Civilinė byla Nr. e2-286-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00065-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria patenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dumesta“ ir ko (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Tytus“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d.

2.       Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas kreditorės I. Ž. 7 300 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2221-436/2018 patvirtintas kreditorės I. Ž. 393 670,83 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Dumesta“ bankroto byloje.

3.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB „Dumesta“ ir ko pripažinta bankrutavusia.

4.       Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 11 d. gautas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ prašymas sumažinti kreditorės I. Ž. patvirtintą finansinį reikalavimą 393 670,83 Eur suma, t. y. iki 7 300 Eur (400 970,83 Eur – 393 670,83 Eur).

5.       Nemokumo administratorė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2221-436/2018 buvo patvirtintas kreditorės I. Ž. 393 670,83 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas turtine žala, kildinama iš bendrovės neįvykdytų 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo 3 ir 4 punktuose numatytų įsipareigojimų pašalinti iš kreditorei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies mišrias statybines atliekas, užterštą gruntą. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16-390/2023 bendrovei leista, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančio žemės sklypo dalį, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo sutikimo. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, buvo atlikti žemės sklypo dalies sutvarkymo darbai; nustatyta, kad užteršto sklypo plotas yra 410 kv. m (ne 993 kv. m), o statybinių atliekų kiekiai (nuo 60,33 t iki 66,57 t) yra mažesni, nei nurodyta 2018 m. gruodžio 4 d. Statybinės veiklos skaičiavimo akte (1 429,9 t). 2023 m. lapkričio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu rangovė UAB „Gintrėja“ perdavė užsakovams LUAB „Dumesta“ ir ko ir G. B. atliktus darbus, o šie įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyrius (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2023 m. lapkričio 30 d. atliko I. Ž. priklausančio žemės sklypo dalies neplaninį patikrinimą ir 2024 m. sausio 3 d. patikrinimo akte nurodė, kad, vertinant vizualiai, tvarkytoje žemės sklypo dalyje neužfiksuota likusių statybinių ar kitokių atliekų.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi LUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ prašymą patenkino – UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditorės I. Ž. 7 300 Eur finansinį reikalavimą.

7.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintą kreditorės I. Ž. 393 670,83 Eur finansinį reikalavimą sudaro žalos atlyginimas – žemės sklypo fizinės būklės atkūrimo kaštai, kuriuos teismas nustatė remdamasis eksperto V. Š. parengtu Statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedu – lokaline sąmata. Į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad LUAB „Dumesta“ ir ko, vykdydama Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį, pašalino iš žemės sklypo dalies įrengtą aikštelę, atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Faktą, kad darbai atlikti ir nėra likusių statybinių ar kitokių atliekų, įrodo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. PA-20 išvada.

8.       Teismas, pažymėjęs, kad neturi pagrindo abejoti pateiktais įrodymais, konstatavo, kad LUAB „Dumesta“ ir ko atkūrė ginčo žemės sklypo fizinę būklę, todėl šio žemės sklypo atkūrimo kaštai, kurie patvirtinti kaip kreditorės I. Ž. 393 670,83 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje, yra pertekliniai ir nepagrįsti.

9.       Teismas atmetė kaip neįrodytą kreditorės I. Ž. poziciją, kad ji savo pastangomis ir sąnaudomis sutvarkė ginčo žemės sklypą, nurodęs, kad tokiai pozicijai pagrįsti nepateikta jokių įrodymų.

10.       Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad I. Ž. žemės sklypo dalies fizinė būklė atkurta, teismas nusprendė, jog yra pagrindas LUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje patvirtintą kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą yra pagrindas sumažinti 393 670,83 Eur ir patvirtinti 7 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Apeliantė (pareiškėja) I. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir LUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ prašymą kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą sumažinti 393 670,83 Eur, t. y. iki 7 300 Eur (400 970,83 Eur – 393 670,83 Eur), atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Apeliantė savo pastangomis ir sąnaudomis sutvarkė žemės sklypą, todėl iš teismo patvirtinto finansinio reikalavimo būtų galima atimti tik tas išlaidas, kurios sumokėtos UAB „Gintrėja“ už likusios žemės sklypo dalies sutvarkymą.

11.2.       Teismas turėjo įvertinti, kad 2018 m. gruodžio 4 d. Statybinės veiklos žalos skaičiavimo akte nurodyti duomenys yra teisingi, t. y. užteršto žemės sklypo plotas buvo 993 kv. m, o statybinių atliekų kiekis – 1 429,91 t. Tuo atveju, jeigu iš tikrųjų būtų nustatyta, kad užterštas plotas yra 2,4 karto mažesnis, tai ir atliekų kiekis turėtų būti 2,4 karto, bet ne 23,7 karto mažesnis.

11.3.       Statybines atliekas atvežė UAB „Gintrėja“, todėl būtent ji pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas laikytina teršėja, taigi UAB „Gintrėja“ turėjo sumokėti atliekų tvarkymo išlaidas, o atsakovė neturėjo patirti jokių išlaidų.

