.png)
.png)
Civilinė byla Nr. e2-1587-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00716-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNP GROUP“ bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. eB2-3310-912/2020 pagal pareiškėjų I. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNP GROUP“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „CONLEX“ ir uždaroji akcinė bendrovė GINOTA bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNP GROUP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNP GROUP“ bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-3893-432/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inviktus“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNP GROUP“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Debt Solution Group“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. A. kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „RNP GROUP“ nemokumo (bankroto) bylą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė 2019 m. gegužės 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl automobilio nupirkimo ir pristatymo pareiškėjai iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėja atsakovei siuntė pretenzijas, reikalaudama pristatyti automobilį arba grąžinti sumokėtus 18 000 Eur bei 9 400 Eur delspinigius, nurodydama, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju bus inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, tačiau atsakovė transporto priemonės nepristatė bei sumokėtos sumos negrąžino. Pareiškėjos teigimu, atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais dar iki karantino paskelbimo. Vilniaus apygardos teismas jau buvo iškėlęs atsakovei bankroto bylą, kuri buvo nutraukta atsakovei atsiskaičius su bylą inicijavusiu asmeniu.
2. Pareiškėja UAB „CarPro LT“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą; įstatymo nustatyta tvarka skirti nemokumo administratorių; apriboti atsakovės UAB „RNP GROUP“ vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu pareiškėjai iš atsakovės priteista 1 411 Eur skola, 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2019 m. lapkričio 19 d., ir 227,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nevykdo savo skolinio įsipareigojimo, vengia bendravimo su kreditore, manytina yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tapus nemokia, jos vadovas privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, yra teisinis pagrindas apriboti skolininkės UAB „RNP GROUP“ vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „CONLEX“ prašė iškelti atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nuo 2020 m. kovo 5 d. tapo atsakovės kreditoriumi dėl 46 500 Eur skolos, priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymu. Atsakovė skolos nesumokėjo ir liko skolinga 43 245,93 Eur.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB GINOTA prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovei nevykdant šalių sudarytos taikos sutarties, vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui, UAB GINOTA turi 20 376,71 Eur dydžio reikalavimą atsakovei. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė yra nemoki, negalinti vykdyti savo įsipareigojimų, jos sunkumai nėra laikino pobūdžio.
5. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad jos būklė neatitinka juridinio asmens nemokumo sampratos, nes įmonė yra moki ir veikia pelningai, veiklos rodikliai 2019 m. pagerėję, nes gautas (apskaitytas) pelnas, tai patvirtina pateikiami finansiniai duomenys; įmonė turi pakankamai turto ir gautinų lėšų, kad patenkintų visų kreditorių interesus. Taip pat nurodė negalinti pateikti finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 m. I ketvirtį bei kreditorių ir debitorių sąrašo, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra paėmusi atsakovės finansinius dokumentus pagal 2020 m. gegužės 8 d. bei 2020 m. gegužės 19 d. nurodymus, poėmių aktus.
6. Pareiškėja UAB „Inviktus“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nevykdo neginčijamos piniginės prievolės pagal du paprastuosius neprotestuotinus vekselius (šio pareiškimo padavimo dieną neapmokėta bendra suma yra 19 358,41 Eur). Pareiškėja 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau atsakovei 2020 m. birželio 9 d. padengus dalį skolos (1 000 Eur) ir pasirašius įsipareigojimą likusią nepadengtos skolos dalį (19 800,82 Eur) sumokėti pareiškėjai lygiomis dalimis per 10 mėn. pradedant nuo 2020 m. liepos mėn., atsiėmė savo pareiškimą. Atsakovė savo įsipareigojimo įsiskolinimą padengti dalimis nevykdo; į raginimus neatsižvelgia, manytina, kad yra nemoki. Atsakovei priklausantis turtas areštuotas, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta, 2020 m. rugsėjo 10 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos 26 vykdomosios bylos. Ankstesnėje byloje atsakovės pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai kelia abejonių, nes pvz., į balansą nėra įtrauktos pagal vekselius atsiradusios piniginės prievolės pareiškėjai. Kita vertus, finansinių dokumentų duomenys nepaneigia atsakovės blogos finansinės padėties. Pareiškėja tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnio 1–3 dalių nuostatas – registruotu laišku pranešė atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
7. UAB „Debt Solution Group“ pateikė teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo pozicijos dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
8. Civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. A. ir UAB „CarPro LT“ pareiškimus Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą.
9. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre nėra įregistruotų aktualių UAB „RNP GROUP“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš atsakovės pateiktų duomenų už 2019 m. teismas nustatė, kad atsakovė yra veikiantis juridinis asmuo. Atsakovė 2018 m. turėjo 498 935 Eur nuostolių, tačiau 2019 m. veikė pelningai – gavo 502 615 Eur pelną. Pagal 2019 m. balanso duomenis, atsakovės ilgalaikis turtas sumažėjo (2018 m. atsakovė turėjo 21 818 Eur ilgalaikio turto, 2019 m. – 14 610 Eur). Atsakovė 2019 m. įgijo daugiau trumpalaikio turto: 2018 m. turėjo 1 188 966 Eur, 2019 m. – 2 240 463 Eur. Didžioji atsakovės trumpalaikio turto dalis yra per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos – 1 331 871 Eur, kitos gautinos pajamos – 71 896 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 132 006 Eur). Atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo 2 255 073 Eur vertės turto bei 2 149 835 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš kurių 2 010 706 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė turi dvi transporto priemones „VOLVO XC60“, „BMW 328XI“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, UAB „RNP GROUP“ dirba vienas apdraustas asmuo, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 3 222,27 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansinė būklė sunki, bet ji siekia išsilaikyti rinkoje, vykdo savo veiklą.
10. Įvertinęs duomenis, kad atsakovė 2018 m. patyrė nuostolių, bet 2019 m. įmonė veikė pelningai, jog anksčiau inicijuotos bankroto bylos iškėlimo bylos buvo nutrauktos atsakovei ir kreditoriams sudarius taikos sutartis (civilinės bylos Nr. eB2-959-432/2020, eB2-3060-912/2020), kurios yra vykdomos, atsakovė faktiškai vykdo veiklą, bei atsižvelgęs į tai, kad, iškėlus atsakovės bankroto bylą kreditorių teisės būtų apgintos efektyviau, teismas sprendė, kad atsakovės finansinė būklė gali pagerėti, todėl netikslinga kelti jai bankroto bylą.
11. Civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Inviktus“ pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“.
12. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 3 dalies 2–3 punktų nuostatas bei atsižvelgiant į šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida). Teismas nustatė, kad atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendė, kad jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
13. Spręsdamas dėl atsakovės (ne) mokumo, teismas rėmėsi pareiškėjos pateiktais dokumentais bei kitais teismui prieinamais registrų bei viešais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikti už 2019 m. Iš balanso nustatyta, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 149 835 Eur, turto vertė – 2 255 073 Eur, per vienerius metus gautina suma – 1 403 768 Eur. Pagal viešus duomenis atsakovė neturi apdraustų darbuotojų, duomenų apie tai, jog atsakovė vykdytų veiklą, nėra. Teismas nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 19 358,41 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, įmonės vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas; VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių įmonės vardu taip pat nėra registruota. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gauna pajamas, valdo nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Teismas nurodė, jog atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas sprendė, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirųjų skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Pareiškėja UAB „CarPro LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir iškelti atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės argumentais, kad įmonė veikia pelningai, jos rodikliai 2019 m. pagerėjo, taip pat kad įmonė turi pakankamai turto ir lėšų, kad patenkintų visų kreditorių interesus. Tokie atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realios atsakovės finansinės būklės.
14.2. Pareiškėja dėl atsakovės priverstinio skolos išieškojimo 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į antstolį, tačiau 1 638,50 Eur dydžio skola iki šiol nėra išieškota. Taigi, reali atsakovės finansinė būklė yra labai bloga. Byloje atsakovei kreditorių pareikštų reikalavimų suma siekia beveik 100 000 Eur, atsakovė savo veiksmais nerodo, jog mažintų kreditorinius įsipareigojimus. Viešųjų registrų duomenimis atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, turimi du automobiliai ne kartą areštuoti, vieno iš jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui nei 2018 m., nei 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei jau yra kelta bankroto byla. Tai reiškia, kad atsakovė laiku nevykdo savo turtinių prievolių kreditoriams jau ilgą laiką. Atsakovė yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos.
14.3. Atsakovės pateikti finansiniai duomenys kelia abejonių, nes antstoliui atsakovės turto surasti nepavyko. Be to, iš pateiktų finansinių duomenų matyti ir tai, kad atsakovės įsipareigojimai greitai viršys jos turto vertę (t. y. įsipareigojimai sudaro 95 proc. jos turto vertės). Aplinkybė, kad atsakovės finansinius dokumentus yra paėmusi VMI reiškia, jog atsakovės finansinė veikla galimai nėra skaidri.
