Civilinė byla Nr. 2-219-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01413-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.1, 3.2.4.4, 3.4.3.7.1 (s)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria prašymas patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ bankroto byloje patenkintas iš dalies.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bajoras“ (toliau – ir atsakovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Simpatija“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.

2.       Pareiškėja UAB ,,IREC Baltic“ prašė patvirtinti jos 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB ,,Bajoras“ bankroto byloje, prašymą grindė šalių sudarytomis rangos sutartimis, UAB „Bajoras“ skolų apyvartos žurnalu, delspinigių skaičiavimo lentele, skolų suderinimo aktu, avansiniais ir kitais mokėjimo nurodymais, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis, pretenzijomis ir pranešimais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavęs, kad pareiškėjos UAB ,,IREC Baltic“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo išspręstas iš esmės, įsigilinus į pareiškimo turinį ir visą byloje esančią medžiagą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-957-516/2022, kurioje bus sprendžiama tiek dėl šalių sudarytų rangos sutarčių vykdymo, darbų apimties, tiek dėl pareiškėjos atliktų mokėjimų atsakovei, o ši byla gali būti reikšminga sprendžiant klausimą dėl UAB ,,IREC Baltic“ finansinio reikalavimo tvirtinimo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalį savo finansinio reikalavimo pareiškėja grindžia 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodoma, kad UAB „Bajoras“ pirko iš UAB „IREC Baltic“ itin didelį kiekį įvairių prekių (medžiagų) už 216 074,82 Eur. BUAB „Bajoras“ pareiškė ieškinį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo išrašyta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra (serija IREC Nr. 19113). Teismas išskyrė šią bylos dalį ir jos nagrinėjimą atidėjo, o šioje civilinėje byloje pasisakė tik dėl likusios 652 983,87 Eur dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. daline nutartimi pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Bajoras“ bankroto byloje tenkino iš dalies: patvirtino 344 912,43 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o prašymą dėl 308 071,44 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo – atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad, remiantis teisiniu reguliavimu, terminas finansiniams reikalavimams UAB „Bajoras“ bankroto byloje pareikšti pasibaigė 2020 m. kovo 23 d., tačiau nemokumo administatorė kreditoriams siųstame laiške nurodė, jog kreditoriai savo finansinius reikalavimus gali pateikti iki 2020 m. balandžio 15 d. Kadangi kreditorė UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė 2020 m. balandžio 14 d., teismas nusprendė, kad ji nepraleido termino finasiniam reikalavimui pareikšti. Teismo nuomone, net jeigu būtų laikoma, kad kreditorė praleido įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, jis atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

7.       Pareiškėja prašė patvirtinti jos 869 059,89 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Bajoras“ bankroto byloje. Nurodė, kad finansinis reikalavimas susideda: 1) 298 920,46 Eur pareiškėjos atliktų avansinių mokėjimų atsakovei sumos (permokos); 2) 540 231,40 Eur pareiškėjos išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sumos; 3) 29 906,83 Eur dydžio delspinigių.

8.       Dėl pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ atsakovei atliktų 298 920,46 Eur avansinių mokėjimų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

8.1.                      Tarp UAB „IREC Baltic“ ir BUAB „Bajoras“ buvo sudarytos trys rangos sutartys: 2016 m. lapkričio 8 d. rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis 1) dėl statybos rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo; 2017 m. sausio 24 d. rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis 2) dėl statybos rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo; 2019 m. gegužės 17 d. rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis 3) dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo. Rangos sutarčių pagrindu atsakovė išrašė UAB ‚IREC Baltic“ 21 sąskaitą faktūrą bendrai mokėtinai 2 225 457,97 Eur sumai ir papildomai dar dvi sąskaitas, nesusijusias su ankščiau nurodytomis rangos sutartimis, tokiu būdu iš viso – 23 sąskaitas faktūras, kurių bendra mokėtina suma sudarė 2 235 362,66 Eur.

8.2.                      Pareiškėja UAB ‚IREC Baltic“ byloje yra pateikusi tiek sąskaitas faktūras, tiek ir mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėja iš viso pervedė atsakovei 2 534 283,12 Eur sumą. Pareiškėja nurodė, kad pervedė atsakovei daugiau piniginių lėšų nei atsakovė yra atlikusi darbų pagal visas tris rangos sutartis, todėl jai turi būti grąžintina permokėta suma, kurią sudaro 298 920,46 Eur.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atmetė atsakovės argumentus, kad jokios permokos nėra. Teismas pažymėjo, kad pagal Rangos sutartį 3 atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, kurių vertė 276 703,05 Eur (be PVM). Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. lapkričio mėnesio atsakovė atliko darbų bei pardavė medžiagų už 100 866,06 Eur. Atitinkamai, pagal šią sutartį atsakovė liko neatlikusi darbų už 175 836,99 Eur. Teismas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio atsakovė perdavė pareiškėjai 99 007,38 Eur vertės darbus pagal Rangos sutartį 3, tačiau, kaip matyti iš apyvartų žiniaraščio, jokių mokėjimų UAB „IREC Baltic“ atsakovei neatliko, kadangi pastarieji darbai buvo apmokami iš pareiškėjos anksčiau atliktų avansinių mokėjimų (permokos).

8.4.                      Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja atsakovei yra sumokėjusi 298 920,46 Eur daugiau negu atsakovės pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma, yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022. Iš šios civilinės bylos nustatyta, kad BUAB „Bajoras“ ieškiniu kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti 573 462,23 Eur įsiskolinimą iš pareiškėjos. Savo ieškinį atsakovė grindė aplinkybe, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė objekte adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos rangos darbus, kurių vertė yra 872 382,69 Eur. BUAB „Bajoras“ minimoje civilinėje byloje nurodė, kad pareiškėja yra permokėjusi atsakovei 298 920,46 Eur, todėl ieškiniu prašė priteisti iš pareiškėjos 573 462,23 Eur. Vilniaus apygardos teismas savo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 atsakovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-30-516/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi minėtoje byloje BUAB „Bajoras“ buvo pripažinusi, kad yra 298 920,46 Eur dydžio permoka.

8.5.                      Atsakovė nurodo, kad atliko daugiau darbų objekte (duomenys neskelbtini), todėl avanso grąžinti neprivalo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės įrodinėjami papildomai atlikti darbai tiek šioje byloje, tiek anksčiau nurodytoje civilinėje byloje sutampa bei yra įrodinėjami atsakovės vadovo vienašališkai sudarytais darbų kiekių žiniaraščiais bei objektine sąmata. Taigi Vilniaus apygardos teismui 2022 m. birželio 29 d. sprendimu atmetus atsakovės ieškinį bei konstatavus, jog atsakovė neatliko daugiau darbų nei yra pateikta darbų priėmimo perdavimo aktų, permokos suma yra įrodyta, kadangi šios sumos sumokėjimo atsakovė neginčija ir šia aplinkybe buvo įrodinėjamas atsakovės pareikštas ieškinys pareiškėjai.

8.6.                      Į bylą nebuvo pateikti papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktai ar išrašytos PVM sąskaitos faktūros, sutampančios su permokos suma. Savo atsikirtimus atsakovė iš esmės grindžia tik buvusio atsakovės vadovo S. K. teiktais paaiškinimais bei vienašališkai pasirašytais žiniaraščiais, kurie vertinami kritiškai ir yra nepakankami pagrįsti atsakovės pozicijai. Šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir byloje pateiktas objekto (duomenys neskelbtini) techninis projektas.

8.7.                      Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kiek ir pagal kokią rangos sutartį avansų buvo pervesta konkrečiai, nes, kaip nustatyta byloje, avansai buvo pervedami ne tik pagal rašytinį prašymą, bet ir žodiniu prašymu. Todėl konkretizuoti, kiek pagal žodinį prašymą, pagal kokią sutartį avanso buvo sumokėta, nėra galimybės. Taigi vertino bendrą avansu sumokėtos sumos ir pagal visas rangos sutartis atliktų darbų santykį ir konstatavo, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovė atliko ir perdavė darbų pareiškėjai už 2 534 283,12 Eur. Todėl argumentai, kad permokos pareiškėjai nėra, yra atmestini kaip neįrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjos 298 920,46 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis yra įrodyta ir tenkintina.

