Civilinė byla Nr. e2-1345-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00828-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens O. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies prašymas dėl baudos panaikinimo, 

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi bankrutavusios individualios įmonės (toliau – IĮ) „Šokių partneris“ buvusiai vadovei O. R. paskirta 500 Eur dydžio bauda už įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą.

2.       Trečiasis asmuo O. R. pateikė teismui prašymą panaikinti jai paskirtą baudą.

3.       Nurodė, kad paskirta bauda yra per didelė dėl jos sunkios turtinės padėties. Be to, teismas turėjo įvertinti tai, jog ji nebuvo bankrutavusios įmonės vadove.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi trečiojo asmens O. R. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo tenkino iš dalies, sumažino paskirtą baudą iki 200 Eur dydžio.

5.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad 500 Eur dydžio baudą trečiajam asmeniui sumokėti yra sunku, trečiasis asmuo O. R. augina du mažamečius vaikus, jos pajamos per mėnesį siekia apie 500 Eur, todėl tikslinga sumažinti paskirtą baudą.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo O. R. neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankroto administratorei įmonei priklausantį turtą bei dokumentus, Juridinių asmenų registre ji yra nurodyta atsakovės vadove, be to, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2018 m. spalio 15 d., nustatyta, jog O. R. buvo atsakovės vadove, todėl bauda paskirta teisėtai ir nėra pagrindo ją panaikinti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

7.       Trečiasis asmuo O. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti paskirtą baudą. Apeliantė nurodo, jog su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji neturėjo įmonės vadovo pareigų, nedalyvavo įmonės veikloje, nebuvo pažįstama su įmonės savininku. Taip pat apeliantė teigia, jog šiuo metu jos gaunamos pajamos sudaro apie 550 Eur per mėnesį, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka mokesčius už komunalines paslaugas, todėl paskirta bauda jai yra didelė finansinė našta.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

 negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo bei paskirtos baudos dydis sumažintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10.       Apeliantė 2019 m. spalio 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus papildomus įrodymus, t. y. elektroninių laiškų su vertimais kopijas, kuriais grindžia aplinkybę, jog apeliantė nebuvo įmonės vadove.

11.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbūs atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų 

13.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.

14.       Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-511-330/2018).

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi IĮ „Šokių partneris“ iškelta bankroto byla, minėtoje nutartyje, be kita ko, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjusi.

16.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi skyrė bankrutavusios IĮ „Šokių partneris“ buvusiai vadovei O. R. 500 Eur baudą už įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Trečiasis asmuo O. R. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, motyvuodama tuo, jog paskirta bauda jai yra per didelė dėl sunkios turtinės padėties, be to, ji nebuvo bankrutavusios įmonės vadove. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti, tačiau sumažino paskirtą baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą iki 200 Eur dydžio.

17.       Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentą, jog ji nebuvo įmonės vadove, atmeta kaip nepagrįstą. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog apeliantė O. R. nuo 2008 m. spalio 6 d., t. y. nuo įmonės įsteigimo, buvo įmonės vadove (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad viešo registro duomenys laikytini prima facie įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kurie negali būti paneigti vien apeliantės paaiškinimais. Apeliantės pateikti įrodymai (elektroninių laiškų kopijos) nepaneigia viešo registro duomenų tikrumo bei pagrįstumo. Atskirojo skundo argumentas, jog su apeliante nebuvo sudaryta darbo sutartis, nors pagal viešo registro įmonės vadove buvo įregistruota ji, neatleidžia jos nuo įmonės vadovės pareigų vykdymo ir (ar) atsakomybės už šių pareigų netinkamą vykdymą. Be to, pažymėtina, jog apeliantė, ėjusi įmonės vadovės pareigas, negali pateisinti savo, kaip įmonės vadovės, netinkamo pareigų vykdymo tuo, kad jos darbo ir civiliniai teisiniai santykiai, jos teigimu, nebuvo tinkamai įforminti.

18.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

19.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

20.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-5975-1030/2018, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs, konstatuota, jog iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 2017-02-09 Nr. 11K-16(17) nustatyta, kad tyrimui pateiktoje IĮ „Šokių partneriai“ steigimo JAR-PP formoje „4 Parašo pavyzdys“ pasirašė O. R., todėl aplinkybė, kad O. R., steigiant įmonę, sutiko prisiimti jos vadovės pareigas laikytina įrodyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad apeliantė buvo IĮ „Šokių partneriai“ vadove, todėl prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog bauda paskirta neteisėtai ir yra pagrindas ją panaikinti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės argumentai dėl įmonės vadovės pareigų neturėjimo bei nedalyvavimo įmonės veikloje atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Apeliantė taip pat teigia, jog šiuo metu jos gaunamos pajamos sudaro apie 550 Eur per mėnesį, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka mokesčius už komunalines paslaugas, todėl paskirta bauda jai yra didelė finansinė našta.

22.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantės auginamiems nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas, jis yra teikiamas iš apeliantės gaunamų pajamų, kurios pagal byloje esančius duomenis sudaro apie 500 Eur per mėnesį, todėl apeliantei sumokėti 500 Eur baudą yra sunku. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi, įvertinus minėtas aplinkybes, pagrįstai sumažintas paskirtos baudos dydis iki 200 Eur, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog apeliantė buvo bankrutavusios IĮ „Šokių partneris“ vadovė, bei nesudaro pagrindo panaikinti paskirtą 200 Eur dydžio baudą.

23.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24.       Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepagrindė prašymo panaikinti jai paskirtą baudą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė ją panaikinti, o sumažino jos dydį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą bei teisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. 

 

 

Teisėja                Jūratė Varanauskaitė