14.4. Teismas nevertino, kad didžioji atsakovės trumpalaikio turto dalis yra debitorių įsiskolinimai, kurie nelaikytini realiu turtu, teismas neįvertino ne tik skolų kreditoriams dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir nepagrįstai sprendė, kad nors atsakovės finansinė būklė sunki, tačiau ji gali pagerėti. Atsakovės atžvilgiu yra inicijuotos 26 vykdomosios bylos; areštuotose banko sąskaitose atsakovei priklausančių piniginių lėšų nėra, atsakovei priklausančio registruotino nekilnojamojo turto nėra. Teismas rėmėsi tik atsakovės pateiktu atsiliepimu ir nevertino realios situacijos bei kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, visa tokių skolų suma negali būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę, todėl vertintina, kad atsakovė turi dar mažiau turto nei nurodyta 2019 m. balanse. Todėl atsakovės įsipareigojimai kreditoriams jau viršija jos turto vertę.
14.5. Įvertinus tai, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (net ir vykdant priverstinį skolos išieškojimą antstoliui per vienerius metus nepavyko išieškoti vos 1 638,50 Eur dydžio skolos, nors atsakovė nurodo 2019 m. gavusi 502 615 Eur pelno ir turinti 2 255 073 Eur vertės turto), neturi samdomų darbuotojų, konstatuotina, kad atsakovė yra nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus.
14.6. Pareiškėja prašo priimti naujus įrodymus – iš antstolio gautus duomenis, kurie buvo gauti tik 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl nebuvo pateikti teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat viešųjų registrų duomenis, pagrindžiančius atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.
15. Vilniaus apygardos teismui pareiškėja UAB „CarPro LT“ pateikė prašymą iš atsakovės UAB „RNP GROUP“ ir (arba) iš VMI išreikalauti duomenis apie UAB „RNP GROUP“ 2019 m. laikotarpiu gautas pajamas – banko sąskaitos išrašą ir (arba) kasos pajamų orderius arba kitus dokumentus, galinčius pagrįsti atsakovės realiai gautas pajamas 2019 m. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik priėmus skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą, padarius išvadą, kad atsakovė nėra nemoki, nes 2019 m. veikė pelningai ir gavo 502 615 Eur pelną, nors byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jos nurodytas pajamas ir pelną gavo realiai.
16. Pareiškėja I. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „RNP GROUP“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog iškėlus UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą (manytina turėjo omenyje restruktūrizavimo bylą), kreditorių teisės būtų apgintos efektyviau.
16.2. Teismas nevertino įmonės galimybių vykdyti turtines prievoles ir apsiribojo tik nemokumo būsenos vertinimu pagal įmonės turimų įsipareigojimų ir turto santykį, nustatytą remiantis abejotinos įrodomosios galios atsakovės pateiktais 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentais.
16.3. Nors teismas ne kartą įpareigojo atsakovės vadovą pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau atsakovės vadovas jų nepateikė, motyvuodamas VMI atliktu dokumentų poėmiu, tačiau pagal pateiktą poėmio raštą 2020 m. birželio 20 d. dokumentai jau turėjo būti grąžinti atsakovei. Teismas nesikreipė į VMI dėl informacijos pateikimo, dokumentų, reikalingų teisingo teismo sprendimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, pateikimo.
16.4. Teismas vadovavosi tik atsakovės pateiktomis 2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, tačiau įmonės veiklos rezultatų skirtumai sukelia pagrįstų abejonių jų pagrįstumu, be to 2018 m., 2019 m. duomenys nėra pateikti Juridinių asmenų registrui.
16.5. Pagal pateiktus duomenis, iš esmės visas atsakovės turtas yra trumpalaikis, per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 535 773 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 2 010 706 Eur, taigi atsakovė negalės artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais, todėl pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį yra nemoki.
16.6. Byloje kreditorių (pareiškėjų, trečiųjų asmenų) nurodytos aplinkybės dėl atsakovės neatsiskaitymo įrodo, kad atsakovės sunkumai nėra laikini ir ji negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl egzistuoja visos JANĮ įtvirtintos sąlygos bankroto bylos iškėlimui.
16.7. Aplinkybė dėl nutrauktų atsakovei inicijuotų bankroto bylų ir sudarytų taikos sutarčių, nereiškia, kad atsakovė gali atsiskaityti su visais kreditoriais. Sudarydama taikos sutartis su bankroto bylas inicijavusiais kreditoriais atsakovė tik siekė kuo ilgiau užvilkinti bankroto bylos iškėlimą.
17. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į šiuos atskiruosius skundus nepateikė.
18. Atsakovė UAB „RNP GROUP“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti UAB „RNP GROUP“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi tik pareiškėjos pateiktais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais argumentais. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, nuosavybės teise valdytų turtą, turėtų piniginių lėšų, nes atsakovė neturėjo galimybės turimų dokumentų pateikti į bylą, nes nežinojo apie vykstantį procesą, jos veiklos adresu – Vilniuje, Architektų g. 19, jokie dokumentai nebuvo siųsti, juos atsakovė teikia su skundu.