12.       Atsakovė LUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė UAB „Tytus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš apeliantės priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pareiga sutvarkyti žemės sklypą buvo kilusi būtent bendrovei, o ne UAB „Gintrėja“. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi būtent bendrovei leista, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančią žemės sklypo dalį, pašalinant statybines atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininkės sutikimo. Bendrovė rangove pasirinko UAB „Gintrėja“.

12.2.       Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad ji sutvarkė žemės sklypą. Į bylą pateikti įrodymai (2023 m. lapkričio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 3 d. patikrinimo aktas) patvirtina, kad žemės sklypo dalies sutvarkymo darbus vykdė ir su Aplinkos apsaugos departamentu bendradarbiavo būtent UAB „Gintrėja“. Apeliantė ne tik netvarkė žemės sklypo, bet daugiau nei vienerius metus nuosekliai trukdė bendrovei sutvarkyti žemės sklypą – teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kvietė policijos pareigūnus, rangovei atvykus tvarkyti žemės sklypą.

12.3.       Šiuo metu žemės sklypas yra sutvarkytas tinkamai, todėl apeliantė neturi reikalavimo teisės į LUAB „Dumesta“ ir ko dėl žemės sklypo sutvarkymo išlaidų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje pareiškėjos I. Ž. finansinis reikalavimas patikslintas, jį sumažinant. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas ir tikslinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16.       Apeliantė (kreditorė) su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2023, kuriuo G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, kopiją.

17.       Apeliantė 2024 m. balandžio 8 d., t. y. likus viena dienai iki apeliacinės instancijos teismo 2024 m. balandžio 9 d. posėdžio, pateikė prašymą priimti papildomus naujus rašytinius įrodymus: 2019 m. kovo 5 d. rangos darbų sutartį, 2020 m. kovo 4 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, mirties įrašą ir 2019 m. kovo 5 d. išankstinę apmokėjimo sąskaitą. Naujai pateiktais dokumentais apeliantė siekia įrodyti, kad dėl žemės sklypo sutvarkymo patyrė 393 670,83 Eur išlaidų, todėl jos finansinis reikalavimas LUAB „Dumesta“ bankroto byloje negali būti sumažintas. Apeliantė nurodė, kad naujai teikiamų įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, nes jais nedisponavo ir gavo tik 2024 m. balandžio 4 d.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas, pasiūlyta LUAB „Dumesta“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Tytus“, iki 2024 m. balandžio 17 d. pateikti nuomonę dėl apeliantės (kreditorės) I. Ž. pateiktų naujų įrodymų tiek priėmimo, tiek jų įrodomosios reikšmės. Kitas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2024 m. balandžio 18 d. 9:00 val.

19.       Atsakovė LUAB „Dumesta“ ir ko 2024 m. balandžio 16 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nuomonę dėl apeliantės I. Ž. 2024 m. balandžio 8 d. pateiktų naujų įrodymų, taip pat pridėjo naujų įrodymų išdėstytiems argumentams pagrįsti.

20.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi, siekdamas užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčui dėl apeliantės finansinio reikalavimo (ne)sumažinimo išspręsti reikšmingas aplinkybes, nustatė apeliantei terminą iki 2024 m. balandžio 26 d. nuomonei dėl LUAB „Dumesta“ ir ko pateiktų rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų pareikšti.

21.       Apeliantė 2024 m. balandžio 26 d. pateikė nuomonę tiek atsakovės LUAB „Dumesta“ ir ko 2024 m. balandžio 16 d. pridėtų naujų įrodymų priėmimo, tiek dėl jų įrodomosios reikšmės, sprendžiant apeliantės finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą.

22.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

24.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

25.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateiktu Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu siekia pagrįsti, kad už jai dėl žemės sklypo nesutvarkymo padarytą žalą yra atsakinga UAB „Gintrėja“, kurios vadovas G. B. kaltę pripažino, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis nesuteikia informacijos, reikšmingos nagrinėjamai bylai, nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu – apeliantės finansinio reikalavimo patikslinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo į bylą nepriima (CPK 180, 314 straipsniai).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės 2024 m. balandžio 8 d. teismui pateiktais naujais įrodymais, įvertinęs tai, kad šie įrodymai tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču dėl apeliantės (kreditorės) finansinio reikalavimo patikslinimo (jo esminio sumažinimo), tai, jog LUAB „Dumesta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tytus“, turėjo galimybę su nurodytais įrodymais susipažinti ir išdėstė nuomonę dėl jų turinio, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išspręsti šalių ginčą dėl apeliantės, kaip LUAB „Dumesta“ kreditorės, finansinio reikalavimo dydžio, be kita ko, atsižvelgęs į viešojo intereso buvimą, sprendžiant dėl kreditorių finansinių reikalavimų nemokumo (bankroto) byloje, priima apeliantės (kreditorės) pateiktus naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai) ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

28.       Atsakovė LUAB „Dumesta“ ir ko 2024 m. balandžio 16 d. pateiktais dokumentais įrodinėja, kad būtent ji sutvarkė apeliantei priklausantį žemės sklypą, apie tai, jog apeliantei priklausantis žemės sklypas yra tvarkomas, buvo informuotas apeliantės atstovas, teigia, kad šie dokumentai paneigia apeliantės 2024 m. balandžio 8 d. pateiktus naujus įrodymus.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės LUAD „Dumesta“ ir ko 2024 m. balandžio 16 d. teismui pateiktais dokumentais, kuriuos ji pateikė reaguodama į apeliantės 2024 m. balandžio 8 d. pateiktus naujus įrodymus, nurodo, kad apeliantės I. Ž. atsiliepimas į prašymą dėl leidimo sutvarkyti žemės sklypą, pateiktas civilinėje byloje Nr. eB2-36-390/2022, apeliantės I. Ž. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria leista LUAB „Dumesta“ ir ko pasitelkiant rangovus sutvarkyti apeliantei priklausantį žemės sklypą, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininkės sutikimo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2022 m. kovo 8 d. raštas dėl pažymos neišdavimo Nr. (15.5)-AD5-4020 yra LUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje, todėl pakartotinai šių įrodymų neprideda prie bylos.

30.       Kiti atsakovės pateikti įrodymai (VĮ Registrų centro Gyventojų registro tarnybos išrašas apie apeliantės deklaruotą gyvenamąją vietą, apeliantės 2019 m. lapkričio 19 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, paduotas Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1733-587/2019, apeliantės I. Ž. atstovo advokato E. R. 2022m. sausio 20 d. elektroninis laiškas dėl taikaus ginčo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1493-775/2022 bei taikos sutarties projektas, LUAB „Dumesta“ ir ko atstovės advokatės A. G. 2023 m. birželio 30 d. elektroninis laiškas apeliantės I. Ž. atstovui advokatui E. R., kuriuo išsiųstas raštas „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2023 m. birželio 30 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, LUAB „Dumesta“ ir ko atstovės advokatės A. G. 2023 m. spalio 11 d. elektroninis laiškas apeliantės I. Ž. atstovui advokatui E. R., kuriuo išsiųstas raštas „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais, 2023m. spalio 11 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais), atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti atsikertant į apeliantės 2024 m. balandžio 8 d. pateiktus naujus įrodymus, nurodyti dokumentai apeliantei, kaip ginčo šaliai, yra žinomi iš anksčiau, su jais ji vėl turėjo galimybę susipažinti ir nagrinėjamoje byloje, priimami (CPK 180, 314 straipsniai) ir bus vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

31.       Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. UAB „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Tytus“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d.

32.       Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis.

33.       Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1657-638/2017 patvirtintas BUAB „Dumesta“ kreditorės I. Ž. 7 300 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro delspinigiai už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. Susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo

34.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2221-436/2018 patvirtino BUAB „Dumesta“ kreditorės I. Ž. 393 670,83 Eur finansinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad bendrovė neįvykdė 2015 m. rugpjūčio 3 d. Susitarimo 3 ir 4 punkto sąlygų – iš panaudos sutarties pagrindu jai perduoto I. Ž. žemės sklypo dalies pašalinti neteisėtai suvežtas nerūšiuotas, neapdorotas mišrias statybines atliekas, gruntą, dėl to žemės sklypo savininkei padaryta 393 670,83 Eur turtinė žala, apskaičiuota pagal būsimas žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

35.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB „Dumesta“ ir ko pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

36.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi leido LUAB „Dumesta“ ir ko, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančią žemės sklypo dalį (993 kv. m), pažymėtą sklypo plane „A“, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininkės I. Ž. sutikimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1303-567/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartis palikta nepakeista.

37.       UAB „Gintrėja“ (rangovė), BUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tytus“, (užsakovė Nr. 1) ir G. B. (užsakovas Nr. 2) 2023 m. lapkričio 20 d. pasirašė (nemokumo administratorė UAB „Tytus“ pasirašė 2024 m. sausio 9 d.) darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo rangovė perdavė užsakovams atliktus žemės sklypo dalies sutvarkymo darbus, o užsakovai įsipareigojo sumokėti rangovei sulygtą kainą. Iš nurodyto akto matyti, kad darbai atlikti pagal šalių 2023 m. vasario 2 d. sudarytą rangos sutartį ir nepriklausomo eksperto UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliktą statybinių atliekų sklypo dalyje tūrio vertinimą.

38.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyrius 2024 m. sausio 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-20, kuriame nurodyta, kad, vertinant vizualiai, tvarkytoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje likusių statybinių ar kitokių atliekų nėra.

39.       LUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė UAB „Tytus“ 2024 m. sausio 11 d. pateikė pareiškimą bendrovės bankroto byloje patvirtintą kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą sumažinti 393 670,83 Eur suma, t. y. iki 7 300 Eur (400 970,83 Eur – 393 670,83 Eur), nes kreditorei priklausančio žemės sklypo užterštą dalį sutvarkė LUAB „Dumesta“.

40.       Kauno apygardos teismas apskųsta 2024 m. kovo 5 d. nutartimi patenkino LUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ pareiškimą – LUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditorės I. Ž. 7 300 Eur finansinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad kreditorė nepateikė įrodymų, jog savo pastangomis ir sąnaudomis sutvarkė žemės sklypo dalį, tuo tarpu nemokumo administratorės pateiktų dokumentų turinys patvirtina, jog kreditorės žemės sklypo dalies fizinę būklę po sugadinimo atkūrė LUAB „Dumesta“, todėl patvirtinti 393 670,83 Eur šio žemės sklypo atkūrimo kaštai yra pertekliniai ir nepagrįsti.

41.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, remdamasi tuo, kad ji savo pastangomis sutvarkė ginčo žemės sklypą, todėl iš patvirtinto 393 670,83 Eur finansinio reikalavimo galbūt būtų galima atimti UAB „Gintrėja“ sumokėtas išlaidas už likusios žemės sklypo dalies sutvarkymą.

 Dėl nemokumo (bankroto) byloje patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo)

42.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, priešingai nei prieš tai galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nereglamentuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo juridinių asmenų nemokumo procese. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, jog, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi, iškilus poreikiui patikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šiuo klausimu formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-225-553/2022 ir kt.).

43.       Teismų praktikoje pažymima, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia ir pan. (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). 

44.       Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimas bankroto procese yra galimas, kai po jo patvirtinimo atsiranda pagrįstas poreikis jį pakoreguoti. Toks poreikis siejamas su aplinkybėmis, kurios yra objektyviai reikšmingos, sprendžiant dėl konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo (jo dydžio). Jau nurodyta, kad finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami tiek nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu, tiek nemokumo bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Ar yra pagrindas patikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes bei nemokumo proceso ypatumus.

45.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2221-436/2018 patvirtinto apeliantės (kreditorės) 393 670,83 Eur finansinio reikalavimo, grįsto apeliantei (kreditorei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sutvarkymo išlaidomis, patikslinimo. Šio ginčo ypatumas yra tas, kad apeliantės (kreditorės) 393 670,83 Eur finansinis reikalavimas nurodyta nutartimi buvo patvirtintas remiantis ne realiai kreditorės, kaip žemės sklypo savininkės, patirtomis žemės sklypo dalies (993 kv. m) sutvarkymo (pašalinant iš jos įrengtą aikštelę vėjo jėgainei statyti, vėjo jėgainės dalis, statybines atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą), bet būsimais šios sklypo dalies sutvarkymo kaštais, nustatytais pagal eksperto V. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. parengtą statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktą.

46.       LUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorei siekiant užbaigti bendrovės bankroto procedūrą paaiškėjo, kad, praėjus beveik dvejiems metams po apeliantės (kreditorės) 393 670,83 Eur finansinio reikalavimo pavirtinimo, jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis po nutrauktos vėjo jėgainės statybos nesutvarkyta, dėl to Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyrius atsisakė bendrovės nemokumo administratorei išduoti pažymą, reikalingą bendrovei iš Juridinių asmenų registro išregistruoti, kol nebus išvalytas nuo statybinių atliekų apeliantei (kreditorei) nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. LUAB „Dumesta“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino papildomą bankroto administravimo išlaidų sąmatą nurodytam žemės sklypui sutvarkyti, bendrovės nemokumo administratorė ir vėjo jėgainę stačiusi UAB „Gintrėja“ sudarė rangos darbų sutartį sklypui sutvarkyti, tačiau dėl konfliktų su žemės sklypo savininke, t. y. kreditore (apeliante), to nepavyko padaryti. Dėl to LUAB „Dumesta“ nemokumo administratorė 2022 m. spalio mėn. kreipėsi į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti sutvarkyti nurodytą žemės sklypo dalį (993 kv. m) be jo savininkės, t. y. kreditorės (apeliantės), sutikimo. Toks leidimas bendrovės nemokumo administratorei buvo duotas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 29 d. po peržiūros apeliacine tvarka. LUAB „Dumesta“, pasitelkusi rangovus, apeliantės (kreditorės) žemės sklype sutvarkė dėl vėjo jėgainės statybos atsiradusias atliekas, gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA-20, kuriame nurodyta, kad tvarkytoje žemės sklypo dalyje likusių statybinių ar kitokių atliekų nėra, ir 2024 m. sausio 11 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su pareiškimu kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą sumažinti 393 670,83 Eur (iki 7 300 Eur), remdamasi tuo, jog kreditorei priklausančio žemės sklypo užterštą dalį sutvarkė LUAB „Dumesta“.

47.       Apeliantė (kreditorė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos finansinis reikalavimas sumažintas 393 670,83 Eur, teigia, kad po vėjo jėgainės statybos jos žemės sklype likusias atliekas ji sutvarkė savo pastangomis ir sąnaudomis, todėl teismas nepagrįstai sumažino patvirtintą finansinį reikalavimą nuo 400 970,83 Eur iki 7 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tarp jų – ir apeliantės (kreditorės) pateiktus naujus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

48.       Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir civilinio proceso teisės normų įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

49.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

50.       Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

51.       Nagrinėjamoje byloje LUAB „Dumesta“ nemokumo administratorė, paduodama teismui 2024 m. sausio 10 d. pareiškimą sumažinti kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą 393 670,83 Eur dėl to, kad kreditorei priklausančio žemės sklypo dalies sutvarkymo darbus, kuriems atlikti buvo patvirtintas 393 670,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas, atliko LUAB „Dumesta“, pridėjo tokius įrodymus: UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ 2023 m. kovo mėn. parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esančių statybinių atliekų kiekio įvertinimą, kuriame nustatyta, kad bendras atliekomis užterštas žemės paviršiaus plotas yra 410 kv. m, statybinių atliekų svoris – nuo 60,33 iki 66,57 t; 2023 m. lapkričio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo rangovė UAB „Gintrėja“ perdavė, o LUAB „Dumesta“ ir ko, G. B. priėmė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 993 kv. m dalies, pažymėtos sklypo plane „A“, sutvarkymo darbus, pašalinus iš šios žemės sklypo dalies įrengtą aikštelę su nuovaža, atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA-20, kuriame nurodyta, kad statybinių ar kitokių atliekų tvarkytoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje nėra.

52.       Apeliantė (kreditorė), pateikdama atsiliepimą į pareiškimą dėl jos finansinio reikalavimo sumažinimo, nesutikimą grindė argumentais, kad LUAB „Dumesta“ sutvarkyto žemės sklypo plotas yra 410 kv. m, o ne 993 kv. m, statybinių atliekų kiekiai (nuo 60,33 iki 66,57 t) – gerokai mažesni už 2018 m. gruodžio 4 d. statybinės veiklos suskaičiavimo akte nurodytą 1 429,91 t tvarkytinų atliekų kiekį, tačiau nepridėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos atsikirtimų argumentus, t. y. kad iki LUAB „Dumesta“ 2023 m. lapkričio mėn. atlikto žemės sklypo dalies sutvarkymo pati apeliantė (kreditorė) ir (ar) jos pasitelkti asmenys buvo sutvarkę 583 kv. m (993 kv. m – 410 kv. m) žemės sklypo dalį ir išvežę apie 1 369 t (1 429,91 t – 60,33 t) statybinių atliekų (CPK 12, 178 straipsnis). Deklaratyvius kreditorės teiginius, kad ji savo pastangomis ir sąnaudomis sutvarkė žemės sklypo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

53.       Pabrėžtina tai, kad apeliantė (kreditorė) I. Ž. įrodymų, jog užterštą žemės sklypo dalį ji sutvarkė savo pastangomis, lėšomis, nepateikė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir paduodama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jos atsikirtimai pripažinti neįrodytais. Tik po to, kai gavo atsiliepimą į atskirąjį skundą ir byla buvo persiųsta apeliacinės instancijos teismui, apeliantė, likus vienai dienai iki paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio, pateikė naujų įrodymų, kuriais siekia pagrįsti, kad žemės sklypo dalies sutvarkymo darbai buvo atlikti pagal 2019 m. kovo 5 d. rangos sutartį, sudarytą su individualią veiklą vykdančiu G. L., priimti 2020 m. kovo 4 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu.

54.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliantės (kreditorės) pateiktus naujus rašytinius įrodymus kitų byloje esančių duomenų kontekste, prieina prie išvados, kad yra pagrindas abejoti apeliantės pateiktų įrodymų patikimumu.  

55.       Prašyme priimti šiuos įrodymus apeliantė nurodė, kad 2019 m. kovo 5 d. rangos sutartis buvo sudaryta jos tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), prašymu, kad apeliantė šiais įrodymais iki 2024 m. balandžio 4 d. nedisponavo. Prašyme išdėstytais argumentais apeliantė iš esmės teigia, kad iki 2024 m. kovo 31 d., kai, jos teigimu, rangovas G. L. atvyko pas ją ir informavo apie su tėvu 2019 m. kovo 5 d. sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo dalies sutvarkymo, apie nurodytus dokumentus apeliantė (kreditorė) nieko nežinojo. Tačiau pažymėtina tai, kad, nors 2019 m. kovo 5 d. rangos darbų sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, jog sutartį sudarė I. Ž., atstovaujama V. Ž., sutarties dalyje „šalių adresai, rekvizitai ir parašai“ nurodyta pati I. Ž., yra apeliantės, o ne jos tėvo parašas. Darbų perdavimo–priėmimo akto įžanginėje dalyje nurodyta „<...> I. Ž., įgaliotas asmuo V. Ž.“, tačiau parašo rekvizituose nurodyta tik I. Ž., yra jos parašas. Išankstinė sąskaita išrašyta ir pasirašyta pačios I. Ž.. Palyginus rangos darbų sutartyje, darbų perdavimo–priėmimo akte ir išankstinėje sąskaitoje prie I. Ž. vardo ir pavardės esančius parašus matyti, kad visi parašai yra labai panašūs. Šiuos parašus vizualiai palyginus su 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutartyje bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarime dėl panaudos sutarties nutraukimo esančiais I. Ž. parašais, dėl kurių autentiškumo nėra abejonių, matyti, kad parašai yra itin panašūs. Aptartos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pateiktus kaip naujus įrodymus dokumentus, pasak apeliantės sudarytus 2019 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 4 d., yra pasirašiusi pati apeliantė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

56.       Nėra pagrindo manyti, kad apeliantė, pasirašiusi ne vieną, bet tris dokumentus (2019 m. kovo 5 d. rangos sutartį su individualią veiklą vykdančiu G. L., 2019 m. kovo 5 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui (dėl 393 670,83 Eur sumos), 2020 m. kovo 4 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą), be to, susijusius su reikšmingais jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sutvarkymo darbais, už kuriuos įsipareigota sumokėti itin didelę sumą (393 670,83 Eur), galėjo pamiršti, jog yra pasirašiusi tokius dokumentus, juolab kad yra priėmusi atliktus sklypo dalies sutvarkymo darbus ir prisiėmusi reikšmingus finansinius įsipareigojimus. Kai 2022 m. kilo ginčas su LUAB „Dumesta“ dėl nesutvarkyto žemės sklypo ir bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama leisti bendrovei sutvarkyti 993 kv. m žemės sklypo dalį be jo savininkės sutikimo, apeliantė atsiliepime į nurodytą prašymą nesirėmė tuo, kad 993 kv. m žemės sklypo dalies dalis jau yra sutvarkyta jos pastangomis. Nepagrįsta manyti, kad apeliantės (kreditorės) tėvas, kuris, pasak apeliantės, rūpinosi ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymo darbais, nebūtų informavęs apie didelės sklypo dalies sutvarkymą 2020 m. kovo 4 d. ir atsiradusią reikšmingo dydžio piniginę prievolę atsiskaityti su rangovu.

57.       Apeliantės (kreditorės) paaiškinimai, kad darbus pagal 2019 m. kovo 5 d. rangos darbų sutartį apeliantės tėvo prašymu atlikęs rangovas G. L. tik 2024 m. kovo 31 d. atvyko pas ją ir paprašė sumokėti už 2020 m. kovo 4 d. atliktus darbus, ne tik nepagrįsti objektyviais duomenimis, bet ir nesuderinami su elementaria gyvenimiška logika. Nėra pagrindo manyti, kad asmuo, 2020 m. kovo 4 d. atlikęs darbus, už kuriuos sulygta 393 670,83 Eur kaina, iki 2024 m. kovo 31 d. nepasiteirautų, kada bus sumokėtas jam priklausantis itin reikšmingo dydžio atlyginimas.

58.       Abejonių dėl apeliantės pateiktos 2019 m. kovo 5 d. rangos sutarties kelia ir tai, kad daug šios sutarties sąlygų yra iš esmės analogiškos kaip byloje esančios BUAB „Dumesta“ ir ko, UAB „Gintrėja“ ir UAB „Inžinerinių objektų statyba“ 2022 m. spalio 12 d. sudarytos rangos darbų sutarties. Pavyzdžiui, 2022 m. spalio 12 d. rangos darbų sutartyje 5.1 punktas yra išdėstytas taip: „atskiriems Sutartyje numatytiems darbams atlikti savo nuožiūra pasitelkti trečiąją šalį – subrangovą, už jo darbus liekant tiesiogiai atsakingam prieš Užsakovus“; apeliantės pateiktoje rangos darbų sutartyje šis punktas yra sutrumpintas, atsisakius jo dalies „už jo darbus liekant tiesiogiai atsakingam prieš Užsakovus“, tačiau po žodžio „subrangovą“ yra paliktas kablelis, o ne padėtas taškas, kaip turėtų būti sakinio pabaigoje. 2022 m. spalio 12 d. rangos darbų sutartyje yra nurodyti du užsakovai, todėl tekste vartojama šio termino daugiskaita (užsakovai); apeliantės pateiktoje rangos darbų sutartyje kai kuriuose sutarties punktuose yra palikta daugiskaita (pvz., 4.1, 4.3, 7, 8, 15), kai kuriuose punktuose vartojama vienaskaita (pvz. 6, 12.1, 14), kai kuriuose punktuose nurodyta „užsakovo atstovas“ (pvz. 2, 3, 9, 13).

59.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės pateiktos 2019 m. kovo 5 d. rangos darbų sutarties 18 punkte sutarties įsigaliojimas susietas su teismo procesinio sprendimo patvirtinti apeliantės 393 670,83 Eur finansinį reikalavimą įsiteisėjimu. Jau nurodyta, kad nurodytas finansinis reikalavimas patvirtintas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. gruodžio 28 d.

60.       Pabrėžtina tai, kad pagal apeliantės pateiktus naujus įrodymus 993 kv. m žemės sklypo dalis buvo sutvarkyta 2020 m. kovo 4 d., šią dieną pasirašytame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, jog atlikti iš esmės visi 2019 m. kovo 5 d. rangos darbų sutartimi sulygti darbai, tik nepašalintos vėjo jėgainės detalės, dėl to liko nesutvarkyta apie 0,5 aro, neišvežta apie 50 t atliekų. Vadinasi, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2B-36-390/2022, kuria LUAB „Dumesta“ leista, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti 993 kv. m žemės sklypo dalį be jo savininkės I. Ž. sutikimo, priėmimo metu turėjo būti atlikti iš esmės visi 993 kv. m žemės sklypo dalies sutvarkymo darbai, tik likusios neišvežtos vėjo jėgainės detalės. Tačiau žemės sklypo savininkė, nei žemės sklypo sutvarkymo be jos sutikimo klausimą sprendusiam Kauno apygardos teismui, nei teikdama atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties Lietuvos apeliaciniam teismui visiškai neužsiminė apie tai, kad didelė dalis žemės sklypo sutvarkymo darbų yra atlikta jos pastangomis. Priešingai, apeliantės 2022 m. spalio 28 d. atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą dėl leidimo sutvarkyti žemės sklypą nurodyta, kad žemės sklypo dalies (iš atsiliepimo turinio matyti, jog kalbama apie visą 993 kv. m žemės sklypo dalį) objektyviai nėra galimybės sutvarkyti, kol nėra pašalintos vėjo jėgainės „Vestas“ dalys; taip pat teigta, kad 2022 m. spalio 12 d. rangos darbų sutartyje nurodyta 94 839,20 Eur darbų kaina yra nereali, todėl, net teismui leidus, žemės sklypo dalis (taip pat kalbama apie visą 993 kv. m žemės sklypo dalį) nebus sutvarkyta (2022 m. spalio 28 d., reg. Nr. DOK-26667).

61.       Apeliantės siekiamą įrodyti aplinkybę, kad žemės sklypas jos pastangomis buvo sutvarkytas dar 2020 m. kovo 4 d., paneigia į bylą pateiktas 2021 m. gruodžio mėn. taikos sutarties projektas, kurį apeliantės atstovas advokatas E. R. išsiuntė 2022 m. sausio 20 d. Šio taikos sutarties projekto 2 punkte nurodyta, kad atsakovas (UAB „Gintrėja“) sutinka ir įsipareigoja savo lėšomis ir ieškovų (I. Ž. ir S. K.) pastangomis per dviejų mėnesių terminą nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos sutvarkyti I. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 993 kv. m dalį iš 37,93 ha žemės ploto, atkuriant nurodyto žemės sklypo dalies būklę į buvusią iki 2015 m. vasario 10 d. UAB „Dumesta“ ir ko bei atsakovo sudarytos Rangos sutarties, t. y. pašalinti įrengtą aikštelę su nuovaža, atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą bei užpilti augalinį sluoksnį. Taigi pačios apeliantės atstovo parengtame dokumente nurodyti duomenys, kad 2021 m. gruodžio mėn. ginčo žemės sklypo dalis nebuvo sutvarkyta, paneigia apeliantės nagrinėjamoje byloje įrodinėjamą poziciją, jog sklypo dalis buvo sutvarkyta 2020 m. kovo 4 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

62.       Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie faktiškai atliktus ir 2020 m. kovo 4 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu priimtus darbus bei jų vertę (CPK 12, 178 straipsniai).

63.       Faktą, kad apeliantei priklausančioje žemės sklypo dalyje 2022 m. kovo 8 d. nebuvo sutvarkytos mišrios statybos ir griovimo atliekos, neabejotinai patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2022 m. kovo 8 d. rašte dėl pažymos neišdavimo Nr. (15.5)-AD5-4020 nurodytos aplinkybės, dėl kurių Aplinkos apsaugos departamentas neišdavė bendrovės nemokumo administratorei pažymos dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo (prašymo dėl leidimo sutvarkyti žemės sklypą priedas, 2022 m. spalio 14 d. reg. Nr. DOK-25312).

64.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tytus“, 2023 m. birželio 30 d. rašte dėl informacijos pateikimo, išsiųstame apeliantės atstovui elektroniniu paštu 2023 m. birželio 30 d., be kita ko, nurodė, jog I. Ž. priklausantis žemės sklypas, dėl kurio užteršimo yra patvirtintas 393 670,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas, šiuo metu yra tvarkomas, ir pabrėžta, jog, sutvarkius užterštą žemės sklypą, neliks ir I. Ž. patvirtinto finansinio reikalavimo. Iš atsakovės elektroniniu  paštu 2023 m. spalio 11 d. apeliantės atstovui išsiųsto laiško bei jo priedų matyti, kad apeliantės atstovas 2023 m. spalio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuotas apie vykdomų darbų eigą, su nurodytu raštu jam buvo pateiktas tiek atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės, tiek rangovės UAB „Gintrėja“ susirašinėjimas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos dėl darbų vykdymo bei jų apimties.

65.       Remdamasis aptartais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės (kreditorės) apeliacinės instancijos teismui 2024 m. balandžio 8 d. pateiktuose naujuose įrodymuose nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims, užfiksuotiems objektyviose įrodinėjimo priemonėse (pvz., apeliantės atstovo advokato E. R. 2022 m. sausio 20 d. siųstame 2021 m. gruodžio mėn. taikos sutarties projekte; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2022 m. kovo 8 d. rašte dėl pažymos neišdavimo Nr. (15.5)-AD5-4020, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenų visumos analizė suponuoja pagrįstą išvadą dėl apeliantės 2024 m. balandžio 8 d. pateiktų naujų įrodymų nepatikimumo, apeliacinės instancijos teismas nurodytais įrodymais nesivadovauja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

66.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, prieina prie išvados, kad apeliantė įrodinėjamai aplinkybei apie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies sutvarkymą jos pastangomis ir sąnaudomis pagrįsti nepateikė konkrečių objektyvių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Priešingai, byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantei priklausančią žemės sklypo dalį, kurioje buvo vykdyta vėjo jėgainės statyba, sutvarkė atsakovė LUAB „Dumesta ir ko“, pasitelkusi rangovę UAB „Gintrėja“ (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad už apeliantei (kreditorei) priklausančios žemės sklypo dalies sutvarkymą LUAB „Dumesta ir ko“ sumokėjo gerokai mažesnę sumą, nei buvo apskaičiuota eksperto V. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. parengtame statybinės veiklos žalos suskaičiavimo akte, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui, nes kiekvienas rangovas turi teisę atlikti darbus ir už mažesnę nei rinkos kainą.  

67.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LUAB „Dumesta“ ir ko bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo pakankamą pagrindą peržiūrėti kreditorės I. Ž. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą, kuris grįstas jos žemės sklypo dalies, užterštos mišriomis vėjo jėgainės statybos ir griovimo atliekomis, būsimomis sutvarkymo išlaidomis. Byloje esančių duomenų visumos analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad apeliantei (kreditorei) priklausančio žemės sklypo dalis, kuri dėl vėjo jėgainės statybos buvo užteršta mišriomis vėjo jėgainės statybos ir griovimo atliekomis, yra sutvarkyta, pagal pateiktus įrodymus sutvarkymo darbai atlikti LUAB „Dumesta“ ir ko pastangomis ir lėšomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė (kreditorė) nesirėmė tuo, kad po LUAB „Dumesta“ užsakymu 2023 m. lapkričio mėn. atliktų žemės sklypo dalies sutvarkymo darbų išvežtos ne visos tvarkytinos atliekos, atlikti ne visi tvarkymo darbai (CPK 12, 178 straipsniai).

68.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, kuris reikalauja, kad visus klausimus teismas spręstų atsižvelgdamas į bankrutavusio juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas yra ypatingai svarbus, nes tai yra tiesiogiai susiję su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis ir nemokumo procese galiojančio kreditorių lygiateisiškumo principo užtikrinimu. Nutartis, kuria patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, yra reikšminga visų kreditorių interesams, nes nuo ja patvirtinto konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio priklauso visų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis.

69.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl baudos skyrimo apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

70.       Atsakovė LUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tytus“,  vadovaudamasi CPK 95 straipsniu, prašo apeliantei I. Ž. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskiriant atsakovei LUAB „Dumesta“ ir ko.

71.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

72.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017 65 punktas).

73.       Nagrinėjamu atveju apeliantė I. Ž. pareiškė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria patikslintas (sumažintas) jos finansinis reikalavimas LUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindė argumentais, kad ji savo pastangomis ir sąnaudomis sutvarkė jai priklausančio žemės sklypo dalį.

74.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl to, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų atsikirtimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, o apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai pripažinti kaip nepatikimi, nesuponuoja pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog apeliantė akivaizdžiai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą. Taip pat nenustatyta, kad ji sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Dėl nurodytų motyvų prašymas taikyti apeliantei CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

75.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šioje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos faktines ir teisines aplinkybes, gavęs BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės prašymą, atsižvelgdamas į bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, pagrįstai ėmėsi įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto apeliantės (kreditorės) I. Ž. finansinio reikalavimo patikslinimo ir nustatęs, jog apeliantei priklausančio žemės sklypo daliai padaryta žala, kuriai atlyginti įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtintas 393 670,83 Eur finansinis reikalavimas, yra pašalinta BUAB „Dumesta“ pastangomis ir lėšomis, patvirtintą finansinį reikalavimą sumažino 393 670,83 Eur suma. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutarties dalį.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                       Laima Ribokaitė

 

 

                                                                                                       Irmantas Šulcas

 

 

                                                                                               Alma Urbanavičienė