Įmonių bankroto naujienos

Per rugpjūčio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 112 įmonių. Tai mažiausiai nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio, kuris kasmet pasižymi gana žemu bankrotų lygiu.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, didžiausia naujai bankrutuojančia įmone praėjusį mėnesį tapo Tauragės krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonė UAB „Transpex“.

2013-aisiais įmonė pasižymėjo sparčiu augimu, tačiau patirties stoka ir nesugebėjimas suvaldyti visų procesų, vykstančių įmonei augant, privedė ją prie bankroto.

Bankrutuoti pradėjo ir Klaipėdos gyvenamųjų namų statybos bendrovė „Alitoma“. Tai antroji didžiausia bankrutuoti pradėjus įmonė.

„Alitoma“, kurioje pernai dirbo daugiau nei 50 žmonių, liko neatsiskaičiusi su prekių tiekėjais bei su valstybe. Įmonei įregistruoti keturi turto areštai.

Trečia didžiausia bankrutuojančios statusą įgijusi įmonė –  kelių tiesimo ir statybos bendrovė „Altarnaja“ (buv. „Klaipėdos keliai“).

Įmonė jau kelerius metus pasižymėjo didele rizika, nes nuolat vėluodavo atsiskaityti už elektrą, įrankių nuomą, mokėti įmokas bankui ir kitiems verslo partneriams. Įmonei įregistruotas ne vienas turto areštas.

Bankrutuojančių įmonių dešimtuke išsirikiavusios šios įmonės: AB „Pramprojektas“, UAB „Dvirida“, UAB „Alinsita“, UAB „Medinės šukos“, UAB „Energijos tinklas“, UAB „Green energy solutions and technology“, UAB „Padangų bazė“.

 

Šaltinis: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/rugpjuti-sezoninis-bankrotu-sumazejimas-663-525547

 

 

„Creditinfo“ duomenimis, per pirmą 2015 m. pusmetį bankrutuojančių statusą gavo 1.014 įmonių, arba 24% daugiau nei 2014 m. I pusmetį. Dalis įmonių nesusitvarkė su agresyviu augimu, kai kurios įmonės problemas nurašo Rusijai, galimas bankrotų priežastis vardija ekspertai. Be to, bankrutuojančių įmonių šuolį lėmė ir aktyvesni valstybės įstaigų, kurios skatinamos surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, skolų išieškojimo veiksmai.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad ekonomikos kaitimo ženklų, kurie kelia iššūkių įmonėms, yra: nedarbo lygis nukrito žemiau natūralaus lygio, t. y. 10% kartelės, o darbo užmokesčio augimas jau porą metų yra spartesnis nei darbo našumo augimas. Tačiau iki 2008-ųjų fiksuoto ekonomikos perkaitimo ekstremalumo dar labai toli.

„Manau, kad pagrindinis pastarosios bankrotų bangos veiksnys galėjo būti Rusijos krizė, – juk lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią rinką šiemet susitraukė daugiau nei 50%. Nereikėtų užmiršti ir milžiniškų svyravimų žaliavų rinkose – staigūs kainų pokyčiai netinkamai riziką valdžiusioms įmonėms galėjo būti lemiami“, – akcentuoja p. Mačiulis.

Rasa Maskeliūnienė, „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė, tarp priežasčių, kodėl š. m. I pusmetį pastebimai išaugo bankrotų skaičius, nurodo pernelyg agresyvų kai kurių bendrovių augimą, kuris ypač nepatyrusiam verslui yra rizikingas. Pasak jos, įmonė siekia parduoti kuo daugiau, tačiau paklausai patenkinti jai reikalingos papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą. Jei iš anksto tokiam verslo plėtros scenarijui nėra tinkamai pasiruošta, pritrūksta apyvartinių lėšų ir procesai įmonėje stoja. Dėl to sutrinka kai kurie atsiskaitymai, atsiranda kitų sutrikimų.

Svarbu užbėgti įvykiams už akių

„Verslo žinios“ jau rašė, kad dėl palyginti aukštos atsiskaitymų už prekes ir paslaugas rizikos ekspertai ir tiekėjai pataria atidžiau rinktis ir stebėti verslo partnerius dirbantiesiems su statybos bendrovėmis, prekybininkais, transporto kompanijomis. Lietuvoje su rizikingiausiomis laikomomis statybos ir prekybos įmonėmis dirbantys tiekėjai esminio pablogėjimo š. m. pirmą pusmetį nemato, tačiau akcentuoja, kad tik nuolatinė klientų stebėsena gali padėti išvengti finansinių nuostolių klientui nesumokėjus už prekes ar paslaugas. Ekspertai taip pat kviečia pasidomėti ir kreditų draudimo galimybėmis.