9.       Dėl UAB „IREC Baltic“ išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas, baudas ir nuostolius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

9.1.                      Pareiškėja į bylą yra pateikusi visas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš kurių yra kildinama 540 231,40 Eur suma. Šios sąskaitos taip pat yra įtrauktos ir į pareiškėjos apyvartų su atsakove žiniaraštį. Pareiškėjos reikalavimas pagal 2019 m. balandžio 9 d. 216 074,82 Eur (įskaitant PVM) dydžio PVM sąskaitą faktūrą (serija IREC Nr. 19113) yra išskirtas ir šioje dalyje nagrinėjimas yra atidėtas, todėl šioje nutartyje teismas pasisako dėl likusio reikalavimo dalies, kurią sudaro 44 393,79 Eur suma, skirta apmokėti pareiškėjos atsakovei suteiktas komunalines ir kitokias paslaugas; 66 883,34 Eur suma, skirta sumokėti baudas už rangos sutarčių pažeidimus ar kreditoriaus teisėtų reikalavimų nevykdymą; 178 760,4 Eur baudos už Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimą (iš viso – 290 037,53 Eur suma (44 393,79 + 66 883,34 + 178 760,40)).

9.2.                      Teismas akcentavo, kad pareiškėja prašė patvirtini jos 540 231,40 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėjos 216 074,82 Eur reikalavimas išskirtas ir nagrinėjamu atveju dėl jo nepasisakoma, todėl šioje civilinėje byloje aktulus tik pareiškėjos pateiktas prašymas tvirtinti jos 324 156,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tačiau pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma iš viso yra 290 037,53 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų dėl 34 119,05 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, todėl šią reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9.3.                      Iš pareiškėjos į bylą atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas matyti, kad jos yra pasirašytos atsakovės atsakingų asmenų parašais, kas patvirtina, kad atsakovė priėmė jai išrašytas sąskaitas faktūras, tokiu būdu patvirtindama, kad komunalinės paslaugos už atitinkamą sumą atsakovei buvo suteiktos. Be to, teismo posėdžio metu buvęs atsakovės vadovas taip pat patvirtino, kad jam buvo žinoma apie išrašomas sąskaitas už komunalines paslaugas. Duomenų apie tai, kad atsakovė nesutiktų ar prieštarautų pareiškėjos išrašytoms sąskaitoms faktūroms už komunalines paslaugas, byloje nėra.

9.4.                      Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutartimi buvo prisiėmusi įsipareigojimą apmokėti komunalines paslaugas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros apmokėti už į rangos sutartyse numatytus objektus teiktas komunalines paslaugas yra pagrįstos ir prašymą patvirtinti 44 393,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą patenkino.

9.5.                      Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė ieškinio senaties terminą ir netvirtino finansinio reikalavimo dalies, kuri buvo grindžiama reikalavimu sumokėti baudas pagal išrašytas sąskaitas faktūras, taip pat atmetė 37 418,05 Eur finansinio reikalavimo dalį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinės nutarties 50.1–50.15 papunkčiai) dėl nuostolių atlyginimo, kadangi, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dydžių, nuostolių šalinimo išlaidų.

10.       Dėl reikalavimo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį dėl 178 760,40 Eur baudos už Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog, nepaisant rangos sutarčių nutraukimo, sutartys tarp šalių buvo vykdomos toliau ir darbai buvo tęsiami pagal tas pačias rašytines tarp šalių sudarytas sutartis bei jose nurodytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja patvirtino, jog jokios žodinės sutarties tarp šalių nebuvo, o buvo sudarytos tik trys rašytinės rangos sutartys, kurios buvo vykdomos ir po to, kai pareiškėja pateikė atsakovei pranešimą dėl nutraukimo. Taigi teismas padarė išvadą, kad paties sutarčių nutraukimo nebuvo, o šalys toliau tęsė ir vykdė rangos sutartis. Tokiu būdu pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę už rangos sutarčių nutraukimą nėra teisinio pagrindo.

11.       Teismas nurodė, kad trečiąją pareiškėjos finansinio reikalavimo sudėtinę dalį sudaro atsakovei už laiku neapmokėtas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras priskaičiuoti 29 906,83 Eur dydžio delspinigiai. Įvertinęs tai, kad pagal sąskaitas faktūras 44 393,79 Eur dydžio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, atitinkamai, nuo šios sumos yra apskaičiuotini delspinigiai už 180 dienų laikotarpį – 1 598,18 Eur (44 393,79 ˟ 0,02 ˟ 180).

12.       Teismas akcentaco, kad šioje nutartyje pasisakoma tik dėl pareiškėjos 652 983,87 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo. Įvertinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, todėl tvirtintina 344 912,43 Eur suma (298 920,46 + 44 393,79 + 1 598,18). Kita reikalavimo dalis (dėl 308 071,44 Eur) – atmestina.

 

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

13.       Kreditorė UAB „IREC Baltic“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinę nutartį panaikinti ir patvirtinti jos 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Kreditorė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo už rangos sutarčių pažeidimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kreditorius reikalavimus sumokėti netesybas reikšdavo pateikdamas atsakovei pretenzijas bei pridėdamas PVM sąskaitas faktūras. Pabrėžtina, kad pastarąsias sąskaitas faktūras atsakovė priimdavo, pasirašydavo bei dėl jų turinio nereikšdavo jokių pretenzijų kreditorei. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pripažino netesybas, kadangi, priešingu atveju, atsakovė tokių sąskaitų faktūrų nepriimtų bei reikštų pretenzijas dėl tokių sąskaitų faktūrų išrašymo fakto.

13.2.                      Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinomos aplinkybės dėl netesybų atsakovei skyrimo bei kad jis dėl to nereiškė jokių pretenzijų kreditorei. Liudytojai teismo posėdyje patvirtino, kad tik darbų atlikimo pabaigoje turėjo būti suvestas pliusų (minusų) balansas tarp kreditorės ir atsakovės. Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai įrodo, kad ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo sumokėti netesybas nebuvo praleistas, kadangi šalys tik darbų atlikimo pabaigoje turėjo galutinai įvertinti mokėtinas ir gautinas sumas.

13.3.                      Atsakovė ne tik priimdavo sąskaitas faktūras, tačiau šias sąskaitas faktūras taip pat apskaitė ir savo buhalterinėje apskaitoje, į atsakovės apskaitą yra įtraukta 788 158,39 Eur skola kreditorei. Aplinkybę, kad atsakovė pripažino prievolę kreditorei sumokėti netesybas, taip pat patvirtina ir tarp kreditorės ir atsakovės 2019 m. spalio 14 d. sudarytas skolų suderinimo aktas. Remiantis kasacinio teismo praktika, skolų suderinimo akto sudarymas reiškia, kad skolininkas pripažįsta skolų suderinimo akte nurodytas prievoles. Suderinimo akte yra nurodyta atsakovės įsiskolinimo dydis 2019 m. rugsėjo 30 dienai, kuris sutampa su įsiskolinimo dydžiu pagal apyvartos žiniaraščius.

13.4.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad kreditorė neįrodė nuostolių fakto. Atsakovė priėmė visas kreditorės teiktas pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo bei kartu su pretenzijomis pateiktas sąskaitas faktūras. Minėta, kad pastarąsias sąskaitas faktūras atsakovė įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad būtent atsakovei, siekiančiai atsikirsti į kreditorės reikalavimą, kyla pareiga įrodyti tai, jog sąskaitos buvo išrašytos nepagrįstai. Grąžinus civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės atsikirtimus. Priešingai, grąžinus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo buvo surinkti papildomi įrodymai (pavyzdžiui, liudytojų parodymai, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė priėmė kreditorės sąskaitas faktūras, pagrindžiantys, jog kreditorė pagrįstai reikalavo atsakovės padengti kreditorės patirtus nuostolius.

13.5.                      Atmestina teismo pozicija, kad kreditorė esą nepateikė duomenų apie savo patirtus nuostolius. Kaip matyti iš kreditorės teiktų pretenzijų, nemaža dalis kreditorės patirtų nuostolių buvo susijusi su tuo, kad atsakovė darbų atlikimo metu sugadindavo tam tikras patalpų dalis (pvz., sieną, stogą ar kt.). Taigi, kreditorės nuostoliais yra laikytinas kreditorės turto sužalojimas. Atsakovė, būdama statybos rangos veiklos profesionale, neteikė jokių nesutikimų dėl nurodytų nuostolių, o tai patvirtina, kad kreditorės nuostoliai buvo apskaičiuoti objektyviai. Be kita ko, kreditorė taip pat patyrė nuostolius ir dėl to, kad atsakovė vėlavo užbaigti statybos darbus pagal Rangos sutartį 1 ir Rangos sutartį 2, dėl to kreditorė patyrė papildomų išlaidų, susijusių su statybviete (papildomos komunalinės paslaugos, statybvietės apsauga ir kt.).

13.6.                      Dėl 178 760,40 Eur baudos už Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimą kreditorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės argumentų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti Rangos sutartį 1 ir Rangos sutartį 2. Atsakovei buvo aiškiai suprantama, kad nustatytų terminų laikymasis turėjo kreditorei esminę reikšmę. Grąžinus civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog rangos sutartys būtų nutrauktos neteisėtai.

13.7.                      Aplinkybę, kad nutraukus rangos sutartis atsakovė tęsė darbų pagal šias sutartis vykdymą, nesudaro pagrindo nepriteisti rangos sutartimis sulygtas netesybų sumas. Atsakovas įsipareigojo užbaigti darbus pagal Rangos sutartį 1 ir Rangos sutartį 2 iki 2017 m. spalio 1 d. Pranešimų dėl Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimo metu (2019 m. kovo 20 d.) atsakovė vėlavo atlikti darbus jau ilgiau kaip 16 mėnesių. Taigi kreditorė patyrė nuostolių. Šalys rangos sutarčių 12.7 papunkčiuose susitarė dėl netesybų dydžio, kuris yra laikytinas minimaliais kreditorės nuostoliais dėl sutarčių pažeidimo. Taigi, nepaisant to, jog atsakovė tęsė darbų vykdymą pagal Rangos sutartį 1 ir Rangos sutartį 2, atsižvelgiant į esminį vėlavimą atlikti sulygtus darbus, atsakovei kyla pareiga sumokėti netesybas pagal Rangos sutartį 1 ir Rangos sutartį 2.

13.8.                      Atitinkamai, kreditorės teigimu, perskaičiuotinos palūkanos.

14.       Atsakovė BUAB „Bajoras“ atsiliepime prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinės nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti UAB „IREC Baltic“ 308 071,44 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

14.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorė praleido ieškinio senaties terminą, reikalaudama netesybų priteisimo už rangos sutarčių pažeidimus. Kreditorės PVM sąskaitos faktūros ir pretenzijos, kuriose nustatytos baudos už rangos sutarčių pažeidimus, atsakovei išrašytos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 19 d., todėl, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, reikalavimai pagal šias PVM sąskaitas faktūras turėjo būti pareikšti ne vėliau kaip nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. Kreditorė, nepareiškusi reikalavimų nurodytu laikotarpiu, praleido ieškinio senaties terminą.

14.2.                      PVM sąskaitų faktūrų priėmimas, nereiškiant pretenzijų dėl tokių sąskaitų išrašymo, pagal kasacinio teismo praktiką negali būti laikomas prievolės pripažinimu, nes skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs. Šiuo atveju atsakovės veiksmai priimant apeliantės išrašytas PVM sąskaitas faktūras geriausiu atveju kvalifikuotini kaip tylėjimas, kurio pagrindu negalima konstatuoti prievolės pripažinimo. Liudytojų parodymai dėl ketinimų užbaigus visus darbus suvesti sąskaitas, kiek kuri šalis yra likusi skolinga, taip pat negali būti laikomi prievolės pripažinimu. Tokie veiksmai prieštarauja rašytinėms rangos sutarčių nuostatoms, o byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų raštu susitarusios pakeisti rangos sutarčių nuostatas dėl sąskaitų apmokėjimo tvarkos. Rangos sutartyje 1 yra įtvirtinta, kad visos apeliantės išrašytos baudos, mokėjimai, kompensacijos ir t. t. turi būti sumokėtos per 10 kalendorinių dienų, arba kreditorė turi teisę savo pasirinkimu mokėtinas sumas išskaičiuoti iš atsakovei mokėtinų sumų. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos visose trijose rangos sutartyse. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017–2019 m. apeliantė atliko atsakovei ne vieną mokėjimą už atliekamus darbus, o rangos sutarčių nuostatos dėl apmokėjimo tvarkos raštišku susitarimu nebuvo pakeistos. Dėl šios priežasties būtent apeliantė turėjo įrodyti, kad PVM sąskaitose faktūrose minimos sumos nebuvo išskaičiuotos rangos sutartyse numatyta tvarka, o atsakovė savo prievolę apmokėti šias sąskaitas pripažino.

14.3.                      Skolų suderinimo aktas yra tik suvestinis ir išvestinis apskaitos dokumentas, sudarytas šalių pirminių apskaitos dokumentų, egzistavusių konkrečiai datai, pagrindu, ir tai nėra joks šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymas (įskaitymas) ar koks kitas sandoris, kuris sukurtų šalims tam tikras teises ir pareigas; šis skolų suderinimo aktas savaime nesukelia tokių teisinių pasekmių.

14.4.                      Pareiškimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl 2019 m. spalio 14 d. skolų suderinimo akto pasirašymo metu šalims iš esmės jau buvo žinoma apie atsakovei gresiantį bankrotą. Jau vien ši aplinkybė suponuoja apeliantės nesąžiningumą teigiant, kad atsakovė, atstovaujama tyčinį bankrotą sukėlusio asmens, neva pripažino savo prievolę, dėl to tariamai nutrūko ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl baudų pareikšti.

14.5.                      Teismas tinkamai išanalizavo visas ginčo PVM sąskaitas faktūras, susijusias su apeliantės reikalavimais atlyginti nuostolius ir (ar) sumokėti kompensacijas, bei pagrįstai nustatė, kad, viena vertus, byloje nėra duomenų, ar apeliantė, kaip nurodyta rangos sutartyse, išskaičiavo šias sumas iš atsakovei atliktinų mokėjimų, kita vertus, apeliantė nepateikė šiuos nuostolius pagrindžiančių įrodymų.

14.6.                      Apeliantė nepateikė jokių argumentų dėl nutarties motyvų, kuriais atmesta 34 119,05 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis. Įvertinus šią aplinkybę, teismas teisingai nurodė, kad ši reikalavimo dalis nepagrįsta jokiais įrodymais.

14.7.                      Teismas nevertino rangos sutarčių nutraukimo teisėtumo, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl rangos sutarčių nutraukimo pagrindo neturi reikšmės sprendžiant dėl apeliantės reikalavimo pagrįstumo. Teismas atsisakė patvirtinti šį reikalavimą ne dėl neva neteisėto rangos sutarčių nutraukimo, o, be kita ko, remdamasis CK 6.73 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia teismui sumažinti netesybų dydį.

14.8.                      Byloje nėra ginčo, kad atsakovė apeliantės objektuose tęsė statybos rangos darbų atlikimą pagal tas pačias rašytines tarp šalių sudarytas rangos sutartis bei šiose sutartyse nurodytomis sąlygomis, todėl, esant tokiai situacijai, apeliantės reikalavimas priteisti baudą yra ir neteisėtas, ir nesąžiningas. Be to, apeliantė byloje net neįrodinėjo savo konkrečių nuostolių, kurie jai galėjo atsirasti dėl to, kad atsakovė pažeidė darbų atlikimo terminus pagal rangos sutartis. Negana to, apeliantė gavo iš atsakovės dar ir rangos sutarčių įvykdymą. Tad apeliantės prašymas patvirtinti net 178 760,40 Eur dydžio reikalavimą, kurį sudaro vien tik atsakovei priskaičiuotos baudos už galiausiai įvykdytų rangos sutarčių nutraukimą, yra neteisingas, neprotingas ir neproporcingas, o teismas pagrįstai šio prašymo netenkino.

15.       Atsakovė BUAB „Bajoras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinės nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „IREC Baltic“ 344 912,43 Eur dydžio finansinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti UAB „IREC Baltic“ prašymo dėl 344 912,43 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 konstatuodamas, kad 298 920,46 Eur suma yra UAB „IREC Baltic“ avanso permoka. Civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 buvo nagrinėjamas BUAB „Bajoras“ ieškinys, kuriuo BUAB „Bajoras“ reikalavo priteisti iš UAB „IREC Baltic“ 573 462,23 Eur skolą. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad tarp BUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, iš kurios ir yra susidariusi skola. Nors aptariamoje byloje UAB „IREC Baltic“ rėmėsi argumentu, kad 298 920,46 Eur suma yra avanso permoka pagal rangos sutartis, o ne mokėjimas pagal naują žodinę sutartį, tačiau ši aplinkybė nesudarė įrodinėjimo dalyko. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė padaręs išvadą, kad BUAB „Bajoras“ įrodinėta žodinė rangos sutartis nebuvo sudaryta. Teismas nekonstatavo, kad UAB „IREC Baltic“ sumokėta 298 920,46 Eur suma yra būtent permokėtas avansas.

15.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad BUAB „Bajoras“ neįrodė ir nepagrindė, jog atliko ir perdavė darbų UAB „IREC Baltic“ už 2 534 283,12 Eur. Faktą, kad BUAB „Bajoras“ atliko darbų pagal rangos sutartis daugiau nei buvo išrašyta BUAB „Bajoras“ PVM sąskaitose faktūrose bei darbų priėmimo aktuose, patvirtina BUAB „Bajoras“ buvusio vadovo S. K. liudijimas. UAB „IREC Baltic“ atstovų Š. B., S. K. ir S. K. parodymai patvirtina, kad šalys dažnai susitarimus įtvirtindavo žodžiu, o ne raštu. Teismas net nekvestionavo UAB „IREC Baltic“ vadovo Š. B. parodymų, kad avansas pagal rangos sutartis buvo pervedamas žodiniu S. K. prašymu, taip pat pritarė ir net nekėlė klausimo, kodėl pervesto avanso suma viršijo rangos sutartyse numatytus maksimalius dydžius. Tuo tarpu teismas suabejojo, ar BUAB „Bajoras“ pagal žodinį susitarimą galėjo atlikti darbų už 298 920,46 Eur didesnę sumą nei kad pasirašytinai buvo perduota užsakovui UAB „IREC Baltic“.

15.3.                      Byloje taip ir nebuvo pateikti objektų, kuriuose BUAB „Bajoras“ vykdė statybos rangos darbus, statybos darbų žurnalai. Jeigu šie įrodymai teismui būtų pateikti, iš jų būtų galima nustatyti, kad BUAB „Bajoras“ avansinius mokėjimus gavo už faktiškai atliktus darbus. Dėl šios priežasties teismas turėtų vadovautis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.

15.4.                      UAB „IREC Baltic“ mokėjo avansus rangovui BUAB „Bajoras“ net ir po rangos sutarčių nutraukimo 2019 m. balandžio 4 d.: 2019 m. balandžio 5 d. sumokėjo 6 651,75 Eur ir 17 746,90 Eur sumas; 2019 m. balandžio 23 d. sumokėjo 15 000 Eur ir kt. Akcentuotina, kad trečioji statybos rangos sutartis dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), tarp šalių buvo sudaryta tik 2019 m. gegužės 17 d., o UAB „IREC Baltic“ nurodo, jog pagal šią statybos rangos sutartį rangovui BUAB „Bajoras“ neatliko jokių mokėjimų. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad BUAB „Bajoras“ po rangos sutarčių nutraukimo ir toliau atlikinėjo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina šalių pasirašyti atliktų darbų aktai. Taigi, byloje neįrodyta, kad UAB „IREC Baltic“ iš tiesų atliko net 298 920,46 Eur dydžio „permoką“ pagal rangos sutartis, o ne atsiskaitė už faktiškai atliktus darbus.

15.5.                      Teismui pateiktuose 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose BUAB „Bajoras“ sukritikavo visas PVM sąskaitas faktūras už komunalines paslaugas, todėl negalima sutikti su teismo nutarties išvadomis neva BUAB „Bajoras“ minėtas sąskaitas pripažino. Dar daugiau, pagal rangos sutarčių nuostatas už komunalines paslaugas mokėtina suma turėjo būti išskaičiuojama iš rangovui mokėtinų sumų, todėl, nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad 44 393,79 Eur suma nebuvo išskaičiuota (jeigu nebuvo, tai kodėl) iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų (tą įrodyti buvo UAB „IREC Baltic“ pareiga), nėra jokio pagrindo tvirtinti UAB „IREC Baltic“ šios finansinio reikalavimo dalies. Atitinkamai, delspinigių suma taip pat negali būti tvirtinama.

16.       Kreditorė UAB „IREC Baltic“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinės nutarties dalies atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

16.1.                      Atsakovas išrašė kreditorei iš viso 23 sąskaitas faktūras, kurių bendra mokėtina suma sudarė 2 235 362,66 Eur. Tuo tarpu kreditorė viso pervedė atsakovei 2 534 283,12 Eur, tą patvirtina į civilinę bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė pervedė atsakovei daugiau piniginių lėšų nei atsakovė yra atlikusi darbų pagal visas tris rangos sutartis, kreditorei yra grąžintina permokėta suma, kurią sudaro 298 920,46 Eur.

16.2.                      Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 ir atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, kurioje, be kita ko, buvo pažymėta, kad siūlytina, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo išvadas civilinėje byloje Nr. e2A-957-516/2022, kurioje bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo.

16.3.                      Statybos užbaigimo komisija nebuvo savo dispozicijon pasiėmusi darbų žurnalo, komisija jo ir nebuvo grąžinusi kreditorei ar atsakovei – statybos darbų žurnalas buvo objekte visu darbų pagal sutartį atlikimo metu. Jokių įrodymų apie tai, kad objekto statybos darbų žurnalus atsakovė perdavė kreditorei, byloje nėra.

16.4.                      Atsakovė atsikirtimus įrodinėjo vadovo S. K. teiktais paaiškinimais bei vienašališkai pasirašytais žiniaraščiais, kuriais siekė įrodyti, kad buvęs atsakovės vadovas esą turto neiššvaistė, o neva pati atsakovė atliko papildomus darbus, už kuriuos būtent kreditorė esą neatsiskaitė. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Atitinkamai, asmens, dėl kurio veiksmų atsakovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, paaiškinimai nėra laikomi didelės įrodomosios vertės dokumentais dėl galimo šio asmens siekio pateisinti atsakovės turto sumažėjimą.

16.5.                      Atsakovei išrašius sąskaitas faktūras už atliktus darbus, kreditorė išrašinėjo sąskaitas faktūras už komunalines paslaugas. Atitinkamai, atsakovės išrašomų sąskaitų faktūrų suma nebuvo mažinama, tačiau atsakovei kildavo priešpriešinė prievolė atsiskaityti kreditorei pagal kreditorės išrašomas sąskaitas faktūras. Visos operacijos buvo fiksuojamos tiek kreditorės, tiek atsakovės buhalterinėje apskaitoje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.

19.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

20.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinė nutartis, kuria pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Bajoras“ bankroto byloje patenkintas iš dalies: patvirtintas UAB „IREC Baltic“ 344 912,43 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o prašymas dėl 308 071,44 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo – atmestas. Atsakovė BUAB „Bajoras“ atskirajame skunde nesutinka su patvirtinta UAB „IREC Baltic“ 344 912,43 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalimi, o UAB „IREC Baltic“ nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria jos reikalavimas buvo atmestas.

