.png)
.png)
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. J. ir A. P. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – M. G., A. P., M. Ž., A. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Oil Company“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto centras“ kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
2. Nurodė, kad bankroto administratorei nei paskutinis BUAB „Baltic Oil Company“ direktorius, nei ankstesni vadovai ar akcininkai neperdavė visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, viso bendrovės turto – paskutinis bendrovės vadovas M. G. perdavė tik kai kuriuos dalinius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. rugpjūčio, nebuvo perduotas įmonės turtas pagal paskutinio direktoriaus M. G. pateiktą BUAB „Baltic Oil Company“ ilgalaikio turto sąrašą. Bankroto administratorės nuomone, BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, kadangi įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir BUAB „Baltic Oil Company“ vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (kreditorius) (toliau ir – VSDFV Klaipėdos skyrius) su bankroto administratorės pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir pripažinti BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą tyčiniu.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kreditorė) (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktame atsiliepime palaikė bankroto administratorės pareiškimą dėl BUAB „Baltic Oil Company“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
5. Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, o jei teismas bankrotą pripažintų tyčiniu – prašė nustatyti, jog A. P. nebuvo atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą. Suinteresuotas asmuo A. P. pažymėjo tinkamai vykdęs savo kaip direktoriaus pareigas, o bankroto administratorės pareiškimas vertintinas kritiškai, nes yra globalus, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Be to, A. P. akcentavo, jog visi įtartini bankiniai pervedimai buvo atlikti jam nebesant bendrovės vadovu. Suinteresuoto asmens A. P. vertinimu, bankroto administratorė nepateikė visiškai jokių įrodymų dėl būtent A. P. kaltės, veiksmų ar priežastinio ryšio sukeliant galimai tyčinį BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą. A. P. taip pat teigė visus BUAB „Baltic Oil Company“ dokumentus tinkamai įstatymo nustatyta tvarka perdavęs po jo buvusiam direktoriui.
6. Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti pareiškime jam kaip buvusiam BUAB „Baltic Oil Company“ direktoriui keliamas pretenzijas dėl veiksmų, susijusių su galimu tyčiniu bankrotu. Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė 2017 m. spalio 13 d. su vieninteliu UAB „Baltic Oil Company“ akcininku pasirašęs darbo sutartį, pagal kurią nuo 2017 m. spalio 16 d. tapo bendrovės direktoriumi. A. J. teigimu, UAB „Baltic Oil Company“ turtas jam nebuvo perduotas, su pareiginiais nuostatais bei įmonės finansine būkle jis nebuvęs supažindintas, o supratęs, kad gali būti daromi finansiniai pažeidimai, jis (A. J.) ėmėsi visų teisėtų veiksmų, kad būtų atleistas iš įmonės vadovo pareigų – 2017 m. lapkričio 3 d. parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau nesulaukęs akcininko sprendimo 2018 m. gruodžio 8 d. sušaukė neeilinį akcininkų susirinkimą, o į susirinkimą neatvykus vieninteliam akcininkui A. J. toliau tęsė savo atleidimo procedūrą bei 2017 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui išregistruoti jo kaip UAB „Baltic Oil Company“ vadovo duomenis. Suinteresuotas asmuo A. J. pabrėžė, kad jo veiksmai nesąlygojo įmonės tyčinio bankroto, kadangi jo veiksmai nebuvo sąmoningi, akivaizdžiai nukreipti įmonės bankroto pasiekimui.
7. Suinteresuotas asmuo M. Ž. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, o jei teismas pripažintų, kad BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotas tyčinis – prašė nustatyti, kad jis (M. Ž.) nėra atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą. Suinteresuoto asmens M. Ž. nuomone BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą lėmė ne bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams, o netenkintas prašymas atidėti ir išdėstyti akcizo mokesčio nepriemokos sumokėjimą. M. Ž. akcentavo bendrovei vadovavęs nepilną mėnesį, todėl jo veiksmai niekam nedarę įtakos.
8. Suinteresuotas asmuo M. G. su pareiškimu dėl BUAB „Baltic Oil Company“ bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o jei teismas bankrotą pripažintų tyčiniu – nustatyti, kad M. G. nėra atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą. Suinteresuotas asmuo M. G. taip pat nurodė manąs, kad bankrotą lėmė ne bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams, o netenkintas prašymas atidėti ir išdėstyti akcizo mokesčio nepriemokos sumokėjimą. M. G. teigimu, jo elgesys negali būti įvertintas kaip nepateisinamai aplaidus, dėl ko būtų preziumuojama jo kaltė padarius įmonei žalą ir privedus ją prie bankroto. Suinteresuotas asmuo M. G. pažymėjo įmonei vadovavęs tik du mėnesius, o jo veiksmai niekam nedarę įtakos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą pripažino tyčiniu.
