Įmonių bankroto naujienos

Lapkritis atnešė net trečdaliu daugiau bankrotų, nei pernykštis, o turto areštų kiekis lygiuojasi į šiųmetinę rekordininkę gegužę. Verslo negandoms neatspariausi buvo prekybininkai, ypač užsiimantys mažmena. Apie tai prakalbo įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Nieko džiugaus. Lapkritis atnešė net trečdaliu daugiau bankrotų, nei pernykštis, o turto areštų kiekis lygiuojasi į šiųmetinę rekordininkę gegužę. Verslo negandoms neatspariausi buvo prekybininkai, ypač užsiimantys mažmena. Apie tai prakalbo įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Nors lapkritį jau ima „kvepėti“ šventėmis, tačiau įmonių, kurių vadovams nuotaika visiškai nešventiška, šį mėnesį tik padaugėjo. Tai byloja verslo bankrotų ir turto areštų statistika“, – sakė bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Rauktytė.

Jei pernai lapkritį bankrutuojančiomis paskelbtos 190 įmonių, tai šiemet – jau 257. Ta pati situacija susijusi ir su areštais. Jei 2015 m. 11 mėn. areštuotas 756 verslo subjektų turtas, tai šiemet – 1038.

„Labiausiai bankrotai ir areštai nedavė ramybės didžiausiam Lietuvos ūkio sektoriui – prekybai. Prekybininkų – ypač mažmenininkų – bankrotų, palyginti su pernai lapkričiu, pagausėjo 58 proc.

Tą pat fiksuojame vertindami duomenis už visus vienuolika šių metų mėnesių. Bankrutuojančių įmonių čia padaugėjo nuo 545 pernai iki 746 šiemet arba daugiau nei trečdaliu.

Tam įtakos turėjo vis agresyvesnė konkurencija mažmenos sektoriuje. Didieji išstumia mažuosius, negalinčius konkuruoti nuolaidomis ir akcijomis.

Be to, lapkritį pagal bankrotų skaičių antroje vietoje atsidūrė statybininkai, tačiau didesnio šuolio, palyginti su ankstesniais mėnesiais, šiame sektoriuje nėra“, – kalbėjo A.Rauktytė.

Skaičiuojant bankrotus nuo metų pradžios, pastebėtina, kad paskelbtų bankrutuojančiais verslų gerokai padaugėjo Kauno apskrityje (nuo 266 pernai iki 590 šiemet), mažiau „pasižymėjo“ Klaipėdos apskrities verslininkai, o Vilniaus apskritis nustebino sumažėjusiais bankrotų skaičiais.

Jau anksčiau minėtą prekybos sektorių dažniau kamavo ir turto areštai. Prekybininkų „sveikata“ prastėjo ir vėl daugiausiai mažmenininkų sąskaita. Palyginti šių ir pernai metų vienuolikos mėnesių duomenis, mažmeninės prekybos sektoriuje įmonių su turto apribojimais pagausėjo nuo 468 iki 681.

Tokios tendencijos neteikia optimizmo, nebent reikalus stipriai pataisytų artėjančios didžiosios šventės. Tačiau jei optimistinėms viltims nebus lemta išsipildyti, ne vienam prekybininkui gali tekti išbandyti bankrutuojančiojo dalią.

Anksčiau areštų statistikoje dažnai linksniuoti statybininkai dabar atrodo gana stabiliai. Gali būti, kad vaisių duoda įsibėgėjantys naujo 2014-2020 m. ES finansavimo periodo projektai.

Pagal verslų su areštais gausėjimą per vienuolika mėnesių tarp didmiesčių pirmauja Kaunas. Laikinojoje sostinėje „areštantų“ pagausėjo 50,8 proc. arba nuo 733 pernai iki 1105 šiemet.

Mažesniais tempais įmonių su areštais gausėjo Vilniuje ir Klaipėdoje. Šiauliuose ir Panevėžyje įmonių, patyrusių turto valdymo apribojimus, skaičius per metus netgi aptirpo.

Lapkritį didesnius nei milijono eurų turto areštus, patyrė bendrovė „Vilniaus energija“, naftos produktais prekiaujanti bendrovė “Nafta LT“, filmų ir TV serialų kūrėja “Arteta“, žemės ūkio produkciją siūlanti “Kustodija“, nekilnojamojo turto bendrovė „Edex“ ir prekybos verslo dovanomis, kanceliarija “Auster ir Ko“.

