Civilinė byla Nr. e2-267-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00597-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

                                                                                                        (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2024 m. balandžio 19 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ nemokumo (bankroto) byloje.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Litpakas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „RESTART Group“  (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 14 d.

2.       Likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Muskvila“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti jos 404 114,36 Eur finansinį reikalavimą, kurio dalį kildino (1) iš LUAB „Muskvila“ parengtų išvestinių apskaitos dokumentų – 2023 m. birželio 20 d. preliminariųjų suminių skolų ataskaitos, kurioje apskaityta BUAB „Litpakas“ skola 243 664,97 Eur; bei (2) LUAB „Muskvila“ BUAB „Litpakas“ išrašytų 9 (devynių) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma 160 449,39 Eur, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Litpakas“ bankroto byloje.

3.       BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė, susipažinusi su pareiškėjos prašymu, nurodė, kad ji  finansinį reikalavimą grindžia nepasirašyta 2023 m. birželio 20 d. preliminariųjų suminių skolų ataskaita ir 9 PVM sąskaitomis faktūromis, kurių bendra suma yra 204 572,45 Eur, tačiau nepateikė 243 664,97 Eur avanso sumokėjimą įrodančių pirminių dokumentų – mokėjimų pavedimų kopijų, dokumentų (prekių apyvartos ar kt.) kurie, patvirtintų, jog sumokėto avanso sumai nebuvo patiektos prekės ar suteiktos paslaugos. Pareiškėja nepateikė prekių pirkimo–pardavimo sutarčių, PVM sąskaitose faktūrose nurodomų prekių perdavimo BUAB „Litpakas“ faktą patvirtinančių dokumentų – krovinio važtaraščių, priėmimo–perdavimo aktų ir kt. Dėl to nemokumo administratorė 2023 m. lapkričio 23 d. paprašė pareiškėjos pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius jos finansinį reikalavimą.

4.       LUAB „Muskvila“ 2023 m. lapkričio 30 d. pateikė papildomus dokumentus ir paaiškino, kad pirkimo–pardavimo sutartys tarp LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ nebuvo sudarytos, važtaraščiai nebuvo išrašomi, nes prekės buvo saugomos tuose pačiuose sandėliuose, t. y. jos nebuvo transportuojamos. LUAB „Muskvila“ pateiktoje ataskaitoje nurodytos sutartys – tai buhalterinės programos duomenys.

5.       Pareiškėjai nepateikus pirminių dokumentų, nemokumo administratorė 2023 m. gruodžio 5 d. pakartotinai kreipėsi į ją, prašydama pateikti pirminius dokumentus, kurie patvirtintų 243 664,97 Eur avanso sumokėjimą ir prekių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras perdavimo pirkėjai faktą.

6.       Pareiškėja 2023 m. gruodžio 10 d. pateikė patikslintą prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kuriame dar kartą nurodė, kad važtaraščiai nebuvo išrašomi, nes prekės buvo saugomos tuose pačiuose sandėliuose, t. y. jos nebuvo transportuojamos. LUAB „Muskvila“ pateiktoje ataskaitoje nurodytos sutartys – tai buhalterinės programos duomenys, prekių pirkimo–pardavimo sutartys tarp LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorei nebuvo perduotos. Nurodė, kad negali pateikti avanso sumokėjimą patvirtinančių banko išrašų, pavedimo kopijų.

7.       Nemokumo administratorė atsižvelgdama į tai, kad ūkinės operacijos vyko tarp susijusių asmenų, siekdama įvertinti pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumą, teismui pateikė prašymą LUAB „Muskvila“ finansinį reikalavimą nagrinėti iš esmės.

8.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinti nemokumo administratorės neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, o prašymai dėl UAB „Emipack“, LUAB „Muskvila“, UAB „Fore Logistics“, dalies UAB „Taurus fondas“ finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo išskirti į atskiras civilines bylas.

9.       LUAB „Muskvila“ nurodė, kad nemokumo administratorės prašymas pateikti pirminius dokumentus yra perteklinis; nurodytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos PVM sąskaitų faktūrų registro i.SAF posistemę (toliau – ir i.SAF), t. y. abi įmonės įvykdė prievolę ir į registrus įtraukė sąskaitas, todėl nepripažinti piniginės prievolės nėra pagrindo. Nepagrįstas BUAB „Litpakas“ ir nemokumo administratorės reikalavimas pateikti važtaraščius, nes prekės nebuvo pervežamos, kadangi BUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“ naudojosi tomis pačiomis sandėliavimo patalpomis. 

 

         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

10.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino LUAB „Muskvila“ prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje.

11.       Teismas, įvertinęs, kad finansinio reikalavimo pagrįstumą galima nustatyti tik iš rašytinių įrodymų – įmonių finansinių dokumentų, nusprendė, jog šiuo atveju liudytojų parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotos faktinės padėties; įmonės finansiniai dokumentai turi didesnę įrodomąją reikšmę nei liudytojų parodymai. Dėl to teismas netenkino pareiškėjos prašymo jos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytojus.

