Civilinė byla Nr.eB2-503-280/2019

                   Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00165-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija :3.2.7.1.,3.4.4.2.

 

        

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

       

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                 2019 m. rugsėjo 27 d.

                              Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant pareiškėjui M. R., ŽŪB „Agromodera“ atstovui adv. V. R., trečiajam  asmeniui D. L.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjus žemės ūkio bendrovės (toliau ir – ŽŪB, Bendrovė) „Agromodera“ pirmininko M. R. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,  ieškovo UAB Teisės ir kreditų valdymo departamento pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Agromodera“, tretieji asmenys ieškovo pusėje D. L. ir UAB „Regvalda“,

 

n u s t a t ė :

 

        ŽŪB “Agromodera“ pirmininkas M. R.( toliau ir- Pareiškėjas)  2019-08-28 pateikė teismui prašymą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.

        2019 m. liepos 16 d. priimtas ieškovo Teisės ir kreditų valdymo departamento, perėmusio 2019-03-19 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neįvykdytas reikalavimo teises iš UAB „Justapa“, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Agromodera“, kuri nesumoka 10 801,91 Eur skolos. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje ieškovo pusėje įstojo D. L. ir UAB „Regvalda“. Bylos dėl restruktūrizavimo ir dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „Agromodera“ sujungtos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi.

         Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, jog reikalinga iškelti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti M. T..         Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. bendrovės  pajininkai M. R. ir L. A. pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai, nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

 Bendrovės veikla- ekspedicijos paslaugos- krovinių gabenimas su samdomu transportu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. Bendrovė įkurta 2015 m., 2018 m.  gavo 286 292 EUR pardavimo pajamų,  o 2019 metų pirmąjį pusmetį-103 800 Eur pajamų. Pareiškimo pateikimo dienai bendrovėje dirbo 2 darbuotojai: pirmininkas M. R. ir Č. M.-logistikos vadybininkas. Bendrovė  einamuosius mokėjimus valstybės biudžetui stengiasi atlikti laiku. Pareiškimo pateikimo dienai bendrovė įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi.

Restruktūrizavimo plano metmenys ir kreditorių sąrašas buvo ruošti 2019 m. rugpjūčio mėn. datai, todėl kreditorių sąraše atsispindi mokėtinos sumos darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Tvirtina, kad  bendrovė nėra nutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos, nors pripažįsta, kad ji minimali, pagal M. R. paaiškinimus laukia, ar bus iškelta restruktūrizavimo byla.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių prašoma iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, yra susidariusios skolos, įsipareigojimų prieš kreditorius neįvykdymas. Nurodyti finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, nors pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė tik po to, kai jai buvo inicijuota bankroto byla, su kuo nesutinka, nors kartu  pripažįsta, kad bankroto bylą iškėlus kreditorių reikalavimai nebus patenkinti, nes tam neužtenka apskaitomo turto, kurį iš esmės sudaro debitorinės skolos.

 Finansiniai sunkumai atsirado dėl  nepasiteisinusių plėtros planų, pasirinktų nesąžiningų verslo partnerių: partneriai nutraukdavo bendradarbiavimą, nepateikę jokio išankstinio perspėjimo. Dėl to laikinai sutrikdavo finansiniai srautai, būdavo negaunamos pajamos, nes įmonė netekdavo autotransporto priemonių, kuriomis turėjo būti vežami suplanuoti kroviniai. Sutarčių nesilaikiusios įmonės kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Tokiu būdu įmonei būdavo apribojama lėšų disponavimo teisė, kas apsunkindavo ir sulėtindavo veiklą.

 Bendrovės restruktūrizacija suteiktų bendrovei galimybę atsitiesti ir per 4 metų laiką likviduoti susidariusias skolas.

Pagal 2019 m. liepos 30 d. sudaryto balanso duomenis bendrovės turto vertė  239128 EUR, o įsiskolinimai (mokėtinos sumos sudaro 258647 EUR , iš kurių pradelstos sumos sudaro 249898 U. P. sumos viršija viso į balansą įrašyto turto vertę .

 Tvirtina, kad iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę - komercinę veiklą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams,  o svarbiausia- išvengti bankroto. Įmonė turi aiškų ir konkretų planą kaip vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, turi reikiamus žmogiškuosius išteklius, atitinkamą patirtį logistikos srityje, kas yra nurodyta restruktūrizavimo metmenyse. Įsiskolinimas kreditoriams bus dengiamas išieškojus skolas iš įmonės skolininkų, kurių yra 99 vnt. ir  jų skolos sudaro 211 539 Eur, iš jų tikimasi atgauti apie 150 tūkstančių eurų. Skolas iš debitorių bendrovė ketina susigrąžinti pagal sutartus terminus geranoriškai arba priverstinai (teisminiu keliu).