Šaltinis: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/konkurencija-zlugdo-mazuosius-prekybininkus-ju-bankrotu-gausu.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Tuo metu kai daugumoje Europos valstybių verslo bankrotų statistika vis labiau džiugina akį, Lietuvoje fiksuojami bankrotų rekordai. Taip teigia įmonių kreditingumą stebinčios UAB Creditreform Lietuva specialistai. „Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje teisinis statusas „bankrutuojanti“ suteiktas 2012 įmonių, o tai net 26,2 proc. daugiau nei 2014-aisiais, – teigia UAB Creditreform Lietuva verslo analitikė Alina Rauktytė, – bet tokie rezultatai – ne pablogėjusios ekonominės situacijos pasekmė, o labiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės dar užpernai priimto nutarimo, pagal kurį valstybės institucijoms – įmonių kreditorėms suteikta galimybė automatiškai inicijuoti bankrotą seniai neveikiančioms, įsiskolinusioms ir beturtėms įmonėms, rezultatas. Aktyviausiai šiuo teisės aktu pasinaudojo Valstybinis socialinio draudimo fondas (Sodra) bei Valstybinė mokesčių inspekcija. Tiesa, ir patys įmonių savininkai inicijavo daugiau savo valdomų įmonių bankrotų. Galima prognozuoti, kad tokiu būdu atsikračius neveikiančių ir įsiskolinusių juridinių subjektų, bankrotų skaičius Lietuvoje stabilizuosis. Jei, žinoma, neįvyks kokių kitų ekonominių netikėtumų. O kol kas, kaip rodo mūsų partnerių Creditreform International surinkti pernai metų duomenys, nors daugumoje Europos šalių bankrutuojančių įmonių mažėjo, Lietuva viena iš nedaugelio galėjo „pasigirti“ į kalną lipančiais verslo nesėkmių skaičiais.“ Bankrotų varžybose – antroji Tarp dvylikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal verslo bankrotų augimo tempus Lietuva užėmė antrą vietą į priekį praleidusi tik Kroatiją, bankrutuojančių įmonių skaičių per metus išauginusią net 164 proc. Kaip ir Lietuvoje tokį šuolį lėmė daugiau ne ekonomika, o kroatų pakeistas bankroto procedūros reglamentavimas. Lietuvoje bankrotų skaičius išsipūtė 26,2 proc. – nuo 1591 iki 2012. Įmonių, kurioms verslas nepasisekė, skaičius taip pat augo Bulgarijoje (+5 proc.) ir Serbijoje (0,5 proc.). Kitose aštuoniose šio regiono šalyse bankrotų mažėjo. Labiausiai – Rumunijoje (-50,4 proc.) bei Vengrijoje (-22,2 proc.). Kaimyninės Latvija ir Estija bankrutuojančių verslo subjektų skaičių pernai sumažino atitinkamai 8,9 proc. ir 12,1 proc. Ir Vakarų Europoje padėtis buvo panaši. Tik keturiose šalyse iš septyniolikos, kurių duomenis pateikė Creditrefrom International, įmonės pernai bankrutavo aktyviau nei užpernai. Tiesa, tokių didelių augimo šuolių kaip Lietuvos ar Kroatijos čia nerasime. Labiausiai nesėkmingų įmonių skaičių išaugino Portugalija (+7,6 proc.) bei Liuksemburgas (+3,3 proc.). Prancūzijoje bankrotų tapo gausiau 0,9 proc., užtat Vokietijoje sumažėjo 3,5 proc. Didžiojoje Britanijoje paliekančių verslą tapo mažiau 9,7 proc., tačiau palyginimas nėra korektiškas, nes 2015 m. čia buvo pereita prie naujos bankrotų skaičiavimo metodikos. Lietuvių emigrantų mėgstamoje Norvegijoje įmonės pernai bankrutavo 7,1 proc. mažiau nei užpernai, Airijoje sustabdžiusių veiklą sumažėjo visais 9,9 proc. Neatspariausi – prekybininkai Lietuvoje bankrotai pernai labiausiai puolė prekybos sektoriaus įmones, prie kurių priskiriami ir apgyvendinimo bei maitinimo verslai. Šiam sektoriui teko 36,2 proc. visų 2015 m. paskelbtų bankrotų. Palyginimui, Vakarų, o taip pat Vidurio ir Rytų Europoje didžiausią bankrutuojančių įmonių dalį sudarė verslo subjektai, teikiantys paslaugas (atitinkamai 36,3 proc. ir 40,6 proc.). Lietuviškos paslaugų ir transporto įmonės pagal bankrotus buvo antros (34,9 proc.), trečioje vietoje įsitaisė statybininkai, kurių dalis bendroje bankrotų statistikoje sudarė 17,3 proc. – vos ne trimis nuošimčiais mažiau nei Vakarų Europoje. Mažiausią dalį ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse pernai sudarė pramonės įmonių bankrotai.
Per šių metų pusmetį bankrutuoti pradėjo 1280 įmonės – 266-iomis daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Daugiausia bankrotai palietė prekybos įmones.