21.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „IREC Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinę nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti UAB „IREC Baltic“ 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Bajoras“ bankroto byloje, t. y. skundžia visą nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 308 071,44 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį. Tačiau atskirajame skunde argumentus teikia tik dėl 66 883,34 Eur sumos pagal UAB „IREC Baltic“ atsakovei išrašytas 56 PVM sąskaitas faktūras už rangos sutarčių pažeidimus, dėl 178 760,40 Eur baudos už Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimą bei dėl 28 308,65 Eur delspinigių sumos, taigi atskirajame skunde įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino 273 952,39 Eur finansinio reikalavimo dalies. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik atskirojo skundo ribose.

 

Dėl atsakovei atliktų avansinių mokėjimų

 

22.       Atsakovė BUAB „Bajoras“ vykdė darbus pagal tris statybos rangos sutartis, sudarytas su UAB „IREC Baltic“. Pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ teigimu, ji atsakovei pervedė daugiau piniginių lėšų nei atsakovė yra atlikusi darbų pagal visas tris rangos sutartis, todėl jai turi būti grąžinta permokėta suma, kurią sudaro 298 920,46 Eur. Tuo tarpu atsakovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi tuo, kad darbus vykdė ir po sutarties nutraukimo, jog yra atlikusi daugiau darbų nei privalėjo pagal sutartis, todėl jokios permokos nėra. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atskirtimus atmetė remdamasis dvejomis aplinkybių grupėmis: pirma, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog atliko ir perdavė darbų UAB „IREC Baltic“ už 2 534 283,12 Eur; antra, kad faktas, jog UAB „IREC Baltic“ yra permokėjusi BUAB „Bajoras“ 298 920,46 Eur, yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022. Atsakovė BUAB „Bajoras“ atskirajame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

23.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas dalinėje nutartyje nurodė ir BUAB „Bajoras“ atskirajame skunde šių aplinkybių neginčijo, jog sudarytų rangos sutarčių 2.6 papunkčiuose numatyta, kad atsakovė patvirtino, jog iki sutarčių pasirašymo jai pateiktos informacijos ir atitinkamų dokumentų, susijusių su pagal sudaromas sutartis atliekamais darbais, visiškai ir pilnai pakako ir jie buvo išsamūs, kad atsakovė galėtų įvertinti visų reikiamų atlikti darbų apimtis ir kiekius bei apskaičiuoti darbų kainą, todėl šalių sutarta darbų kaina yra galutinė ir maksimali. Be to, šalys, rangos sutarties 2.1 papunktyje nustačiusios fiksuotą ir galutinę kainą, susitarė, kad darbai gali būti koreguojami, jeigu užsakovas ir rangovas dėl to sudaro atskirą susitarimą. Bet kokios rangovo išlaidos, neaptartos šioje sutartyje ar kituose raštiškuose šalių susitarimuose, taip pat rangovo išlaidos, viršijančios sutartą darbų kainą, išskyrus papildomus susitarimus dėl papildomų darbų, yra rangovo atsakomybė ir nėra jam kompensuojamos (rangos sutarties 2.5 papunktis). Atsižvelgdama į tarp šalių sudarytų rangos sutarčių nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad rangovei teko rizika, susijusi su netinkamu kainos apskaičiavimu pagal rangos sutartis.

24.       Kita vertus, BUAB „Bajoras“ įrodinėjo, kad atliko papildomus darbus, kurie nebuvo aptarti rangos sutartyse ir dėl kurių buvo susitarta žodžiu. Šiuos savo argumentus grindžia liudytojų parodymais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateiktas, pavyzdžiui, 2017 m. spalio 9 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2017 m. sausio 24 d. rangos sutarties; papildomu susitarimu šalys sulygo dėl papildomų darbų ir paslaugų – grindų įrengimo (4 t., b. l. 97, DOK-12275, priedas Nr. 5). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija laiko, kad šalys dėl papildomų darbų susitardavo raštu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog egzistavo kokie nors žodiniai susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo. Dar daugiau, pati atsakovė atskirajame skunde pažymi, kad UAB „IREC Baltic“ itin atidžiai skaitė rangos sutartis ir jų laikėsi.

25.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybę, jog šalys bendradarbiavo tik raštu ir nebuvo sudariusios papildomų susitarimų dėl darbų, taip pat pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje, kurioje iš esmės ir buvo keliamas klausimas, ar ieškovė atliko papildomus, nepatenkančius į šalių susitarimą pagal rangos sutartis, darbus. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-30-516/2023, kurioje buvo keliamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo teisėtumo klausimas, taip pat nustatė, kad tarp šalių iš viso buvo sudarytos trys statybos rangos sutartys. Teismas konstatavo, kad šalys sutartyje susitarė dėl darbų kainos, o lokalinėse sąmatose buvo aiškiai įtvirtinusios atliekamų darbų kiekius ir kainas, o, esant poreikiui dėl papildomų darbų, susitardavo raštu. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių buvo sudaromi darbų atlikimo aktai, o už atliktus darbus buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Taigi apeliantės atliekami darbai buvo perduodami atsakovei darbų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu, o šalių bendradarbiavimas vyko raštu. Teismas konstatavo, kad apeliantė nenurodė ir neįrodė, kodėl nagrinėjamu atveju šalims reikėjo sudaryti žodinį susitarimą, nes šalių bendradarbiavimo praktika buvo aiški. Taigi minėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad neįrodyta tarp šalių buvus papildomų susitarimų dėl darbų, už kuriuos kiltų pareiga atsiskaityti UAB „IREC Baltic“.

26.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla turi prejudicinę galią ir šioje civilinėje byloje, kadangi abejose bylose dalyvavo tos pačios šalys, faktinį ieškinio pagrindą sudarė tos pačios aplinkybės ir abejose civilinėse bylose buvo keliamas tas pats klausimas – ar tarp šalių egzistavo papildomi žodiniai susitarimai dėl darbų atlikimo, už kuriuos pareiga atsiskaityti teko UAB „IREC Baltic“. Konstatavus, kad papildomi susitarimai tarp šalių neegzistavo, nustačius, jog pagal rangos sutartis BUAB „Bajoras“ atliko darbų ir išrašė sąskaitų už 2 235 362,66 Eur, tuo tarpu UAB „IREC Baltic“ avansu yra sumokėjusi 2 534 283,12 Eur, o rangos sutartyse buvo sulygta dėl maksimalios kainos ir rangovas prisiėmė nenumatytų papildomų darbų riziką pagal rangos sutartis, pareiškėjai neginčijant BUAB „Bajoras“ išrašytų sąskaitų, kurių bendra suma siekia 2 235 362,66 Eur, pagal rangos sutartis, spręstina, kad 298 920,46 Eur suma laikytina permokėtu avansu, kurį BUAB „Bajoras“ turi pareigą grąžinti.

27.       Priešingai nei teigiama BUAB „Bajoras“ atskirajame skunde, nėra teisinio ir faktinio pagrindo abejoti aplinkybe, kad šalys galėjo žodžiu susitarti dėl mokėtino avanso, kadangi mokėjimai buvo atliekami mokėjimo nurodymais per banką, taigi likdavo rašytiniai įrodymai dėl sumokėtų sumų. Tačiau veikiant dviems verslininkams, turintiems patirtį statybų versle, tarp šalių egzistuojant aiškiai apibrėžtoms riboms, kokius darbus viena šalis turi atlikti, o už kokius darbus kita šalis, atitinkamai, privalo atsiskaityti, disponuojant pakankamai didelėmis sumomis, abejotina, ar šalys žodžiu galėjo susitarti dėl papildomų darbų atlikimo. Kita vertus, pareiga atsiskaityti pagal rangos sutartį iš esmės atsiranda tuomet, kai priimamas darbų rezultatas (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnis). Civilinėje byloje nėra duomenų, kad UAB „IREC Baltic“ būtų priėmusi BUAB „Bajoras“ atliktus darbus pagal BUAB „Bajoras“ ginčijamas sąskaitas faktūras ir vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus, tačiau už juos neatsiskaičiusi.

28.       Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, jog papildomų darbų atlikimo faktą ir pareigą atsiskaityti už darbus šiuo konkrečiu atveju galima įrodinėti liudytojų parodymais, kadangi nepakanka nurodyti (paliudyti) aplinkybės, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiga atsiskaityti už darbus tenka tik tuomet, kai darbai atliekami tinkamai ir laiku. Šias aplinkybes gali pagrįsti, pavyzdžiui, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, pasirašyti abiejų šalių. Taip pat gali būti ginčijama aplinkybė, kad, pavyzdžiui, priešinga šalis atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašė nepagrįstai. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje toks ginčas nebuvo keliamas.

29.       Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų dėl darbų atlikimo laiko ar netinkamai įrašyto šių darbų priėmimo laiko. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone. Liudytojo paaiškinimai apie atliktus darbus pagal rangos sutartis gali būti tik priemonė, papildanti duomenis apie darbų akte fiksuojamas aplinkybes, tačiau negali jų atstoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

30.       Atsakovė atskirajame skunde nesiremia ir neįrodinėja, kad pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus pasirašyti užsakovui UAB „IREC Baltic“. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti vienašališkai atsakovės vadovo, tačiau nėra duomenų, kad šie aktai būtų perduoti UAB „IREC Baltic“ ar kad užsakovė būtų (ne)pagrįstai atsisakiusi perduodamus darbus priimti. Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir atskirajame skunde. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek UAB „IREC Baltic“, tiek BUAB „Bajoras“ teikė prašymus viena iš kitos išreikalauti dokumentus apie darbų aktus (atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ar pan.), vienašališkai pasirašytus darbų aktus, kurie buvo pateikti priešingai šaliai, tačiau tokie duomenys į civilinę bylą nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent atsakovei, surašiusiai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir siekiančiai apmokėjimo už darbus pagal šį aktą, tenka pareiga įrodyti, kad ji šiuos darbus atliko, atliko tinkamai, ir, šiuo konkrečiu atveju, tai buvo papildomi darbai, nepatenkantys į rangos sutarčių apimtis. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė šių aplinkybių neįrodė ir nepagrindė.

31.       Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad statybos darbų žurnalas yra itin reikšmingas įrodymas, sprendžiant dėl to, kokie darbai buvo atlikti objekte. Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“, Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas, 1 punktas). Be to, pritartina atskirojo skundo argumentams, kad būtent UAB „IREC Baltic“ teko pareiga įrodyti, jog ji neturi statybos darbų žurnalo ir yra jį perdavusi kitiems asmenims, kadangi, visų pirma, ji šį žurnalą turėjo savo dispozicijoje, nes jį perdavė komisijai, kuri surašė statybos užbaigimo aktą; antra, pareigą saugoti statybos darbų žurnalą teisės aktai numato būtent statytojui (užsakovui), kuris perduoda statybų žurnalą naujajam įgijėjui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“, Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas, 13–14 punktai).

32.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad statybos darbų žurnale iš esmės atsispindi ta pati informacija kaip ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Atsakovei neįrodžius, jog buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, kad ji tinkamai atliko darbus, kurie nepateko į rangos sutarčių apimtį, tačiau UAB „IREC Baltic“ nepagrįstai atsisakė šiuos darbus priimti, ir, atitinkamai, UAB „IREC Baltic“ teko pareiga už tokius darbus atsiskaityti, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog atliko ir perdavė darbų UAB „IREC Baltic“ iš viso už bendrą 2 534 283,12 Eur sumą. Todėl 298 920,46 Eur suma laikytina permokėtu avansu, ir ši suma kaip UAB „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „Bajoras“ bankroto byloje.

Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal UAB „IREC Baltic“ išrašytas sąskaitas už komunalines paslaugas

33.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja atsakovei yra išrašiusi 15 PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma yra 44 393,79 Eur, apmokėti už komunalines ir kitokias paslaugas bei atliktus darbus objektuose, kuriuose atsakovė vykdė statybos rangos darbus pagal tris su pareiškėja sudarytas rangos sutartis. Teismas nustatė, kad, remiantis rangos sutarčių nuostatomis, rangovas (atsakovė) turi padengti išlaidas už rangovei suteiktas komunalines paslaugas, reikalingas objekto statybos darbams vykdyti (vanduo, šildymas, elektros energija, šiukšlių išvežimas, objekto apsauga ir kt.). Šalys taip pat susitarė dėl fiksuotų šiame punkte nurodytų išlaidų sumos, kuri yra lygi 2 procentams nuo atliktų darbų priėmimo akte nurodytos bendros sumos (be PVM). Teismas nutarė, kad atsakovė buvo prisiėmusi pareigą apmokėti tokio pobūdžio sąskaitas, jos buvo išrašytos ir priimtos atsakingų asmenų, todėl patvirtino 44 393,79 Eur dydžio UAB „IREC Baltic“ finansinį reikalavimą.

34.       Atsakovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad vien į bylą pateiktos sąskaitos faktūros už komunalines paslaugas savaime nepatvirtina BUAB „Bajoras“ pareigos pagal jas atsiskaityti. Atsakovės teigimu, už komunalines paslaugas mokėtina suma turėjo būti išskaičiuojama iš rangovui mokėtinų sumų, todėl, nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad 44 393,79 Eur suma nebuvo išskaičiuota (jeigu nebuvo, tai kodėl) iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų (tą įrodyti buvo UAB „IREC Baltic“ pareiga), nėra jokio pagrindo tvirtinti šios UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo dalies. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „IREC Baltic“ rūpinosi, jog būtų teikiamos įvairios paslaugos (vanduo, šildymas, elektros energija, šiukšlių išvežimas, objekto apsauga ir kt.), susijusios su darbais, atliekamais pagal rangos sutartis. UAB „IREC Baltic“ patirdavo tiesioginius kaštus, kurių maksimali suma buvo aptarta rangos sutartyse, tačiau už tai privalėjo atsiskaityti BUAB „Bajoras“. BUAB „Bajoras“ pažymi, kad rangos sutarčių 4.1.18 papunktyje buvo susitarta, jog šios sumos bus išskaičiuojamos iš rangovui mokėtinų sumų, taigi atsakovė kelia ginčą dėl to, kad, nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog 44 393,79 Eur suma nebuvo išskaičiuota iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų, nėra jokio pagrindo tvirtinti UAB „IREC Baltic“ ir šios finansinio reikalavimo dalies.

36.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sąskaitas už atliktus darbus UAB „IREC Baltic“ išrašinėjo rangovė BUAB „Bajoras“, todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, būtent jai tenka pareiga įrodyti, kad į šias UAB „IREC Baltic“ išrašytas sąskaitas jau yra įtrauktos (minusuotos) išlaidos už įvairias komunalines bei kitas paslaugas pagal rangos sutartis. Atsakovė neįrodė ir nepagrindė, kad tarp šalių susiklosčiusi praktika dėl sąskaitų už komunalinius patarnavimus buvo būtent tokia – BUAB „Bajoras“ išrašydavo sąskaitas už atliktus darbus jau atsižvelgęs į UAB „IREC Baltic“ patirtas išlaidas už įvairias paslaugas pagal rangos sutarties 4.1.18 papunkčio nuostatas.

37.       Priešingai, iš byloje esančių BUAB „Bajoras“ išrašytų sąskaitų už atliktus darbus aiškiai matyti, iš ko susideda sąskaitose nurodyta darbų kaina. Pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 25 d. išrašyta sąskaita faktūra BAJ Nr. 2015651 bendrai 520 300 Eur sumai už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1, iš pridėto atliktų darbų akto matyti, kad buvo atlikti vandentiekio, vėdinimo, dūmų šalinimo ir kiti darbai pagal 2016 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį (4 t., b. l. 97, DOK-12275, priedas Nr. 1.1); 2019 m. gegužės 17 d. išrašyta sąskaita faktūra BAJ Nr. 2015944 bendrai 37 512,03 Eur sumai už atliktus vėdinimo sistemos montavimo darbus pagal atliktų darbų aktą, iš pridėto atliktų darbų akto matyti, kad buvo atlikti vėdinimo sistemos montavimo ir kiti darbai objekte (duomenys neskelbtini)(4 t., b. l. 97, DOK-12275, priedas Nr. 1.4). Taigi darytina vienareikšmiška išvada, kad į sąskaitas nebuvo įtrauktos ir iš UAB „IREC Baltic“ mokėtinos sumos pagal pateiktas sąskaitas nebuvo išskaičiuotos paslaugos pagal rangos sutarties 4.1.18 papunkčio nuostatas.

38.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad rangos sutartyse nėra detalizuota, kokiu būdu ir kokia tvarka vyks apmokėjimas už paslaugas pagal rangos sutarties 4.1.18 papunkčio nuostatas. Vienai šaliai išrašius sąskaitą už atliktus darbus, kitai šaliai išrašius sąskaitą už paslaugas, gali būti taikomas įskaitymas ir tokiu būdu užsakovei tenka mažesnė mokėtina suma už atliktus rangos darbus. Atsakovė neįrodė ir nenurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi kitokia apmokėjimo už paslaugas pagal rangos sutarties 4.1.18 papunkčio nuostatas tvarka, taip pat nepaneigė, kad BUAB „Bajoras“ privalo už tokias paslaugas atsiskaityti. Nors atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta 44 393,79 Eur dydžio UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo dalimi, tačiau nenurodo jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu.

Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal UAB „IREC Baltic“ išrašytas sąskaitas už rangos sutarčių pažeidimus

39.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „IREC Baltic“ atsakovei BUAB „Bajoras“ išrašė 56 PVM sąskaitas faktūras už bendrą 66 883,34 Eur sumą, kurią sudarė 37 418,05 Eur dydžio nuostoliai atsakovei netinkamai vykdant savo pareigas pagal rangos sutartis ir 29 465,29 Eur baudos už Rangos sutarčių pažeidimus, teisėtų nurodymų atsakovei (rangovui) nevykdymą.

40.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą ieškinio senatį ir nurodė, kad UAB „IREC Baltic“ galėjo pareikalauti baudos pagal visas išrašytas sąskaitas ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 29 d., tačiau UAB „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas pareikštas 2020 m. balandžio 14 d., praleidus ieškinio senaties terminą. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad ieškinio senatį nutraukė skolininkė pripažindama prievolę, kadangi tarp atsakovės ir pareiškėjos 2019 m. spalio 14 d. buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, akte nurodyta suma sutampa su apyvartų žiniaraščio duomenimis. Be to, pareiškėjos teigimu, tik darbų atlikimo pabaigoje turėjo būti suvestas balansas tarp UAB „IREC Baltic“ ir BUAB „Bajoras“, todėl ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo sumokėti netesybas nebuvo praleistas, kadangi šalys tik darbų atlikimo pabaigoje turėjo galutinai įvertinti mokėtinas ir gautinas sumas.

41.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina atskirojo skundo argumentus, kad dėl galutinių mokėtinų sumų turėjo būti susitarta tik darbų atlikimo pabaigoje, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad sąskaitos faktūros dėl netesybų pagal visas tris sutartis buvo išrašomos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad rangos sutartarties šalys yra verslininkai, juridiniai asmenys, siekiantys pelno, kuriems privaloma sudaryti metines finansines ataskaitas pasibaigus jų finansiniams metams pagal finansinių metų ir jų paskutinės dienos duomenis (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮAĮ) 16 straipsnio 2 dalis). Ataskaitose teikiama finansinė informacija turi būti tinkama, patikima (teisinga, nešališka), išsami, suprantama, palyginama ir pagrįsta finansinės apskaitos registrų duomenimis (ĮAĮ 31 straipsnis). Todėl labiau tikėtina, kad, jeigu sąskaita buvo išrašyta 2017 m., dėl jos pagrįstumo šalys turėjo susitarti bent jau iki 2018 m. pradžios, kai yra privaloma sudaryti ir pateikti metines finansines ataskaitas pasibaigus finansiniams metams. Liudytojų parodymai šiuo atveju negali paneigti esamo teisinio reguliavimo, kuris nustato buhalterinės apskaitos sudarymo principus.

42.       Dar daugiau, pati pareiškėja atskirajame skunde pažymėjo, kad visos apyvartų žiniaraštyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros (įskaitant ir sąskaitas faktūras už priskaičiuotas netesybas) yra apskaitytos kreditorės buhalterinėje apskaitoje, tarpusavio apyvartų buhalteriniai duomenys pas atsakovę ir kreditorę sutampa, todėl teisėjų kolegija laiko, kad sąskaitos į apskaitą buvo įtrauktos laiku. Teisėjų kolegija pritaria BUAB „Bajoras“ atsiliepimo į UAB „IREC Baltic“ atskirąjį skundą argumentams, kad, remiantis rangos sutarčių nuostatomis, visos baudos, mokėjimai, kompensacijos ir pan. turėjo būti sumokėtos per 10 kalendorinių dienų arba UAB „IREC Baltic“ turėjo teisę savo pasirinkimu atitinkamas mokėtinas sumas išskaičiuoti iš atsakovei mokėtinų sumų (rangos sutarčių 12.17, 12.18 papunkčiai). Taigi iš esmės atsakovei BUAB „Bajoras“ neapmokėjus UAB „IREC Baltic“ pateiktos sąskaitos dėl mokėtinų netesybų, pareiškėjai ne vėliau kaip po 10 dienų nuo sąskaitų pateikimo atsakovei turėjo būti žinoma apie savo teisių pažeidimą arba, kaip minėta anksčiau, apie tokį teisių pažeidimą turėjo būti aiškiai žinoma sudarant metines finansines ataskaitas. Atitinkamai, jeigu šios sąskaitos buvo perduotos atsakovei ir įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, atsakovei nevykdant prievolių pagal išrašytas sąskaitas, pareiškėją, be kita ko, ribojo CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyti ieškinio senaties terminai. Atsižvelgama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi tarp šalių buvo susitarimas, jog būtent darbų atlikimo pabaigoje bus galutinai suvestas tarpusavio balansas.

43.       Skolų suderinimo aktas yra išvestinis apskaitos dokumentas, sudarytas šalių pirminių apskaitos dokumentų, egzistavusių konkrečiai datai, pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad skolų suderinimo aktas, sudarytas pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. buvusius buhalterinės apskaitos duomenis, nelaikytinas patikimu įrodymu, kadangi jis buvo pasirašytas BUAB „Bajoras“ vadovui jau žinant apie inicijuojamą bankroto bylą. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas nutarė, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.130 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „IREC Baltic“ atskirajame skunde neginčija šios pirmosios instancijos teismo pozicijos, t. y. neįrodinėja, jog 2019 m. spalio 14 d. sudarytas skolų suderinimo aktas gali būti laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu aplinkybę, kad BUAB „Bajoras“ aktyviais veiksmais pripažino prievolę sumokėti netesybas.

44.       CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Iš aptartos normos matyti, kad ieškinio senaties terminą nutraukia dvi aplinkybių grupės – skolininko veiksmai šiam pripažįstant skolą bei suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą dėl savo teisių gynimo.

45.       Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008).

46.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas UAB „Bajoras“ vadovui jau žinant apie inicijuotą bankroto bylą (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2019 m. spalio 30 d.). Reikšmingos aplinkybės nurodytos ir BUAB „Bajoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą, o būtent, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu konstatavus, jog buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, aplaidžiai, o iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui perduoti ne visi bendrovės dokumentai. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad aptartos aplinkybės reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo.

47.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija teisinio pagrindo nuspręsti, jog skolininkas aktyviais veiksmais pripažino prievolę mokėti netesybas, nenustatė, o atskirajame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nėra pagrindo 2019 m. spalio 14 d. sudaryto skolų suderinimo akto vertintinti kaip patikimo įrodymo, pagrindžiančio BUAB „Bajoras“ aktyvius veiksmus pripažįstant prievolę sumokėti netesybas.

48.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinio reikalavimo dalį, kuria buvo reikalaujama atlyginti nuostolius pagal 2017 m.–2019 m. išrašytas sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą iš esmės atmetė remdamasis tuo, kad UAB „IREC Baltic“ nepateikė įrodymų apie savo patirtus nuostolius, jų šalinimo išlaidas, neįrodė, jog šiuos nuostolius sukėlė BUAB „Bajoras“. Atskirajame skunde pareiškėja su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad atsakovė priėmė visas teiktas pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo bei kartu su pretenzijomis pateiktas sąskaitas faktūras; sąskaitos buvo įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą.

49.       Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinis pagrindas atlyginti nuostolius visų pirma kyla iš įstatymo – bendroji pareiga atlyginti patirtą žalą įtvirtinta bendrosiose CK teisės normose. Be to, remiantis rangos sutarčių 4.1.26 papunktyje nustatytomis sąlygomis, šalys susitarė, kad visus darbų procesus objekte rangovas vykdo taip, jog esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios medžiagos, gaminiai, įranga, priemonės bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to, ar pastarieji priklauso užsakovui ar trečiajam asmeniui, nebūtų be reikalo ar nederamai naudojami, sugadinami. Rangovas įsipareigojo atlyginti visą žalą, kurią dėl netinkamos rangovo veiklos objekte patiria užsakovas ar tretieji asmenys. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, rangovas prisiėmė sutartinę atsakomybę atlyginti rangos sutarties vykdymo metu atsiradusią žalą.

50.       Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių ir nepagrįstai pareiškėjo reikalavimą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro nuostoliai, atmetė.

51.       Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui, t. y. subjektui, prašančiam priteisti (atlyginti nuostolius), taigi šiuo konkrečiu atveju – UAB „IREC Baltic“. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

52.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad statatybų objekte darbus vykdė ne vienas rangovas. Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, kad liudytojai paaiškino, jog atsižvelgiant į pildomus statybos darbų žurnalus bei rangovų susirinkimus ir pasitarimus, kreditorė žinojo, kuris iš rangovų kuriuo metu ir kurioje objekto dalyje atliko darbus, dėl to aiškiai galėjo identifikuoti rangovą, kuriam skirtina bauda ar teiktinas reikalavimas atlyginti nuostolius. Taigi, visų pirma, pati pareiškėja nurodo, kad faktą, kuris subjektas padarė tam tikrą žalą UAB „IREC Baltic“, gali patvirtinti rašytiniai įrodymai – statybos darbų žurnalas, kuris šiuo atveju į bylą nėra pateiktas. Šiuo atveju svarbu nustatyti ne aplinkybę, kad UAB „IREC Baltic“ turėjo galimybę identifikuoti žalą padariusį asmenį, o nustatyti faktą, jog nuostolius pagal konkrečias UAB „IREC Baltic“ sąskaitas faktūras sukėlė būtent atsakovė.

53.       Nors sąskaitų įtraukimas į apskaitą yra svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl to, ar atsakovė pripažįsta nuostolius, tačiau ji šioje civilinėje byloje vertintina tik kaip netiesioginis įrodymas. Sąskaitų įtraukimas į apskaitą visų pirma yra buhalterinis veiksmas, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų šias sąskaitas vizavusi, pasirašiusi, kad ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai sutikusi su sąskaitose nurodyta žala (faktu) ir jos dydžiu. Todėl, atsakovei ginčijant UAB „IREC Baltic“ išrašytas sąskaitas už padarytą žalą, būtent UAB „IREC Baltic“ tenka pareiga įrodyti tiek žalos faktą, tiek žalos dydį.

54.       Teisėjų kolegija laiko reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl šios finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo, nurodė, kad, į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys nuostolių faktą ir dydį, pavyzdžiui, byloje nėra sąskaitoje minimo protokolo, taigi nėra ir duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir pagal kokią ir kurios sutarties nuostatą išrašyta ši sąskaita (dalinės nutarties 50.15 papunktis), nėra netinkamai atliktų darbų ar kitokių netinkamų darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikta įrodymų, jog tokias išlaidas pareiškėja pati patyrė (dalinės nutarties 50.14 papunktis) ir kt. Tačiau pareiškėja atskirajame skunde šių pirmosios instancijos teismo argumentų neginčija ir neįrodinėja, kad jie nėra svarbūs ginčui išspręsti.

55.       Dar daugiau, teisėjų kolegija akcentuoja, kad civilinė byla dėl UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo patvirtinimo jau buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1098-881/2022. Šioje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „IREC Baltic“ pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra aiškus ir tikslus, pateikta didelė dalis nesugrupuotų dokumentų, o aplinkybės, susijusios su finansinio reikalavimo pagrįstumu, turės būti įrodinėjamos. Tačiau, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ir teismui nutarus, kad UAB „IREC Baltic“ neįrodė šios savo finansinio reikalavimo dalies, UAB „IREC Baltic“ ir atskirajame skunde nenurodė jokių reikšmingų argumentų, neprašė pridėti papildomų įrodymų prie bylos, pagrindžiančių ginčijamą finansinio reikalavimo dalį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą bei pagrįstai prašymą dėl šios finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo atmetė.

Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal UAB „IREC Baltic“ išrašytas sąskaitas dėl baudos už rangos sutarčių nutraukimą

56.       Civilinėje byloje nustatyta, kad, atsakovei tinkamai nevykdant Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2, UAB „IREC Baltic“ 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl rangos sutarčių nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei išrašė atsakovei 138 200 Eur ir 40 560,40 Eur dydžio PVM sąskaitas faktūras kaip baudą pagal rangos sutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, nepaisant pranešimo apie rangos sutarčių nutraukimą, sutartys tarp šalių buvo vykdomos toliau ir darbai buvo tęsiami, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pačių sutarčių nutraukimo fakto, o šalys toliau tęsė ir vykdė rangos sutartis. Taigi teismas nutarė, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, taigi nutarė, jog finansinis reikalavimas dėl netesybų negali būti patvirtintas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

57.       Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į UAB „IREC Baltic“ atskirąjį skundą argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl rangos sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą iš esmės atmetė remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teise mažinti netesybas, jeigu jos yra aiškiai per didelės, taip pat vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir atsakovės prašymu taikyti ieškinio senaties terminą. Todėl, apsibrėždama bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų apie esminius sutarties pažeidimus bei to, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės argumentų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti Rangos sutartį 1 ir Rangos sutartį 2.

58.       Pareiškėja taip pat nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ieškinio senatį. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad kreditorė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti finansinį reikalavimą, kadangi atsakovė neginčijo išrašytų sąskaitų faktūrų, tarp šalių buvo susitarimas, jog būtent darbų atlikimo pabaigoje bus galutinai suvestas tarpusavio balansas, atsakovė priėmė išrašytas sąskaitas faktūras ir apskaitė jas savo buhalterijoje ir, svarbiausia, dar nesibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovės vadovas 2019 m. spalio 14 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino įsiskolinimo kreditorei dydį (įskaitant ir įsiskolinimą, kylantį iš Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimų). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais atskirojo skundo aspektais jau pasisakyta šios nutarties 42–48 punktuose, todėl jų papildomai nekartoja. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį atnaujinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59.       Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nepažeisdamas civilinio proceso ir materialinės teisės normų, išnagrinėjo civilinės bylos dalį dėl UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirųjų skundų motyvais pagrindo nėra.

60.       UAB „IREC Baltic“ ir BUAB „Bajoras“ pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atskirieji skundai buvo teikiami dėl iš esmės lygiaverčių sumų, tačiau abu atskirieji skundai buvo atmesti, taip pat atsižvelgdama į teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), nutaria bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti ir nė vienai iš šalių nepriteisti.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinę nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

 

 

Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                Vigintas Višinskis