Andrius Garbuzas, plastikinių vamzdynų statybų projektams tiekėjos UAB „Wavin Baltic“ finansų vadovas, sako nepastebintis ypatingo pablogėjimo klientams atsiskaitant. Nemokumo šuolio nėra. Tačiau, pabrėžia jis, galbūt todėl, kad įmonė dirba su nuolatiniais, nevienadieniais pirkėjais ir žino, kaip jiems sekasi. Įmonė su prekiniais kreditais dirba mažai, o pagrindinė priemonė, kad nenukentėtum dėl nemokumo, – gerai pažinti klientus. Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ komercijos direktorius, pripažįsta, kad tenka kasmet susidurti su vienu kitu nemokumo atveju, tad tai įmonės vadovams neleidžia atsipalaiduoti. Jis sako, kad naujiems klientams iš pradžių taiko kur kas trumpesnius mokėjimo atidėjimo terminus, tačiau stebina, kai daug dažniau sušlubuoja senųjų atsiskaitymai. Todėl peršasi viena išvada: turi nuolat bendrauti su klientais ir vertinti, ar jiems viskas gerai, ar vis dėlto turi sunkumų.

Kas pakišo koją įmonėms

Kaip nurodo „Creditinfo“, I pusmetį didžiausia bankrutuojančia įmone tapo kuro didmeninės prekybos UAB „RB2“, kurios pajamos per trejus metus išaugo 19 kartų ir pernai sudarė 58 mln. Eur. „RB2“ įsisuko į nemokumo karuselę dėl to, kad sparčiai augo kelerius metus, o pelno beveik neuždirbo – pelningumo rodikliai buvo žemi arba neigiami, o visa veikla ir jos augimas buvo finansuojami skolintomis lėšomis. Antra didžiausia bankrutuojanti įmonė taip pat pasižymėjo pajamų augimo tempu. Tepalų didmeninės prekybos UAB „Julidona“ Registrų centrui pateiktos 2013 m. pajamos, palyginti su 2012 m., padidėjo daugiau nei tris kartus, iki 28 mln. Eur. Tris kartus per dvejus metus išaugo ir krovinių gabenimo UAB „Eurospedition“ apyvarta, 2013 m. ji viršijo 7 mln. Eur. Ponia Maskeliūnienė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis verslo susikoncentruoja ne tiek į pelno maksimizavimą, kas yra vienas iš pagrindinių verslo tikslų, o į klientų skaičiaus didinimą. „Savaime prekių ar paslaugų pardavimas nesukuria pridėtinės vertės, jei už jas nėra sumokama“, – sako analitikė.

Savo ruožtu atsiliekant kai kurių mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui agresyviau skolas iš įmonių siekia susigrąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“, tad srities ekspertai nurodo, kad bankrotų daugėja ne dėl kokios nors ypač prastėjančios įmonių būklės, o didesnio kreditorių aktyvumo, tarp jų ir valstybės.


Plačiau: http://vz.lt/vadyba/finansai-apskaita/2015/07/18/panikuoti-neverta-bet-atidziau-pasidometi-partneriu-nepakenks#ixzz3gSNpAFj0

 

Gegužės mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo 170 įmonių, arba 2 proc. daugiau nei paskutinio pusmečio vidurkis, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

„Praktiškai visuose sektoriuose dauguma įmonių yra stabiliai veikiančios. Jų finansinė būklė tvari, augimas racionalus, savalaikis atsiskaitymas bei pagarba verslo partneriams atsispindi kredito istorijoje. Tokių įmonių bankrotai yra išimtiniai atvejai. Rinkoje veikia ir kita dalis verslo, kuri dėl vadybinių, ekonominių ar kitų sunkumų yra prastesnės finansinės būklės. Stringa tokių įmonių atsiskaitymai su finansų įmonėmis, elektros ar kitais tiekėjais, darbo vietas palieka darbuotojai. Visa tai įmonės siunčiami signalai, kurie, jei laiku pastebimi, padeda išvengti nuostolių dėl verslo partnerio veiklos sustabdymo“, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.

Elektrinių prietaisų didmenininkė UAB „Fermitex“ tapo didžiausia gegužės mėnesį pradėjusia bankrutuoti įmone. Vilniaus įmonės kredito reitingas rodė aukštesnę bankroto riziką nuo 2013 m. lapkričio. Bendrovės vardu buvo registruojami turto areštai, o per trumpą savo veiklos laikotarpį nuo 2011 m. generuojamas veiklos pelningumas išliko žemas. Įmonė Registrų centrui yra pateikusi paskutinę finansinę atskaitomybę už 2012 m. Tuomet įmonės pajamos sudarė 3,45 mln. EUR. Įmonės automobilių parke registruotas 2012 m. automobilis “Infinity”.

Antras didžiausias bankrotas gegužę – Vilniaus grūdų ir pašarų didmenininkės UAB “Airis LT”. įmonės kredito reitingas rodė aukštą riziką nuo 2014 m. liepos. Bendrovė po 2013 m. uždirbto 10 tūkst. EUR grynojo pelno 2014 m. pradėjo vėluoti atsiskaityti už prekes ir paslaugas, vėliau vėlavo vykdyti įsipareigojimus ir bankui, telekomunikacijų bendrovėms. Įmonėje 2013 m. dar dirbo 14 darbuotojų. Tuomet įmonės pajamos sudarė 3,4 mln. EUR.

Gegužę bankrutuojančios statusą įgijo ir krovinių pervežimo UAB „Interrail Logistics“, 2013 m. turėjusi 2,8 mln. EUR, o 2014 m. – 2,4 mln. EUR pajamų. Įmonė, kurioje 2013 m. dirbo 3 darbuotojai, pernai patyrė 2,5 mln. EUR grynojo nuostolio. Aukštesne bankroto rizika įmonė pasižymėjo nuo 2014 m. gruodžio, kai periodiškai pradėjo vėluoti mokėti lizingo bendrovei.

Iš viso gegužės mėnesį bankrutuojančiomis tapo 32 mažmeninės prekybos, 21 – didmeninės prekybos, 27-os paslaugų įmonės. Be to, bankrutuoti pradėjo 18 statybos, po 10 maitinimo įstaigų ir transporto įmonių, 9 – apdirbamosios gamybos, taip pat kitos įmonės.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausi-bankrotai-geguze.d?id=68131052

 

Balandžio mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo mažiausiai įmonių šiemet – iš viso 132. Tai žemiausias rodiklis nuo pernai lapkričio. Dauguma šių įmonių dėl prastų finansinių rodiklių, blogos kredito istorijos, teismo procesų, verslo sąsajų ir kitos informacijos aukšta rizika pasižymėjo nuo praėjusių metų rudens ir anksčiau. Tai atskleidė analizė, kurios metu sugretinti įmonėms praeityje nustatyti kredito reitingai su faktinio bankroto pradžia.

Didžiausia įmonė, balandžio mėnesį įgijusi bankrutuojančios statusą, tapo metalo supirkimo bendrovė „Subarė“, kurios paskutinės pateiktos 2012 m. pajamos viršijo 3 mln. EUR, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta Registrų centro duomenų analizė. Klaipėdos įmonė dėl vėluojamų vykdyti įsipareigojimų, turto areštų, prastos finansų būklės ir kitų rodiklių aukšta rizika pasižymėjo nuo 2013 m. liepos.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje bankrutuoja vidutiniškai 10 metų veikiančios įmonės ir ilgainiui bankrutuojančių amžius ilgėja. Gretinant momentinį įmonės vaizdą su buvusiu praeityje, taip pat lyginant įmonę su jos konkurentėmis rinkoje galima gana anksti identifikuoti, kokiu keliu įmonė eina: link tvarumo ar link akligatvio. Vidutiniškai 75-80% bankrotų atvejų akligatvis buvo numatomas prieš pusmetį ir seniau. Todėl bendrovių mokumu domėjęsi kreditoriai galėjo sureaguoti, laiku pakeisti atsiskaitymo su šiomis įmonėmis terminus ir kitas bendradarbiavimo sąlygas“, - paaiškina Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.

Analizės duomenimis, bankrutuojančios statusą balandžio mėnesį įgijo UAB „Special Steels and Alloys", užsiėmusi metalų rūdų ir metalų didmenine prekyba. Zarasų rajono įmonė liko nepadengusi įsipareigojimų telekomunikacijų bendrovėms, valstybei ir kitiems kreditoriams. Remiantis paskutine Registrų centrui pateikta finansine atskaitomybe, įmonė 2012 m. patyrė 13 tūkst. EUR nuostolį. Bendrovė aukštos bankroto rizikos buvo nuo 2013 m. rugsėjo.

Trečias didžiausias bankrotas praėjusį mėnesį – Klaipėdos krovinių pervežimo bendrovės „Autodoja", kurios pajamos 2013 m. viršijo 1 mln. EUR. Įmonė, kurioje dirbo daugiau nei 25 žmonės, aukšta bankroto rizika pasižymėjo nuo 2014 m. liepos. Pagal paskutinę pateiktą finansinę atskaitomybę, „Autodoja” pernai patyrė 0,5 mln. EUR grynojo nuostolio.

Krovinių pervežimo įmonės vardu yra registruotos 5 transporto priemonės: trys nuosavos ir dvi lizinguojamos.

Iš viso per balandžio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 26 mažmeninės prekybos, 24 – paslaugų, 14 - didmeninės prekybos, 12 – apdirbamosios gamybos, po 10 – statybos ir transporto įmonių ir kituose sektoriuose veiklą vykdžiusios įmonės.



Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausi-imoniu-bankrotai-per-menesi.d?id=67886990#ixzz3ZONZmIvk

Auditoriai konstatuoja, kad bankrotai yra skelbiami per vėlai, kai įmonės turi itin mažai turto. Dėl šios priežasties patenkinama tik apie 13 proc. kreditorių reikalavimų.

Seimo Audito komitetui abejonių kelia ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimo procesas. Anot Seimo Audito komiteto vadovės Jolitos Vaickienės, tokios išvados paaiškėjo apsvarsčius valstybinio audito ataskaitą.

„Ką svarbiausio pastebėjo valstybės kontrolė, tai – ištįsę bankroto procedūrų terminai. Ir matyti, kad jie vis ilgėja ir ilgėja. Žinoma, čia pagrindinė problema – teismo srityje. Tačiau tada reikia atsižvelgti ir į įvairias teisines normas, kad būtų įmanoma juos sutrumpinti.

Kitas labai svarbus trūkumas – reglamentavimo bankroto administratorių veikloje, pradedant nuo jų procedūrų ir baigiant net pačia apmokėjimo sistema“, – tvirtina Seimo audito komiteto pirmininkė J. Vaickienė.

Ūkio ministerija artimiausiu metu planuoja pateikti Įmonių bankroto įstatymo pataisas.

Šaltinis:http://www.tv3.lt/naujiena/832599/auditoriai-bankrotai-skelbiami-per-velai

Per sausį ir vasarį buvo užregistruoti 387 Lietuvos įmonių bankrotai – pirmą šių metų mėnesį bankroto procedūros pradėtos 199, vasarį – 188 bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditreform Lietuva“ duomenys. Pavyzdžiui, per rekordiniu įvardytą 2013-ųjų spalį buvo registruoti 162 bankrotai.

Sausio mėnesio rodiklis 66 bankroto atvejais lenkia praėjusių metų vidurkį. Daugiausia įmonių 2014-aisiais pareikalavo rugsėjis – bankroto procedūra pradėta 148 įmonėms. Vasario įregistruotų bankrotų skaičius 30% didesnis nei tuo pačiu metu pernai.

Kreditų biuro skelbiamais duomenimis, pagrindinės įmonių bankroto Lietuvoje priežastys yra per aukštas finansinių įsipareigojimų lygis finansinėms institucijoms, apyvartinių lėšų trūkumas, pagrindinių klientų pasitraukimas ir pasikeitusios rinkos sąlygos. Bankroto administratoriai taip pat pabrėžia teisinių įmonės procesų priežiūros stoką

„Taip pat lemiamą reikšmę įprastai turi į antrą planą nustumiama vidinių procesų kontrolė – mokestinių įsipareigojimų, klientų ir pajamų srautų valdymas, tinkama teisinė verslo priežiūra nuo pat steigimo sutarties sudarymo,“ – sako Arvydas Vainoras, audito ir verslo apskaitos kompanijos „Added Value“ vadovas.

2013–2014 m. bankrutavusių įmonių amžiaus vidurkis – 10 metų. Tai reiškia, kad vidutinė šiuo periodu bankrutavusi įmonė sėkmingai prisitaikė prie 2008 m. ekonominės krizės sukeltų išorinių rinkos pokyčių. Pasak p. Vainoro, verslo įmonę krizė ištinka ne tada, kai dramatiškai krinta veiklos rodikliai ir pritrūkstama apyvartinių lėšų. „Pirmasis krizės požymis yra didėjančios laiko sąnaudos, vykdant bazinius įmonės priežiūros procesus, kai vis daugiau laiko „suvartoja“ elementarūs įmonės išlikimo rinkoje procesai“.

Šaltinis:http://m.vz.lt/Default.aspx?AfterAuthorization=1&i=113&t=&ac=FR&al=FR&op=&a=0&s=dfb5c78d24702c86e524ab5b2727a80e9a9c6398&page=article&aid=d47ffb72-5e46-4019-b6f4-a50cda059856&backpage=all&pageNum=2

 

Kovo mėnesį bankrutuojančiomis tapo 156 įmonės, tai atitinka pastarojo pusmečio vidurkį, Registrų centro informacija remdamasis skelbia kreditų biuras „Creditinfo“.

Palyginti, vasarį bankroto procedūra pradėta 188 įmonėms.

Daugiausiai bankrotų fiksuota tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių. Kita vertus, prekybininkai apskritai sudaro didžiausią veikiančių įmonių dalį Lietuvoje.

Didžiausia įmonė, kuriai kovą paskelbtas bankrotas, yra tepalų didmeninės prekybos UAB „Julidona“, jos pajamos 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo daugiau nei tris kartus ir pasiekė 28 mln. Eur.

Antras didžiausias bankrotas kovą – elektros pardavimo UAB „Elektra visiems“, kurioje 2013 m. dirbo 13 žmonių, o jos pajamos 2012 m. (dviejų paskutinių metų duomenų nėra) siekė 4,7 mln. Eur.



Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/2/kova-daugiausia-bankrotu-buvo-tarp-prekybininku#ixzz3WBFdZpQx

 

Po pernai kelionių rinką supurčiusios bankrotų bangos Seimas imasi griežtinti turizmo paslaugų teikėjų veiklą.

Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, antradienį Seimo nariams pristatė Turizmo įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį kitokį, griežtesnį nei iki šiol, kelionių organizatorių veiklos reglamentavimą.

„Įvertinant paskutinius 2014 m. vykusius kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių tiesioginę žalą patyrė vartotojai – turistai, kilo poreikis parengti atitinkamus Turizmo įstatymo pakeitimus“, – sakė viceministrė.

„Šis projektas dar griežčiau nei iki šiol reglamentuos turizmo paslaugų teikėjų veiklą, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimą, taip pat jų stebėseną ir priežiūrą, gerinti turistų teisių apsaugą“, – aiškino ji.

Ponia Noreikienė pripažino, kad pataisų parengimas ir pateikimas Seimui užtruko kiek ilgiau nei buvo planuota: „Kai pernai rudenį buvo parengtas pirmasis variantas, sulaukėme labai daug teisininkų pastabų, taip pat ir įvairių ministerijų bei žinybų pasiūlymų pakoreguoti atitinkamus straipsnius. Tad galutinio projekto parengimas ir derinimas šiek tiek užtruko, todėl jis ir teikiamas tik dabar, Seimo pavasario sesijai.“

Siūloma išplėsti reikalavimus kelionių organizatoriaus pažymėjimui gauti: „Kelionių organizatoriaus nepriekaištingos reputacijos deklaracija turės apimti ir duomenis apie darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijusius asmenis. Taip pat atsiras prievolė kelionių organizatoriui pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie visų šių asmenų teistumą.“

„Asmenims, siekiantiems gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Turizmo departamentui bus privaloma deklaracijoje pažymėti, kad jie ar su jais susiję asmenys nėra dalyvavę kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir todėl buvo padaryta žala turistams. Bus nustatyta, kad kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas nedelsiant stabdomas ir kelionių organizatorius nebegalės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams, kai kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 numatyto įstatuose įstatinio kapitalo. Bus suteikta teisė stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu paaiškėja, kad jo finansinė būklė kelia nemokumo ar bankroto riziką“, – vardijo įstatymo projektą pristačiusi ūkio viceministrė.

Be to, numatoma nustatyti, kad grupinių apsipirkimų portalai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones, laikomi kelionių pardavimo agentais ir jiems galioja kelionių pardavimo agentams nustatytos teisės ir pareigos.

Yra ir kitų turizmo sektoriaus griežtesnio reglamentavimo priemonių.

Taip pat Vyriausybė pasiūlė Seimui įstatymo pakeitimus, numatančius gido paslaugų pažymėjimo išdavimo tvarkos liberalizavimą.

Seimo nariai sutiko pradėti šio projekto svarstymą ir daryti tai skubos tvarka, kaip pasiūlė Vyriausybė. Prie projekto parlamento posėdyje bus sugrįžta po trijų savaičių. Tuomet numatomas ir galutinis balsavimas dėl turizmo įmonių veiklos griežtesnio reglamentavimo įteisinimo.

Šaltinis: http://m.vz.lt/Default.aspxAfterAuthorization=1&i=113&t=&ac=FR&al=FR&op=&a=0&s=33b65f19e405259684d3ee0253f62a2d359bb2c6&page=article&aid=51c3ac73-46bd-4e66-b17b-a59f0ae25fdf&backpage=all&pageNum=2

 

Per pirmąjį 2015 m. mėnesį bankroto procedūra pradėta vykdyti 199 Lietuvos įmonėms. Tokių didelių skaičių nebuvo nei vieną ne tik 2014, bet ir 2013 metų mėnesį, teigiama įmonių kredito riziką vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ pranešime.

„Naujų metų pradžia paprastai asocijuojasi su naujomis viltimis, nauja pradžia, tačiau šių metų sausis beveik dviems šimtams įmonių tapo verslo pabaigos mėnesiu, - sako „Creditreform Lietuva” analitikė Jurgita Dambrauskaitė, - įdomu, kad pernai metais vidutiniškai per mėnesį bankrutuodavo 133 įmonės, o 2013 – 129. Derlingiausią bankrotais 2014-ųjų rugsėjį nemokiomis paskelbtos tik 148, o rekordinį 2013-ųjų spalį – 162 nelaimėlės. Akivaizdu, kad neramumai ir problemos užsienio rinkose tikrai neišėjo Lietuvos verslui į sveikatą.“

Lyginant bankrotų skaičių sausio mėnesį ir prieš metus, bankrutuojančiųjų labiausiai pagausėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (+33), transporto ir saugojimo veikloje (+12), taip pat statyboje (+6). Bankrotų vajus pagailėjo tik verslų, užsiimančių kita aptarnavimo veikla (-2), apgyvendinimo ir maitinimo veikla bei meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla (po -1).

Iš didmiesčių sausį labiausiai atsparios bankrotams buvo Klaipėdos įmonės (bankrutuojančiųjų sumažėjo 5), pernai Klaipėda kaip tik buvo tarp autsaiderių. Visuose kituose didžiuosiuose miestuose verslo nesėkmių ištiktų kompanijų tik gausėjo: Vilniuje (+35), Kaune (+12), Panevėžyje (+8), Šiauliuose (+1).

“Įmonės bankrotas paprastai yra mažesnių problemų ir bėdų, kurios kaupėsi ilgesnį laiką, pasekmė. Neretai ankstyvieji nemokumo pranašai yra turto areštai, - sako „Creditreform Lietuva” analitikė, - ypač, jei areštuojamos santykinai didelės sumos ir areštai kartojasi dažnai. Tačiau sausį kreditoriai, besirenkantys tokius skolininkų tramdymo būdus, buvo nusiteikę gana taikiai. Jei bankrotai mušė rekordus, tai areštų, pritaikytų įmonėms, skaičius (862) buvo kur kas mažesnis nei pernai metų  vidurkis (1011 areštų per mėn.). Lyginant su 2014 m. sausiu, apribojimų disponuoti turtu daugiausiai prisirinko žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės (+15), finansine ir draudimo veikla užsiimantys verslai (+4).”

Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/sausi-naujas-imoniu-bankrotu-rekordas.d?id=67069092#ixzz3QiZDEOxb

 

Pernai metais nesėkmės labiausiai persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdos mieste, Visagine ir Neringos savivaldybės teritorijoje. O geriausiai su rinkos iššūkiais tvarkėsi verslai, veikiantys Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose. Tokią informaciją, remdamiesi bankrotų, areštų ir dirbančiųjų statistika, pateikia įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Be abejo, jei imtume absoliučius skaičius, pirmaujančiais Lietuvos regionais, kur verslui labiausiai nesisekė, be konkurencijos taptų stambieji miestai – juk čia verslo subjektų daugiausia, - sako „Creditreform Lietuva“ analitikė Jurgita Dambrauskaitė, - tačiau jei pasižiūrėtume, kiek nesėkmių (bankrotų, likusių be darbuotojų ar patyrusių turto areštus įmonių) tenka šimtui įmonių, veikiančių kiekviename iš 60 Lietuvos rajonų, pamatytume kiek kitokį vaizdą. Skaičiuodami, kokią vietą užėmė kuris rajonas, kiekvienai nesėkmės rūšiai taikėme skirtingą svorį: bankrotui - didžiausią, visų darbuotojų netekusiai įmonei – didesnį nei vidutinį, turto areštui – mažiausią.“

„Įvertinus visus duomenis paaiškėjo, kad labiausiai 2014-aisiais nesisekė įmonėms, veikiančioms prie jūros. Paskutinę šešiasdešimtą vietą savivaldybių reitinge pagal verslo sėkmę užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, trečią nuo galo – Neringos savivaldybė. Tarp jų įsispraudė Visagino miesto savivaldybė. Sostinė šiame sąraše – penkiasdešimt ketvirta. Tarp priežasčių, kodėl didmiesčiuose verslo nesėkmių koncentracija aukšta, galima išskirti didesnį miestiečių polinkį rizikuoti, taip pat didesnę pinigų koncentraciją, ir „verslo daigynų“ (kai vienu adresu steigiama šimtai įmonių) gausą,“ - pranešime cituojama analitikė.

Labiausiai atsparios negandoms buvo įmonės, registruotos Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose, kurie užėmė atitinkamai 1, 2 ir 3 reitingo vietas. Kaip matyti iš žemėlapio, su nesėkmėmis susidūrusio verslo koncentracija labiau pasižymi centrinės ir vakarų Lietuvos rajonai. Užtat dauguma Lietuvos pakraščių bei rajonai į pietvakarius nuo Vilniaus verslo sėkmingumo prasme atrodo išties neblogai.

Vertinant bankrotų koncentraciją, pernai metais jų daugiausiai prisirinko įmonės, veikusios Klaipėdos mieste (3,5 bankroto šimtui įmonių) bei Visagino savivaldybėje (3 bankrotai). Visiškai bankrotų nepatyrė verslai, registruoti Birštono, Kalvarijų, Lazdijų ir Pagėgių rajonuose. Iš viso 2014 metais Lietuvoje bankrutavo 1584 įmonės.

Turto areštų koncentracija buvo mažiausia Rokiškio (3,8 arešto šimtui įmonių), Kupiškio (2,4) ir Skuodo (2,3) rajonuose. Daugiausiai turto valdymo apribojimų teko įmonėms, veikiančioms Pagėgių (38), Klaipėdos rajono (25,5) bei Klaipėdos miesto (24) savivaldybėse. Per visus 2014 metus 6510 Lietuvos įmonės patyrė 12137 areštus.

„2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 95444 įmonės, kuriose dirbo mažiausiai vienas darbuotojas. Deja, metų pabaigoje net 6467 iš jų liko visiškai be personalo. Kaip rodo mūsų patirtis, itin dažnai tai reiškia, kad verslas nepasisekė ir įmonė tiesiog buvo palikta, - teigia „Creditreform Lietuva" atstovė, - Didžiausia per metus be darbuotojų likusių įmonių koncentracija registruota Skuodo (daugiau kaip 9 tuščios įmonės šimtui veikusių metų pradžioje), Anykščių (8,9) ir Kazlų Rūdos (8,5) rajonuose, o mažiausia galėjo pasigirti Ignalinos (2,9), Prienų (3) rajonai. Nuo jų kiek labiau atsiliko Molėtų rajonas (4,4).“



Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kuriame-lietuvos-rajone-verslui-sekesi-geriausiai.d?id=66968846