10. Teismas nustatė, kad UAB „Baltic Oil Company“ 2017 m. rugsėjo 30 d. mokesčių administratoriui pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį, kurioje deklaravo 2 118 789 Eur mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o 2017 m. spalio 16 d. bendrovė mokesčių administratoriui pateikė ir akcizų deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir deklaravo 2 844 428 Eur dydžio mokėtiną akcizų sumą. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. spalio 26 d. UAB „Baltic Oil Company“ pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. UAB „Baltic Oil Company“ deklaruotos akcizų nepriemokos nustatytu terminu nesumokėjo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2017 m. lapkričio 7 d. pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus.
11. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 23 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB „Baltic Oil Company“ turtas perleistas UAB „Gareda“ už akcijas. Šia akcijų pasirašymo sutartimi buvo didinamas UAB „Gareda“ įstatinis kapitalas, o UAB „Baltic Oil Company“ 2017 m. vasario 23 d. priėmimo-perdavimo aktu UAB „Gareda“ papildomai išleistų 3704 paprastųjų vardinių akcijų emisijos kainos apmokėjimui perdavė laivus „FLORA“, „FAUNA“ bei „SANITARAS-13“ bei žemės sklypą, esantį Šventosios g. 29, Palanga. Įregistravus UAB „Gareda“ 2017 m. vasario 23 d. akcijų pasirašymo sutartį valstybės įmonėje Registrų centras, UAB „Baltic Oil Company“ nuo 2017 m. kovo 2 d. tapo UAB „Gareda“ akcininke. Iš duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo teismas nustatė, kad UAB „Baltic Oil Company“ priklausiusios UAB „Gareda“ akcijos 2017 m. rugsėjo 12 d. perleistos UAB „Baltstate Oil LT“. UAB „Baltic Oil Company“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus A. P., 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašė sutartį su UAB „Baltstate Oil LT“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus A. U., kuria pardavė 3804 paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB „Gareda“ akcijas už 100 000,00 Eur, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2019 m. kovo 12 d. Šis sandoris pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, todėl buvo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu patenkintas.
12. Teismas nurodė, jog bankroto administratorės argumentai dėl turto ir dokumentų neperdavimo yra pagrįsti, nes nei paskutinis BUAB „Baltic Oil Company“ direktorius, nei ankstesni įmonės direktoriai ar akcininkas neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir viso turto.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Telšių apylinkės Mažeikių rūmų teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkintas BUAB „Baltic Oil Company“ ieškinys ir priteistas solidariai iš A. P. ir M. Ž. 19 384,76 Eur žalos atlyginimas. Teismas taip pat nustatė, jog suinteresuotas asmuo A. J. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą (kreditorių teisių pažeidimą). Buvęs BUAB „Baltic Oil Company“ vadovas M. G., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumai bei Telšių apylinkės Mažeikių rūmų teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą (kreditorių teisių pažeidimą).
14. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas nusprendė, kad byloje nustatyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. siekis sukelti įmonės bankrotą.
III. Atskirųjų skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. P. atskirajame skunde prašė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti arba jei teismas nuspręstų, kad bankrotas tyčinis, šią nutartį panaikinti iš dalies, nustatant, kad A. P. nebuvo atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas visiškai nepasisakė dėl A. P. atsiliepime pateiktų argumentų – teismas ne tik nepasisakė kaip konkretus asmuo tyčia sukėlė bankrotą, bet apskritai neaptarė buvusių vadovų argumentų, teigiančių, jog tyčinio bankroto nebuvo.
15.2. A. P. vadovavimo BUAB „Baltic Oil Company“ laikotarpiu, kuris buvo ilgesnis nei treji metai, bendrovė veikė sėkmingai ir pelningai, o visi įtartini bankiniai pervedimai atlikti, kai A. P. nebebuvo direktorius.
15.3. Teismas apskųstoje nutartyje neaptarė teisiškai svarbių aplinkybių: 1) kada bendrovė tapo nemoki; 2) ar kilo ir kokiu momentu kilo atsakovų pareiga inicijuoti bankrotą; 3) kokia atsakomybės rūšis (solidari ar dalinė) taikytina atsakovų atžvilgiu; 4) ar įmonės kreditoriams padaryta žala.