12.       Teismas, nuspręsdamas dėl 243 664,97 Eur finansinio reikalavimo dalies, įvertino, kad LUAB „Muskvila“ nepateikė įrodymų, jog 243 664,97 Eur buvo sumokėti BUAB „Litpakas“.

13.       Nors LUAB „Muskvila“ nurodė, kad 2023 m. vasario 3 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Scandagra“ (toliau – ir Sutartis), kuria LUAB „Muskvila“ įsipareigojo įvykdyti šiai bendrovei įsipareigojimus už BUAB „Litpakas“, šios sutarties egzistavimas, teismo vertinimu, nepagrindžia finansinio reikalavimo reiškiamu dydžiu. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad LUAB „Muskvila“, vadovaudamasi nurodyta Sutartimi, atliko kokius nors mokėjimus ar pateikė prekes UAB „Scandagra“. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog LUAB „Muskvila“, vykdydama Sutartį, įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Litpakas“.

14.       Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta įrodymų apie tai, jog UAB „Scandagra“ ir LUAB „Muskvila“ įskaitė įsipareigojimus už prekių tiekimą su UAB „Scandagra“ reikalavimais pagal Sutartį. Iš Sutarties 3 punkto matyti, kad LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į BUAB „Litpakas“ įgyja tik sumokėjusi lėšas UAB „Scandagra“ ir tik UAB „Scandagra“ sumokėtų lėšų apimtyje. Kadangi nėra įrodymų apie Sutarties 3 punkto įvykdymą (dalinį įvykdymą), teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad LUAB „Muskvila“ šios sutarties pagrindu (ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalies) įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Litpakas“.

15.       LUAB „Muskvila“ nepateikus pirminių finansinių dokumentų, teismas nusprendė, kad LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo dalis dėl 243 664,97 Eur negali būti laikoma pagrįsta, todėl šią finansinio reikalavimo dalį atmetė.

16.       Teismas, nuspręsdamas dėl 160 449,39 Eur finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos LUAB „Muskvila“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pažymėjo, kad kitų dokumentų, patvirtinančių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių perdavimo faktą BUAB „Litpakas“, nėra. Nepateikti  priėmimo–perdavimo aktai ar kiti dokumentai, patvirtinantys PVM sąskaitose faktūrose nurodyto turto perdavimą atsakovei.

17.       Teismas LUAB „Muskvila“ teiginius, kad važtaraščiai neegzistuoja, nes BUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“ naudojosi tomis pačiomis sandėliavimo patalpomis, todėl prekės nebuvo pervežamos, atmetė kaip neįrodytus. BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė nurodė, kad jai nebuvo perduoti dokumentai, kurie patvirtintų, jog BUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“ naudojosi tomis pačiomis sandėliavimo patalpomis.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, kad LUAB „Muskvila“ pateikė 2022 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija MS Nr. 558, kurioje ranka atliktas prierašas „Kelyje“, o prekių kaina nurodoma su pardavimo sąlyga FOB Mumbajus; šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytas jūrinio konteinerio numeris (CSNU8014314). Dėl to teismas nusprendė, kad LUAB „Muskvila“ privalo turėti krovinio važtaraščius, prekių išmuitinimo deklaracijas, tačiau teismui tokie duomenys nebuvo pateikti.

19.       BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė nurodė, kad buvęs vadovas jai neperdavė nė vienos iš LUAB „Muskvila“ nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Taigi, neturėdama finansinių dokumentų, kurie patvirtintų LUAB „Muskvila“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą, nemokumo administratorė, teismo vertinimu, pagrįstai atsisakė pateikti teismui prašymą patvirtinti LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo dalį dėl 160 449,39 Eur, todėl netenkino ir šios prašymo dalies.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliantė (kreditorė) LUAB „Muskvila“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas 117 228,88 Eur UAB „Scandagra“ finansinis reikalavimas, kildinamas iš 2023 m. vasario 3 d. Sutarties. Sutarties 2 punkte nurodyta solidari skolininkės LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ atsakomybė, dėl to tikėtina, kad BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė turėjo gauti tapatų UAB „Scandagra“ reikalavimą kaip ir LUAB „Muskvila“. Būtent 2023 m. liepos 20 d. prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodomos aplinkybės dėl skolos susidarymo mechanizmo ir konkretizuojama finansinio reikalavimo suma, kurią yra patvirtinęs teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi. UAB „Scandagra“ nurodo, kad skolininkė ir kreditorė yra sudariusios Sutartį dėl trečiojo asmens BUAB „Litpakas“ prievolių įvykdymo, pagal kurią skolininkė įsipareigojo įvykdyti kreditorei prievoles už BUAB „Litpakas“, susijusias su BUAB „Litpakas“ 2022 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2022/0606 sumokėto 351 706,70 Eur avanso grąžinimu. Už kreditorės sumokėto avanso grąžinimą solidariai yra atsakingos skolininkė ir BUAB „Litpakas“. Negrąžinto avanso suma 2023 m. birželio 20 d. sudaro 117 228,88 Eur. Avansas, kuris nėra grąžintas ir už kurio grąžinimą solidariai atsako skolininkė, buvo sumokėtas 2022 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu  Nr. 59828. Teismas nepagrįstai teigė, kad 2023 m. vasario 3 d. sutartis nepagrindžia finansinio reikalavimo; keltinas klausimas tik dėl finansinio reikalavimo dydžio (jo sumažinimo). Kilus klausimui dėl prievolę įvykdžiusio asmens, UAB „Scandagra“ turėjo paaiškinti finansinio reikalavimo susidarymo aplinkybes.

20.2.                      Apeliantės nemokumo administratorė pateikė 9 sąskaitas faktūras; pateikti visi turėti dokumentai, kuriais disponavo nemokumo administratorė. Be to, LUAB „Muskvila“ yra įtraukusi šias PVM sąskaitas faktūras į i.SAF.; BUAB „Litpakas“ taip pat turėtų būti suvedusi sąskaitas į i.SAF. 

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas nutarties 18 punkte neteisingai nurodė finansinio reikalavimo dydį –160 449,39 Eur (vietoje 204 572,45 Eur).

21.       Atsakovė BUAB „Litpakas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į LUAB „Muskvila“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

21.1.                      Apeliantė 

nurodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas 117 228,88 Eur UAB „Scandagra“ finansinis reikalavimas, kuris kildinamas iš Sutarties, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo, kildinamo iš preliminariųjų suminių skolų ataskaitos. Nei LUAB „Muskvila“ pateikta preliminariųjų suminių skolų ataskaita, nei Sutarties sudarymo su UAB „Scandagra“ faktas, neįrodo, kad LUAB „Muskvila“ turi galiojantį 243 664,97 Eur finansinį reikalavimą. UAB „Scandagra“ nepateikė įrodymų, kad LUAB „Muskvila“, remiantis Sutartimi, atliko mokėjimus ar patiekė prekes UAB „Scandagra“. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė.

21.2.                      Apeliantė nepateikė įrodymų, kad UAB „Scandagra“ ir apeliantė įskaitė įsipareigojimus už prekių tiekimą su UAB „Scandagra“ pagal Sutartį. Kita vertus, tokia atsiskaitymo tvarka  pažeidžia tuo metu galiojusį turto areštą; nuo 2023 m. vasario 8 d. antstolio turto arešto aktu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0157/23/00218 (Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2023004229) BUAB „Litpakas“ trumpalaikiam ir ilgalaikiam turtui buvo taikomas areštas. Sąskaitomis faktūromis Nr. LS210, Nr. LS211, Nr. LS212, Nr. LS213, Nr. LS215, Nr. LS216, Nr. LS217, Nr. LS219 įformindamos areštuotų prekių perleidimą tarpusavyje susijusios įmonės pažeidė antstolio taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento ir negali būti pagrindu finansinio reikalavimo patvirtinimui.

21.3.                      Nors apeliantė teigia, kad vien išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikimas yra pakankamas pagrindas patvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau ji nepateikė pirminių dokumentų, patvirtinančių šių PVM sąskaitų faktūrų turinį ir jose nurodytų prekių perdavimo fakto atsakovei.

21.4.                      Apeliantė laikėsi pozicijos, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės nebuvo pervežamos, nes apeliantė ir atsakovė naudojosi tomis pačiomis sandėliavimo patalpomis, tačiau atsakovės nemokumo administratorei įrodžius šių teiginių prieštaringumą, kadangi prekės galėjo būti gabenamos ir išmuitinamos, apeliantė atskirajame skunde neteigia, kad prekės buvo perduodamos sandėlyje ir nevežamos.

21.5.                      Apeliantės pateiktos PVM sąskaitos faktūros už prekių perleidimą nepasirašytos nei prekes perdavusių, nei priėmusių asmenų. PVM sąskaitose faktūrose nėra atsakingų asmenų parašų, patvirtinančių prekių perdavimo atsakovei faktą. Į bylą nepateikti ir prekių gabenimo važtaraščiai, priėmimo perdavimo aktai, todėl liko neįrodytas prekių perdavimo atsakovei faktas.

21.6.                      Apeliantė ir atsakovė yra tarpusavyje susiję asmenys. Po 100 proc. atsakovės ir apeliantės akcijų priklauso P. Š., be to, iki bankroto bylos iškėlimo tiek LUAB „Muskvila“, tiek BUAB „Litpakas“ vadovavo tas pats asmuo – P. Š.. Tarpusavyje susijusių asmenų sandoriai, atsižvelgiant, į tai, kad jie atlikti per paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinti itin apdairiai. Pateiktų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į i.SAF nepagrindžia jose nurodytų ūkinių operacijų realumo bei prekių perdavimo atsakovei fakto, kadangi už PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą į i.SAF abiejose įmonėse buvo atsakingas tas pats asmuo – P. Š.. Nurodytos aplinkybės, kad ūkinės operacijos vyko tarp susijusių asmenų, ypač kai jas pagrindžiantys pirminiai dokumentai nebuvo pateikti (tikėtina dėl to, jog apskritai neegzistuoja), sudaro pagrindą abejoti šių ūkinių operacijų turiniu ir jų realumu, tiek CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos aspektu, tiek ir įrodymų pakankamumo vertinimu.