Daugiausia pradėjusių bankrutuoti įmonių veikė mažmeninės prekybos (230), statybos (173), apdirbamosios gamybos (154) ir didmeninės prekybos (145) sektoriuose, rodo „Creditinfo“ duomenys.

Tačiau lyginant bankrotų skaičių su veikiančių įmonių skaičiumi tame sektoriuje, tendencijos skiriasi.Tokiu atveju pirmoje vietoje pagal bankrotus atsiduria statybos įmonės, kurių, palyginti su veikiančiomis įmonėmis, I pusm. bankrutavo 1,2%. Toliau rikiuojasi viešbučiai bei restoranai (1,03%) ir energetikos bei komunalinių paslaugų sektorius (0,74%).

Per metus bankrotų skaičius apdirbamojoje pramonėje išaugo 69 atvejais, statybos sektoriuje – 58, o viešbučių ir restoranų versle – 21.

Didžiausia pagal pajamas bankrutuojanti bendrovė I pusm. buvo naftos produktų prekybos UAB „Bavalda“. Jos pajamos 2015 m. siekė 75,6 mln. Eur, o prieš metus – 4,2 mln. Eur.

Didžiausių bankrutuoti pradėjusių sąraše – ir gaiviųjų gėrimų gamyba bei prekyba užsiimanti UAB „BBG Baltic“. Taip pat statybos UAB „Decorus“.

Iš didžiausių 10 bankrutuoti per paskutinius 6 mėn. pradėjusių įmonių 5-ios veikia Vilniuje, kitos – Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje bei Prienų raj., o viena („Decorus“) turi padalinius 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.



Šaltinis vz.lt: http://vz.lt/vadyba/finansai-apskaita/2016/07/05/i-pusmeti-bankrotu--daugiau-nei-pernai#ixzz4Dj8lOiV5

Sunkiai besiformuojanti teismų praktika iki šiol yra nevienoda, dėl ko įstatymas yra nuolat keičiamas ir papildomas. Ilga ir sudėtinga asmens mokumo atkūrimo procedūra Lietuvoje apsunkina ir kreditorių, ir patį skolininką. Dažnu atveju, skolininkas bankroto procedūros laikotarpiu nejaučia skolų naštos palengvėjimo, kadangi dėl nevienodos praktikos skolininko turimo turto realizavimo klausimas ne retai yra išsprendžiamas abiems pusėms nenaudinga linkme.

Kodėl lietuviai bankrutuoja ne Lietuvoje, o kitose ES valstybėse?
Reiktų pastebėti, kad apsunkinta fizinių asmenų bankroto procedūra Lietuvoje sukuria neišsprendžiamus klausimus ne tik skolininkui dėl jo turimo įkeisto turto realizavimo priverstine tvarka, tačiau ir įkeisto turto turėtojui, dažniausiu atveju – bankui. Pagal taikomo įstatymo nuostatas tokio turto priverstinis pardavimas bankroto procedūros metu nėra palankus nei pačiam skolininkui, nei bankui. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus nukenčia abiejų šalių interesai. Susiklosčius tokiai situacijai dažnu atveju dėl kreditorių, kurie yra įkeisto skolininko turto turėtojais, prieštaravimų, skolininko byla net nepasiekia teismo. Atsižvelgiant į tokią situaciją lietuviai yra priversti ieškoti išeities, kaip atstatyti savo mokumą, deja, svetur, kadangi kitos Europos Sąjungos valstybės valstybių narių piliečiams siūlo daug palankesnes sąlygas išspręsti nemokumo klausimus nei Lietuvoje. Tokiomis siūlomomis galimybėmis skolininkai dažniausiai susidomi vien dėl tos aplinkybės, kad nemokumo klausimas kitose Europos Sąjungos valstybėse yra svarstomas paprasčiau, o kreditoriai informuojami tik iškėlus fizinio asmens bankroto bylą valstybės narės teisme.

Ar gali kreditorius apsaugoti įkeistą turtą, kai skolininkas bankrutuoja kitoje ES valstybėje?
Bankrutuoti vykstantys lietuviai džiaugiasi itin palankiomis sąlygomis kitose valstybėse narėse, tačiau vis dar diskutuojama, ar palanki tokia bankroto procedūra Lietuvoje esantiems kreditoriams, skolininkų įkeisto turto turėtojams? Koks įkeisto turto kreditoriui Lietuvoje likimas, kai asmuo bankrutuoja kitoje valstybėje? Daugelis kreditorių ir juos atstovaujančių teisininkų tik gūžtelėtų pečiais ir su atodūsiu atsakytų, kad tokioje situacijoje kreditoriaus laukia ilgas ir miglotas kelias. Kaip jau įprasta tokiose situacijose daugelis kreditorių, norėdami apsaugoti daiktines teises į turimą turtą, yra priversti kreiptis į kompetentingą teismą Lietuvos Respublikoje su tikslu iškelti papildomą fizinio asmens bankroto bylą prie pagrindinės fizinio asmens bankroto bylos kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai dėl tokio turto realizavimo Lietuvos Respublikoje. Tačiau net ir nagrinėjamu atveju, ar Lietuvoje esantis kreditorius, kaip pavyzdžiui, bankas, apsaugo savo daiktines teises į įkeistą turtą? Kadangi LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos yra klaidinančios ir neaiškios, daug teisininkų diskutuoja minima tema ir neprieina bendros nuomonės, kas tokį turtą turėtų realizuoti? Antstoliai? Fizinio asmens bankroto administratorius? Pats kreditorius? Taip pat kyla klausimas, kaip bus paskirstytos lėšos, gautos iš parduoto turto Lietuvoje? Ar bus proporcingai dalinama kreditoriams, esantiems skirtingose valstybėse? Ar įkaito turėtojo interesas bus tenkinamas pirma kreditorių eile? Vėlgi, susiduriame su problema, kai neturime vieningos praktikos, dėl ko kreditoriai, t. y. įkeisto turto turėtojai, negali apsaugoti savo daiktinių teisių į įkeistą turtą, kuomet Lietuvos Respublikos piliečiai bankrutuoja svetur ir maža to, yra pasmerkti ilgam bylinėjimosi procesui ir, be abejo, dideliems nuostoliams ateityje.

Suformuota nauja teismų praktika palanki kreditoriams?
Šių metų balandžio mėnesį, ko gero, lengviau atsikvėpė kreditoriai dėl užsienyje bankrutuojančių savo skolininkų, o tuo tarpu skolininkai pradėjo mąstyti apie tai, ar tikrai geriausia išeitis bankrutuoti ne Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos. Analogiškos išvados dėl pagrindinės bankroto bylos užbaigimo teisinių pasekmių daromos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Taigi, nauja teismų praktika fizinių asmenų bankroto procedūroje leidžia kreditoriams apsaugoti savo interesus nuo nesąžiningų skolininkų, o būtent apsaugoti savo daiktines teises į įkeistą turtą net tuo atveju, kai skolininkas renkasi bankroto procedūrą ne Lietuvoje. Manytina, kad tokia praktika skatins skolininkus, atsižvelgti į skolinių įsipareigojimų dydį bei pobūdį, tokiu būdu dažniau rinktis mokumo atkūrimo kelią Lietuvoje. Taip pat kreditoriams sukurtas apsauginis mechanizmas leis sušvelninti savo pozicijas fizinio asmens bankroto bylose, ypač pradinėje jų stadijoje, ir bus pradėta formuoti praktika, kai realiai patenkinami ir kreditoriaus, ir skolininko interesai, tuo pačiu atstatomas interesų balansas tarp minimų šalių.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/nuomones/g-raceviciute-fiziniu-asmenu-bankroto-proceduroje-nauji-vejai.d?id=71282310

Šių metų kovo mėnesį mūsų šalyje bankroto procedūrą pradėjo 230 įmonių. Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, kurie turėtų sumažinti bankroto administravimo išlaidas. Ar tai reiškia, kad šalyje ir toliau didės bankrutuojančių įmonių skaičius ir ką tai sako lietuviško verslo „sveikatą“?

Palankūs įstatymo pakeitimai

Nuo gegužės 1 dienos administravimo išlaidų sąmatą reikia tvirtinti, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šie dydžiai yra nustatomi, remiantis įstatyme nurodytais įmonę apibūdinančiais kriterijais: įmonės dydis, veiklos rūšis, bankroto proceso vykdymo ypatumai, bei įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius.

Pakeitimai yra susiję ir su atlygiu bankroto administratoriui. Administratoriaus atlyginimas siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklausys nuo bankroto procedūros trukmės. Sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, privalo nustatyti pirmasis kreditorių susirinkimas.

Kompanijos „Added Value“ vadovas Arvydas Vainoras sutinka, kad įstatymo pakeitimas sumažins naštą bankroto procedūras pradėjusioms įmonėms. Tačiau pagrindinis dėmesys tiek privačiame, tiek valstybiniame lygmenyse turėtų būti teikiamas ne padarinių lengvinimui, bet priežasčių, sukeliančių finansines problemas, eliminavimui. „Bankrotas verslo neištinka staiga, tai ilgas procesas, kurio ženklus, nuosekliai stebint ir analizuojant finansinius įmonės rodiklius, galima pastebėti ir suvaldyti iš anksto“.

Išvengti bankroto įmanoma?

Kovo mėnesį bankroto procedūra pradėta 230 įmonių. Creditinfo duomenimis, 10 didžiausių įmonių beveik metus ir daugiau siuntė signalus rinkai apie prastėjančią savo būklę. Pavyzdžiui, didžiausias kovo mėnesį bankrotą pradėjęs verslas – statybos ir remonto įmonė „Algraižė“ dar praėjusių metų viduryje pasižymėjo dažnais vėlavimais atsiskaityti už įrankių nuomą, lizingo įmokas, elektros sąskaitas ir kitas paslaugas.

A.Vainoro teigimu, pagrindinė klaida ta, kad finansinės problemos pastebimos per vėlai. Finansinei įmonės kontrolei nepakanka tik metinių ataskaitų stebėjimo. „Šiuo metu apskaitos ir audito specialistai turi automatizuotus įrankius, leidžiančius pateikti ir lyginti įmonės finansinius rodiklius. Tai reiškia mažiau įmonės vadovo darbo ir daugiau kontrolės, laiką ir dėmesį skiriant atitinkamų rodiklių analizei“. Klausimas, kurį, anot „Added Value“ vadovo reikėtų kelti, ar verslai Lietuvoje nori ir geba tuo pasinaudoti.

Neišnaudojamos šiuolaikinės technologijos

„Microsoft“ užsakytas ir „Spinter tyrimų“ Lietuvoje vasario mėnesį įgyvendintas reprezentatyvus smulkaus ir vidutinio verslo darbuotojų tyrimas atskleidė, kad būtent skaitmeninių technologijų taikymas yra vienas didžiausių iššūkių verslui Lietuvoje.

„Microsoft“ atstovų teigimu, „tie, kurie analizuoja ir naudoja duomenis savo veikloje, savo ateitį vertina pozityviau. <...> Sėkmingi smulkieji ir vidutiniai verslai pasitelkia įrankius, kurie surinktus duomenis paverčia įžvalgomis, padedančiomis matyti tendencijas bei paskatinti plėtrą“. Verslo funkcijų ir informacijos perkėlimą į skaitmeninę erdvę ir prieigą prie jų realiuoju laiku Lietuvos darbuotojai įvardino kaip vieną rimčiausių šių metų iššūkių.

Beveik 40 proc. „Microsoft“ tyrimo Lietuvoje respondentų nurodė, jog jų bendrovėse technologijos neatlieka arba nežino kokį vaidmenį atlieka, užtikrinant lankstesnes darbo sąlygas.

„Technologijos finansinės verslo apskaitos ir audito procesuose sumažina laiko sąnaudas, eliminuoja žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia nuolat analizuoti finansinius rodiklius, pasiekiant juos iš bet kurios vietos duomenų debesyje“. Todėl verslui, pasak „Added Value“ vadovo, turėtų rūpėti ne tik bankroto administravimo išlaidų sumažinimas, bet ir aukštųjų technologijų teikiamos galimybės apdairiau kontroliuoti finansinius įmonės rodiklius ir šiuo būdu užkirsti kelią blogiausiems scenarijams.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: VIKTORIJA RIMAITĖ, TEKSTREMISTAI.
Šaltinis: http://sc.bns.lt/view/item.php?id=204123

Skaičiuojant vienetais, daugiausia balandį pradėjusių bankrutuoti įmonių veikė mažmeninės prekybos (38), apdirbamosios gamybos (32) ir paslaugų (34) sektoriuose.

Lyginant balandį bankrutuoti pradėjusių įmonių skaičių su įmonių skaičiumi tame sektoriuje, išsiskiria maitinimo įstaigos (22% bankrotų) bei statybos įmonės (15%), rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atliekama Registrų centro duomenų analizė.

„Augantis vidaus vartojimas maitinimo įstaigoms kuria palankias sąlygas veiklai. Dalis vartotojų gali sau leisti dažniau valgyti ne namie ir išleisti didesnes sumas. Tačiau plačiau atverta piniginė restoranams kelia ir iššūkių, nes kartu kyla kartelė ruošiamo maisto kokybei. Konkurencijos neatlaikiusioms įstaigoms tenka užsidaryti ir galbūt bandyti kitus verslo modelius. Kalbant apie regionus, čia tendencijos kavinėms ir restoranams nepalankios - gyventojų skaičius mažėja, o jų atlyginimai ženkliai skiriasi nuo gaunamų didmiesčiuose”, – komentuoja Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Tarp 22 bankrutuoti balandį pradėjusių maitinimo įstaigų 9 veikė Vilniuje, po tris – Klaipėdoje ir Kaune, o likusios kituose šalies miestuose ir regionuose. Paskutinį kartą bankrotų skaičius maitinimo sektoriuje viršijo 20 praėjusių metų sausį. Pavyzdžiui, šiemet kovą bankrutuoti pradėjo tik 10 maitintojų, pernai balandį – 5.



Šaltinis: http://vz.lt/sektoriai/paslaugos/2016/05/04/balandi--restoranu-bankrotu-suolis#ixzz48KQ1I6j3

Per vasario mėnesį bankrutuojančiomis tapo 139 įmonės, arba 16 proc. mažiau nei pastarųjų metų vidurkis, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

„Praktiškai visuose sektoriuose dauguma veikiančių įmonių yra geros. Jų finansai tvarūs, augimas racionalus, pagarba verslo partneriams atsispindi kredito istorijoje. Tokių įmonių bankrotai išimtiniai atvejai. Rinkoje veikia ir kita dalis verslo, kuri dėl vadybinių, ekonominių ar kitų sunkumų yra prastesnės finansinės būklės. Stringa tokių įmonių atsiskaitymai su finansų įmonėmis, elektros ar kitais tiekėjais, darbo vietas palieka darbuotojai. Visa tai įmonės siunčiami signalai, kurie, jei laiku pastebimi, padeda išvengti nuostolių dėl verslo partnerio veiklos sustabdymo“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Vilniaus nealkoholinių gėrimų didmenininkė „BBG Baltic“ tapo didžiausia vasario mėnesį pradėjusia bankrutuoti įmone. Įmonės naujausios Registrų centrui pateiktos pajamos 2014 m. sumažėjo, o veikla tapo nuostolinga.

„Analizuojant ilgesnį laikotarpį, pastebima, kad visas verslas buvo finansuotas skolintomis lėšomis, o pelningumas dažnu atveju buvo labai žemas arba neigiamas, tai lėmė įtemptą įmonės likvidumo būklę. 2014 m. stipriai kritus pardavimų pajamoms įmonė susidūrė su apyvartinio kapitalo suvaldymo įgūdžių stoka – atsargų realizavimo ir jų kokybės problemomis“, – komentuoja R. Maskeliūnienė.

Antras didžiausias bankrotas praėjusį mėnesį – staklių didmeninės prekybos bendrovė „L & M Vilnius“. Įmonės pajamos per dvejus metus padidėjo 2,5 karto, tačiau įmonė 2014 m. patyrė 1,8 mln. Eur grynojo nuostolio.

„Sparčiai augti ir pardavimus paversti pelnu yra skirtingi dalykai. Nemaža dalis verslo susikoncentruoja ne tiek į pelno maksimizavimą, kas yra vienas iš pagrindinių verslo tikslų, o į klientų rato didinimą, neatsižvelgiant į jų kreditingumą“, – sako R. Maskeliūnienė.

Gegužę bankrutuojančios statusą įgijo ir staklių gamybos bendrovė „Techno Wood“. Įmonės pajamos kelerius metus augo, o veikla buvo pelninga. Tačiau įmonė dažnai vėluodavo atsiskaityti už elektros paslaugas. Bankrutuojanti įmonė liko skolinga dvejoms lizingo bendrovėms ir, „Sodrai“.

 

Šaltinis: http://verslas.lrytas.lt/sekmes-istorijos/nauju-bankrotu-kreive-vasari-leidosi-zemyn.htm

Prekių ir paslaugų kainos kitais metais augs, o dėl to kaltinti reikėtų nuo ateinančių metų didėsiantį minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Taip gyventojus įspėja šalies smulkūs ir vidutiniai verslininkai, užsimindami ir apie artėjančią naujų bankrotų bangą. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas ramina, kad didesnis MMA platesnio piniginių atvėrimo tikrai nereikš.

Didinamas nuosekliai?

Nuo 2016 m. MMA Lietuvoje išaugs 25 Eur, iki 350 Eur. Be to, nuo dabartinių 166 iki 200 Eur šoktelės ir mėnesinis neapmokestinamų pajamų dydis (NPD).

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas 15min teigė, kad MMA didinimo pasekmes labiausiai pajus tos bendrovės, kurios savo darbuotojams moka minimalius atlyginimus. Kuo įmonėje daugiau minimalią algą gaunančių darbuotojų, tuo finansinė našta jai bus ženklesnė.

„Visgi reikia pastebėti ir tai, kad MMA didinamas gan nuosaikiai, išvengiant drastiško šuolio“, – pažymėjo L.Vilimas.

Tačiau tokiai nuomonei visiškai nepritaria Lietuvos smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys Artūras Mackevičius tikino, kad nedidelėms įmonėms didinamas MMA taps sunkia, o kartais ir nepakeliama, finansine našta.

Piktinasi per sparčiu MMA augimu

Anot A.Mackevičiaus, ypač smarkiai nukraujuos mažmeninės prekybos, automobilių remonto, nedidelės gamybos įmonės, kurios veikia ekonomiškai silpnesniuose šalies rajonuose, kuriuose vidutinės gyventojų pajamos ir taip yra gerokai mažesnės negu didmiesčiuose.

Smulkių ir vidutinių verslininkų atstovas piktinosi, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas šalyje auga gerokai sparčiau už MMA.

„Per vienerius metus, nuo 2014 m III ketvirčio iki 2015 m III ketvirčio vidutinis atlyginimas mūsų šalyje padidėjo nuo 714,5 Eur iki 735,1 Eur, t.y. 3 proc., o MMA buvo padidinta nuo 289,62 Eur iki 325 Eur, t.y. 12,2 proc.“, – vardijo A.Mackevičius ir pridūrė, kad jeigu nuo ateinančių metų liepos MMA būtų kilstelėtas iki 380 Eur, tai reikštų net 26,7 proc. metinį augimą.

„2015 m. birželį MMA buvo 300 Eur”, – priminė verslininkų atstovas.

Konkurencija kainoms augti neleis

A.Mickevičius piešia niūrų paveikslą. Smulkusis verslininkas, kuriam priklauso UAB „Talismanas Tau“, prognozuoja bankrotų bangą ir dar aukštesnes prekių ir paslaugų kainas.

„Dalis sunkiai besiverčiančių įmonių šiemet neturės kitos išeities, kaip tik pakelti prekių ar paslaugų kainas, kad kompensuotų patirtas išlaidas algoms, atostoginiams ir dideliems mokesčiams nuo jų“, – aiškino verslininkas.

L.Vilimas, savo ruožtu, siūlo nepamiršti, kad 2016 m. konkurencija tarp prekybininkų bus dar intensyvesnė, nes į rinką ateis nauji žaidėjai – prekybos gigantas „Lidl“, o prekybos sektoriaus senbuviai taip pat numato plėtrą. Tokia situacija gali nusverti kainų svarstykles pirkėjų naudai.

„Būtent konkurencija ir bus vienas pagrindinių veiksnių, darysiančių įtaką kainų dinamikai. Pirkėjams tikrai nėra pagrindo nerimauti, kad MMA didėjimas  pakels ir kasdieninio vartojimo prekių kainas“, – ramino L.Vilimas.

Priekaištavo ir dėl NPD

UAB „Talismanas Tau“ direktorius sakė, kad NPD pakėlimas įmonių išlaidoms įtakos neturės, nes darbo vietos kaina vien dėl jo didinimo neišauga. Vis dėlto, A.Mickevičius aiškino, kad NPD reikėjo padidinti dar šių metų liepos 1 d. , o šio dydžio augimas turėtų būti proporcingas keliamam MMA.

„Valstybė ir vėl pusmetį pasisėmė daugiau mokesčių iš visų mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių darbuotojų“, – piktinosi smulkusis verslininkas.

Plačiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/didesiantis-minimalus-atlyginimas-atnes-bankrotus-ir-kainu-augima-662-561371

 

 

 

Per devynis šių metų mėnesius labiausiai nesėkmės persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Visagine bei Vilniuje. Mažiausiai verslų, patyrusių bankrotus, areštus ar praradusių visus darbuotojus buvo Druskininkų, Rokiškio bei Kaišiadorių savivaldybėse.

Tokius duomenis pranešime spaudai skelbia įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai. „Dangus virš Lietuvos ekonomikos pastaruoju metu niaukiasi, optimistines prognozes keičia sunkmečio pranašystės, - pranešime sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir nors įmonėms visuomet rekomenduojame atidžiai sekti savo verslo partnerių būklę, dabar tai tampa itin aktualu. Baigiantis trečiam 2015-ųjų ketvirčiui, pabandėme išanalizuoti, kaip su kylančiais iššūkiais tvarkosi vieno ar kito Lietuvos rajono verslo subjektai. Be abejo, bendras rajono verslo atsparumas ekonomikos negandoms, priklauso ne tik nuo įmonių vadovybės ir personalo pastangų, kompanijų dydžio, rinkoje užimamų pozicijų, bet ir nuo savivaldybės politikos ir nuo to, kokią veiklą vykdančios įmonės vyrauja rajone.“

Reitinguodami Lietuvos savivaldybes pagal verslo nesėkmes specialistai skaičiavo bankrotus, areštus patyrusių, be personalo likusių, t.y. faktiškai neveikiančių įmonių santykį šimtui vienoje ar kitoje savivaldybėje veikiančių įmonių.

„Nes, imdami absoliučius skaičius, daugiausiai su problemomis susidūrusių kompanijų priskaičiuotume didmiesčiuose, kur įmonių ir šiaip yra daugiausia. Be to, kiekvienai verslo nesėkmių rūšiai suteikėme skirtingą svorį, priklausomai nuo nesėkmės įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Rimčiausiai buvo vertinamas bankrotas, toliau įmonės ištuštėjimas ir turto areštai, - metodiką aiškina „Creditreform Lietuva“ analitikė.

Pasak pranešimo, vertinant verslo nesėkmių gausą šimtui rajono įmonių, labiausiai verslo negandos nedavė ramiai gyventi Klaipėdos (1 vieta reitinge), Visagino (2) ir Vilniaus (3) miestų įmonėms. Įkandin „lyderių“ rikiavosi Šiaulių (4), Radviliškio (5), Širvintų (6) ir Vilniaus rajonų (7) savivaldybės. Mažiausiai nesėkmes patyrusių įmonių šimtui veikiančių verslų per devynis šių metų mėnesius suskaičiuota Druskininkuose (60 vieta), Rokiškio (59) ir Kaišiadorių (58) rajonuose. Kiti didmiesčiai užėmė atitinkamai: Kaunas – 10, Šiauliai – 20, Panevėžys – 16 vietas.

Imant tik bankrutuojančių verslų statistiką, per šių metų sausį-rugsėjį net dvi iš šimto kompanijų bankrutavo penkiose Lietuvos savivaldybėse. Prasčiausi reikalai pagal besibaigiančių įmonių gausą klostėsi Širvintų rajone (2,6 bankroto šimtui verslų). Toliau rikiavosi Kalvarijos (2,59), Kazlų Rūdos (2,3) ir Klaipėdos miesto (2,2) savivaldybės. Nė viena įmonė nebankrutavo septyniose Lietuvos rajonuose. Mažiausia bankrutuojančių įmonių koncentracija per devynis mėnesius tarp didžiųjų miestų fiksuota Kaune. Čia šimtui veikiančių kompanijų įregistruotos 1,2 bankrutuojančios kompanijos.

Turto areštais turtingiausios buvo įmonės, reziduojančios Neringoje (14 areštų šimtui įmonių), Klaipėdos mieste ir rajone (po 13) bei Vilniaus rajone (11,8). Mažiausiai turto valdymo apribojimų registruota Birštono (1 areštas šimtui įmonių) ir Šilalės (2,6) savivaldybėse.

Tarp didmiesčių optimistiškiausia areštų statistika gali pasigirti Panevėžio verslas (6,8 arešto šimtui įmonių).

Kompanijų tuštėjimo metas per 2015-ųjų devynis mėnesius buvo aktyviausias Akmenės rajone (9,3 be personalo likusios įmonės šimtui čia veikiančių verslų), Rietavo (7,8) ir Alytaus (7,5) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių įmonės labiausiai tuštėjo Kaune ir Vilniuje (po 5,6). Mažiausią be darbuotojų likusių kompanijų koncentraciją per šių metų devynis mėnesius fiksavome Šakių (0,8 tuščių įmonių šimtui), Raseinių (1,7), Elektrėnų (2,1) rajonuose. Iš didžiųjų miestų mažiausia darbuotojus „praganiusių“ kompanijų koncentracija galėjo pasigirti Šiauliai (3,8) ir Panevėžys (3,9).

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kur-lietuvoje-siemet-labiausiai-nesiseke-verslui.d?id=69153798