15.4. A. P. vadovavimo BUAB „Baltic Oil Company“ laikotarpiu neturėjo nei teisės, nei pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
15.5. A. P. negalėjo žinoti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. sandorio sudarymo metu Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Baltic Oil Company“.
16. Kartu su apeliaciniu skundu A. P. pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų – BUAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ ir AB SEB banke, išrašų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų patikrinimų išvadų išreikalavimo.
17. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su A. P. skundu nesutiko, prašė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į A. P. atskirąjį skundą grindžiamais tokias motyvais:
17.1. A. P. argumentai, kad teismas apskųstoje nutartyje neindividualizavo kiekvieno bendrovės vadovo kaltės ir pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, yra nepagrįsti.
17.2. A. P. žinojo apie tikrąją BUAB „Baltic Oil Company“ finansinę padėtį ir turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
17.3. A. P. vadovavimo laikotarpiu BUAB „Baltic Oil Company“ buvo privesta prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę.
17.4. Apelianto A. P. veiksmų negalima vertinti kaip nesėkmingai versle susiklosčiusių aplinkybių.
18. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius su A. P. skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į A. P. atskirąjį skundą motyvuojamas tokias atsikirtimais:
18.1. Apelianto A. P. skunde nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.
18.2. A. P. jokių duomenų, galinčių patvirtinti BUAB „Baltic Oil Company“ dokumentų perdavimą, nepateikė.
18.3. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad A. P. vykdė veiksmus, kurie pablogino įmonės padėtį.
19. Pareiškėja BUAB „Baltic Oil Company“ atsiliepime į A. P. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą ir tinkamai įvertino rašytinių įrodymų visumą.
19.2. Didžioji dalis BUAB „Baltic Oil Company“ nenaudingų sandorių buvo įvykdyta A. P. nebesant bendrovės vadovu, tačiau vis dar esant akcininku, todėl A. P. kaip akcininkas galėjo pasidomėti bendrovės veikla.
19.3. Tikėtina, kad prie BUAB „Baltic Oil Company“ bankroto labiausiai prisidėjo ilgiausiai bendrovei vadovavęs asmuo.
19.4. A. P. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
20. Suinteresuotas asmuo A. J. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje konstatuota, kad A. J. kaltas dėl tyčinio bankroto sukėlimo ir iš jo priteisti 875 Eur nemokumo administratoriaus patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Atskirasis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
20.1. A. J. jokių veiksmų susijusių su galimu UAB „Baltic Oil Company“ tyčiniu bankrotu negalėjo atlikti ir neatliko.
20.2. Suma, kuria galėjo disponuoti A. J., t. y. 100 000 Eur negalėjo turėti įtakos įmonės mokumui ir sukelti pasekmes, sąlygojusias jos bankrotą.
20.3. Skola Valstybinei mokesčių inspekcijai – 4 963 061,20 Eur mokestinė nepriemoka, susidarė iki A. J. tampant UAB „Baltic Oil Company“ direktoriumi.
20.4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendime bei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartyje konstatuota, kad A. J. UAB „Baltic Oil Company“ vadovu buvo tik de jure (teisiškai), o de facto (faktiškai) šiuo laikotarpiu vadovavo M. Ž. ir A. P..
20.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. J. atliko galimai neteisėtus veiksmus.
20.6. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, nors A. J. darbo UAB „Baltic Oil Company“ vadovu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.
21. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su A. J. skundu nesutiko, prašė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į A. J. atskirąjį skundą grindžiamais tokias argumentais:
21.1. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir nepažeistų įstatymų.
21.2. A. J. teiginiai, kad jis sužinojęs apie galimus finansinius pažeidimus ir neturėdamas realios galimybės juos nutraukti, ėmėsi veiksmų, kad būtų atleistas iš vadovo pareigų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
21.3. A. J. vadovavimo laikotarpiu UAB „Baltic Oil Company“ disponavo 1 906 766,87 Eur suma, tačiau 84 proc. šios sumos buvo pervesta žemesnės eilės kreditoriams.
21.4. A. J. faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pablogino UAB „Baltic Oil Company“ padėtį.
22. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius su A. J. skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į A. J. atskirąjį skundą motyvuojamas tokias atsikirtimais:
22.1. Net tuo atveju, jei A. J. faktiškai pats neatliko mokėjimų, jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo kontroliuoti, kad UAB „Baltic Oil Company“ savo veikloje laikytųsi įstatymų, neblogintų finansinės padėties.