22.       Apeliantė (trečiasis asmuo) UAB „Taurus fondas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes UAB „Taurus fondas“, kaip hipotekos kreditorės finansinis reikalavimas LUAB „Muskvila“ bankroto byloje buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-652-653/2024; šis finansinis reikalavimas yra didesnis nei 400 000 Eur; skundžiama nutartimi teismui atsisakius patvirtinti LUAB „Muskvila“ finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje, hipotekos kreditorė UAB „Taurus fondas“ prarado galimybę pirmumo tvarka patenkinti šį finansinį reikalavimą iš LUAB „Muskvila“ turto, nes kito turto, be gautinų sumų, LUAB „Muskvila“ neturi. Teismas, pasisakydamas dėl LUAB „Muskvila“ turto neegzistavimo (netvirtindamas finansinio reikalavimo) ir sumažindamas į LUAB „Muskvila“ balansą įrašyto bendrovės turto vertę, iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų (LUAB „Muskvila“ kreditorių teisių ir pareigų), todėl yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

22.2.                      Teismas nevertino, kad LUAB „Muskvila“ prašymą pagrindė kelių rūšių tarpusavyje susijusiais įrodymais (suvestiniais buhalterinės apskaitos žiniaraščiais), paaiškino, kuo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra grindžiamas, nurodė, jog visi duomenys apie BUAB „Litpakas“ įsipareigojimus LUAB „Muskvila“ yra matomi ir BUAB „Litpakas“ buhalterinės apskaitos registruose, tai patvirtina i.SAF esančių pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir kryžminio sutikrinimo su BUAB „Litpakas“ neatitikimų nebuvimas. Tai reiškia, kad BUAB „Litpakas“ buvo įtraukęs visas prekių pirkimo iš LUAB „Muskvila“ PVM sąskaitas faktūras į savo buhalterinę apskaitą, o vėliau į i.SAF, o atsakovės nemokumo administratorė  sakė netiesą, teigdama, jog duomenų, reikalingų LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo patvirtinimui, neturi. LUAB „Muskvila“ pateikė įrodymus (sąskaitas, suvestinius buhalterinius registrus), kai BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė pozicijos dėl finansinio reikalavimo netvirtinimo įrodymais nepagrindė, išskyrus paaiškinimus ir LUAB „Muskvila“ su Estateguru Tagatisagent OU paskolos sutartimi bei įsipareigojimų pagal nurodytą paskolos sutartį perkėlimo BUAB „Litpakas“ sutartimi, nepaisant to, jog finansinis reikalavimas kildinamas ne iš sutarties su Estateguru Tagatisagent OU.

22.3.                      LUAB „Muskvila“ prašė apklausti liudytojais buvusį LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ vadovą P. Š. ir šių įmonių buhalterę S. Ž., kurių paaiškinimai būtų padėję išsiaiškinti aplinkybes dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo, abiejų įmonių apskaitoje atspindėtų ūkinių operacijų turinio bei dokumentų teisinio įforminimo. Teismas, netenkindamas prašymo, užkirto kelią įrodinėti finansinius reikalavimus, nors nutartimi pats teismas pareiškėjos finansinio reikalavimo netenkino dėl įrodymų, kurių pats neišreikalavo, stokos. Toks teismo veikimas nesiderina su CPK 12 straipsnyje numatytu šalių rungimosi principu. Rungimasis negalėjo būti teisingas, kai teismas neleido LUAB „Muskvila“ pasinaudoti jai prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis, kai kita šalis akcentavo duomenų neturėjimo faktą.

22.4.                      BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pateikta 2023 m. vasario 3 d. Sutartis ir UAB „Scandagra“ 2023 m. spalio 25 d. pateiktas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo įrodo, kad skirtumą tarp 351 709,70 Eur (pradinės skolos) ir 117 228,88 Eur (UAB „Scandagra“ finansinio reikalavimo) LUAB „Muskvila“ buvo padengusi. Jį sudaro 234 480,82 Eur. Kaip matyti iš LUAB „Muskvila“ apskaitos registrų duomenų, juose nurodoma BUAB „Litpakas“ skola yra 243 664,97 Eur, t. y. ji atitinka UAB „Scandagra“ naudai įvykdytą įsipareigojimų dalį. BUAB „Litpakas“ nepateikė duomenų, kad savo lėšomis būtų grąžinusi nors dalį UAB „Scandagra“ avanso. LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo teisę į BUAB „Litpakas“ įgijo pagal įstatymą, todėl teismas negalėjo netvirtinti šios finansinio reikalavimo, nepriklausomai nuo to, kokia forma LUAB „Muskvila“ įvykdė BUAB „Litpakas“ įsipareigojimus UAB „Scandagra“.

22.5.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“. Teismas negalėjo įrodymų nepateikusios šalies pozicijos laikyti labiau pagrįsta nei įrodymus pateikusios šalies. Teismas turėjo savo iniciatyva užklausti UAB „Scandagra“, kokiu būdu LUAB „Muskvila“ įvykdė BUAB „Litpakas“ įsipareigojimus pagal Sutartį.

22.6.                      Teismui buvo pateiktos 9 PVM sąskaitos faktūros, įtrauktos tiek į LUAB „Muskvila“, tiek į BUAB „Litpakas“ buhalterinę apskaitą; jų pagrindu BUAB „Litpakas“ perdavė prekes už 160 449,39 Eur, todėl teismas negalėjo LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo įvertinti formaliai. 2023 m. gegužės 31 d. BUAB „Litpakas“ balanse, kuris yra pateiktas į BUAB „Litpakas“ bankroto bylą, po visų 9 PMV sąskaitų faktūrų apskaitymo įmonių buhalterinėje apskaitoje, BUAB „Litpakas“ turėjo atsargų (prekių) už 151 925 Eur, t. y. tiek, kiek buvo nupirkta iš LUAB „Muskvila“ (atskaičius nusidėvėjimą). Duomenų apie tai, iš kur kitur BUAB „Litpakas“ balanse galėjo atsirasti 151 925 Eur vertės atsargos ir kodėl už šias atsargas BUAB „Litpakas“ neprivalo atsiskaityti, nemokumo administratorė teismui nepateikė. Be to, kadangi šį sandorį abiejų šalių vardu sudarė liudytoju prašytas apklausti P. Š., teismas turėjo jį sudariusį asmenį apklausti apie prekių įsigijimą ir judėjimą, išsiaiškinti sandorio turinį, atsiskaitymo aplinkybes.

23.       Atsakovė BUAB „Litpakas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į UAB „Taurus fondas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1.                      Teismas negalėjo nuspręsti dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą apeliantės teisių ir pareigų, nes skundžiama nutartis neturi jai tiesioginės įtakos. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

23.2.                      Skundžiama nutartimi nebuvo pažeisti UAB „Taurus fondas“ interesai ir teisė gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą, nes apeliantės finansinis reikalavimas (jo dydis ar apimtis) nepasikeitė. Vien tai, kad LUAB „Muskvila“ balanse buvo apskaičiusi debitorines skolas, nereiškia, kad jos yra pagrįstos.

23.3.                      LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorė nepateikė pirminių dokumentų, patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų turinį ir sąskaitose nurodytų prekių perdavimą atsakovei. Nei PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, nei jų apskaitymas nepagrindžia ir neįrodo prekių perdavimo atsakovei fakto, o prekių neperdavus, nekyla ir atsakovės pareiga atsiskaityti su LUAB „Muskvila“. Atitinkamų ūkinių operacijų (turto perdavimo aplinkybių) neįrodo ir ataskaita ar balansas, nes juos sudarė pati LUAB „Muskvila“. 

23.4.                      LUAB „Muskvila“ ir atsakovė yra susiję asmenys, abiejų bendrovių vieninteliu akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo – P. Š.. 

23.5.                      Nei LUAB „Muskvila“ pateikta preliminariųjų suminių skolų ataskaita, nei Sutarties sudarymo faktas neįrodo, kad LUAB „Muskvila“ turi galiojantį 243 664,97 Eur finansinį reikalavimą. Byloje nėra įrodymų, kad nurodyta suma buvo sumokėta BUAB „Litpakas“, ar LUAB „Muskvila“, remiantis Sutartimi atliko mokėjimus ar patiekė prekes UAB „Scandagra“.

23.6.                      Į bylą nepateikta įrodymų, kad UAB „Scandagra“ ir LUAB „Muskvila“ įskaitė įsipareigojimus už prekių tiekimą su UAB „Scandagra“ reikalavimais pagal Sutartį. Be to, apeliantės nepaneigė, kad tokia atsiskaitymo schema buvo sukurta išvengti galiojančio turto arešto.

23.7.                      Nesant įrodymų apie Sutarties įvykdymą (dalinį vykdymą), nėra pagrindo teigti, kad LUAB „Muskvila“ šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Litpakas“.

23.8.                      LUAB „Muskvila“ nutylėjo, kad 2018 m. spalio 12 d. su Estateguru tagatisagent OÜ sudarė susitarimą dėl įsipareigojimo Nr. 2018-10-12, kurio pagrindu LUAB „Muskvila“ buvo suteikta 140 000 Eur paskola. Vėliau buvo sudaryti dar 2 susitarimo papildymai, kuriais LUAB „Muskvila“ papildomai buvo suteikta 72 023 Eur ir 68 000 Eur paskolos; bendra suteiktų paskolų suma sudarė 280 023 Eur. LUAB „Muskvila“ nevykdant įsipareigojimų pagal nurodytus susitarimus, 2019 m. lapkričio 28 d. susitarimu Nr. 2019/01 260 000 Eur įsipareigojimai buvo perkelti BUAB „Litpakas“. Minėtą susitarimą abiejų įmonių vardu pasirašė P. Š.. Nepaisant to, kad iš 2019 m. lapkričio 28 d. susitarimo Nr. 2019/01 BUAB „Litpakas“ negavo ekonominės naudos ir prisiėmė nepagrįstus įsipareigojimus, 2019 m. gruodžio 10 d. buvo atliktas mokėjimas Estateguru tagatisagent OÜ, kuriuo BUAB „Litpakas“ visa apimtimi padengė LUAB „Muskvila“ 260 000 Eur įsipareigojimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329