Pareiškėjas ir bendrovė informavo kreditorius  apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą.

Tretysis asmuo D. L. prašo nekelti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo bylos, nes atsakovė ŽŪB “Agromodera“ yra nemoki, jai keltina bankroto byla.  Nurodo, kad bendrovė elgiasi nesąžiningai, prisiima įsipareigojimus iš paslaugos tiekėjų geranoriškai, bet jų nesilaiko, laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas. Jo vertinimu, atsakovė  jei ir vykdo veiklą, tai labai epizodiškai, kol turi partnerių pasitikėjimą, nes yra nemoki, tad jai keltina bankroto byla. Restruktūrizavimo metmenys nekonkretūs, deklaratyvūs, nenumatyta priemonių, kurios galėtų esmingai pakeisti atsakovo veiklos pelningumą.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas,  ŽŪB “ Agromodera“ keliama  bankroto byla.

Byloje pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais – 2018 metų, 2019 m. liepos 30 d. laikui sudaryto balanso duomenis nustatyta, jog bendrovės apskaityto turto vertė 239 128 Eur , iš jų 211 539 Eur gautinos sumos. Bendrovės įsiskolinimai (mokėtinos sumos) pagal 2019 m. liepos 30 d. duomenis sudaro 258 647 Eur. iš kurių pradelstos sumos sudarė 249 898 U. P. sumos viršija viso į balansą įrašyto turto vertę, todėl akivaizdu, kad šiai dienai bendrovė pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus yra  aiškiai nemoki.

 Teismuose, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, yra nagrinėjamos net 6 civilinės bylos, kuriose ŽŪB pareikšti kreditorių reikalavimai dėl skolų priteisimo. Pareiškėjas nurodė didesnį skaičių bylų, bet jų neįvardijo. Dviejose jų bendrovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko yra sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo kreditoriams K. L., UAB „BIO zona“ ( pareiškėjo nurodyta civ. byla e2S-1532-230/2019 Kauno apygardos teisme, e2S-646-XX/2019 Panevėžio apygardos teisme).. Tai netiesiogiai patvirtina D. L. tvirtinimus, kad bendrovė dėl to ir vykdo dar veiklą, kad ieško partnerių jiems siūlydama geras sąlygas, tačiau kai reikia atsiskaityti, pažadėtų sumų laiku nebemoka, dėl ko  vėliau sandoriai  kreditorių iniciatyva nutraukiami, nebesudaromi nauji susitarimai.

 Bendrovė parengė ir pateikė restruktūrizavimo metmenis, procedūrų, susijusių su kreditorių informavimu apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą, laikytasi.        

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1dalies 2ir 3punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta.

 Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ( Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-391-381/2018).

Nepateikta įrodymų, jog pateiktoji finansinė atskaitomybė parengta klaidingai, neatskleistos esmingai reikšmingos aktualiam ginčui aplinkybės.

Nustatyta, kad didelė ŽŪB “Agromodera“ turto dalis, kurią sudaro gautinos sumos, leidžia daryti prielaidą , jog visų sumą operatyviai atgauti gali ir nepavykti, be to, šiuo atveju, teismo vertinimu, yra prielaidų ženklią šių sumų atgavimo tikimybę vertinti kaip mažai realią, nes ŽŪB „Agromodera“ vadovas savo procesiniuose dokumentuose teismui byloje atsiliepdama į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gali atgauti skolų ne daugiau, kaip už 150 tūkstančių eurų,  gal ir mažiau, kai jos siekia 211,5 tūkstančių eurų, kuriuos skolingi net 99 debitoriai iš esmės nedidelėmis sumomis.

 Atsakovės ŽŪB „Agromodera“ finansinė padėtis yra itin bloga, nes skolos viršija apskaitomo turto vertę, iš esmės nėra natūroje materialaus turto, iš kurio galima išieškoti skolas, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas vertinti bendrovę jau kaip dabar  tik kaip nemokią Įmonių bankroto įstatymo prasme. Pagal ĮBĮ nuostatas, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne tik įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal šiuos duomenis darytina tik viena išvada- bendrovė nemoki.

  Be to, trečiasis asmuo D. L. nurodė, kad ne visų kreditorių skolos nurodytos teisingai (neteisingi skolų dydžiai J. Ž. įmonei, A. D., kuriuos jis žino), tai pripažino ir pareiškėjas M. R.,  kai kurių kreditorių skolos nurodytos mažesnės, M. R. aiškinimu, per klaidą. Be to, į kreditorių sąrašą įtrauktas tik vienas darbuotojas, kuriam neišmokėtas darbo užmokestis siekia 10 tūkstančių eurų, yra skola ir pačiam pareiškėjui M. R., bet jos į kreditorių sąrašą (apie 6 tūkst. eurų)  neįtraukė. Bendrovėje tik du darbuotojai, o skolos jiems siekia apie 16 tūkstančių eurų. Visų kreditorių skolos nėra itin didelės, skolos išaugo dėl kreditorių gausos.

Šiuo atveju akivaizdu, jog bendrovė  tik  bando vykdyti veiklą, bet ji nėra sėkminga ir pakankama, kad būtų galima vertinti, kad bendrovės finansiniai sunkumai laikini. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo einamiesiems mokėjimams atlikti  pareiškėjas nurodė reikalingą sumą tik 6000 Eur mėnesiui, iš jų 1000 Eur ryšio paslaugoms, 2000 Eur darbo užmokesčiui, 1000 Eur- kuro sąnaudos. Apie pelningą veiklą ateityje teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais faktais.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009).

 Bendrovė faktiškai neturi nekilnojamojo ar kito ilgalaikio turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Tik sėkmingo veiklos vykdymo atveju būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Taip nurodė ŽŪB „Agromodera“ 2019 m. liepos 29 d. paaiškinimuose į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje  sprendžiama, jog kai konstatuotas atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis yra artimas įstatyme įtvirtintai nemokumo situacijai ar net nežymiai viršija įstatyme apibrėžtą ribą, duomenys , kad įmonė realiai vykdo veiklą, įmonės akcininkai pasirengę padėti įmonei išspręsti finansinius sunkumus, įmonė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, siekia restruktūrizavimo proceso pagalba keisti veiklos modelį ir imtis kitų būtinų veiksmų, kad šio proceso metu būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl teisminėje praktikoje prioritetas suteikiamas aktyvaus rinkos dalyvio išlikimui. Teismas galimybę bendrovę restruktūrizuoti vertino, tačiau realiai susidariusi situacija  liudija, kad bendrovės skolos per didelės, o turimo ir apskaitomo turto aiškiai per mažai ir veiklai pakeisti ir su kreditoriais atsiskaityti. Žmogiškieji ištekliai situacijos neišgelbės.

Kas dėl restruktūrizavimo metmenų realumo teismas vertina ,jog pateiktieji metmenys pakankami restruktūrizavimo bylai pradėti.                                         ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata.

Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis).                                

Šiuo atveju metmenyse nurodyta kokia veikla įmonė užsiims, planuojamos gauti pajamos, patirti išlaidos.  Įmonė nurodo kokius sandorius sieks sudaryti, kokių veiksmų imsis skoloms susigrąžinti. Tačiau tai neleidžia preliminariai įžvelgti restruktūrizavimo proceso sėkmės.

Atsakovė restruktūrizavimo tikslams įgyvendinti numatė gauti pajamų iš dar nesudarytų sutarčių, savaime nei patvirtina, nei paneigia metmenų pagrįstumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad tiek restruktūrizavimo plano, tiek jo metmenų laikotarpis apima visą restruktūrizavimo proceso trukmę. Todėl nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais (pvz., turtu ar pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).Teismų praktikoje pastebima,  jog vien tai, kad rengiant ir teikiant restruktūrizavimo metmenis nepateikti įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas konkretus terminas nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).

Teismo vertinimu, bendrovės  nurodomos veiklos atgaivinimo, pajamų gavimo perspektyvos gana nerealios, nes jos remiamos tik žmogiškaisiais ištekliais: turimu įdirbiu ir rinkos išanalizavimu, neturint tam pakankamai materialaus pagrindo. Iš pateiktos informacijos matyti, kad įmonės finansinės būklės pablogėjimą neįtakojo nesavalaikis užsakovų atsiskaitymas, o lėmė  pačios bendrovės nesavalaikis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, dėl ko partneriai nutraukdavo bendradarbiavimą, apie ką ir kalbama  pareiškėjo M. R. procesiniuose dokumentuose.

 Iš parengto restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad restruktūrizavimo metu įmonė sieks vykdyti naują bendrovės veiklą,  kam reikalingos ir investicijos, bet apie jų gavimą nekalbama, kai iš esmės bendrovės turtinė padėtis komplikuota, nurodoma, kad vykdys skolų išieškojimą ir kt. Šios pastangos jau pavėluotos.