22.2. A. J. suvokęs, kad įmonėje vykdomi finansiniai pažeidimai ne tik nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl pažeidimų, bet ir nepranešė atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
22.3. Vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą.
23. Pareiškėja BUAB „Baltic Oil Company“ atsiliepime į A. J. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
23.1. A. J. tapęs BUAB „Baltic Oil Company“ vadovu, pastebėjęs, kad bendrovė netinkamai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
23.2. A. J. iš dalies prisidėjo prie bankroto, nes jo vadovavimo laikotarpiu buvo pažeista įstatyme nustatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (apeliaciniuose) skunde (skunduose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
1. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
3. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo A. P. nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvų. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
4. Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BUAB „Baltic Oil Company“ vadovais buvo: 1) nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo M. G.; 2) nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. suinteresuotas asmuo A. J.; 3) nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 13 d. suinteresuotas asmuo M. Ž.; 4) laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. bei nuo 2001 m. spalio 16 d. iki 2006 m. gegužės 3 d. suinteresuotas asmuo A. P..
5. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Baltic Oil Company“ iškelta bankroto byla.
6. BUAB „Baltic Oil Company“ bankroto administratorė 2020 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą pripažinti BUAB „Baltic Oil Company“ tyčiniu
Dėl taikytinos teisės
7. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
8. Suinteresuotas asmuo A. J. atskirajame skunde apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė JANĮ. Pirmosios instancijos teismas taikydamas JANĮ nuostatas apskųstoje nutartyje konstatavo, jog JANĮ įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. ir nesvarstė ĮBĮ taikymo galimybės šioje byloje.
9. Susipažinus su apskųstos nutarties motyvais matyti, kad ja vertinami UAB „Baltic Oil Company“ vadovų veiksmai, atlikti 2017 metais. Bendrasis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Šio teisės principo išimtį numato teisės principas lex benignior retro agit (įstatymas pagerinantis padėtį galioja atgal), nustatantis, kad jog teisės aktai atgal laike gali galioti, nebent jais sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinamas pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.
10. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Vadinasi, sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
11. Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu yra materialiosios teisės normos, sutiktina su suinteresuoto asmens A. J. argumentu, jog analizuojamu atveju taikytina teisė, galiojusi galimai tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimo metu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė JANĮ nuostatas, o byloje taikytinos ĮBĮ normos, susijusios su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų
12. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
13. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
14. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi, įmonės nemokumo momentas nagrinėjant tyčinio bankroto bylą yra ypač svarbus.
15. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akcentuotina, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą – kadangi tiek šioje nutartyje minėtos ĮBĮ nuostatos, tiek pirmosios instancijos teismo taikytos JANĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle.
16. Nagrinėjamu atveju apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš viso nenustatinėjo UAB „Baltic Oil Company“ nemokumo momento.
17. Bankroto byla įmonei iškeliama tais atvejais, kai teismas nustato, kad įmonė atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Vadinasi, sprendžiant, ar ir nuo kada bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų, privalu atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas byloje tokio tyrimo neatliko. Nors byloje neginčijama, kad bankroto administratorei perduota tik dalis BUAB „Baltic Oil Company“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja galimybės, vadovaujantis turimais duomenimis, VĮ Registrų centras, Regitra, Sodra duomenimis, nustatyti BUAB „Baltic Oil Company“ pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį tam tikru momentu.
19. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, nagrinėdamas pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismas privalo itin kruopščiai išanalizuoti byloje esančius įrodymus, galinčius kuo tiksliau apibrėžti UAB „Baltic Oil Company“ nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog tik nustačius konkretų BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatliko įmonės nemokumo momento nustatymo tyrimo.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ginčui itin reikšmingų aplinkybių, t. y. neatliko išsamaus turimų duomenų dėl BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo momento tyrimo, darytina išvada, jog apskųsta nutartis nebuvo tinkamai motyvuota ir pagrįsta, t. y. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
22. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
23. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iš esmės neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų tyčinio bankroto požymiams nustatyti. Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis naikinama ir byla (klausimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo) grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas nespręstinas.
Dėl kitų prašymų
25. Suinteresuotas asmuo A. P. atskirajame skunde be kita ko pateikė prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus – 1) BUAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpius nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. bei nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d.; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos per laikotarpius nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. bei nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. atliktų patikrinimų išvadas. A. P. pabrėžė pats negalintis gauti nurodytų įrodymų.
1. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. P. 2020 m. birželio 2 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išduoti liudijimą, suteikiantį gauti įrodymus, išvardytus šios nutarties 49 punkte. Šis A. P. prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimas spręstinas ne apeliacinės instancijos, bet pirmosios instancijos teismo pakartotinai nagrinėsiančio BUAB „Baltic Oil Company“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė