Civilinė byla Nr. e2A-613-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00139-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

        

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Super Montes“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.       uždrausti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB ) „Super Montes“ priimti, išrūšiuoti bei laikyti naudotas padangas (kodas 16 01 03) ir atliekų mechaninio apdorojimo ( pvz., rūšiavimas, smulkinimas, suslėgimas, granuliavimas) gumos atliekas             (19 12 04) (duomenys neskelbtini) (įmonės veiklavietėje, gamybinės veiklos teritorijoje pagal TIPK leidimo Nr. 5/25 su visais pakeitimais sąlygas) iki tol, kol gaus banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį;

1.2.       įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini) surinktas ir laikomas naudotas padangas (16 01 03) ir atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimas, smulkinimas, suslėgimas, granuliavimas) gumos atliekas ( 19 12 04 ) priduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, ir pateikti Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijai dokumentus, įrodančius apie atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams;

1.3.       įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas atliekas, kurios laikomos neleistinose vietose (schemoje pažymėta A – zonos Nr. 11 ir 17 ir schemoje pažymėta B – schemoje nenurodyta šioje vietoje sandėliuoti atliekų), perkelti į atliekų laikymui skirtas vietas arba pašalinti iš neleistinai sandėliuojamų vietų (schemoje pažymėtų A ir B) laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų.

2.       Nurodė, kad atsakovei UAB „Super Montes“ 2018 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. Bankroto administratorius UAB „Eksmokumas“ priėmė sprendimą tęsti ūkinę veiklą. BUAB „Super Montes“ vykdo atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, kuri yra padidintos rizikos veikla ir kurios nutraukimui yra reikalingas atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planas.

3.       Atsakovei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimas Nr. TU(2)-65 pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei (duomenys neskelbtini) išduotas 2009  m. rugsėjo 21 d. Leidimas šiuo metu galiojantis, galioja atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas (toliau – Planas), atsakovas turi turėti banko garantiją ar draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį galiojančią atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį. Garantija turi būti suteikta ne mažesnei sumai nei nurodyta suderinto plano priemonių įgyvendinimo sąmatoje.  

4.       Be to, atsakovei yra privaloma laikytis Atliekų tvarkymo įstatymo ( toliau – ATĮ) reikalavimų. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

5.       Pažymėjo, kad atsakovė BUAB „Super Montes“ neturi laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, užtikrinančios padangų atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą. Įmonei buvo duoti privalomieji nurodymai 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. kovo 24 d. sudaryti laidavimo sutartį ar įsigyti banko garantiją, tačiau įmonė šių nurodymų neįvykdė.

6.       Be to, nurodė, kad atsakovė neteisėtai TIPK leidime nenurodytoje vietoje ir zonose Nr. 11 ir 17, tiesiog ant grunto sandėliuoja 3 709,611 tonų mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų įmonės Atliekų naudojimo ir įšalinimo techniniame reglamente, kuriame nurodoma, kad atliekos turi būti saugomos išbetonuotoje aikštelėse, nuo kurių lietaus nuotekos surenkamos į požeminius rezervuarus ir dviejuose sandėliuose.

7.       Atsakovei buvo duoti privalomieji nurodymai 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. pašalinti atliekas, tačiau įmonė šių nurodymų neįvykdė.

  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino:

8.1.       uždraudė BUAB „Super Montes“ priimti, išrūšiuoti bei laikyti naudotas padangas (kodas 16 01 03) ir atliekų mechaninio apdorojimo ( pvz., rūšiavimas, smulkinimas, suslėgimas, granuliavimas) gumos atliekas ( kodas 19 12 04) (duomenys neskelbtini) (įmonės veiklavietėje, gamybinės veiklos teritorijoje pagal TIPK leidimo Nr. 5/25 su visais pakeitimais sąlygas) iki tol, kol gaus banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį;

8.2.       įpareigojo atsakovę BUAB „Super Montes“, ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini) surinktas ir laikomas naudotas padangas ( kodas 16 01 03) ir atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimas, smulkinimas, suslėgimas, granuliavimas) gumos atliekas ( kodas 19 12 04 ) priduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas ir pateikti Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijai dokumentus, įrodančius apie atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams;

8.3.       įpareigojo atsakovę BUAB „Super Montes“, ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas atliekas, kurios laikomos neleistinose vietose (schemoje pažymėta A – zonos Nr. 11 ir 17 ir schemoje pažymėta B – schemoje nenurodyta šioje vietoje sandėliuoti atliekų), perkelti į atliekų laikymui skirtas vietas arba pašalinti iš neleistinai sandėliuojamų vietų ( schemoje pažymėtų A ir B) laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų.

9.       Teismas sprendė, kad net ir turėdama galiojantį TIPK leidimą bei veiklos nutraukimo planą, atsakovė turi turėti ir laidavimo draudimo sutartį arba banko garantiją, kurios periodiškai turi būti atnaujinamos. Neturėdama laidavimo draudimo sutarties arba banko garantijos, įmonė neturi teisės tvarkyti atliekų.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovui privalomieji nurodymai įsigyti laidavimo draudimą arba banko garantiją buvo duoti du kartus, tačiau jie nebuvo įvykdyti. Dėl to, teismas konstatavo, kad atsakovo veikla stabdytina iki tol, kol bus gauta banko garantija arba sudaryta laidavimo draudimo sutartis.

11.       Nors atsakovės atstovas, nagrinėjamu atveju, teigė, kad visos padangos ir gumos atliekos jau yra išgabentos iš įmonės teritorijos, tačiau teismas remdamasis byloje esančiu 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu, nustatė, kad tvarkymui buvo priimtos tik tos atliekos, kurios buvo įtrauktos į apskaitą, o seni atliekų likučiai į apskaitą nėra įtraukti, apskaita yra tvarkoma netinkamai, dalis teritorijos nėra tvarkoma. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo visas savo veiklavietėje surinktas ir laikomas naudotas padangas ir atliekų mechaninio apdorojimo gumos atliekas priduoti atliekų tvarkytojams.

12.       Pasisakydamas dėl trečiojo ieškovo reikalavimo, teismas atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad dėl atsakovo vykdomos veiklos (neleistinose vietose, tiesiog ant grunto/žemės sandėliuojamos įvairios atliekos jau yra sukėlusios požeminio vandens žymią taršą sunkiaisiais metalais, teritorijoje kaupiasi šarminis hidrolizatas, analogiškas sąvartynų aplinkai) egzistuoja reali grėsmė aplinkinių teritorijų gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai. Dėl to, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimą dėl atliekų, laikomų nenumatytose pagal specifikaciją ir schemą vietose, sutvarkymo arba perkėlimo į schemoje numatytas vietas arba apskritai pašalinant iš teritorijos, egzistuoja pagrindas tenkinti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „Super Montes“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Pažymi, kad sprendimo rezoliucinė dalis dubliuoja anksčiau valstybės institucijų duotus privalomus įpareigojimus atsakovui UAB „Super Montes” ir jo direktoriui, o atsakovas UAB „Super Montes“ (jo vadovas) už ginčijamame sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimus jau yra atsakęs įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymai. Dėl to, ginčijamas sprendimas yra perteklinis. Be to, teismai civilines bylas dėl tokio pobūdžio aplinkos apsaugos institucijų ieškinių nutraukia.

13.2.                      Nurodo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti įpareigojimai atsakovui BUAB „Super Montes” jau iki teismo sprendimo priėmimo buvo įvykdyti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pranešė tiek ieškovui, tiek bylą nagrinėjusiam teismui, kad įvykdė ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus pirmąjį ir antrąjį reikalavimus.

13.3.                      Apelianto įsitikinimu, skundžiamas sprendimas yra perteklinis ir dėl to, kad jo rezoliucinėje dalyje nurodyti draudimai ir įpareigojimai dubliuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurių ir taip privalu laikytis.

13.4.                      Be to, skundžiamas sprendimas konkuruoja su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Pažymi, kad BUAB „Super Montes” bankroto administratorius privalo sutvarkyti įmonės teritorijoje sukauptas atliekas ir sutvarkyti teritoriją, kadangi tokia pareiga yra numatyta teisės aktuose. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad reikalavimo sutvarkyti neteisėtai sandėliuojamas atliekas įgyvendinimo kaina yra 239 245,73 Eur. Atsakovė neturi tokios didelės sumos atliekoms sutvarkyti, tokios sumos gauti per vieną mėnesį, bankrutuojančiai įmonei taip pat neįmanoma. Pažymi, kad 2018 m. liepos 25 d. įvyko pirmasis BUAB „Super Montes” kreditorių susirinkimas, kurio metu 9 darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nutarė tęsti BUAB „Super Montes” ūkinę komercinę veiklą iki lėšų nepavojingoms atliekoms sutvarkyti sukaupimo. 

13.5.                      BUAB „Super Montes” kreditorių susirinkimui patvirtinus sąmatą atliekų tvarkymui, bankroto administratorius imsis veiksmų sutvarkyti atliekas taip, kaip numato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 patvirtintas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas bei šių teisės aktų nustatyta tvarka su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu 2013-08-21 suderintas UAB „Super Montes” Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas.

2.                      Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

14.1.                       Teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės veikla stabdytina iki tol, kol bus gauta banko garantija arba sudaryta laidavimo draudimo sutartis.

14.2.                      Apeliantė sandėliuoja atliekas neleistinoje, schemoje nepažymėtoje vietoje, o mišrios komunalinės ir kitos mechaninio apdorojimo bioskaidžios atliekos sandėliuojamos zonose Nr. 11 ir Nr. 17 tiesiog ant žemės, kas taip pat yra neleistina. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatyti tik dviejų privalomųjų nurodymų davimo pagrindai, aplinkos apsaugos pareigūnai ir atliko visus veiksmus pagal šio įstatymo 18-24 straipsnių nuostatas.

14.3.                      Nagrinėjamu atveju dėl apeliantės vykdomos veiklos egzistuoja reali grėsmė aplinkinių teritorijų gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taigi ieškovo reikalavimas dėl atliekų, laikomų nenumatytose pagal specifikaciją ir schemą vietose, yra pagrįstas ir apeliantė įpareigotina šias atliekas tinkamai sutvarkyti arba perkelti į schemoje numatytas vietas arba apskritai pašalinti iš teritorijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalis,). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).

 

 

 

 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

 

4.                      Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Super Montes“ pagrindinė veikla yra susijusi su nepavojingų atliekų tvarkymu. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Super Montes“ iškelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 25 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu, buvo priimtas sprendimas tęsti įmonės ūkinę veiklą.

5.                      Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei BUAB „Super Montes“ vykdyti veiklą, įpareigoti perduoti turimas atliekas tvarkytojams bei įpareigoti visas atliekas, kurios laikomos neleistinose vietose perkelti į atliekų laikymui skirtas vietas arba pašalinti iš neleistinai sandėliuojamų vietų.

6.                      Šie reikalavimai yra grindžiami tuo, kad atsakovė BUAB „Super Montes“ neturi laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos užtikrinančios padangų atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Taip pat ieškovas tvirtina, kad BUAB „Super Montes“ neteisėtai leidime nenurodytoje vietoje ir zonose Nr. 11 ir Nr.17 tiesiog ant grunto sandėliuoja 3 709,611 tonų mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 170901, 170902 ir 170903 (170904) ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, nenurodytų (191211) ir (191212).

7.                      Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad atsakovė turėdama leidimą bei veiklos nutraukimo planą, taip pat turi turėti ir laidavimo draudimo sutartį arba banko garantiją, kurie periodiškai turi būti atnaujinami, todėl konstatavo, jog atsakovė neturi teisės vykdyti veiklos. Taip pat teismas įvertinęs į bylą pateiktus atsakovės įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė pridavė visas savo veiklavietėje surinktas ir laikomas naudotas padangas bei gumos atliekas, tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Be to, nustatęs, kad dėl atsakovės vykdomos veiklos (neleistinose vietose, tiesiog ant grunto/žemės sandėliuojamos įvairios atliekos jau yra sukėlusios požeminio vandens žymią taršą sunkiaisiais metalais, teritorijoje kaupiasi šarminis hidrolizatas, analogiškas sąvartynų aplinkai), konstatavo, jog egzistuoja reali grėsmė aplinkinių teritorijų gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai, dėl to įpareigojo atsakovę atliekas tinkamai sutvarkyti arba perkelti į schemoje numatytas vietas, arba apskritai pašalinti iš teritorijos.