 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame skunde) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

25.       Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nemokumo (bankroto) byloje klausimą.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

26.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28.       Apeliantė UAB „Taurus fondas“ atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismui atsisakius patvirtinti LUAB „Muskvila“ finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje, LUAB „Muskvila“ hipotekos kreditorė UAB „Taurus fondas“ prarado galimybę pirmumo tvarka patenkinti savo reikalavimą iš LUAB „Muskvila“ turto, nes kito turto, be gautinų sumų, LUAB „Muskvila“ neturi. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl LUAB „Muskvila“ turto neegzistavimo (netvirtindamas finansinio reikalavimo) ir taip sumažindamas į LUAB „Muskvila“ balansą įrašyto bendrovės turto vertę, iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų (LUAB „Muskvila“ kreditorių teisių ir pareigų) ir taip sukūrė absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą.

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos ginčo dalyką (pareiškėjos LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas), į tai, kad UAB „Taurus fondas“ yra LUAB „Muskvila“, bet ne atsakovės BUAB „Litpakas“ hipotekos kreditorė, nusprendžia, jog apeliantės UAB „Taurus fondas“ argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti. Byloje keliamas klausimas dėl LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Litpakas“ bankroto byloje ir nėra sprendžiama dėl LUAB „Muskvila“ kreditorių finansinių reikalavimų ir (ar) jų pirmumo gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis apeliantei ir (ar) kitiems LUAB „Muskvila“ kreditoriams turi tokios tiesioginės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, jog egzistuotų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad procesinis pažeidimas, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakant UAB „Taurus fondas“ įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, buvo ištaisytas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-206-467/2024, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis ir UAB „Taurus fondas“ įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Įtraukus apeliantę į bylą trečiuoju asmeniu, pirmosios instancijos teismas UAB „Taurus fondas“ atnaujino terminą atskirajam skundui pateikti ir, šiai pašalinus atskirojo skundo trūkumus, priėmė jos atskirąjį skundą bei nustatė terminą atsiliepimams į jį pateikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės, kaip trečiojo asmens, teisė būti išklausytai, išdėstant savo argumentus dėl LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, yra realizuota pateikiant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kurį teisėjų kolegija toliau įvertins.

31.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo sąlygų

32.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

33.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

34.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

35.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja LUAB „Muskvila“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jos 404 114,36 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje. Pareiškėja dalį finansinio reikalavimo (243 644,97 Eur) kildino iš savo parengtos preliminariųjų suminių skolų ataskaitos ir 2023 m. vasario 3 d. Sutarties, sudarytos su UAB „Scandagra“; kitą dalį finansinio reikalavimo (160 449,39 Eur) kildino iš LUAB „Muskvila“ BUAB „Litpakas“ išrašytų 9 PVM sąskaitų faktūrų.

36.       Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl kiekvienos pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo.

Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš PVM sąskaitų faktūrų, (ne)pagrįstumo

37.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėja, be jos vienasmeniškai pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų, nepateikė kitų įrodymų (pvz., priėmimo–perdavimo aktų, važtaraščių ir pan.), patvirtinančių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių perdavimą BUAB „Litpakas“, nusprendė, jog iš byloje pateiktų įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų) nėra pagrindo daryti išvados, kad pirkėja LUAB „Litpakas“ prekes gavo ir privalo už jas su LUAB „Muskvila“ atsiskaityti.

38.       Apeliantės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad teismas, visų pirma, neįvertino, jog nurodytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos tiek į LUAB „Muskvila“ buhalterinę apskaitą, tiek ir į i.SAF, antra, teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje liudytojais apklausti buvusį LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ vadovą P. Š. ir šių įmonių buhalterę S. Ž., kurių paaiškinimai būtų padėję išsiaiškinti visus neaiškumus dėl LUAB „Muskvila“ finansinių reikalavimų pagrįstumo, abiejų įmonių apskaitoje atspindėtų ūkinių operacijų tikrąjį turinį bei teisinį įforminimą, ir tuo pačiu atsisakydamas patvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį dėl to, jog toks finansinis reikalavimas, anot teismo, neįrodytas, užkirto kelią LUAB „Muskvila“ finansiniam reikalavimui įrodyti.

39.       Byloje ginčo dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ raštu sudaryta nebuvo, o jos sudarymas grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų. Šalys nesutaria dėl aplinkybių, susijusių su sutarties įvykdymu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (perkamų kilnojamųjų daiktų) perdavimu pirkėjai, pareiškėjai tokį faktą įrodinėjant PVM sąskaitomis faktūromis.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020 75 punktas; 2020 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 30–31 punktai).

42.       Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2020 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 32 punktas).

43.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl pirkėjos pareigos atsiskaityti atsiradimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas BUAB „Litpakas“ atsakingų asmenų nepasirašytų PVM sąskaitų faktūrų, kai pareiškėja jomis įrodinėjo prekių perdavimo BUAB „Litpakas“ faktą, nepagrįstai paneigė šių PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją reikšmę. Kaip pagrįstai nurodo apeliantės, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad aptariamos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos tiek į LUAB „Muskvila“ buhalterinę apskaitą, tiek ir į i.SAF, t. y. aplinkybės, kuria buvo įrodinėjamas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta aplinkybė, kad atlikus LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ PVM sąskaitų faktūrų kryžminį patikrinimą i.SAF, neatitikimų nerasta.