 Restruktūrizavimo proceso tikslas turi būti atstatyti įmonės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti veiklos tęstinumą ir įmonės darbuotojų darbo vietas, išvengti bankroto. Iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygų ŽŪB “Agromodera“ neatitinka.  Nepakanka duomenų išvadai, kad ŽŪB „Agromodera“ turi galimybę sėkmingai vystyti veiklą.

 Restruktūrizavimo plano metmenys tik pagal formą atitinka ĮRĮ 12 straipsnio nuostatų reikalavimus, bet įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad įmonė,  vargiai begalėtų  sumažinti  finansinius sunkumus, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

Kadangi ŽŪB “Agromodera“ savalaikiai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams,  sąskaitų nebeapmoka nuo 2018 m. spalio mėn. UAB „Justapa“,  kitiems kreditoriams, iš esmės   yra nutraukusi ūkinę komercinę veiklą, nes jeigu ir susitaria dėl krovinių pervežimo su kokia įmone, tai jai už paslaugas nebemoka,  ir jai  inicijuotas bankroto procesas , daroma išvada, kad yra pagrindas jai iškelti ne restruktūrizavimo , o bankroto bylą (ĮBĮ 9 str.).

 Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Restruktūrizavimo bylos iškėlimui prieštaravimus reiškia tik  D. L., kuris 2019 m. sausio – balandžio mėn. teikė pervežimo paslaugas ir su kuriuo nebuvo atsiskaitoma, nors bankroto byla dar nebuvo inicijuojama, D. L. buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

 Ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškė UAB Teisės ir kreditų valdymo departamentas prieš tai tinkamai įvykdęs pareigą informuoti atsakovę apie reikalavimo įvykdymą ir įspėti apie bankroto bylos inicijavimą: įspėjimus siuntė 2019-03-27 ir pakartotinai 2019-04-19, bet atsakovė jų pašte neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką.

Teismas, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta bankroto administratorių atranka, įmonės administratoriumi skiria UAB „Eurobankrotas“ ( B-JA142), kuri pateikė sutikimą, nenustačius kliūčių vykdyti šias pareigas. Kandidatūra atrinkta administratorių atrankos kompiuterine programa.

Kadangi klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti sprendžiamas 2019-08-27, kai buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jis atidėtas iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, neiškėlus restruktūrizavimo bylos dėl to, kad bendrovė nemoki, ekonomiškumo principas reikalauja spręsti klausimą dėl bankroto bylos ŽŪB „Agromodera“ iškėlimo, nebevilkinant pradėtų procesų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.4 d., CPK 290-291 str.,

 

n u t a r i a :

        1. M. R. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „Agromodera netenkinti.

          2.   ŽŪB „Agromodera“, įmonės kodas 304061690, buveinė Agarinio g. 8-4, Didžiasalio k., Ignalinos  r.sav., pripažinti nemokia ir jai iškelti bankroto bylą.

 

                  3. Paskirti  ŽŪB „Agromodera” administratoriumi  UAB Eurobankrotas, įm kodas 302635574,  B-JA142, vadovė L. S..

 

4. Nustatyti  bankrutuojančios  ŽŪB Agromodera  kreditoriams 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, juos perduodant administratoriui UAB „Eurobankrotas“.

 

                5. Nustatyti, kad ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, ŽŪB „Agromodera„ vadovas M. R. ar jo įgaliotas asmuo, privalo perduoti administratoriui UAB „Eurobankrotas“ šios bendrovės visus dokumentus ir turtą.

 

              6. Pavesti ŽŪB Agromodera administratoriui UAB Eurobankrotas atlikti kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 3 ir 4 punktuose.

 

              7. Pavesti įmonės administratoriui UAB Eurobankrotas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį ŽŪB Agromodera kreditorių susirinkimą.

 

             8. Įpareigoti antstolius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos Panevėžio apygardos teismui perduoti ŽŪB „Agromodera“ turto arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimų iš šios įmonės.

 

              9. Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti areštą visam ŽŪB „Agromodera“ turtui, tarp jų ir sąskaitoms bankuose, skirtą ne tik šio teismo , bet ir kitų teismų, įstaigų sprendimais.

 

                10. Sustabdyti civilinių bylų, kuriose ŽŪB „Agromodera“  pareikšti turtiniai reikalavimai, tame tarpe ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, nagrinėjimą. Šias bylas perduoti Panevėžio apygardos teismui, nagrinėjančiam šią bankroto bylą. 

 

                11. Pranešti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams, kad  ŽŪB „Agromodera“   iškelta bankroto byla.

 

        

                Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

 

Teisėja                                Laimutė Sankauskaitė