8.                      Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas yra perteklinis, nes nesukelia teisinių pasekmių, kadangi jo rezoliucinė dalis dubliuoja anksčiau valstybės institucijų duotus įpareigojimus apeliantei ir jos direktoriui, taip pat Lietuvos Respublikos teisė aktų nuostatas, kurių ir taip privalu laikytis; sprendime nustatyti įpareigojimai jau iki teismo sprendimo priėmimo buvo įvykdyti, o teismo sprendimas konkuruoja su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

 

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų

 

9.                      Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis nustato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, taip pat, jog atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1– 2 dalyse nustatyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. To paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, o 3 dalyje numatyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 

10.                      Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. To paties įstatymo 6 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laidavimo draudimo sutartis arba banko garantija, neatsiejami nuo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano, kuris yra išduodamo leidimo neatsiejama dalis.

11.                      Aplinkos ministras 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarką, kurioje nustatė, kad įmonė turi turėti banko garantiją ar draudimo liudijimą, patvirtinantį galiojančią atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį (5 punktas). Garantija turi būti suteikta sumai, ne mažesnei negu nurodyta suderinto minėto plano priemonių įgyvendinimo sąmatoje (19 punktas).

12.                      Be to, nepavojingų atliekų, kurias naudojanti ar šalinanti įmonė turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. D1-122 „Dėl Nepavojingų atliekų, kurias naudojanti ar šalinanti įmonė turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, sąrašo patvirtinimo“, nustatyta, kad įmonės naudojančios ar šalinančios naudotas padangas ir atliekų mechaninio apdorojimo gumos atliekas, turi turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka parengtus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus ir banko garantijas arba laidavimo draudimo sutartis.

13.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei BUAB „Super Montes“ išduotas „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje laidavimo draudimo raštas galiojo iki 2013 m. liepos 29 d. Nuo to momento atsakovė neturi banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties, užtikrinančių atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovei buvo duotas pirmasis privalomasis nurodymas vykdyti ūkinę veiklą laikantis Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. 2017 m. kovo 23 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovė neturi laidavimo draudimo sutarties arba banko garantijos, dėl to, 2017 m. kovo 24 d. atsakovei buvo duotas antras privalomasis nurodymas iki 2017 m. kovo 31 d. sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar įsigyti banko garantiją užtikrinančią suderintame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą. 2017 m. kovo 24 d. atsakovės direktoriui A. S. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, o 2017 m. liepos 11 d. A. S. paskirta administracinė nuobauda – bauda, už tai, kad įmonė neturėjo garantijos ar laidavimo.

14.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji nesilaiko visų aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimų, t. y. neturi sudariusi laidavimo draudimo sutarties arba banko garantijos ir tikėtina artimiausiu metu net nesiekia įvykdyti šio reikalavimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde tiesiog tvirtina, kad už ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus pažeidimus ji jau yra atsakiusi įstatymų nustatyta tvarka, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra perteklinis ir dubliuojantis ieškovo duotus privalomuosiuose nurodymuose nurodytus įpareigojimus.

15.                      Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje yra nurodytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duotų privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmės, t. y. jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo: 1) patraukti administracinės atsakomybės asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis); 2) pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis; 3) jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

16.                      Byloje nustatyta, kad už visų šių privalomųjų nurodymų nevykdymą, ieškovas jau yra patraukęs apeliantės direktorių A. S. administracinėn atsakomybėn, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad tais atvejais, kuomet asmuo nevykdo pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, atsiranda pagrindas vykdomą veiklą stabdyti ir toks veiklos sustabdymas yra savarankiška įstatymo numatyta sankcija pažeidėjui tuo atveju, kai privalomieji nurodymai nevykdomi ir negali būti laikoma pakartotiniu baudimu už tą patį pažeidimą (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 25 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sustabdyti atsakovės veiklą iki tol, kol bus gauta banko garantija arba sudaryta laidavimo draudimo sutartis, o apeliantės argumentai, kad už teismo sprendime nustatytus pažeidimus ji jau yra atsakiusi įstatymų nustatyta tvarka, atmestini, kaip nepagrįsti.

