Teismų praktika, įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylos

Civilinė byla Nr. e2-323-798/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01257-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ vadovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos aruodas“ iškelta bankroto byla ir atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. B. ir V. K. (V. K.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos aruodas“ iškelti bankroto bylą.

2. Nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-881-640/2023 Vilniaus apygardos teismas iš UAB „Baltijos aruodas“ priteisė: V. K. 15 000 Eur netesybų, 44 800 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. birželio 23 d.) nuo teismo priteistos pinigų sumos (59 800 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 936 Eur žyminio mokesčio ir 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; M. B. naudai 15 000 Eur netesybų, 44 800 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. birželio 23 d.) nuo teismo priteistos pinigų sumos (59 800 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 936 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-401-881/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš UAB „Baltijos aruodas“ V. K. ir M. B. po 527,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai pateikė antstoliui Andriui Bubliui vykdyti vykdomuosius raštus dėl teismų priteistų sumų priverstinio išieškojimo. Remiantis antstolio Andriaus Bublio 2023 m. lapkričio 14 d. pateikta informacija, UAB „Baltijos aruodas“ neturi nei turto, nei piniginių lėšų, iš kurių bent iš dalies galėtų būti patenkintas kreditorių (pareiškėjų) reikalavimas. UAB „Baltijos aruodas“ atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma 14 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškojimo suma siekia 237 023 Eur.

3. Pareiškėjas K. K. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, kuriuo prašo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą; nemokumo administratore paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“; nustatyti UAB „Baltijos aruodas“ administravimo išlaidų sąmatą 1 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) per mėnesį (pašto išlaidos apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, restruktūrizavimo plano parengimas 2 500 Eur (be PVM)); leisti atlikti iš UAB „Baltijos aruodas“ sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, ūkinės – komercinės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nustatant, kad UAB „Baltijos aruodas“ didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra
8 500 Eur, o tuo atveju jei įmonė turės pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais – mokėjimų sumos kreditoriams būtų neribojamos.

4. Nurodė, kad kreditoriai per nustatytą terminą nepateikė jokio siūlymo dėl galimo susitarimo dėl pagalbos, atidedant skolos mokėjimą, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informavo, kad UAB „Baltijos aruodas“ siūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos yra atmetamas. UAB „Baltijos aruodas“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau tokie sunkumai yra laikino pobūdžio ir gali būti išspręsti restruktūrizavimo procese. Pagal 2023 m. spalio 31 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė siekia 2 091 138 Eur, tuo tarpu jos įsipareigojimai kreditoriams, neskaičiuojant vienintelio akcininko suteiktos ilgalaikės 2 096 321,04 Eur paskolos, tesudaro 251 656,57 Eur. Todėl įsipareigojimai kreditoriams neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Šiuo metu atsakovė yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu ir negali įvykdyti kai kurių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Priežastys, sukėlusios įmonės laikinus finansinius sunkumus, yra šios: atsakovės vystytas nekilnojamojo turto projektas nebuvo iki galo užbaigtas, dėl nepalankiai rinkoje susiklosčiusių aplinkybių atsakovė buvo priversta minėtą projektą perleisti tretiesiems asmenims už nuostolingą sumą, o tai tiesiogiai lėmė realių ir suplanuotų pajamų praradimą, taip pat atsiradusius įsipareigojimus kreditoriams, kurie turėjo sudarę preliminarias sutartis; atsisakius projekto, buvo prarastos, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi, kas sąlygojo savalaikio atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais trikdžius; naujų didelių projektų atsakovė nepradėjo vystyti, todėl neturėjo būdų atkurti prarastas pajamas ir subalansuoti apyvartinių lėšų stygių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Baltijos aruodas“, restruktūrizavimo bylą ir iškelti atsakovei UAB „Baltijos aruodas“ bankroto bylą, paskirti UAB „Baltijos aruodas“ nemokumo administratore UAB „Verslo administravimo centras“ bei nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą, išsprendė kitus, su bankroto iškėlimo procesu susijusius, klausimus. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad UAB „Baltijos aruodas“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2014 m. rugsėjo 26 d., bendrovės vadovas nuo įmonės įregistravimo yra pareiškėjas K. K. Bendrovės vienintelis akcininkas – G. G. Bendrovės įstatinis kapitalas – 2 896 Eur (100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų). Vadovo tvirtinimu, bendrovė užsiėmė nekilnojamojo turto vystymu, šiuo metu nevykdo ūkinės veiklos.

5.2. Atsakovė paaiškino, kad balanse ilgalaikiu turtu (1 058 804 Eur) yra apskaitomos šios pozicijos: 71,88 Eur nematerialusis turtas (programinė įranga), 625,93 Eur kita įranga, 654 212,08 Eur paskolos asocijuotosioms įmonėms, 400 000 Eur po vienerių metų gautinos sumos (UAB „SSL Projektai“ skola), 5 000 Eur kitų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai. Dėl trumpalaikio turto paaiškinimų nepateikė. Atsakovė byloje yra pateikusi savo sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovė piniginių lėšų turi tik vienoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų suma 2024 m. kovo 6 d. sudarė
7 616,38 Eur.

5.3. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDF) tik auga, be to, pati atsakovė nurodė, kad einamųjų mokesčių VSDFV nemoka, o bendrovės darbuotojai (įskaitant vadovą) yra sutarę suspenduoti darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. darbuotojams šiuo metu taip pat nėra mokamas darbo užmokestis. Taip pat, pagal viešus VMI duomenis atsakovės mokestinė nepriemoka 2024 m. kovo 13 d. sudarė 74 505,54 Eur. Vadovo pateikto kreditorių sąrašo duomenimis atsakovė 2024 m. vasario 29 d. turėjo 24 kreditorius, bendra kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 2 507 766,60 Eur. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovės atžvilgiu užvesta 17 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma sudaro 233 755,30 Eur.

5.4. Sulyginus antstolių informacinės sistemos duomenis ir atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą, matyti, kad į kreditorių sąrašą nėra įtraukta 2 165,86 Eur D. R. skola, kiti kreditoriai ir skolos yra nurodyti kreditorių sąraše. Taigi, tikėtina, kad šiuo metu įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 2 509 932,46 Eur (2 507 766,60 Eur + 2 165,86 Eur).

5.5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad teismuose nėra kitų aktyvių bylų, kuriose UAB „Baltijos aruodas“ dalyvautų kaip atsakovė.

5.6. Teismo vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, kad bendrovė nuo 2021 m. iki šiol dirba nuostolingai, atsakovės nuostoliai nuo 2021 m. tik didėjo, o per 2023 metus išaugo daugiau nei dvigubai (2022 m. atsakovė turėjo 43 190 Eur nuostolių, o 2023 m. atsakovė turėjo
119 356 Eur nuostolių). Nors atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo 2021 m. iki 2024 m. vasario 29 d. sumažėjo 793 507,54 suma (2021 m. – 3 303 440 Eur ir 2024 m. vasario 29 d. – 2 509 932,46 Eur), tačiau tuo pačiu sumažėjo ir atsakovės turtas 1 019 597 Eur suma (2021 m. – 3 059 946 Eur ir 2024 m. sausio 11 d. – 2 040 367 Eur).

5.7. Šiame kontekste pažymėtina, kad pusę (1 054 212,08 Eur) atsakovės turimo turto dalies sudaro debitorių įsipareigojimai (654 212,08 Eur paskolos asocijuotosioms įmonėms,
400 000 Eur po vienerių metų gautinos sumos (UAB „SSL Projektai“ skola). Atsakovė taip pat patikslino, kad 2024 m. vasario 29 d. debitorių skolos sudaro 2 801 906,47 Eur. Atsakovės tvirtinimu, didžiausias debitorius yra UAB „Arlitanus“ (1 542 986 Eur) ir dėl šios skolos priteisimo atsakovė kreipėsi į teismą, todėl teismui priteisus šią skolą ir ją padengus visiškai ar iš dalies, pasidengtų pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kuriems yra suėjęs mokėjimo terminas. Visgi, šiuos atsakovės teiginius teismas vertino kritiškai. Patikrinęs civilinės bylos Nr. e2-1427-656/2024 duomenis teismui bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bendrovės naudai bus priteista 1 542 986 Eur skola, be to, nėra aišku ar pati bendrovė neturi skolos UAB „Arlitanus“, dėl ko pačios bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai išaugtų (šiai dienai UAB „Arlitanus“ nėra įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą). Taip pat, net ir priteisus visą skolą, nėra aišku ar ji būtų grąžinta ir jei grąžinta, nėra aišku per kokį laikotarpį.