44.       Pažymėtina, kad prekių perdavimą BUAB „Litpakas“ pareiškėja LUAB „Muskvila“ įrodinėjo ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 12 d. prašyme ir 2024 m. vasario 15 d. pareiškime prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei teismo posėdyje liudytojais apklausti buvusį LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ vadovą P. Š. bei šių įmonių buhalterę S. Ž., kurių parodymai, anot apeliančių, būtų padėję išsiaiškinti abiejų įmonių apskaitoje atspindėtų ūkinių operacijų tikrąjį turinį bei teisinį įforminimą. Atsižvelgiant į teismui tenkantį vaidmenį įrodinėjimo procese, taip pat egzistuojantį viešąjį interesą šios kategorijos bylose, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos LUAB „Muskvila“ prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje liudytojais apklausti P. Š. bei S. Ž. dėl to, kad finansinio reikalavimo pagrįstumą galima nustatyti tik iš rašytinių įrodymų, bei dėl to, jog įmonės finansiniai dokumentai turi didesnę įrodomąją reikšmę nei liudytojų parodymai, tačiau skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo, nesiėmė visų, būtinų ir jo dispozicijoje esančių priemonių tam, jog būtų pašalintos kilusios abejonės dėl PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios reikšmės pakankamumo, atitinkamai ir teisingo LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo ir (ar) atsisakymo jį tvirtinti BUAB „Litpakas“ bankroto byloje klausimo išsprendimo. Nustatyti proceso teisės pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisingam klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo šioje dalyje (ne)tvirtinimo atsakovės bankroto byloje išsprendimui.

45.       Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje liko nepašalintos abejonės dėl prekių laikymo viename (bendrame) sandėlyje ir (ar) jų gabenimo aplinkybės. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad BUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“ naudojosi tomis pačiomis sandėliavimo patalpomis, dėl to prekės nebuvo pervežamos ir todėl neegzistuoja važtaraščiai. Pirmosios instancijos teismas iš 2022 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija MS Nr. 558 nustatė, kad joje ranka atliktas prierašas „Kelyje“, o prekių kaina nurodoma su pardavimo sąlyga FOB Mumbajus; taip pat nurodytas jūrinio konteinerio numeris (CSNU8014314), dėl to nusprendė, jog LUAB „Muskvila“ dispozicijoje privalo būti ne tik krovinio važtaraščiai, bet ir šių prekių išmuitinimo deklaracijos.

46.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas kreditorės LUAB „Muskvila“ 160 449,39 Eur finansinio reikalavimo dalies (ne)patvirtinimo klausimą, nepašalino kilusių abejonių, neištyrė ir neįvertino įrodymų viseto, todėl nenustatė visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas kreditorės finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas. Kadangi teisėjų kolegija aptartų trūkumų apeliacinėje instancijoje pašalinti negali, nes dėl kilusio ginčo šioje dalyje yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), todėl naikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis ir pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina pašalinti aptartus trūkumus ir nustatyti visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes; šį ginčą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, išklausyti šalių paaiškinimus bei apklausti liudytojus.

Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš sutarties su UAB „Scandagra“, (ne)pagrįstumo

47.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog LUAB „Muskvila“ už BUAB „Litpakas“ atliko kokius nors mokėjimus ar pateikė prekes UAB „Scandagra“, nusprendė, jog nei LUAB „Muskvila“ pateikta preliminariųjų suminių skolų ataskaita, nei 2023 m. vasario 3 d. sutarties sudarymo su UAB „Scandagra“ faktas neįrodo, kad LUAB „Muskvila“ turi galiojantį 243 664,97 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ atžvilgiu.

48.       Apeliantės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad vien 2023 m. vasario 3 d. LUAB „Muskvila“ sutarties su UAB „Scandagra“ (dėl 351 709,70 Eur negrąžinto avanso pradinio dydžio) ir 2023 m. spalio 25 d. UAB „Scandagra“ pateikto prašymo dėl finansinio reikalavimo galutinio dydžio patvirtinimo skirtumas (234 480,82 Eur) tarp 351 709,70 Eur (pradinės skolos) ir 117 228,88 Eur (UAB „Scandagra“ prašyto patvirtinti finansinio reikalavimo) patvirtina, jog LUAB „Muskvila“ šį skirtumą buvo padengusi, nes būtent tokia suma, kaip BUAB „Litpakas“ skola, atspindėta LUAB „Muskvila“ apskaitos registruose. Apeliančių manymu, LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo teisę į BUAB „Litpakas“ įgijo pagal įstatymą.

49.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi BUAB „Litpakas“ bankroto byloje patvirtino UAB „Scandagra“ 117 228,88 Eur finansinį reikalavimą, kaip neginčijamą. Iš nemokumo administratorės 2023 m. gruodžio 12 d. pateikto prašymo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo ir tokį prašymą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad UAB „Scandagra“ 2023 m. spalio 25 d. prašyme nurodė, jog ji su LUAB „Muskvila“ 2023 m. vasario 3 d. sudarė sutartį dėl BUAB „Litpakas“ prievolių įvykdymo, kuria LUAB „Muskvila“ įsipareigojo įvykdyti UAB „Scandagra“ prievoles už BUAB „Litpakas“, susijusias su UAB „Scandagra“ pagal su BUAB „Litpakas“ 2022 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022/0606 sumokėto 351 706,70 Eur avanso grąžinimu; už UAB „Scandagra“ sumokėto avanso grąžinimu solidariai atsakingos LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“. Anot UAB „Scandagra“, jai negrąžinto avanso suma yra 117 228,88 Eur; avansas, kuris nėra grąžintas ir už kurio grąžinimą solidariai atsako BUAB „Litpakas“, buvo sumokėtas 2022 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59828.

50.       Iš 2023 m. vasario 3 d. Sutarties dėl trečiojo asmens BUAB „Litpakas“ prievolių įvykdymo matyti, kad LUAB „Muskvila“ įsipareigojo UAB „Scandagra“ grąžinti visą avanso sumą už BUAB „Litpakas“ ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 17 d. Tuo atveju, jeigu iki nurodytos datos avansas ar jo dalis nėra grąžinama, UAB „Scandagra“ įgyja teisę negrąžintą avanso sumą išieškoti priverstine tvarka iš LUAB „Muskvila“. Šalys susitarė, kad LUAB „Muskvila“ po sutarties pasirašymo laikytina solidariai atsakinga kartu su BUAB „Litpakas“ už avanso grąžinimą UAB „Scandagra“ (2 punktas).

51.       Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktas).

52.       Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

53.       Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 33 punktas).

54.       Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009; 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-403/2022 19 punktas).

55.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kad LUAB „Muskvila“ su UAB „Scandagra“ 2023 m. vasario 3 d. Sutarties 2 punkte susitarė dėl LUAB „Muskvila“ ir BUAB „Litpakas“ solidarumo, taip pat, jog BUAB „Litpakas“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Scandagra“ 117 228,88 Eur finansinis reikalavimas, o ne 351 709,70 Eur, kurį UAB „Scandagra“ kildino būtent iš 2023 m. vasario 3 d. Sutarties, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nei patvirtindamas UAB „Scandagra“ 117 228,88 Eur finansinį reikalavimą, kaip neginčijamą, nei atsisakydamas patvirtinti LUAB „Muskvila“ 243 664,97 Eur finansinį reikalavimą, nesiaiškino ir nenustatė kas (LUAB „Muskvila“ ir (ar) BUAB „Litpakas“) ir kokiu būdu (patiekiant prekes ir (ar) atliekant mokėjimus) UAB „Scandagra“ įvykdė įsipareigojimus už 234 480,82 Eur. Priešingai nei teigia nemokumo administratorė, nurodytų aplinkybių neišsiaiškinimas ir nenustatymas galėjo turėti įtakos neteisingam klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje išsprendimui.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su 2023 m. vasario 3 d. Sutarties įvykdymu (daliniu įvykdymu), būtina teismo posėdyje įvertinti ne tik apeliančių ir nemokumo administratorės nurodamas aplinkybes ir teikiamus įrodymus, bet ir UAB „Scandagra“ poziciją aptariamu klausimu, užtikrinant nurodytų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių finansinių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).

57.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės LUAB „Muskvila“ 243 664,97 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą, neišsiaiškino ir nenustatė ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas kreditorės finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas. Kadangi teisėjų kolegija aptartų trūkumų apeliacinėje instancijoje pašalinti negali, nes dėl kilusio ginčo šioje dalyje yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi, todėl naikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis ir pareiškėjos reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina pašalinti aptartus trūkumus ir nustatyti visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rašytinių įrodymų pridėjimo

58.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, neteisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo teisme formą (rašytine ar žodine tvarka), įrodymų išreikalavimą ir jų įvertinimą, neišsiaiškino ir neįvertino bei neatsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

59.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus bei neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dėl kreditorės LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl nurodyto ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

60.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

61.       Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp dalyvaujančių byloje asmenų klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

62.       Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžindamas klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš esmės, taip pat nesprendžia dėl apeliantės LUAB „Musvila“ kartu su atskiruoju skundu teikiamo 2022 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 59828 bei UAB „Taurus fondas“ kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-206-467/2024; 2024 m. kovo 15 d. elektroninio laiško; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-652-653/2024; LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorės ataskaitos; BUAB „Litpakas“ 2023 m. gegužės 31 d. balanso; įrodymų apie LUAB „Muskvila“ 9 PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą į i.SAF; LUAB „Muskvila“ kryžmino i.SAF sutikrinimo neatitikimų nebuvimą patvirtinančių įrodymų) pridėjimo prie bylos klausimo, nes teikiamų įrodymų prie bylos (ne)pridėjimo tikslingumą įvertins pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                            Dalia Kačinskienė

 

    Asta Radzevičienė

 

                                                                                    Irmantas Šulcas