17.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis dubliuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurių ir taip privalu laikytis, todėl ginčijamas sprendimas yra perteklinis ir nesukelia kitokių teisinių pasekmių nei jos buvo iki priimant teismo sprendimą, taip pat pažymi, kad teismo sprendimas konkuruoja su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kurios nustato pareigą sutvarkyti atliekas. 

18.                      Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (Civilinio kodekso 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Civilinio kodekso 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Pareiškus prevencinį ieškinį pagal Civilinio kodekso 6.255 straipsnio 2 dalį, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti žalą sukėlusią veiklą. Taigi, reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.

19.                      Šiuo atveju, ieškovas pareiškęs byloje prevencinį ieškinį, siekia, kad apeliantė savo veiksmais nustotų pažeidinėti įstatymus bei pagaliau imtųsi aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018, 19 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareiškęs prevencinį ieškinį siekia užkirsti galimą žalą iki jos atsiradimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti pagrįstais apeliantės argumentus, kad sprendimas yra perteklinis ir nesukelia kitokių teisinių pasekmių nei jos buvo iki priimant teismo sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovui nesiėmus veiksmų atsakovės atžvilgiu šioje stadijoje, kuomet dar galima užkirsti kelią žalai atsirasti, labai tikėtina, kad ateityje žala aplinkai atsiras ir tikėtina, kad jos ištaisymas gali būti sudėtingas. Tuomet ieškovas turės kreiptis į teismą su reikalavimais atsakovei dėl žalos atlyginimo, kurios įvertinimas yra sudėtingas. Dėl to, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas ieškovo išimtinių teisių gynimo būdas yra teisėtas ir atitinkantis taikytinas teisės normas, o apeliantės argumentai, kad sprendimas yra perteklinis ir nesukelia kitokių teisinių pasekmių nei jos buvo iki priimant teismo sprendimą, atmestini.

20.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimus, nustatė, kad apeliantė neteisėtai leidime nenurodytoje vietoje ir zonose Nr. 11 ir Nr. 17 tiesiog ant grunto sandėliuoja 3 709,611 tonų mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Pašalinti neleistinai leidimo schemoje nenurodytoje vietoje ir zonoje laikomas atliekas įmonė buvo įpareigota pagal privalomąjį nurodymą, duotą 2016 m. kovo 10 d. ir pakartotinai 2016 m. gruodžio 12 d. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad apeliantė būtų įvykdžiusi privalomųjų nurodymų reikalavimus, dėl to, manytina, kad atliekos yra laikomos tiesiog ant grunto iki šiol, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, be abejonės kelia pavojų aplinkai. Be to, pavojų aplinkai patvirtina byloje esantis įmonės teritorijoje atliktas preliminarus ekologinis tyrimas, kuris nustatė žymią taršą sunkiais metalais, kuri viršija Cheminės medžiagos užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose tokioms teritorijoms nustatytas ribines vertes.

21.                      Pažymėtina tai, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, suderinto 2013 m. rugsėjo 24 d., 4.4 punkte nurodyta, jog visos surinktos atliekos saugomos išbetonuotoje aikštelėje, nuo kurių lietaus nuotekos surenkamos į požeminius rezervuarus ir dvejuose sandėliuose. Be to, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą (1 dalis); atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnyje, dalis (2 dalis).

22.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę atliekas, kurios laikomos neleistinose vietose perkelti į atliekų laikymui skirtas vietas arba pašalinti iš neleistinai sandėliuojamų vietų, konstatavo, kad apeliantės bankroto administratorius turėjo pakankamai laiko pasiruošti reikalavimo įvykdymui. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

23.                      Pagal ieškovo paskaičiavimus, reikalavimo sutvarkyti neteisėtai sandėliuojamas atliekas įgyvendinimo kaina yra 239 245,73 Eur. Apeliantė tvirtina, kad ji neturi tokios didelės sumos atliekoms sutvarkyti, tokios sumos gauti per vieną mėnesį, bankrutuojančiai įmonei taip pat neįmanoma, o įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta tęsti BUAB „Super Montes“ veiklą iki lėšų nepavojingoms atliekoms sutvarkyti sukaupimo.

24.                      Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi BUAB „Super Montes“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pažymėtina, kad nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Įmonių bankroto įstatyme 11 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad administratorius Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (3 punktas); vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (6 punktas). Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Ši įstatymo nuostata nustato pareigą įmonės bankroto administratoriui likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla. 

25.                      Pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą bankroto administratorius savo pareigas vykdo administruojamos įmonės lėšomis. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas, be kitų išlaidų, sudaro atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-486/2010, 3K-3-234/2011 ir kt.).

26.                      Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Super Montes“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2018 m. liepos 25 d., metu buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – 12 000 Eur plius PVM; lėšas nepavojingoms atliekoms sutvarkyti buvo nutarta sukaupti, tęsiant įmonės veiklą. Byloje nenustatyta, kad kreditoriai vėl svarstytų klausimą dėl atliekų sutvarkymo, o administratorius nesant pakankamai bankroto administravimui skirtų lėšų ieškovo duotuose privalomuosiuose nurodymuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti, būtų šaukęs BUAB „Super Montes“ kreditorių susirinkimus ir informavęs kreditorius apie būtinybę galimai didinti administravimo išlaidų sąmatą tam, kad atliekos būtų sutvarkytos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmestini apeliantės argumentai dėl lėšų sutvarkyti atliekas neturėjimo.

27.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodomais argumentais, kad BUAB „Super Montes“ bankroto administratorius privalo sutvarkyti įmonės teritorijoje sukauptas atliekas ir sutvarkyti teritoriją, kadangi tokia pareiga yra numatyta teisės aktuose, o nesant Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pažymos apie sutvarkytas atliekas, teismas negalės spręsti dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).  Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vykdant įmonės bankroto procedūras ir susidarius tokiai situacijai, kuomet nesutvarkius įmonės teritorijoje esančių atliekų dėl lėšų trūkumo, ko pasekoje nebus galima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, manytina, kad galimai yra pagrindas spręsti klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie buvo atsakingi už įmonės tinkamą veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, sąlygų buvimo ar nebuvimo.

28.                      Nagrinėjamu atveju taip pat kilo ginčas dėl apeliantės argumentų, kad ji yra įvykdžiusi ieškovo reikalavimus, t. y. nepriima, nerūšiuoja ir nelaiko naudotų padangų ir atliekų mechaninio apdorojimo gumos atliekų bei pašalino iš savo veiklos teritorijos visas surinktas ir laikytas naudotas padangas ir atliekų mechaninio apdorojimo gumos atliekas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad apeliantės nurodomi argumentai neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog apeliantė ėmėsi veiksmų ir sutvarkė dalį atliekų, byloje nėra ginčijama. Tačiau, byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad dalis teritorijos visgi nėra tvarkoma, o netinkamai tvarkant apskaitą ir įmonei iškėlus bankroto bylą bei kreditoriams nusprendus toliau neteisėtai vykdyti veiklą, tikėtina vėl buvo renkamos ir kaupiamos įvairios padangos bei gumos atliekos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tikėti apeliantės nurodomais argumentais, kad visos atliekos iš veiklos teritorijos buvo pašalintos, ypač kai apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šias jos nurodomas aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

29.                      Atsižvelgiant į byloje pateiktų rašytinių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovės veikla vykdoma pažeidžiant aplinkosauginius ir kitus teisės aktus, kas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prevencinį ieškinį.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

30.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

31.                      Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

32.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.

 

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                         Romualda Janovičienė

 

Danguolė Martinavičienė

 

Jūratė Varanauskaitė