5.8. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, kad bendrovė turi reikalavimo teisę į UAB „SSL Projektai“, kurios skola sudaro 400 000 Eur bei yra užtikrinta hipoteka, todėl skola neabejotinai bus grąžinta. Prievolės įvykdymo terminas šiai dienai nėra suėjęs ir sueis tik beveik po metų. Nors atsakovė tvirtina, kad veda derybas dėl skolos grąžinimo anksčiau termino ir UAB „SSL Projektai“ šiuo metu derasi su kredito įstaigomis dėl skolos refinansavimo, tačiau šiai dienai byloje nėra duomenų, kad UAB „SSL Projektai“ sutinka skolą grąžinti anksčiau termino, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „SSL Projektai“ siekia refinansuoti skolą.

5.9. Teismo vertinimu, į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų, per vienerius metus gautinų sumų ir ilgalaikio turto, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos – 2 509 932,46 Eur (2 507 766,60 Eur (atsakovės nurodytos skolos kreditoriams) + 2 165,86 Eur (atsakovės neįtraukto kreditoriaus skola) ženkliai viršija turimo turto vertę – 7 616,38 (piniginės lėšos). Teismas nusprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog bendrovė yra gyvybinga, t. y. vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai veikti pelningai ir vykdyti savo prievoles ateityje.

5.10. Teismas, susipažinęs su pateiktu UAB „Baltijos aruodas“ restruktūrizavimo planu, priėjo išvadą, kad pateiktas planas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus: plane pateiktas bendrovės apibūdinimas, finansinių sunkumų mastas bei priežastys, restruktūrizavimo tikslai, plano įgyvendinimo trukmė, bendrovės kreditorių sąrašas, bendrovės skolininkų sąrašas, kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti, verslo planas ir kt. Teismo vertinimu, plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, jame nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą, be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi realių veiksmų plane nurodytoms priemonėms įgyvendinti (pvz., kokiu būdu ketina plėsti rinką, kontroliuoti rinkos pokyčius, sukurti naujas paslaugas / produktus, kokiais kaštais ir priemonėmis tai ketina įgyvendinti). Nurodytų veiksmų atsakovė galėjo imtis anksčiau ir tokiu būdu nesukelti tokios savo finansinės būklės (nemokumo), tačiau to nepadarė. Todėl tikėtina, kad šios priemonės nebus efektyvios ir neduos restruktūrizavimo plane nurodomų rezultatų. Teismas nusprendė, kad atsakovė yra nemoki ir nėra pagrindo spręsti, jog jos gyvybingumas gali būti atstatytas keliant restruktūrizavimo bylą, todėl tokį pareiškimą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Baltijos aruodas“ vadovas K. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti nemokumo bylos iškėlimo UAB „Baltijos aruodas“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė yra negyvybinga ir jos gyvybingumas negali būti atstatytas kategoriškai nesutinka ir mano, jog teismas neįvertino visų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, dalį įrodymų vertino itin formaliai ir neatsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovavosi formaliu aiškinimu, neatsižvelgė į kitų įmonės kreditorių interesus ir galimybes atgauti skolas iškėlus bankroto bylą, o tai sudaro pagrindą panaikinti nutartį.

6.2. Teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi įvertinti šias reikšmingas aplinkybes: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos (vykdytos) ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą. Iš skundžiamo nutarties motyvų yra aišku, kad šias aplinkybes teismas vertino formaliai.

6.3. Atsakovės vienintelis akcininkas patvirtino parengtą jos restruktūrizavimo plano projektą, kuriame tiek aptarė kilusius finansinius sunkumus, tiek numatė konkrečius veiksmus, kurie apibrėžtoje ateityje aiškiai leis atsiskaityti su atsakovės kreditoriais, kurių reikalavimai šiuo metu yra pradelsti ir kurie sudaro itin mažą dalį visų jos kreditorių. Tokie veiksmai sudaro galimybes dėl išsaugotos atsakovės veiklos sukurti papildomą vertę ir taip padengti likusių kreditorių, įskaitant ir jos akcininko, kurių reikalavimai pinigine išraiška yra gerokai didesni nei pareiškėjų, reikalavimus. Be to, akcininkas pritarė ir administratorės UAB „Restruktūrizuoju.lt“ kandidatūrai.

