomas vadovaujantis CK ir CPK nuostatomis, o ją priteisus žala turėtų būti atlyginta iš atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų.
9.9. E. L. laikėsi pozicijos, kad ADB „Gjensidige“ reikalavimas yra pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas, tik turi būti pareikštas įstatymo nustatyta tvarka. E. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos lygiomis dalimis iš pareiškėjos ir atsakovės (LUAB „Laugina“ atžvilgiu iš bankroto proceso administravimo išlaidų) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1243-565/2016).
10. Atsakovė LUAB „Laugina“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Teismas, spręsdamas šalių sudarytos Taikos sutarties patvirtinimo klausimą, išsamiai įvertino faktines aplinkybes, šalių poziciją dėl ginčo esmės, pateikė argumentus dėl galimybės patvirtinti Taikos sutartį, pasisakė dėl trečiojo asmens prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.2. Teismas, įvertinęs Taikos sutarties turinį, nusprendė, kad ji nepažeidžia trečiųjų asmenų (ir E. L.) teisių ir interesų.
10.3. Bylos nagrinėjimo metu E. L. laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo turi būti tenkinamas.
10.4. Sutinka, kad pareiškėja yra praleidusi finansinio reikalavimo pateikimo terminą, tačiau teismas turi teisę patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą, kuris buvo pateiktas praleidus terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
10.5. Tik teismas turi teisę ir pareigą spręsti, ar egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos patvirtinti kreditorės pareikštą finansinį reikalavimą.
10.6. E. L. keliami klausimai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo ir praleisto termino pareikšti finansinį reikalavimą (ne)atnaujinimo turi būti išspręsti bankroto byloje dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo.
10.7. JANĮ 28 straipsnio 4 dalis reglamentuoja einamųjų mokėjimų išieškojimo tvarką, o ne kreditorių reikalavimų pareiškimo ir (ar) tvirtinimo pagrindus bei tvarką, todėl šiuo atveju nėra taikoma.
10.8. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-548/2012 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamu ginču, todėl nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
10.9. Bylos nagrinėjimo metu E. L. nepateikė įrodymų, kad nemokumo administratorius atsakovės butus prižiūrėjo netinkamai ir (ar) savo veiksmais (neveikimu) padarė žalą. Todėl teismas neturėjo teisinio ir (ar) faktinio pagrindo spręsti nemokumo administratoriaus atsakomybės klausimo.
10.10. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 ir 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos nenustačius, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis.
10.11. Nesant nustatyto piktnaudžiavimo fakto, teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo į bylą įstojo savo iniciatyva, prisiimdamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo riziką, o bylos šalys yra laisvos susitarti dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi, todėl trečiasis asmuo neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10.12. E. L. į civilinę bylą įstojo ne siekdamas ginti tariamai pažeistas teises ir interesus, bet ketindamas daryti neteisėtą poveikį atsakovės nemokumo administratoriui, trukdyti sklandžiam bylos nagrinėjimui. Toks netinkamas jo procesinis elgesys pasireiškė tuo, kad, įstojęs į bylą, jis teikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nemokumo administratorius tariamai naudojasi atsakovės turtu, netinkamai prižiūri turtą ir daro jam žalą. ADB „Gjensidige“ laikėsi pozicijos, kad žemiau esančio buto užliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto balkono. Byloje neįrodyta, kad už pareiškėjai atsiradusią žalą būtų atsakingas nemokumo administratorius.
11. Pareiškėja ADB „Gjensidige“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Teismas išsamiai aptarė ir įvertino visas bylos aplinkybes, Taikos sutarties sudarymo sąlygas, be to, įvertino šalių bei kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
11.2. Trečiasis asmuo, ginčydamas Taikos sutartį, vadovaujasi prielaidomis dėl atsakovės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo.
11.3. Pareiškėja, atlikusi žalos administravimą, įvertinusi surinktus įrodymus, nusprendė savo pažeistą teisę ginti, pateikiant kreditorės finansinį reikalavimą atsakovei LUAB „Laugina“. Pareiškėjos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą numato CPK 13 straipsnis.
11.4. Duomenų, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, nėra. E. L., įstodamas į bylą trečiuoju asmeniu, prisiėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir jų nepaskirstymo riziką. Svarbus bylos baigties ir trečiojo asmens pozicijų priešingumo įvertinimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų ir byloje kilusio ginčo
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos Taikos sutarties, kuria šalys susitarė, kad teismas patvirtintų pareiškėjos ADB „Gjensidige“ 674,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Laugina“ bankroto byloje bei susitarė nereikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių pateikta Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų patvirtino Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Trečiasis asmuo E. L. nesutinka su teismo pozicija ir atskirajame skunde nurodo, kad Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, nes ADB „Gjensidige“ žala (atsiradusi regreso tvarka, išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui) padaryta dėl LUAB „Laugina“ kaltės ir kilo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio virš nukentėjusiojo buto (užliejus butą vandeniu), negali būti tvirtinama kaip kreditorės finansinis reikalavimas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje, todėl šalys negali susitarti dėl tokio reikalavimo tvirtinimo. Taikos sutarties šalių (pareiškėjos ir atsakovės) nuomone, Taikos sutarties sudarymo sąlygos yra tinkamos šiai sutarčiai patvirtinti.
Dėl teismo patvirtintos Taikos sutarties
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
15. Viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 19 punktas).
17. Kita vertus, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas turi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės varžomos ir tokia sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 57 punktas).
18. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 59 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teisė sudaryti legitimuotiną (teismo nutartimi tvirtintiną) taikos sutartį gali būti realizuota tik tuomet, kai teismas patikrina (ir įsitikina), jog pateikta taikos sutartis atitinka jai keliamus reikalavimus.
19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo patvirtintos šalių pateiktos Taikos sutarties turinį bylos apimtyje, konstatuoja, kad Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinama.
20. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintas LUAB „Laugina“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslintas. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta LUAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ADB „Gjensidige“ ir atsakovė LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2024 m. kovo 7 d. sudarė Taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad CK 6.983 straipsnyje, CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293, 294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir suprantamos. Taikos sutarties 1–2 punktuose šalys susitarė, kad teismas patvirtintų pareiškėjos, kaip kreditorės, finansinį 674,10 Eur dydžio reikalavimą LUAB „Laugina“ bankroto byloje; pareiškėja atsisako kitų reikalavimų, pareikštų LUAB „Laugina“. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė nereikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos.
22. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantas, nagrinėjamu atveju šalys Taikos sutartimi susitarė dėl žalos, atsiradusios vandeniu užliejus butą iš viršuje esančio buto, nuosavybės teise valdomo LUAB „Laugina“. Butas buvo užlietas (žala atsirado) 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. po bankroto bylos atsakovei iškėlimo (2016 m. liepos 15 d.), todėl ADB „Gjensidige“ šį įvykį pripažinus draudiminiu bei išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, jos patirta žala (regreso tvarka) turėtų būti atlyginama iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apelianto pozicijai.
23. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje kiekvienas asmuo, turintis reikalavimo teisę kitam asmeniui, kylančią iš prievolinių teisinių santykių, laikytinas kreditoriumi (CK 6.1 straipsnis). Asmenys, turintys reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, kuris tenkintinas iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų, laikytinas įmonės kreditoriumi, kuris turi teisę į savo reikalavimo įgyvendinimą ir patenkinimą. Toks reikalavimas atsiranda jau pradėjus bankroto procesą. Todėl tokie kreditoriai turi būti skiriami nuo bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto proceso pradžios. Būtent dėl negalėjimo atsiskaityti su šiais kreditoriais, pradedamas bankroto procesas ir šių kreditorių reikalavimai tenkinami specialia įstatyme nustatyta tvarka. Todėl kreditoriai, kurių reikalavimai kyla pradėjus bankroto procesą, laikytini „naujaisiais kreditoriais“. Tačiau tokių „naujųjų kreditorių“ reikalavimo įgyvendinimas yra specifinis, kadangi kita prievolinio santykio šalis – bankrutuojantis asmuo, kurio veiklai, reikalavimų vykdymui taikomas specialus teisinis režimas (bankrotas). Todėl specifinis yra ir tokių kreditorių reikalavimo teisės tenkinimas – jis tenkinamas iš kreditorių susirinkimo nustatytų bankroto proceso administravimo lėšų. Tokių bankrutuojančios įmonės kreditorių teisinės gynybos priemonės siekiant įgyvendinti savo reikalavimo teisę į skolininką (bankrutuojančią įmonę) yra ribotos, joms taikomos bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos. Be to, kadangi šių kreditorių, kaip ir kitų kreditorių reikalavimai, tenkinami iš bankrutuojančios įmonės turto (lėšų), išregistravus bankrutavusią įmonę, nebelieka subjekto, kuriam galėtų būti reiškiamas reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).
25. Kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti CK įtvirtintas ieškinio senaties (ir senaties atnaujinimo) institutas netaikomas, o taikomas specialus įstatymas – ĮBĮ arba nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-798/2021).
26. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir aptartą teismų praktiką, yra skiriami du bankrutuojančios bendrovės kreditorių tipai, t. y. tie, kurių reikalavimai atsirado iki juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos ir tokie reikalavimai tenkinami specialia įstatyme nustatyta tvarka (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė) bei kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado pagal bendrovės prievoles jau pradėjus bankroto procesą ir tokie reikalavimai tenkinami iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir, kaip teisingai nurodo apeliantas, toks reikalavimas galėtų būti patvirtintas tarp šalių sudaryta Taikos sutartimi tuo atveju, jei būtų pareikštas JANĮ nustatyta tvarka, t. y. kaip atsiradęs po nemokumo bylos LUAB „Laugina“ iškėlimo ir tenkinamas iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų. Pažymėtina, kad šalys turi teisę susitarti dėl tokio reikalavimo patenkinimo dydžio.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). Tokiu atveju šie asmenys turi visas procesines teises, pvz., teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019).
28. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo E. L., LUAB „Laugina“ savininkas bei kreditorius, buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įstojo savo inciatyva, prisiimdamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir jų paskirstymo riziką, nepagrįstai nesprendė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodytina, kad trečiajam asmeniui, priklausomai nuo bylos rezultato, kaip ir kitoms bylos šalis, pagal CPK nuostatas turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šalių Taikos sutartimi prašomo patvirtinti pareiškėjos reikalavimo atsiradimo laiko (draudiminio įvykio) ir nepagrįstai patvirtino pareiškėjos ADB „Gjensidige“ ir atsakovės LUAB „Laugina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, 2024 m. kovo 7 d. sudarytą taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinta Taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjos reikalavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad ADB „Gjensidige“ turėtų reikšti reikalavimą atsakovei bankroto byloje ir reikalauti žalos atlyginimo iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų. Tinkamai pareiškus reikalavimą, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį.
30. Byloje nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų apeliacijos teises.
31. Atskirojo skundo patenkinimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 338 straipsnis), todėl apeliantui grąžinamas jo sumokėtas 54 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepriėmė galutinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 37 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 2024 m. kovo 7 d. taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“, ir civilinė byla nutraukta, panaikinti ir pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 122.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas
Neringa Švedienė