Civilinė byla Nr. eB2-985-894/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00198-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1.

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Torsena“,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir  – UAB)„Torsena“. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 4 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 17 084,18 Eur, iš jų: 14,77 vykdomieji dokumentai, 159,74 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 980,53 Eur gyventojų pajamų mokestis, 343,00 Eur pelno mokestis, 13 586,14 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Torsena“ turto buvo perduoti vykdyti antstolėms T. G. ir A. M., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos / įkeistos hipoteka ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktame paskutiniame balanse už 2016 metus viso turto vertė nurodyta 12 8782 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 97 080 Eur. Išdėstytų faktų visuma liudija, kad UAB „Torsena“ yra nemoki. Ieškovės nuo 2019 m. lapkričio 28 d. taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai atsakovei yra nerezultatyvūs ir nesėkmingi, atsakovės mokestinė nepriemoka vis didėja. VSDFV duomenimis, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl bendrovė jokios veiklos nevykdo, be to atsakovė yra skolinga ir VSDFV biudžetui, skola sudaro 113,04 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, kitų kreditorių naudai bendrovės atžvilgiu užvesta 13 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma sudaro 22 481,45 Eur. VMI 2022 m. sausio 10 d. raštu (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, tačiau atsakovė per 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo mokestinės nepriemokos nesumokėjo, nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nemoki.

UAB „Torsena“ vadovas L. J. 2022 m. birželio 13 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2022 m. spalio 30 d. Nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir bausmės terminas baigiasi 2022 m. spalio 30 d., todėl jam šio termino pakaktų teismo prašomų dokumentų pateikimui bei susidariusios skolos VMI atsiskaitymo grafiko sudarymui.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Atsakovės vadovas prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje iki 2022 m. spalio 30 d., todėl iki bausmės atlikimo laiko jis sudarys skolos atsiskaitymų grafiką su VMI. Pažymėtina, kad UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. UAB „Torsena“ vadovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl iki šios dienos nesikreipė į kreditorę dėl skolos atsiskaitymo grafiko sudarymo, nepateikė jokių duomenų, kad įmonė turės lėšų mokėti kreditorei susidariusią skolą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Torsena“ turto buvo perduoti vykdyti antstolėms T. G. ir A. M., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie galimą atsiskaitymą su kreditore iki 2022 m. spalio 30 d., todėl prašymas dėl bylos atidėjimo netenkinamas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek atsakovei, tiek jos vadovui buvo siunčiamas pareiškimas su priedais, kiti procesiniai dokumentai. Teismo siunčiami dokumentai įmonės vadovui įteikti 2022 m. kovo 17 d. Atsiliepimas į pareiškimą, reikalaujami dokumentai teismui nepateikti. Apie teismo posėdį paskelbta viešai.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-1120/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovo pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.

Iš byloje pateiktų ir viešųjų registrų duomenų matyti, kad UAB „Torsena“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. lapkričio 13 d., jos vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. yra L. J.. VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 4 d. duomenimis, UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka buvo 17 084,18 Eur, iš jų: 14,77 vykdomieji dokumentai, 159,74 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 980,53 Eur gyventojų pajamų mokestis, 343,00 Eur pelno mokestis, 13 586,14 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „Torsena“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruoti automobiliai: (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini).Tačiau šios transporto priemonės yra areštuotos / įkeistos hipoteka ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis viešai 2022 m. birželio 13 d. skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje yra 1 apdraustasis. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad šiuo metu nėra atsakovės atžvilgiu nagrinėjamų bylų Lietuvos teismuose. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt keturios vykdomosios bylos (Nr. 0045/22/00094, Nr. 0045/21/01235, Nr. 0045/21/00864, Nr. 0045/21/00593, Nr. 0045/21/00502, Nr. 0045/21/00364, Nr. 0151/20/01373, Nr. 0045/20/01221, Nr. 0190/20/01176, Nr. 0052/20/00182, Nr. 0045/20/00236, Nr. 0045/20/00235, Nr. 0190/20/00104, Nr. 0190/20/00105, Nr. 0190/20/00106, Nr. 0052/19/01208, Nr. 0052/19/01122, Nr. 0045/19/01295, Nr. 0052/19/00905, Nr. 0052/19/00580, Nr. 0052/19/00361, Nr. 0052/18/01739, Nr. 0052/18/01737, Nr. 0052/18/01738) 60 791,57 Eur sumai. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Torsena“ turto neturi, sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės nemokumo administratoriumi atrinktas K. K.. Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Torsena“ bankroto procedūrą (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratoriui nustatytinas 3 650,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas juridinio asmens ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41-42 straipsniais.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas  

 

n u t a r i a :

 

netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Torsena“ vadovo L. J. prašymo dėl bylos atidėjimo.

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Torsena“ (juridinio asmens kodas 303459015, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Torsena“ nemokumo administratoriumi K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąrašo Nr. N-FA0278, adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratoriui 3 650,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Torsena“ (juridinio asmens kodas 303459015) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Torsena“ valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei  nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Torsena“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Pavesti administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto areštų aktų registro tvarkytojui, antstoliams T. G., A. M., J. J., E. S., kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose UAB „Torsena“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi pati UAB „Torsena“.  

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                             Rasa Urbanavičiūtė