6.4. UAB „Baltijos aruodas“, vykdydama JANĮ 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, išsiuntė visiems UAB „Baltijos aruodas“ kreditoriams pranešimus, kuriuose nurodė, kad, jeigu per pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditoriai per nustatytą terminą nepateikė jokio siūlymo dėl galimo susitarimo dėl pagalbos, atidedant skolos mokėjimą, o kreditorius VMI informavo, kad UAB „Baltijos aruodas“ siūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos yra atmetamas.

6.5. Teismas nepagrįstai akcininko suteiktą 2 096 321,04 Eur paskolą vertino kaip pradelstą, pažymėjo, kad akcininkas suteikė įmonei paskolą su tikslu finansuoti jos veiklą. Akcininkas nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų dėl jos grąžinimo, todėl tokia paskola apskritai neturėtų būti vertinama sprendžiant dėl atsakovės mokumo ar galėjimo padengti įsipareigojimus artimiausiu metu.

6.6. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neanalizavo visų kreditorių reikalavimų ir jų susidarymo aplinkybių, nevertino kreditorių, kurie reikalauja iškelti bankroto bylą, reikalavimų sumos bendrame atsakovės įsipareigojimų, turimo turto, gautinų sumų kontekste. Matyti, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimo reikalauja tik 2 kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro apie 134 135 Eur (tik 5,35 proc. visų kreditorių reikalavimų). Vadinasi, atsakovei yra daromas spaudimas nutraukti veiklą ir ribojamos galimybės išlikti rinkoje, taip pat praktiškai eliminuotos visų kitų kreditorių galimybės atgauti skolas, kadangi atsakovė negalės įvykdyti planuojamų projektų, o jo gautos lėšos pirmiausia bus skirtos nemokumo administratoriaus atlyginimui padengti.

6.7. Nėra jokių prielaidų teigti, kad atsakovė nebevykdo jokios kitos veiklos. Šiuo metu vyksta projektavimas ir parengiamieji darbai nekilnojamojo turto projektams. Šiuo atveju ūkinė veikla apima kelias stadijas – rinkos tyrimus, galimybių studijas, potencialių investuotojų ir klientų paieška, vertinimas, projektavimas, leidimų ir sutikimų stadija, statyba, tuomet pardavimas ir realizavimas.

6.8. Bylos nagrinėjimo metu jau buvo paaiškinta ir pateikti įrodymai, kad atsakovė šiuo metu daug dėmesio sukoncentravusi į skolininkų (debitorių) skolas, kurios 2024 m. vasario 29 d. siekia 2 802 000 Eur. Šių sumų visiškai pakanka visiems kreditorių reikalavimams padengti ir naujiems verslo projektams pradėti. Nutartyje teismas nepagrįstai tokius skaičius ignoravo, darydamas išvadą, kad bet kokios debitorių mokėtinos sumos negali būti vertinamos kaip realios. Be to, didžiausia atsakovės gautina suma yra iš skolininkės UAB „Arlitanus“. Atsakovė inicijavo teisminį procesą UAB „Arlitanus“ dėl skolos priteisimo, kuriame yra reikalaujama sumokėti skolą ir palūkanas, bendra ieškinio suma 1 542 986 Eur (civilinė byla Nr. e2-1427-656/2024), todėl 2024 m. vasario 29 d. debitorių sąraše ši suma yra nurodyta kaip UAB „Arlitanus“ skola.

6.9. Atsakovė taip pat turi reikalavimo teisę į kitą skolininkę UAB „SSL Projektai“, kuri savo įsipareigojimus yra užtikrinusi žemės sklypo įkeitimu. Nors pagal sudarytus susitarimus skolos mokėjimo terminas yra tik 2025 m. sausio 31 d., tačiau atsakovė informavo teismą, kad jau nuo 2023 metų pabaigos veda derybas dėl pirmalaikio skolos grąžinimo.

6.10. Atsakovė taip pat nesutinka ir su nutarties argumentais, kad skolų išieškojimas iš įmonės skolininkų nėra pakankamas ūkinės komercinės veiklos požymis. Priešingai, itin didelis atsakovės finansinis turtas reikalavimo teisių (skolininkų atžvilgiu) pavidalu kaip tik ir liudija, kad dėl ankstesnės intensyvios kitokio pobūdžio ūkinės komercinės veiklos vykdymo, atsakovė sugeneravo aktyvus, kurie šiuo metu jos balanse atsispindi gautinų lėšų forma ir kuriuos atsakovė siekia paversti lėšomis, kad jos galėtų būti naudojamos tiek atsiskaityti su kreditoriais, tiek ir naujiems verslo projektams vykdyti.

6.11. Taigi, atsakovės manymu jai bankroto byla neturėtų būti iškelta. Tokias išvadas jai leidžia daryti teismų suformuota praktika: Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 ir kt.

7. Atsiliepime į pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą pareiškėjai M. B. ir V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nėra gyvybinga ir netenkina JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovei negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

7.2. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės vadovo argumentais, kad įmonės gyvybingumas gali būti išsaugotas, nes atsakovė jau planuoja vystyti naujus projektus. Iš skundžiamos nutarties argumentacijos aiškiai matyti, kad teismas atsakovę pripažino negyvybinga ne dėl to, kad ji turi finansinių sunkumų, tačiau todėl, kad teismas nustatė, jog atsakovė yra nemoki, šiuo metu nevykdo jokios veiklos, o atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti sunkumų ir išvengti bankroto. Šių išvadų pirmosios instancijos teismas priėjo visiškai pagrįstai, kad atsakovė šiuo metu veiklos nebevykdo buvo nurodyta atsakovės restruktūrizavimo plane.

7.3. Sprendžiant iš bylos duomenų, atsakovės finansinės problemos atsirado 2022 metų pavasarį, kuomet atsakovė sudarė tris sandorius su įmonėmis UAB „SSL projektai“ ir UAB „Tiklina“. Pareiškėjų vertinimu, būtent šie sandoriai turėjo neigiamos įtakos atsakovės finansinei būklei ir apsunkino jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Po minėtų sandorių sudarymo atsakovė nebeturėjo beveik jokio nekilnojamojo turto, taip pat nebevykdė jokios veiklos, o tik skirstė lėšas, gautas iš 2022 m. balandžio 14 d. sandorio su UAB „Tiklina“.

7.4. Atsakovės vadovo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto vystymo galimybes konkrečiuose objektuose (duomenys neskelbtini) yra tik nekilnojamojo turto vystymo idėjos, kurios nėra niekaip ekonomiškai pagrindžiamos. Kaip matyti iš pateiktų skaičiavimų, šiems projektams įvykdyti būtų reikalingos milijoninės investicijos, tačiau yra akivaizdu, kad atsakovė, būdama nemokumo būsenoje, neturi galimybių tokių investicijų skirti. Atsakovės vadovas nepateikia jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokios yra skolinimosi (finansavimo) galimybės šiems projektams įgyvendinti. Visgi, turint omenyje įmonės dabartinę finansinę būklę yra akivaizdu, kad tokių galimybių nėra (bent jau skolinantis iš finansų įstaigų).

7.5. Pažymėjo, kad atsakovės nemokumo byla yra nagrinėjama beveik 5 mėnesius, tačiau atsakovė per šį laikotarpį taip pat nesiėmė jokių realių veiksmų, kad bent iš dalies sumažinti savo skolinius įsipareigojimus. Priešingai – per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovės skoliniai įsipareigojimai dar labiau išaugo.

7.6. Iš visų atsakovės vadovo į bylą pateiktų duomenų ir atskirojo skundo argumentų aiškiai matyti, kad bendrovės atgaivinimas ir kreditorinių įsipareigojimų dengimas yra paremtas vien tik skolų atgavimu iš bendrovės debitorių. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir argumentuotai sprendė, kad skolų išsiieškojimas iš savo debitorių nelaikytinas ūkine komercine veikla.

7.7. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjų (turinčių vos 5 proc. visų reikalavimų sumos) noras (spaudimas) iškelti atsakovei bankroto bylą negali paneigti ir užgožti likusių kreditorių siekio sudaryti atsakovei galimybę visiškai įvykdyti visus savo įsipareigojimus visa apimtimi. Šiais argumentais bandoma suklaidinti, sudarant įspūdį, kad visi atsakovės kreditoriai sutinka su restruktūrizavimu, išskyrus pareiškėjus, kurie vieninteliai siekia atsakovės bankroto. Šiuo aspektu pažymėjo, kad bendrovės vadovas kreditoriams pranešimus siuntė dėl nemokumo bylos inicijavimo ir pagalbos susitarimo sudarymo. Kreditoriams nebuvo teikiamas restruktūrizavimo planas, apie kurį jie sužinojo tik pateikę pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Baltijos aruodas“ iškelta bankroto byla ir atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

11. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

13. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

14. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

15. Išanalizavęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad iš esmės apeliantas atkartoja argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teisme, ir kuriuos teismas priimtoje nutartyje itin detaliai išanalizavo. Apeliantas nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Taigi, vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir / arba faktinių aplinkybių interpretavimo, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nėra gyvybinga ir netenkina JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, todėl nusprendė, kad atsakovei negali būti keliama restruktūrizavimo byla, o turi būti iškelta bankroto byla. Apeliantas su šiais argumentais nesutiko ir nurodė, kad atsakovės vienintelis akcininkas patvirtino parengtą jos restruktūrizavimo plano projektą, kuriame tiek aptarė kilusius finansinius sunkumus, tiek numatė konkrečius veiksmus, kurie apibrėžtoje ateityje aiškiai leis atsiskaityti su atsakovės kreditoriais, kurių reikalavimai šiuo metu yra pradelsti ir kurie sudaro itin mažą dalį visų jos kreditorių.

17. Pirmiausia pažymėtina tai, kad vienintelio akcininko pritarimas restruktūrizavimo plano projektui nėra pakankamas įmonės gyvybingumui konstatuoti. Atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Priešingai, apelianto į bylą pateiktame restruktūrizavimo plane yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė šiuo metu jokios veiklos nevykdo. Susipažinus su restruktūrizavimo planu, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jame nurodytos priemonės yra neefektyvios, deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl negali padėti atsakovei išvengti bankroto.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas išsiuntė kreditoriams pranešimus dėl nemokumo proceso inicijavimo, nurodydamas, kad ketina inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei vienam iš kreditorių nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, kurį įvertinę kreditoriai galėtų apsispręsti sudaryti susitarimą dėl pagalbos atidedant skolos sumokėjimą, ar ne. Todėl vertintina, kad kreditoriai pagrįstai per nustatytą terminą nepateikė jokio siūlymo dėl galimo susitarimo dėl pagalbos, atidedant skolos mokėjimą, o kreditorius VMI informavo, kad UAB „Baltijos aruodas“ siūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos yra atmetamas.

19. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

20. Kaip restruktūrizavimo plane nurodė atsakovė, ji veiklos nevykdė nuo tada, kai vystytas nekilnojamojo turto projektas nebuvo iki galo užbaigtas, dėl nepalankiai rinkoje susiklosčiusių aplinkybių įmonė buvo priversta minėtą projektą perleisti tretiesiems asmenims už nuostolingą sumą, o tai tiesiogiai lėmė realių ir suplanuotų pajamų praradimą, taip pat atsiradusius įsipareigojimus kreditoriams, kurie turėjo sudarę preliminarias sutartis. Vadinasi, kaip teisingai nurodė pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą, po nurodytų nuostolingų sandorių sudarymo atsakovė nebeturėjo beveik jokio nekilnojamojo turto, taip pat nebevykdė jokios veiklos, o tik skirstė lėšas, gautas iš 2022 m. balandžio 14 d. sandorio su UAB „Tiklina“.

21. Iš aukščiau nurodyto galiojančio teisinio reglamentavimo, nustatyto JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei JANĮ 2 straipsnio 6 dalies yra akivaizdu, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra būtina įmonės gyvybingumo sąlyga. Kadangi atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo jau beveik 2 metus, jos įsiskolinimai kreditoriams auga, atsakovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kuri jos finansines problemas gali išspręsti iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą, kad ji yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.

22. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės vadovo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto vystymo galimybes konkrečiuose objektuose (duomenys neskelbtini) yra tik nekilnojamojo turto vystymo vizijos, kurios restruktūrizavimo plane bei jo teikiamose procesiniuose dokumentuose yra niekaip ekonomiškai pagrindžiamos. Nėra aišku kaip ir iš kur atsakovės vadovas ketina gauti projektams vystyti reikalingas investicijas, kokios yra skolinimosi galimybės ir pan. Mažai tikėtina, kad restruktūrizavimo plane nurodytos turto vystymo idėjos gali būti realizuotos, o nurodyti projektai realiai įgyvendinti.

23. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos atsakovė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos patenkino pareiškėjų reikalavimus arba bent iš dalies patenkino bet kurio kito kreditoriaus reikalavimą.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcininko suteiktą 2 096 321,04 Eur paskolą vertino kaip pradelstą, pažymėjo, kad akcininkas suteikė įmonei paskolą su tikslu finansuoti jos veiklą. Akcininkas nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų dėl jos grąžinimo, todėl tokia paskola neturėtų būti vertinama sprendžiant dėl atsakovės mokumo ar galėjimo padengti įsipareigojimus artimiausiu metu. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats faktas, kad būtent šiuo metu atsakovės akcininkas nereiškia jai kokių pretenzijų dėl suteiktos 2 096 321,04 Eur paskolos grąžinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog bendra atsakovės kreditorinių įsipareigojimų suma skundžiamos nutarties priėmimo dieną sudarė ne mažiau nei 2 507 766,60 Eur. Šiuos duomenis patvirtina paties vadovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas. Ir nors apeliantas teigia, kad šis kreditorinis reikalavimas negali būti vertinamas kaip pradelstas, nagrinėjamoje byloje nei vieno rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti apelianto nurodomus argumentus. Į bylą nėra pateiktas akcininko ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis, kurioje būtų nurodyti konkretūs duomenys apie paskolos tikslą, jos gražinimo terminą ir pan. Taip pat nėra aišku kokie konkretūs duomenys byloje gali pagrįsti, kad akcininkas 2022 m. spalio 24 d. tokio dydžio paskolą atsakovei suteikė.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo poskyrio 2023 m. liepos 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų pareiškimą. Jame yra konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovė 357 523,29 Eur pervedė į akcininko G. G. sąskaitą. Šie duomenys patvirtinta, kad tarp atsakovės ir jos akcininko galėjo susiklostyti paskolos teisiniai santykiai. Visgi, nepateikus į bylą įrodymų dėl 2 096 321,04 Eur paskolos suteikimo realumo, nėra pagrindo jos vertinti kaip realų atsakovės valdomą turtą. Tame pačiame nutarime yra konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu, nors atsakovė ir turėjo pakankamą lėšų likutį, tačiau ji vengė apmokėti pareiškėjams preliminariomis sutartimis sulygtą nuostolių dydį, o tas sumas panaudojo pervesdama savo akcininkui (didžiausia pervedama suma) bei kai kuriems kreditoriams. Kas iš esmės rodo, kad turimas lėšas atsakovė galėjo paskirstyti neefektyviai, dėl ko jos turimi kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo ir sąlygojo atsakovės vadovo minimą apyvartinių lėšų trūkumą.

28. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neanalizavo visų kreditorių reikalavimų ir jų susidarymo aplinkybių, nevertino kreditorių, kurie reikalauja iškelti bankroto bylą, reikalavimų sumos bendrame atsakovės įsipareigojimų, turimo turto, gautinų sumų kontekste. Matyti, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimo reikalauja tik 2 kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro apie 134 135 Eur (tik 5,35 proc. visų kreditorių reikalavimų). Vadinasi, atsakovei yra daromas spaudimas nutraukti veiklą ir ribojamos galimybės išlikti rinkoje, taip pat praktiškai eliminuotos visų kitų kreditorių galimybės atgauti skolas, kadangi atsakovė negalės įvykdyti planuojamų projektų, o jo gautos lėšos pirmiausia bus skirtos nemokumo administratoriaus atlyginimui padengti.

29. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nei JANĮ, nei kitose teisės aktuose nėra nurodoma kokio dydžio finansinį reikalavimą turi turėti kreditorius tam, kad galėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jo reikalavimo dydis turėtų būti įvertintas bendrame atsakovės įsipareigojimų, turimo turto, gautinų sumų kontekste. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Pati savaime faktinė aplinkybė, kad atsakovės įsiskolinimas pareiškėjams gali sudaryti tik 5,35 proc. visų kreditorių reikalavimų neeliminuoja jų teisės kreiptis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovės vadovo argumentas, kad atsakovei pareiškėjai daro spaudimą dėl noro riboti jos galimybes išlikti rinkoje, vertintini kritiškai. Šioje nutartyje jau yra nustatyta, kad atsakovė veiklos nevykdo dvejus metus, tokiu būdu jos galimybės išlikti rinkoje jau yra apribotos.

30. Apelianto argumentai, kad šiuo metu atsakovė vykdo kitą veiklą, t. y. vyksta projektavimas ir parengiamieji darbai nekilnojamojo turto projektams, o vykdoma ūkinė veikla apima kelias stadijas – rinkos tyrimus, galimybių studijas, potencialių investuotojų ir klientų paieškas, vertinimas, projektavimas, leidimų ir sutikimų stadija, statyba, tuomet pardavimas ir realizavimas, yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

31. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas suabejojo debitorinių įsiskolinimų atgavimo realumu. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai išanalizavo apelianto argumentus dėl skolos atgavimo galimybių iš UAB „Arlitanus“ ir UAB „SSL Projektai“. Nekartodamas pirmosios instancijos teismo atliktos itin detalios analizės apie šių debitorių skolų atgavimo realias galimybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų šioje dalyje. Pritartina ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad nesant byloje įrodymų, jog atsakovė turi realių galimybių bent artimiausiu metu atgauti skolas iš debitorių, reiktų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bendrą turto masę neįtraukė atsakovės atsargų ir per vienerius metus gautinų sumų.

32. Atsakovės vadovo manymu, atsakovei bankroto byla neturėtų būti iškelta. Tokias išvadas, anot jo, leidžia daryti teismų suformuota praktika: Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 ir kt.

33. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo bylomis ir nutartimis, kuriomis atskirajame skunde remiasi apeliantas, nusprendžia, kad nurodytose bylose susiklosčiusios faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl jomis remtis nagrinėjant atsakovės bankroto bylą nėra pagrindo. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 buvo nustatyta, kad bendrovė, dėl kurios nemokumo buvo sprendžiama, vykdo žemės ūkio veiklą ir darbo užmokesčių skolų neturi, generuoja grynąjį pelną, turi likvidaus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija turimos turto vertės; civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023 nustatyta, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos, vykdo aštuonias didelės vertės sutartis ir planuoja gauti apie 909 000 Eur pajamų; civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 nustatyta, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi 461 vykdytiną ilgalaikę sutartį, sudaro naujas sutartis su užsakovais. Šioje byloje atsakovė veiklos jau dvejus metus nevykdo, duomenų apie tai, kad turi galimybes generuoti pelną byloje nėra, neturi jokio likvidaus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Didžiąją dali bendrovės turto sudaro debitorių skolos, kurių atgavimo galimybės pripažintos abejotinomis. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliantas skunde nepaneigė, atsakovės įsiskolinimas VSDFV ir VMI tik auga, atsakovė nurodė, kad einamųjų mokesčių VSDFV nemoka, o atsakovės darbuotojai (įskaitant vadovą) yra sutarę suspenduoti darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. darbuotojams šiuo metu taip pat nėra mokamas darbo užmokestis. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrįstą įsitikinimą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tvirtinti į bylą pateikto restruktūrizavimo plano.

34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nurodo, kad atsakovei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą (apelianto teigiamą gyvybingumą), gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus ir būtų pagrindas bendrovei kelti restruktūrizavimo, o ne bankroto bylą, konstatuotina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir yra moki (CPK 178 straipsnis).

35. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie turi esminės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš apelianto K. K. priteisti 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

39. Pareiškėjų išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl jiems iš apelianto K. K. priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. K. (V. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimo išlaidų iš apelianto K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjas Antanas Rudzinskas

Kategorijos