18.2. Atsakovės būklė neatitinka juridinio asmens nemokumo sampratos. UAB „RNP GROUP“ yra moki, veikia pelningai, jos veiklos finansiniai rodikliai 2019 m. lyginant su 2018 m. yra ženkliai pagerėję, nes yra gautas (apskaitytas) pelnas. Tai yra pakankamas pagrindas pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį atsisakyti iškelti bankroto bylą.
18.3. Atsakovė vykdo savo įsipareigojimus ir dalimis grąžina skolą pareiškėjai; atsakovės įsiskolinimas yra mažesnis nei nurodo pareiškėja ir sudaro 9 830,92 Eur.
18.4. Pareiškėja yra nesąžininga: neinformavo antstolio apie gaunamus mokėjimus iš atsakovės; teismui nenurodė faktinio skolos dydžio (9 827,43 Eur, o ne 22 827,43 Eur); inicijavo naują bankroto bylą neinformavusi ir nebendradarbiaudama su atsakove.
18.5. Piktnaudžiaudami bankroto procedūra kreditoriai kelis kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą inicijuodami atsakovei bankroto bylą, tačiau visais atvejais teismas konstatavo įmonės mokumą ir atsisakė kelti bankroto bylą.
18.6. Tarp šalių vyko ginčas tuo pačiu pagrindu, jis išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria civilinė byla nutraukta, nes pareiškėja atsiėmė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
19. Trečiasis asmuo UAB „Debt Solutions Group“ atsiliepime į UAB „RNP GROUP“ atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui nevykdomas metus, jau vien ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Turtinių prievolių nevykdymas laiku pats savaime yra pakankamas pagrindas nemokumo procesui pradėti, neatsižvelgiant į juridinio asmens finansinę padėtį pagal retrospektyvius finansinių atskaitomybių duomenis.
19.2. Nurodydama, kad yra moki ir turi pelno, apeliantė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, nors būtent atsakovei keliama pareiga įrodyti įmonės mokumą.
19.3. Pateikto 2019 m. balanso duomenimis didžiąją dalį įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas (2 240 463 Eur), tačiau nepateikti įrodymai, kad šis turtas yra realus, kas jį sudaro, taip pat kokia šio turto vertė. Atsakovė nenurodė, ar bent dalis gautinų sumų, kurias planuota atgauti per 2020 m., yra atgauta, kokias pastangas dėjo šioms skoloms atgauti ir kaip pasikeitė jos finansinė padėtis, jei vis tik 2019 m. balanse nurodytos gautinos sumos buvo atgautos. Be to, atsakovei nenurodžius savo debitorių, nėra žinoma ar apskritai tas sumas yra tikimybė atgauti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikytina, kad atsakovės turtą sudaro tik ilgalaikis turtas, kurio vertė tesudaro tik 14 610 Eur. Be to, per 2020 m. turimas ilgalaikis turtas dar labiau nusidėvėjo, jo likutinės vertės nėra žinomos, atsakovė nepateikė šio ilgalaikio turto realios vertės.
19.4. Atsakovė niekaip nepagrindė,kad yra moki ir gali atsiskaityti su visais kreditoriais. Priešingai, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys pagrindžia, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 26 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma bendra didesnė nei 171 957,69 Eur suma. Taigi įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat atsakovė nepateikė duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą.
19.5. UAB „RNP GROUP“ nėra gyvybinga, nes 2020 m. sausio mėn. buvo atleisti 8 iš 9 įmonės darbuotojų, o vėliau šis skaičius nesikeitė. Šiuo metu įmonėje dirba vienas darbuotojas, todėl įmonė nėra gyvybinga ir pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nepateikė jokių vykdomų ar numatomų vykdyti sutarčių.
19.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad iš dalies vykdo savo įsipareigojimus; iš pateiktų duomenų matyti, kad mokėjimus už atsakovę vykdė kiti asmenys, atsakovė nepateikė jokių trišalių susitarimų ar kokių kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo vykdomas skolos mokėjimas už atsakovę. Taip pat atsakovė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nurodytą atsiskaitymų eilę, nes neturėdamas pakankamai lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais tenkino vieno iš kreditorių reikalavimą. Be to, 2019 m. duomenimis įmonės įsipareigojimai sudarė 2 149 835 Eur, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad per 2020 m. juos sumažino.
19.7. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nebuvo informuota apie vykstančius procesinius veiksmus. Atsakovei dokumentai buvo siunčiami juridinių asmenų registre nurodytu adresu, juridinis asmuo prisiima atsakomybę už teisingos informacijos nurodymą juridinių asmenų registre ir pareigą priimti tuo adresu siunčiamus dokumentus. Be to, byla yra elektroninė, todėl atsakovė turėjo visas galimybes gauti informaciją ir, tikėtina, gavo Liteko EPP sistemoje.
