Civilinė byla Nr. e2-278-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00044-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

                                                (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Samagis“ iškelta nemokumo (bankroto) byla pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Samagis“,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Samagis“.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Samagis“ įsiskolinimas VSDFV 2024 m. sausio 16 d. duomenimis yra 36 502,57 Eur, iš kurių 35 982,81 Eur už valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas už darbuotojus ir 519,76 Eur delspinigiai. UAB „Samagis“ dirba vienas apdraustas asmuo, kuris šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. UAB „Samagis“ nuosavybės teise registruoto turto neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ 2024 m. sausio 12 d. duomenimis bendrovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, kuriai dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas.  Pareiškėjui nėra žinoma apie kitą bendrovės turtą, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Samagis“ nemokumo (bankroto) bylą.

4.       Teismas nurodė, kad bendrovės vadovas buvo teismo įpareigotas pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, kreditorių ir debitorių sąrašus ir kt., tačiau to nepadarė, todėl, spręsdamas nemokumo bylos iškėlimo klausimą, teismas vadovavosi byloje pateiktais ir viešųjų registrų duomenimis.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Samagis“ paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis yra pateikusi už 2019 metus. Pagal paskutinius registrui pateiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), bendrovė turėjo turto už 257 203 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 550 646 Eur. Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, teismas nustatė, kad atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu gavo 1 589 Eur pelną. Vien tik šie finansinėse ataskaitose esantys duomenys, pasak teismo, nėra pakankami nustatyti ar bendrovė yra nemoki. Vertinant realią bendrovės finansinę padėtį būtina atsižvelgti ir į kitus viešuose registruose bei byloje esančius duomenis.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Samagis“ nevykdo prievolių mokėti mokesčius. Bendrovės skola VSDFV biudžetui yra 36 502,57 Eur. Iš viešų draudėjų duomenų teismas nustatė, kad bendrovėje apdraustas vienas asmuo.

7.       VĮ Registrų centro duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų teismas nustatė, kad bendrovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

8.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, jog atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus, kadangi bendrovė laiku nevykdo turtinių prievolių ir byloje nėra duomenų, kad UAB „Samagis“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Atsakovė UAB „Samagis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Permokėti mokesčiai gali būti panaudoti kitai mokesčių nepriemokai įskaityti. Tokią teisę mokesčių mokėtojui numato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau tekste – Įsakymas). UAB „Samagis“ pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu pateikė įrodymus, kad turi mokesčių permoką VMI, be to, pateikė įrodymus, jog jau yra pateikusi prašymą dėl VMI mokesčių permokos bei skolos VSDFV įskaitymo būdu, todėl šiuo metu UAB „Samagis“ nėra skolinga pareiškėjui.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas apie atsakovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių permokos įskaitymo į VSDFV reikalavimą ir skolos nebuvimą nutartyje nepasisakė, nors tai yra esminė aplinkybė, nes nesant skolos bankroto byla negali būti keliama.

9.3.                      Bankroto bylas nagrinėjantys teismai turi būti aktyvus, veikti ex officio (pagal pareigas). Teismas nebuvo aktyvus byloje, bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišsiaiškinęs esminės bankroto bylos iškėlimo aplinkybės, t. y. ar atsakovė yra skolinga pareiškėjui.

10.       Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes bendrovės mokumui nustatyti, todėl pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas iškelti atsakovei nemokumo bylą.

10.2.                      Apeliantė skunde nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimai gali būti patenkinami VMI mokesčių permokos bei VSDFV skolos įskaitymo būdu ir pateikė teismui prašymo VMI dėl permokos grąžinimo (įskaitymo) kopiją, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, jog tokį sprendimą dėl nurodytos skolos įskaitymo VMI būtų priėmusi.

10.3.                      Pareiškėjas paštu išsiuntė raštus dėl UAB „Samagis“ skolos, kuriais įpareigojo pateikti bendrovės veiklos dokumentus patikrinimui, tačiau dokumentai patikrinimui pateikti taip ir nebuvo (2022-10-05 Nr. (8.1) DV_S-95274, 2023-04-13 Nr. (8.1) DV_S-31613 (ir per EDAS) bei 2023-08-23 Nr. (8.1) DV_S-71073).

10.4.                      UAB „Samagis“ vadovas, nemokėdamas skolos daugiau nei metus, žinodamas apie skolą VSDFV, nesiėmė jokių veiksmų skolai padengti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
UAB „Samagis“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo

14.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – UAB „Samagis“ prašymą VMI dėl mokesčių permokos įskaitymo; VMI prašymą pateikti papildomą informaciją bei dokumentus; UAB „Samagis“ atsakymą VMI dėl papildomos informacijos bei dokumentų pateikimo. Nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl VMI mokesčių permokos ir VSDFV skolos įskaitymo. Kadangi sprendimas šiuo metu nėra priimtas, prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

15.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybė, jog atsakovė turi mokesčių permoką ir yra pateikusi prašymą dėl jos įskaitymo į VSDFV skolą buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tarp šalių dėl to ginčo nekilo, apeliantės prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkina.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo 

16.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

17.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. 

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

20.       Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas buvo įpareigotas pateikti byloje aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, kreditorių ir debitorių sąrašus ir kitus dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, pagrįstai vadovavosi byloje pateiktais pareiškėjo rašytiniais įrodymais ir viešųjų registrų duomenimis.

21.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo vertino tiek pareiškėjo pateiktus atsakovės 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus (vėlesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė nėra pateikusi), tiek ir kitus surinktus rašytinius įrodymus. Remdamasis 2019 metų balanso duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Samagis“ 2019 metus baigė turėdama turto už 257 203 Eur, tuo tarpu jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 550 646 Eur. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu gavo 1 589 Eur pelną. VĮ Registrų centro duomenimis, teismas nustatė, kad bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų teismas nustatė, kad bendrovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai. Nutartyje taip pat nurodoma, kad bendrovės skola VSDFV biudžetui yra 36 502,57 Eur, bendrovėje apdraustas vienas asmuo. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovė laiku negali įvykdyti turtinių prievolių, o jos turimi įsipareigojimai viršija turtimą turtą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, atskiruoju skundu skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, turėjo pareigą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama atskirąjį skundą nepateikė duomenų apie jos vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gaunamas pajamas, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Viešai skelbiami duomenys apie mokėjimus į VSDFV biudžetą rodo, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui tiek pareiškimo pateikimo pirmosios instancijos teismui dieną, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sudaro 36 502,57 Eur. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji turi mokesčių permoką VMI ir pateikti įrodymai, jog yra pateikusi prašymą dėl mokesčių permokos bei VSDFV skolos įskaitymo būdu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo savaime nepaneigia.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022). 

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

26.       Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                        Vilija Mikuckienė