Civilinė byla Nr. e2-299-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01447-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GRISTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Panerių metalas“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GRISTA“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kasybos technika“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conlex“ ir UAB „Panerių metalas“ kreipėsi į teismą prašydamos iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „GRISTA“. Pareiškėja UAB „Conlex“ nurodo, kad perėmė visas reikalavimo teises į atsakovę pagal su UAB „STEEL PROJECTS“ 2019 m. liepos 9 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovė nevykdo įsipareigojimo, kurio dydis sudaro 12 801,31 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė su įsiskolinimo suma sutiko, pasirašė skolos išmokėjimo grafiką, tačiau jo nesilaikė. Pareiškėja UAB „Panerių metalas“ nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. pardavė atsakovei prekes. Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2 147,21 Eur sumai buvo nurodytas atsiskaitymo už prekes terminas – 45 dienos. Šiai dienai vėlavimas apmokėti įsiskolinimą sudaro 331 dieną. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

2.       Trečiasis asmuo UAB „Kasybos technika“, prašydama įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, nurodė, kad atsakovei suteikė technikos nuomos paslaugas ir už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras. Šiai dienai atsakovės įsiskolinimas sudaro 13 716,15 Eur ir yra pradelstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-32483-545/2019, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „GRISTA“ turtui. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota tik viena transporto priemonė. Ši transporto priemonė bei banko sąskaitose esančios lėšos – 13 747,60 Eur suma areštuotos trečiojo asmens naudai. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

3.       Atsakovė UAB „GRISTA“ atsiliepimo į pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškėlė UAB ,,GRISTA“ bankroto bylą; bendrovės administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

5.       Teismas nustatė, kad Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) atsakovė UAB „GRISTA“ įregistruota 2014 m. sausio 14 d., paskutinį kartą bendrovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 metų laikotarpį. Pagal pateiktų dokumentų duomenimis įmonė 2017 metų pabaigoje turėjo turto už 725 700 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 594 590 Eur, t. y. jau 2017 metais pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra areštuota. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis, atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 8 255,32 Eur, apdraustųjų asmenų skaičius – 19. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovės atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškeltos ir nagrinėjamos 8 civilinės bylos dėl skolos priteisimo ir Vilniaus apygardos teisme – 2 civilinės bylos, atsakovei restruktūrizavimo byla nėra iškelta.

6.       Teismas, įvertinęs duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, viešųjų registrų duomenis, padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), 9 straipsnio 7 dalimi, 2 straipsnio 8 dalimi, iškėlė UAB „GRISTA“ bankroto bylą.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

7.       Atsakovė UAB „GRISTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas iki 2019 m. lapkričio 27 d. nustatė terminą atsakovei pateikti atsiliepimą į pareiškimą, tačiau nepasibaigus nustatytam terminui, paskyrė teismo posėdį – 2019 m. lapkričio 27 d. 14 val. Atsakovė atsiliepimą į pareiškimus pateikė nepraleidusi teismo nustatyto termino. Teismas neturėjo teisės nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimo, negavęs iš atsakovės atsiliepimo ir su juo nesusipažinęs. Teismas pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytą terminų skaičiavimo teisinį reglamentavimą, bet ir vieną iš pamatinių atsakovės teisių, t.y. teisę būti išklausytai ir teisę į teisingą teismą.

7.2.                      Nesutinka su teismo išvada, kad bendrovė yra nemoki ir nurodo, kad gaunamą pelną reinvestuoja ir paskirsto taip, kad uždirbti pinigai sugeneruotų dar daugiau pelno. Dėl šios priežasties atsakovė yra priversta vėluoti atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, tačiau toks delsimas nereiškia, kad atsakovė yra ir gali būti nemoki.

7.3.                      Pasikeitus 2019 m. rugpjūčio mėn. įmonės akcininkui ir direktoriui, pereinamuoju laikotarpiu laikinai keitėsi įmonės piniginiai srautai. Dėl šios priežasties taip pat sustojo atsiskaitymas su kreditoriais. Atsakovė tik nuo 2019 m. lapkričio mėn. pradžios pradėjo vykdyti pilnavertę veiklą (turi galiojančių ir vykdomų sutarčių su Vilniaus miesto savivaldybe, tiekėju grupe UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, Geobuilders LLC) ir atstatinėti piniginius srautus bei atsiskaitymus su savo klientais.

7.4.                      Iš atsakovės 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpinio balanso matyti, jog atsakovės veikla 2018 m. buvo nuostolinga. Atsakovė per metus sugebėjo padengti 2018 m. susidariusį 154 629 Eur dydžio nuostolį ir gauti 45 235 Eur dydžio pelną. Vertina, kad jos veikla yra pelninga, o delsimas atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais yra laikino pobūdžio. Į balansą įrašyto turto vertė sudaro 963 029 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams, tame tarpe ir pradelsti, atsiliepimo surašymo dieną yra tik 194 336,11 Eur, t. y. 20 proc. turto vertės. Todėl atsakovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytų nemokumo kriterijų, dėl to bankroto byla atsakovei negali būti iškelta.

8.       Pareiškėja UAB „Conlex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad iš atsakovės pateikto 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė yra nemoki ir atitinka visas bankroto bylos iškėlimo sąlygas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nes turi turto už 963 029 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos yra 758 670 Eur, iš jų per vienerius metus – 755 822 Eur.

9.       Pareiškėja UAB „Panerių metalas“ ir trečiasis asmuo UAB „Kasybos technika“ atsiliepimų į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpinio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas; UAB „GRISTA“ nebaigtų ir baigtų bylų sąrašų kopijas; taip pat 2019 m. rugsėjo 23 d. sutarties Nr. A62-191/19 ir jos priedų kopijas, t. y. tuos pačius dokumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir kurių teismas nevertino, 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucija atsisakydamas juos priimti dėl pavėluoto pateikimo.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, duomenys gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

 

Dėl procesinių pažeidimų

 

15.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK nustatytą terminų skaičiavimo teisinį reglamentavimą, nes ginčijamą nutartį priėmė nesulaukęs atsakovės atsiliepimo, nors terminas atsiliepimui pateikti dar nebuvo suėjęs, tokiu būdu buvo pažeista ir atsakovės teisė būti išklausytai ir teisė į teisingą teismą.

16.       Pagal CPK 73 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais; tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir atsiliepime nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad atsakovė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus pateikė per elektroninių paslaugų portalą 2019 m. lapkričio 27 d. 17.43 val., t. y. nepraleidusi teismo nustatyto termino jam pateikti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucija nepagrįstai atsisakė atsiliepimą priimti ir nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmė 2019 m. lapkričio 27 d., kai atsiliepimo pateikimo terminas dar nebuvo suėjęs. Minėtas procesinis pažeidimas nepriskiriamas prie absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, tačiau vertintinas kitų faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste.

 

Dėl atsakovės (ne)mokumo

 

18.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gauti atitinkamai 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d.; skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. lapkričio 27 d. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

19.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi pareiškimas iškelti atsakovei UAB „GRISTA“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumu.

20.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Todėl būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, privalo pateikti visus šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

21.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė, remdamasis 2017 m. balanso bei viešais duomenimis. Atsakovė UAB „GRISTA“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos nemokumo. Atsakovė tvirtina, kad teismas negalėjo spręsti dėl atsakovės (ne)mokumo, iš esmės neturėdamas jokių įrodymų apie jos nemokumą, nesulaukęs atsakovės atsiliepimo nustatytu terminu ir nevertindamas prie jo pridėtų įrodymų, tokiu būdu klausimą dėl įmonės nemokumo pirmosios instancijos teismas išsprendė formaliai. Atsakovės teigimu, jos įsipareigojimai kreditoriams, tame tarpe ir pradelsti, yra 194 336,11 Eur, kas sudaro 20 proc. turto vertės, todėl įmonė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytų nemokumo kriterijų.

22.       Kaip jau minėta nutarties 17 punkte, Vilniaus apygardos teismas nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d. atsiliepimui pateikti ir nepaisydamas to, kad terminas atsiliepimui pateikti dar nebuvo pasibaigęs, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą išnagrinėjo nevisapusiškai, nes apsiribojo formaliu įmonės balanso duomenų vertinimu, tačiau nesiaiškino įmonės turto vertės ir santykio su pradelstais įsipareigojimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinant įmonės mokumo klausimą, įmonės turto vertė yra vertinama santykyje su pradelstų įsipareigojimų suma.

24.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (594 590 Eur) viršija daugiau kaip pusę į jos 2017 m. balansą įrašyto turto vertės (725 700 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis šiais duomenimis, atsakovė formaliai laikytina nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas visą atsakovės per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus (594 590 Eur) laikė pradelstais. Atsakovė į bylą pateikė tarpinį balansą (2019 m. rugsėjo 30 d.), kurio duomenimis, turto už ataskaitinį laikotarpį įmonė turi už 963 029 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra 755 822 Eur, iš kurių, anot atsakovės, pradelstų įsipareigojimų yra už 194 336,11 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai sudaro 20 proc. turto vertės. Kaip minėta, įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių šiuo atveju balansas neatspindi. Apeliantė nepateikia konkretaus pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašo, detalizuojančio skolos dydį ir mokėjimo terminus, iš esmės teigia, kad tik ketvirtadalis per vienerius metus mokėtinų sumų yra pradelstos, įmonė yra pelningai veikianti, aktyvi rinkos dalyvė.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių visumos – UAB „GRISTA“ priklausančio turto vertės, pradelstų skolų masto, t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl bendrovės (ne)mokumo. Minėta, jog tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius (ne 2017 metų) finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Atsakovei šiuo metu iš esmės pateikus tik 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpinį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, baigtų ir nebaigtų bylų sąrašą bei 2019 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. A62-191/19 su priedais, patvirtinančius, kad įmonė yra gyvybinga ir vykdo veiklą, tačiau byloje nesant duomenų apie visus bendrovės įsiskolinimus, pradelstų įsiskolinimų apimtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, todėl klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei galėjo būti išspręstas neteisingai.

26.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų kreiptis į atsakovės vadovą, pakartotinai prašydamas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, vertinti informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, atlikti įmonės turto vertinimą. Tai užtikrintų objektyvų bei visapusišką klausimo dėl atsakovės (ne)mokumo išnagrinėjimą.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

27.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovė ĮBĮ prasme yra (ne)moki (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas); nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą, teismui reikalinga rinkti ir (ar) šalių pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų, siekiant nustatyti atsakovės turimo turto realią vertę ir pradelstų įsipareigojimų sumą, t. y. klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš esmės, todėl šiuo aspektu bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje nėra galimas.

28.       Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas, be to, nepateikti ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „GRISTA“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                                                Asta Radzevičienė