20. Pareiškėja UAB „Inviktus“ atsiliepime į atsakovės UAB „RNP GROUP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Juridinių asmenų registre atsakovės adresas nurodomas Vilnius, Birbynių g. 4, todėl tiek pareiškėjos pranešimas apie bankroto bylos inicijavimą, tiek teismo procesinių dokumentų atsakovei siuntimas šiuo adresu buvo tinkamas. Šis adresas nurodytas ir atsakovės pasirašytuose dokumentuose: 2019 m. lapkričio 14 d. vekselyje, 2020 m. birželio 9 d. taikos sutartyje. Be to, pareiškėja pranešimą apie tarp šalių sudarytos taikos sutarties nutraukimą 2020 m. liepos 16 d. atsakovei registruotu laišku išsiuntė be kitų adresų ir adresu Vilniuje, Architektų g. 19, tačiau laiškas buvo grąžintas neįteiktas, kaip ir ankstesni pranešimai apie ankstesnį nemokumo proceso inicijavimą.
20.2. Atsakovės teiginiai apie jai neva nesudarytą galimybę pateikti dokumentus yra nereikšmingi, nes su atskiruoju skundu nepateikti jokie dokumentai, kurių Vilniaus apygardos teismas neturėjo ir (ar) negalėjo įvertini priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra tie patys, kuriuos pareiškėja pateikė teismui su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės nurodomos teismo nutartys kitose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose bylose yra viešos ir teismui prieinamos.
20.3. Teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl svarbiausių finansiniuose dokumentuose nurodytų duomenų (atsakovės įsipareigojimų dydžio, turto vertės), palygino juos su kitais prieinamais duomenimis apie atsakovę (registruotino turto neturi, darbuotojų neturi, duomenų, kad vykdytų veiklą nėra ir kt.) ir iš to padarė išvadą apie atsakovės nemokumą. Atsakovė savo atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl tokia Vilniaus apygardos teismo išvada yra nepagrįsta. Vien tik tai, kad atsakovė savo finansinius dokumentus vertina kitaip, nei teismas, neįrodo, kad teismas suklydo.
20.4. Teigdama, kad iš dalies vykdo savo įsipareigojimus pareiškėjai atsakovė tai neva turinčius įrodyti duomenis interpretuoja klaidingai. Atsakovė pateikė dokumentus, kad ji iš viso pareiškėjai yra sumokėjusi 8 000 Eur, tačiau didesnė dalis šių mokėjimų nebuvo skirti padengti atsakovės pinginių įsipareigojimų pareiškėjai pagal vekselius, nes buvo atlikti dar iki jų išrašymo. Po vekselių išrašymo atsakovė pareiškėjai sumokėjo tik 1 000 Eur ir pareiškėja savo pareiškime nurodydama atsakovės neapmokėtą reikalavimą į šią sumą atsižvelgė (kaip ir į antstolio priverstinai išieškotas sumas). 2020 m. birželio 8 d. atsakovės advokato atliktas 1 000 Eur mokėjimas, buvo skirtas ne pareiškėjai, tai akivaizdu iš atsakovės pateiktoje mokėjimo pavedimo Nr. 1324 kopijoje nurodyto gavėjo ir mokėjimo paskirties.
20.5. Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą (neatitikimą nemokumo kriterijams), nepasisako dėl antstolio pateiktos informacijos apie iš esmės nesėkmingai vykdomus išieškojimus iš atsakovės.
20.6. Pareiškėja pareiškime nurodė mažesnę atsakovės skolą – 19 358,41 Eur ir visą jos dydį pagrindė konkrečiais dokumentais ir skaičiavimais (8 000 Eur skola pagal vieną vekselį ir 14 827,43 Eur skola pagal notaro vykdomąjį įrašą minus atsakovės po vekselių išrašymo sumokėtos arba iš jos antstolio išieškotos sumos).
20.7. Atsakovė nutyli tikruosius ankstesnius bankroto proceso nutraukimo pagrindus. Atsakovės atskirasis skundas pateiktas tik siekiant vilkinti bankroto bylos procesą. Tokią taktiką atsakovė jau naudojo ir anksčiau – delsė mokėti savo įsiskolinimus iki kreditorius kreipdavosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tuomet atsakovė aktyviai siekdavo susitarti su kreditoriumi, kad tik bankroto byla būtų nepradėta arba nutraukta tuo tikslu net padengdama dalį skolos. Vėliau, atsakovė vėl nustodavo vykdyti bet kokius savo piniginius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad skolų iš atsakovės iš esmės negali išieškoti ir antstoliai, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarčių, viena kurių atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, kita – atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320
, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.22. Pareiškėjos I. A. ir UAB „CarPro LT“ kreipėsi į teismą prašydamos iškelti atsakovei bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi neiškėlė atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylos, nurodęs, kad nors atsakovės finansinė būklė sunki, bet įmonė siekia išsilaikyti rinkoje, vykdo veiklą. Nesutikdamos su šia nutartimi pareiškėjos pateikė atskiruosius skundus, kuriuos iš esmės argumentuoja netinkamai įvertintais byloje esančiais įrodymais bankroto bylos iškėlimo sąlygų kontekste.
23. Pareiškėja UAB „Inviktus“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patenkino ir iškėlė atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę, įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nesutikimą su skundžiama nutartimi atsakovė UAB „RNP GROUP“ argumentuoja tuo, kad ji nebuvo informuota apie procesą ir negalėjo pateikti savo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad jos būklė neatitinka nemokumo sampratos, anksčiau kreditorių inicijuotų procesų metu bankroto bylos atsakovei nebuvo iškeltos; atsakovė atsiskaito su pareiškėja, pareiškėja nurodė nepagrįstą savo reikalavimo dydį.
24. Taigi iš esmės abiejose bylose yra kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „RNP GROUP“ ne (mokumo) ir bankroto bylos jai iškėlimo sąlygų egzistavimo.
25. Nustačius, kad abiejose Lietuvos apeliaciniame teisme iškeltose civilinėse bylose yra keliamas ginčas dėl bankroto bylos tam pačiam subjektui – atsakovei UAB „RNP Group“ – iškėlimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi minėtos civilinės bylos sujungtos.
26. Pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Esant nurodytam reglamentavimui bei nustatytoms aplinkybėms, kai viena nutartimi yra atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, ir šiai neįsiteisėjus, kita nutartimi bankroto byla tai pačiai atsakovei yra iškelta, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia vertina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „RNP GROUP“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Dėl naujų įrodymų
27. Atsakovė UAB „RNP GROUP“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. balansą; pelno (nuostolių) ataskaitą; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-959-432/2020, 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3060-912/2020, 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3310-912/2020 kopijas; 2020 m. rugsėjo 15 d. elektroninio laiško kopiją; mokėjimų pavedimų kopijas. Apeliantė nurodo, kad nežinodama apie procesą negalėjo šių duomenų pateikti pirmosios instancijos teismui.
28. Pareiškėja UAB „Inviktus“ kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „RNP Group“ teiktus dokumentus.
29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs bylos medžiaga bei su apeliantės pateiktais įrodymais, sprendžia, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita jau yra byloje, todėl nėra poreikio juos pakartotinai priimti. Pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl pateiktų Vilniaus apygardos teismo nutarčių kopijų pridėjimo prie bylos klausimas nesprendžiamas, be to teismas esant poreikiui su jomis gali susipažinti LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu pateikti susirašinėjimo bei atliktų mokėjimų duomenys gali būti susiję su bylos esme ir reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui; atsižvelgiant į šių įrodymų kiekį bei apimtį, vertintina, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, todėl jos pateikti nauji įrodymai (elektroninio susirašinėjimo bei mokėjimų duomenys) priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamo ginčo šalys yra susipažinusios su minėtais įrodymais, dėl jų turinio vertinimo turėjo galimybę pasisakyti (ir pasisakė) atsiliepime į atskirąjį skundą.
31. Apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjos UAB „Inviktus“ pateikto viešai prieinamo Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „RNP Group“ teiktus dokumentus, nes su viešai prieinamais duomenimis esant poreikiui gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis), be to iš esmės analogišką išrašą pareiškėja jau yra pateikusi į bylą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (naujai pateiktame pasikeitęs tik vienas duomuo – užfiksuotas skundžiamos nutarties pateikimas Juridinių asmenų registrui).
Dėl atsakovės informavimo
32. Atskirajame skunde atsakovė lakoniškai nurodo, kad nežinojo apie vykstantį procesą, nes jos veiklos adresu – Vilniuje, Architektų g. 19, jokie dokumentai nebuvo siųsti.
33. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja UAB „Inviktus“ registruota pašto siunta 2020 m. liepos 16 d. išsiuntė 2020 m. liepos 15 d. pranešimą apie taikos sutarties nutraukimą 2020 m. rugpjūčio 15 d. jei atsakovė nesumokės eilinės įmokos atsakovės juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu – Vilnius, Birbynių g. 4, taip pat ir adresais: Vilnius, Architektų g. 19 bei Vilniaus r. sav., Nemėžio k., V. Sirokomlės g. 4, visi laiškai grąžinti neįteikti, nes atsakovė jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką. 2020 m. liepos 24 d. pareiškėja išsiuntė pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą atsakovei jos juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu – Vilnius, Birbynių g. 4, per siuntos saugojimo laiką atsakovė pranešimo neatsiėmė. Pagal minėtą JANĮ 9 straipsnio 1 dalį, pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.
35. Bylos duomenys liudija, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas, nustatyti įpareigojimai atsakovei pateikti duomenis, nustatyta bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data ir kt., atsakovei išsiųsti jos registruotos buveinės adresu Vilnius, Birbynių g. 4, bei atsakovės vadovui R. P. per EPP.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
37. Juridinių asmenų registre atsakovės adresas nurodomas Vilnius, Birbynių g. 4, todėl tiek pareiškėjos pranešimas apie bankroto bylos inicijavimą, tiek teismo procesinių dokumentų atsakovei siuntimas šiuo adresu buvo tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šis adresas nurodytas ir atsakovės pasirašytuose dokumentuose: 2019 m. lapkričio 14 d. vekselyje, 2020 m. birželio 9 d. taikos sutartyje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio procesinių dokumentų įteikimo pažeidimo, be to, savo teisę būti išklausytai, teikti įrodymus ir pan. apeliantė realizavo teikdama šį atskirąjį skundą bei rašytinius įrodymus.
Dėl juridinio asmens (ne)mokumo
38. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
39. Įvertinęs byloje esančius bei teismui prieinamus registrų bei viešuosius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „RNP GROUP“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad yra moki, veikia pelningai, jos veiklos finansiniai rodikliai 2019 m. lyginant su 2018 m. yra ženkliai pagerėję, nes yra gautas (apskaitytas) pelnas. Tai, pasak atsakovės, yra pakankamas pagrindas pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį atsisakyti iškelti bankroto bylą.
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).
41. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, tam nustatė abu savarankiškus pagrindus – atsakovės negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių ir faktą, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos į balansą įrašyto turto vertę. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 2 149 835 Eur, turto vertė sudaro 2 255 073 Eur sumą, per vienerius metus gautina suma – 1 403 768 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad pagal viešus duomenis atsakovė neturi apdraustų darbuotojų, duomenų apie atsakovės vykdomą veiklą nėra; VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas; transporto priemonių įmonės vardu taip pat nėra registruota; byloje nėra duomenų, kad įmonė gauna pajamas, valdo nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra visiškai tikslios, nes viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, UAB „RNP GROUP“ yra vienas apdraustasis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 3 282,13 Eur, o Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė turi dvi transporto priemones „VOLVO XC60“, „BMW 328XI“, kurioms taikyti areštai, tačiau tai iš esmės nekeičia teismo padarytos teisingos išvados, kad atsakovė yra nemoki, kurios apeliantė nepaneigė, deklaratyviai teigdama, kad veikia pelningai, jos veiklos finansiniai rodikliai 2019 m. lyginant su 2018 m. yra ženkliai pagerėję, nes yra gautas (apskaitytas) pelnas.
42. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusį Įmonių bankroto įstatymą sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Įvertinus JANĮ 20 straipsnio reglamentavimą dėl papildomų dokumentų, rašytinių paaiškinimų teismui pateikimo, spręstina, kad ši suformuota praktika taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal JANĮ nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė, o 2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys neteikia pagrindo priešingoms išvadoms.
43. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo ir nepasisakė dėl 2019 m. balanse nurodytos atsakovės turto sudėties, tačiau iš šio finansinio dokumento matyti, kad atsakovės turtą iš esmės sudaro trumpalaikis 2 240 463 Eur vertės turtas, iš kurio net 1 403 768 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Apeliantė nepateikė teismui debitorių sąrašo. Taigi darytina išvada, kad atsakovė nedisponuoja balanse nurodyta turto suma visa apimtimi, realiai turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė.
44. Pagal 2019 m. balanso duomenis atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 149 835 Eur, iš jų per vienerius metus – 2 010 706 Eur. Apeliantė nepateikė kreditorių sąrašo, todėl nėra aiški pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma ir yra pagrindas spręsti, kad per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai jau yra pradelsti.
45. Nustačius, kad apeliantė aktualių duomenų apie turimo turto vertę bei įsipareigojimų kreditoriams dydį, neteikia (CPK 12, 178 straipsniai), laikytina pagrįsta ir nepaneigta teismo išvada, kad atsakovės įsipareigojimai viršija į jos balansą įrašyto turto vertę.
46. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus. Kaip minėta, viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodo, kad atsakovė per 2019 m. gavo pelno, tačiau, taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nevykdo net santykinai nedidelių įsipareigojimų kreditoriams, antstolių vykdomi išieškojimai nėra rezultatyvūs. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taigi spręstina, kad atsakovė realios veiklos nevykdo ir neturi galimybių vykdyti turtines prievoles.
47. Aplinkybės, kad kreditorių ankstesnių inicijuotų nemokumo procesų metu atsakovei nebuvo iškelta bankroto byla, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė moki ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vengia vykdyti savo prievoles kreditoriams, su bankroto bylas inicijavusiais kreditoriais atsiskaito ar sudaro taikos sutartis tik šiems inicijavus bankroto bylas teisme ir tik siekdama bankroto bylos nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3060-912/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-959-432/2020), o vėliau savo prievolių nebevykdo, nes tie patys asmenys inicijuoja naujus procesus, ar įstoja trečiaisiais asmenimis į jau inicijuotus, ką patvirtina ir nagrinėjamos bylos medžiaga.
48. Atsakovės pateikti mokėjimų pareiškėjai UAB „Inviktus“ duomenys bei argumentai dėl skolos dydžio neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
49. Įvertinęs aptartą teismų praktiką, byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis): nepateikti duomenys apie realų veiklos vykdymą; atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi neapsunkinto turto, kuris gali būti panaudotas ir būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. spalio 14 d. nutartimi pagrįstai ir teisingai iškėlė atsakovės UAB RNP GROUP“ bankroto bylą.
50. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
51. Kaip minėta, pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Esant įvertintoms aplinkybėms, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi pagrįstai ir teisingai yra iškelta atsakovės UAB „RNP GROUP“ bankroto byla, t. y. rezultatas, kurio siekia ir apeliantės I. A. bei UAB „CarPro LT“, yra pasiektas, apeliacinio teismo vertinimu nebetikslinga (nesukels teisinių pasekmių) pasisakyti dėl šių apeliančių skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei bankroto bylą, (ne) pagrįstumo, todėl apeliacinis procesas pagal šių apeliančių atskiruosius skundus nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Esant tokiai procesinei bylos baigčiai teismas nesprendžia apeliantės UAB „CarPro LT“ kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, žodinio bylos nagrinėjimo klausimų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi teisingai aiškino JANĮ normas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo sąlygas, iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį iškelti atsakovei UAB „RNP GROUP“ bankroto bylą, kurią naikinti atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant šios nutarties 50-51 punktuose išdėstytiems argumentams, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliančių UAB „CarPro LT“ ir I. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
53. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjos I. A., UAB „CarPro LT“ bei UAB „Inviktus“ pateikė duomenis apie sumokėtą 375 Eur žyminį mokestį už pareiškimus dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo (už UAB „Inviktus“ sumokėjo advokatas R. V.). Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinė situacija lemia žyminio mokesčio grąžinimą visoms pareiškėjoms, nepaisant to, kad bankroto byla atsakovei iškelta ne I. A. ir UAB „CarPro LT“ inicijuotame procese.
54. Apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties nutraukimas lemia už atskirąjį skundą dėl šios nutarties sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą apeliantėms I. A. ir UAB „CarPro LT“ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
55. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
56. Pareiškėja I. A. pareiškime dėl bankroto bylos UAB „RNP GROUP“ iškėlimo prašė priteisti iš atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas teisinių paslaugų bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 550 Eur šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2020 m. kovo 25 d. sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą). Pareiškėja UAB „CarPro LT“ pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo taip pat prašė priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas teisinių paslaugų bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą, patvirtinančius patirtas 484 Eur išlaidas, bei prašė priteisti ir apeliacinėje instancijoje už atskirojo skundo parengimą patirtas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą.
57. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
58. Apeliacinio teismo vertinimu, nors apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties nutraukimo tiesiogiai nelėmė atsakovės procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau taip pat toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas atsakovei, todėl apeliantės I. A. ir UAB „CarPro LT“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti atlyginamos priešingos šalies, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės: pareiškėjai I. A. 550 Eur, o pareiškėjai UAB „CarPro LT“ – 907,50 Eur (484+423,50).
59. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „CarPro LT“ prašė priteisti iš atsakovės ir 129,26 Eur antstoliui sumokėtų vykdymo išlaidų, tačiau šios išlaidos sudaro pareiškėjos finansinį reikalavimą atsakovei ir dėl jo dydžio bei pagrįstumo bus sprendžiama pagal nemokumo administratoriui kreditorių pareikštus reikalavimus teismui tvirtinant atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų I. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, nutraukti.
Grąžinti pareiškėjai I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą Swedbank, AB 2020 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 ir 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumokėtą Swedbank, AB 2020 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „CarPro LT“, juridinio asmens kodas 302769445, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą Swedbank, AB 2020 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60 ir 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumokėtą Swedbank, AB 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 976.
Grąžinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inviktus“ atstovui advokatui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumokėtą AB SEB banke 2020 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1754.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNP GROUP“, juridinio asmens kodas 301745808, pareiškėjos I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNP GROUP“, juridinio asmens kodas 301745808, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“, juridinio asmens kodas 302769445, naudai 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė