Civilinė byla Nr. e2A-1238-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00276-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, priimto dėl įmonės veiklos pabaigos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ bankroto byloje Nr. eB2-40-544/2020.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Inžinera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Lina Labanauskienė; 2018 m. sausio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorė 2020 m. birželio 23 d. pateikė prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos. Nurodė, kad bendrovės kreditoriai nepagrįstai atsisako pritarti nemokumo administratorės pateiktos ataskaitos tvirtinimui bei įgaliojimui kreiptis į teismą su prašymu dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos. Kreditorius Luminor Bank AS nepagrįstai kelia klausimą, ar nemokumo administratorei reikėjo samdyti teisininkus, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administravimo procese nėra draudžiama pasitelkti atitinkamos srities specialistus (teisininkus) bei jų paslaugas apmokėti iš administravimui skirtų lėšų. Kreditorius taip pat nepagrįstai nurodė, kad administratorė galėjo netransportuoti bendrovės turto bei palikti jį saugoti BUAB „Inžinera“ patalpose, esančiose Molėtuose. Nemokumo administratorės buveinė yra Šiauliuose, todėl pardavinėjant bendrovės turtą, administratorė būtų patyrusi dar didesnes išlaidas, jei būtų turėjusi važinėti į Molėtus aprodyti šį turtą potencialiems pirkėjams. Kreditorius taip pat nepagrįstai nurodė, kad nėra aiškus nemokumo administratorės perimtų dokumentų kiekis. Iš dokumentų perdavimo aktų matyti, kad 2017 m. spalio 20 d. nemokumo administratorė perėmė 326 segtuvus / bylas, o 2017 m. spalio 27 d. – 254 segtuvus. Šiuos dokumentus ruošiant perduoti archyvui, jie visi buvo persegti į kitus segtuvus, kadangi to reikalauja įstatymai, dėl šios priežasties perimtas dokumentų kiekis nesutampa su dokumentų archyvavimo paslaugų darbų atlikimo akte nurodytais dokumentų kiekiais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pripažino, kad BUAB „Inžinera“ veikla pasibaigė dėl bankroto; įpareigojo BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorę įvykdyti  reikalavimus, susijusius su įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, ir raštu pranešti teismui apie įmonės išregistravimą; patikslino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Inžinera“ bankroto byla iškelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto galiojant Įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), klausimui dėl bendrovės pabaigos spręsti taikė šio įstatymo, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos. 

5.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad visos ĮBĮ numatytos ir būtinos bendrovės likvidavimo procedūros baigtos. Bankroto proceso metu pagal 2018 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkime patvirtintą tvarką realizavus bendrovės turtą, reikalavimo teises, taip pat išieškojus skolas iš skolininkų buvo gauta 128 032,58 Eur pajamų. Iš Garantinio fondo buvo gauta 35 134 Eur pirmosios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti. Gautos lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams iš dalies patenkinti. Likusio turto grąžinimo, nurašymo aktų nėra. Pagal teismų sistemos Liteko duomenis, teismuose nebaigtų bylų, kurios turėtų reikšmės įmonės mokumui, nėra. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Utenos valdybos pažymos matyti, kad neprieštaraujama, jog įmonė nutrauktų savo veiklą. Teismas konstatavo, kad įvykdyti visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai ir nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos priimti sprendimui dėl BUAB „Inžinera“ veiklos pabaigos.

6.       Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditoriai dviejuose pakartotiniuose susirinkimuose nepriėmė sprendimo, įpareigojančio nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos, nesudaro pagrindo atmesti nemokumo administratorės prašymą tokį sprendimą priimti. Teisiniame reglamentavime nėra privalomo reikalavimo nemokumo administratoriui kartu su prašymu dėl įmonės veiklos pabaigos pateikti ir kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo administratorius įpareigojamas kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Byloje niekas nepateikė įrodymų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, kad pažeidė 2018 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos reikalavimus. Bankroto procesas truko apie 33 mėnesius ir jo metu teisme nebuvo gauta pagrįstų skundų dėl nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog kreditorių visuma pritarė administratorės veiksmams, įskaitant ir administravimo išlaidų panaudojimą turto saugojimui, teisinėms paslaugoms, archyvo sutvarkymo darbams apmokėti. Byloje nėra nustatytas pagrindas spręsti, kad dar kokie nors veiksmai neabejotinai galėtų prisidėti prie kreditorių reikalavimų patenkinimo didesne apimtimi. Todėl nėra pagrindo atidėti (atmesti) klausimo dėl įmonės veiklos pabaigos priėmimą vien dėl formalaus kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu nebuvimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

7.       Trečiasis asmuo (kreditorius) Luminor Bank AS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorės prašymą priimti sprendimą dėl šios bendrovės pabaigos. Nurodo šiuos argumentus:

7.1.                      Teismas taikė netinkamą įstatymą klausimui dėl bendrovės pabaigos išspręsti. Šis klausimas buvo inicijuotas ir sprendžiamas jau galiojant JANĮ. Juridinio asmens pabaigos procedūros įgyvendinimas sietinas su atskirų savarankiškų veiksmų atlikimu (žr. JANĮ 99–101 straipsnius), ši procedūra nepatenka į tų procedūrų, kurioms, nors jos yra įgyvendinamos jau galiojant naujam teisiniam reguliavimui, netaikomos JANĮ normos, sąrašą, todėl bendrovės pabaigos procedūrai įgyvendinti JANĮ 155 straipsnio 1 dalies prasme turi būti taikomos būtent šio įstatymo normos. Vadovaujantis teismo išvada dėl taikytino įstatymo, JANĮ apskritai galėtų būti taikomas tik toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos galiojant šiam įstatymui, nors JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir anksčiau pradėtų nemokumo procedūrų atvejais. Juridinio asmens pabaigos procedūros savarankiškumas patvirtinamas ir tuo aspektu, kad šiai procedūrai reglamentuoti yra skirtas ir atskiras JANĮ skirsnis.

7.2.                      JANĮ 99 ir 100 straipsnių nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos negali būti priimtas, nemokumo administratoriui nepateikus tvirtinti ir teismui nepatvirtinus galutinės bankroto ataskaitos, o ši ataskaita negali būti pateikta tvirtinti ir kartu patvirtinta be kreditorių susirinkimo sprendimo dėl pritarimo aptariamai ataskaitai. Galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmas (vadinasi, ir pritarimo šiai ataskaitai bei pateikimo tvirtinti veiksmai) nėra formalus veiksmas – šios ataskaitos patvirtinimas sukelia atitinkamus materialiuosius teisinius padarinius, t. y. sudaro pagrindą nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis).

7.3.                      Likvidavimo ataskaitos duomenimis, vykdant bendrovės bankroto procedūras, buvo gauta 92 898,58 Eur (be Garantinio fondo lėšų), o šios lėšos buvo panaudotos taip: 3 000 Eur – trečiojo asmens, kaip hipotekos kreditoriaus, finansinio reikalavimo daliai padengti, likusi lėšų dalis (89 898,58 Eur) – bankroto administravimo išlaidoms padengti. Vadinasi, bankroto administravimo išlaidoms dengti buvo panaudotos bendrovės lėšos, sudarančios 97 procentus visų lėšų, gautų vykdant bankroto procesą. Nemokumo administratorė neišsklaidė abejonių dėl bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo, todėl kreditoriai priėmė sprendimą nepritarti bendrovės nemokumo administratorės pateiktai likvidavimo ataskaitai.

7.4.                      Po pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2020 m. birželio 10 d., paaiškėjo, kad visos bendrovės lėšos, skirtos nemokumo administratoriaus atlyginimui padengti, buvo sumokėtos UAB „Tytus“, t. y. trečiajam asmeniui, kuris apskritai neturėjo teisės ir pagrindo administruoti bendrovės bankroto procesą (bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirtas fizinis asmuo, t. y. Lina Labanauskienė).

7.5.                      Sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos yra pagrindas likviduoti juridinį asmenį ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, vadinasi, šio sprendimo priėmimas sukelia atitinkamo juridinio asmens kreditoriams reikšmingus materialiuosius teisinius padarinius. Bendrovės nemokumo administratorė neinformavo trečiojo asmens, kaip bendrovės kreditoriaus, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos, o teismas, priėmęs sprendimą dėl bendrovės pabaigos, ex officio (savo iniciatyva) nepatikrino, ar nemokumo administratorė įvykdė šią savo informavimo pareigą. Taip buvo apribota trečiojo asmens teisė nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, turinčius esminę reikšmę sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti. Todėl teismo išvados, kad nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog buvo netinkamai atliktos ar užbaigtos bankroto procedūros, kad nemokumo administratorė neišnaudojo visų galimybių kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, yra nepagrįstos.

8.       Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius atsiliepime prašo tenkinti Luminor Bank AS apeliacinį skundą; priimti naujus įrodymus. Nurodė šiuos papildomus argumentus:

8.1.                      Pagal viešai skelbiamus VMI duomenis nemokumo administratorė Lina Labanauskienė, kaip fizinis asmuo, nebuvo registruota PVM mokėtoja, todėl kyla klausimas, ar skaičiuojant atlyginimą administratorei teisėtai priskaičiuotas 4 662 Eur PVM.

8.2.                      Kai kreditorių susirinkimas nustatė atlyginimą nemokumo administratorei, MMA buvo 400 Eur, tai minimalus atlyginimas sudarytų 16 000 Eur (40 × 400 Eur). Tokiu būdu atsiranda galima 6 200 Eur (22 200 - 16 000) permoka.

8.3.                      Administratorė nurodė, kad išlaidos už juridines paslaugas sudaro 24 810, 69 Eur. Pagal pridėtą suvestinę advokatai dirbo 230,22 val., todėl valandinis įkainis gaunasi 107,87 Eur. Kyla abejonių, ar visų dokumentų rengimui buvo reikalinga advokatų kontora ir ar už juridines paslaugas nebuvo permokėta.

8.4.                      Administratorė nepagrįstai išskyrė 1 331 Eur išlaidas Garantinio fondo paraiškos parengimui. Garantijų darbuotojams darbdaviui tapus nemokiam įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokos iš Garantinio fondo bankroto administratoriui gali būti mokamos, kai vykdoma supaprastinto bankroto procedūra. Šios išlaidos turėjo įeiti į buhalterinės apskaitos išlaidų sumą 6 292 Eur. Permoka galimai sudarytų 1 331 Eur.

8.5.                      Nėra įrodymų (pvz., skelbimų kopijų, kelių archyvus tvarkančių bendrovių pasiūlymų su kainomis ir t. t.), kaip BUAB „Inžinera“ pasirinko archyvo tvarkymo bendrovę UAB „Tytus“, kurios direktorius V. G. yra ir BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorės L. Labanauskienės įgaliotas asmuo vesti BUAB „Inžinera“ bankroto bylą, t. y. įrodančių, kad BUAB „Inžinera“, taupydama kreditorių pinigus, pasirinko tinkamiausią variantą. 2020 m. kovo 10 d. BUAB „Inžinera“ dokumentų archyvavimo paslaugų darbų atlikimo akto 4 dalyje nurodoma, kad Istorinės pažymos, 1 lapo apimties dokumento, perengimo kaina yra 300 Eur be PVM. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, jog administravimo lėšos buvo pereikvotos.

9.       Atsakovė BUAB „Inžinera“ atsiliepime prašo trečiojo asmens Luminor Bank AS apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

9.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020 išaiškinta, kad juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad nemokumo administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia šio įstatymo nuostatų taikymo.

9.2.                      Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). ĮBĮ nėra nuostatų, kad bendrovės kreditorių susirinkimas privalo patvirtinti galutinę ataskaitą.

9.3.                      Bendrovės kreditoriai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad administravimo išlaidos buvo nereikalingos ar nepagrįstos. Apeliantas neteisingai nurodo kreditoriams ir administravimo išlaidoms paskirstytas lėšas. BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorė prašė sumažinti pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansinius reikalavimus, kadangi jiems buvo paskirstyta 5 449,44 Eur suma (neskaitant Garantinio fondo lėšų).

9.4.                      ĮBĮ nedraudė bankroto administratoriui veiklą vykdyti kartu su kitais asmenimis (pvz., jungtinės veiklos sutarties pagrindu). Aplinkybė, kad administravimo išlaidos buvo padengtos juridiniam asmeniui, niekaip nepaneigia šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo.

9.5.                      ĮBĮ neįtvirtino bankroto administratoriaus pareigos informuoti kreditorius apie prašymo dėl sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos pateikimą. Šiuo klausimu buvo šaukiami du kreditorių susirinkimai, patys kreditoriai turi būti aktyvūs ir domėtis bankroto procesu. Bankroto procedūros negali būti vilkinamos. Šiuo atveju nėra jokių prielaidų, kad kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinami didesne dalimi, nėra ir nebus jokių kitų veiksmų, kuriuos bendrovės nemokumo administratorė galėtų atlikti.

10.       Ieškovas G. V. atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir visiškai palaiko atsakovės BUAB „Inžinera“ atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Kreditoriai Luminor Bank AS ir VSDFV Utenos skyrius kartu su apeliaciniu skundu / atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo pranešta apie BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorės 2020 m. birželio 23 d. prašymo dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos nagrinėjimą, todėl jie pagrįstai nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima kreditorių pateiktus naujus įrodymus.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo laiko atžvilgiu

14.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos turėjo spręsti taikydamas ne ĮBĮ, o JANĮ, kuris jau galiojo tuo metu, kai buvo pateiktas BUAB „Inžinera“ nemokumo administratorės 2020 m. birželio 23 d. prašymas.

15.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

16.       BUAB „Inžinera“ bankroto byla iškelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto dar galiojant ĮBĮ, todėl pirmosios instancijos teismas taikė šio įstatymo nuostatas ir spręsdamas administratorės 2020 m. birželio 23 d. pateiktą prašymą dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos. Apeliantė teigia, kad juridinio asmens pabaigos procedūros įgyvendinimas sietinas su atskirų savarankiškų veiksmų atlikimu, todėl ši procedūra nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąrašą išimčių, kuomet netaikomos JANĮ normos.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020). Todėl tokiu atveju kaip yra šioje byloje, kai visi likvidaciniai veiksmai pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms, prašymas dėl įmonės pabaigos, nors ir pateiktas jau po JANĮ įsigaliojimo, taip pat sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties atmestini apelianto argumentai, kuriais remiantis teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo sąlygas.

Dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos

18.       ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. 

19.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

20.       Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

21.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankroto administratorė 2020 m. kovo 24 d. sušaukė BUAB „Inžinera“ kreditorių susirinkimą, kuriame pateikė pasiūlymą patvirtinti bendrovės likvidavimo ataskaitą bei įgalioti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos. Susirinkimui neįvykus dėl nesusidariusio kreditorių kvorumo, 2020 m. kovo 25 d. sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavusių kreditorių balsų dauguma administratorės pasiūlymui nepritarta ir pareikalauta pateikti papildomus duomenis. BUAB „Inžinera“ bankroto administratorė, patikslinusi likvidavimo ataskaitą, 2020 m. birželio 10 d. sušaukė kreditorių susirinkimą šiai ataskaitai patvirtinti ir įgalioti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos. Susirinkimui neįvykus dėl nesusidariusio kreditorių kvorumo, 2020 m. birželio 11 d. sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavusių kreditorių balsų dauguma vėl nepritarta administratorės pasiūlymui.

22.       Apelianto teigimu, BUAB „Inžinera“ bankroto administratorė neišsklaidė abejonių dėl bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo. Iš apelianto pateikto priedo prie Luminor Bank AS balsavimo raštu biuletenio 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimui matyti, kad administratorei buvo pateiktos pastabos dėl PVM priskaičiavimo prie administratorės atlyginimo ir priemokos už bankroto metu gautas įplaukas; išlaidų už teisines paslaugas, turto ir dokumentų saugojimą, dokumentų archyvui tvarkymą pagrįstumo ir būtinumo. Dėl šių pastabų pasisakyta BUAB „Inžinera“ bankroto administratorės patikslintoje 2020 m. birželio 23 d. likvidavimo ataskaitoje, kuri buvo pateikta teismui kartu su prašymu dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos.

23.       Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakartotinai pateiktos administratoriaus veiklos ataskaitos, ją gali tvirtinti teismas.

24.       Nagrinėjamu atveju administratorė teismui nesuformulavo prašymo patvirtinti likvidavimo ataskaitą, kurios nepatvirtino kreditorių susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šio klausimo iš esmės nesprendė, nenagrinėjo kreditorių argumentų, kurie buvo nurodyti kreditorių susirinkimui atsisakant patvirtinti bankroto administratorės pateiktą likvidavimo ataskaitą (t. y. argumentų dėl konkrečių bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo ir būtinumo). Tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomos objektyvia materialaus pobūdžio kliūtimi pripažinti BUAB „Inžinera“ pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokius papildomus veiksmus, susijusius su BUAB „Inžinera“ bankroto procedūrų vykdymu, administratorė turėtų atlikti, po kurių būtų galima priimti sprendimą dėl šios bendrovės pabaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriai Luminor Bank AS ir VSDFV Utenos skyrius nesutinka su BUAB „Inžinera“ argumentais dėl bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, tačiau nenurodo, kokia šių išlaidų dalis neatitinka 2018 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos reikalavimų ir dėl to turėtų būti paskirstyta kreditoriams.

25.       Pažymėtina ir tai, kad administratorius, atlikęs įstatyme nustatytas procedūras, turi kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, ir administratoriui dėl kreipimosi į teismą kreditorių pritarimo nereikia (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo siūloma teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, šiuo atveju nėra būtinas ir neturi savarankiškos reikšmės bei įtakos sprendžiant šį klausimą. 

26.       Nenustačius jokių šios nutarties 19 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, darytina išvada, kad bankroto proceso tęsimas nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui.

27.       Tuo pačiu pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra reglamentuota, jog administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokius nuostolius turi atlyginti ir asmuo, nustojęs teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netekęs šios teisės. Taigi, tuo atveju, jeigu apeliantas mano, kad bankroto administratorei buvo nepagrįstai atlygintos (išmokėtos) administravimo išlaidos ir (ar) administratorė, vykdydama BUAB „Inžinera“ bankroto procedūras, pažeidė ĮBĮ nuostatas ir dėl bankroto administratorės netinkamai vykdytų pareigų kreditoriams padaryta žalos, bankrutavusios įmonės pabaigos paskelbimas neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo iš buvusios įmonės bankroto administratorės (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis).

28.       Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BUAB „Inžinera“ pabaigos priimtas tinkamai taikant įstatymo (ĮBĮ) nuostatas, apelianto argumentai nepaneigia šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apelianto skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Atsakovė BUAB „Inžinera“ atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                        Danutė Gasiūnienė

 

                                                                Gintaras Pečiulis

 

                                                                Vigintas Višinskis