Civilinė byla Nr. e2-396-553/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00282-2019-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4  

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 20  d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmetas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilmetas“ iškelta bankroto byla,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Vilmetas“ iškėlimo pagrįstumo.

2.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Vilmetas“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų valstybės biudžetui, įsiskolinimo suma didėja,  skola 2019 m. spalio 31 d. sudarė 26 106,38 Eur.

3.       Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti. Nurodė, kad vykdo ūkinę veiklą, gauna pajamų, tačiau trūksta lėšų įvykdyti įsipareigojimus pareiškėjai. Paaiškino, kad mažina savo darbuotojų skaičių, siekdama sumažinti mokesčių valstybei naštą. Atsakovė nurodė, kad jos turimo turto balansinės vertės ir įsipareigojimų skirtumas – 55 202 Eur. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 3 d. sudarė ilgalaikę paslaugų sutartį su UAB „Aurometa“, kad pastaroji 2019 m. lapkričio 2 d. įsipareigojo iš atsakovės kas mėnesį užsisakyti paslaugų ne mažiau kaip už 10 000 Eur, todėl mano, kad bendrovei pavyks grąžinti skolas ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Vilmetas“ bankroto bylą.  

5.       Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, nustatė, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė turėjo 118 043 Eur vertės turto, kurio 42 376 Eur sudarė trumpalaikis turtas, 75 514 Eur – ilgalaikis turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 133 696 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 111 028 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. atsakovė patyrė 103 549 Eur nuostolių, kad bendrovės debitorių reikalavimų suma – 3 347 Eur.

6.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Telšių aplinkybės teismo Mažeikių rūmuose atsakovės atžvilgiu priimtas teismo įsakymas dėl 15 102,78 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą ir 185 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (civilinės bylos Nr. eL2-6105-636/2019). Iš viešai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų teismas nustatė, kad atsakovės įsipareigojimai VSDFV biudžetui sudaro 12 156,40 Eur.

7.       Vadovaudamasis nustatytais duomenimis teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovės finansinė padėtis pagerėtų, ji galėtų vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, nes laiku nevykdo savo įsipareigojimų, vėluoja mokėti privalomus mokesčius, o bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Vilmetas“ keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Bendrovės turto balansinės vertės ir visų įsipareigojimų skirtumas yra 7 015 Eur. Kadangi atsakovės nuosavą kapitalą sudaro teigiama suma, tai reiškia, kad turimo jos turto pakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti.

8.2.                      Atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad bendrovės pradelstas įsipareigojimas pareiškėjai visiškai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl, akivaizdu, kad bendrovė yra moki bei gali realiai ir visa apimtimi atsiskaityti su pareiškėja ir kitais kreditoriais.

8.3.                      Priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai nevertino ir netyrė kitų atsakovės pateiktų įrodymų. Teismas nekreipė dėmesio, kad atsakovė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Aurometa“, kuri yra įsipareigojusi kas mėnesį iš atsakovės įsigyti paslaugų už ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės pajamos kurį laiką nemažės ir ji turės lėšų, iš kurių įvykdys pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.

8.4.                      Teismas be pagrindo neįvertino, kad atsakovė dėjo ir deda visas pastangas atsiskaityti su pareiškėja. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos naudai atlikti pavedimai 3 464,69 Eur sumai.

8.5.                      Teismas neįvertino ir to, kad atsakovė 2015 m. liepos 31 d. sutartimi buvo pasiskolinusi 340 000 Eur sumą, šiai dienai paskolos likutis – 59 323 Eur.

8.6.                      Dėl atsakovės atžvilgiu priimto teismo įsakymo pažymėjo, kad atsakovė derasi su kreditoriumi dėl taikaus ginčo išsprendimo ir  skundžiamoje nutartyje nurodytą civilinę bylą ruošiamasi nutraukti.

8.7.                      Kartu su skundu pateikti nauji įrodymai taip pat patvirtina atsakovės pastangas stabilizuoti finansinę padėtį: 2019 m. gruodžio 16 d. pakartotinis prašymas pareiškėjai išnagrinėti prašymą atidėti arba išdėstyti dalimis mokestinę nepriemoką (pastaroji jokio sprendimo iki šiol nėra priėmusi); 2019 m. gruodžio 17 d. prašymas pareiškėjai sutikti dėl 4 000 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo (patenkinus šį prašymą atsakovės skola valstybės biudžetui sumažėtų 4 000 Eur).

8.8.                      Atsakovės vertinimu, pareiškėja tyčia vengia skubos tvarka pateikti atsakymus į pirmiau nurodytus prašymus bei tokiu būdu siekia visiškai apsunkinti bendrovės padėtį.

8.9.                      Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad visais atvejais dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiama ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirminiame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. 

9.       Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų įsiskolinimo pareiškėjai aplinkybes, patvirtintų jos mokumą.

9.2.                      2020 m. sausio 16 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui padidėjo iki 31 147,31 Eur.

9.3.                      Nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama, kad atsakovė pajėgi įvykdyti įsipareigojimus pareiškėjai, nes jos pradelstos skolos nemažėja. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes dėl bendrovės veiklos pelningumo, ypač vertinant tai, kad bendrovė neturi likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

9.4.                      Pareiškėjos 2020 m. sausio 14 d. sprendimu buvo atsisakyta atsakovei išdėstyti mokestinę nepriemoką.

9.5.                      Atsakovė turi ir kitų įsiskolinimų valstybės (savivaldybių) biudžetui – VSDFV duomenimis, atsakovė 2020 m. sausio 14 d. VSDF biudžetui buvo skolinga 13 718,38 Eur.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – prašymus, pateiktus VMI 2019 m. gruodžio 16-17 d., dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, dėl sutikimo perduoti dalį mokestinės nepriemokos. Nurodo, kad pateikti nauji duomenys patvirtina bendrovės pastangas stabilizuoti finansinę padėtį.

12.       Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. lapkričio 28 d. raštą dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir 2020 m. sausio 14 d. sprendimą bei išvadą, kuriais atisakyta išdėstyti atsakovei mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nors atsakovė nesuformulavo atskiro prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl CPK 314 straipsnio taikymo pagrindo.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant juridinio asmens nemokumo klausimą reikalinga visapusiškai įvertinti realią jo finansinę būklę, kad šalių pateikti duomenys apibūdina atsakovės finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytus dokumentus prijungia prie bylos ir vertins kartu su kitais bylos duomenimis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15.       Prieš pasisakydamas dėl skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ neteko galios ir šiuo metu įmonių bankroto teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo procesinio sprendimo, priimto pagal ĮBĮ, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl JANĮ nuostatos, nagrinėjamu atveju netaikytinos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

16.       Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

17.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės  (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018, kt.).

18.       Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė pirmiausiai grindžia teigiamu bendrovės balansinės vertės turto ir visų įsipareigojimų skirtumu bei tuo, kad pradelstas įsipareigojimas pareiškėjai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys nesudaro pagrindo apeliantę pripažinti mokia bendrove.

19.       Pirma, kaip jau buvo minėta, sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, vertinant jos turto ir įsipareigojimų santykį, teisinę reikšmę turi reali į balansą įtraukto turto vertė ir pradelstos bendrovės skolos. Taigi, aplinkybė, kad apeliantės balansinio turto ir visų įsipareigojimų skirtumas yra teigiama 7 015 Eur suma, nėra rodiklis, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl bendrovės finansinės padėties.

20.       Antra, apeliantės mokumo neįrodo ir tai, kad pradelstas įsipareigojimas pareiškėjai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį teisiškai aktualus visų pradelstų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams ir pusės jos į balansą įrašyto turto vertės santykis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai – 111 028 Eur, tuo tarpu balanse apskaityto turto vertė – 118 043 Eur. Taigi nurodytų finansinių rodiklių santykis atitinka nustatytąjį ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Be to, apeliantės nemokumą patvirtina ir kiti jos finansinę padėtį apibūdinantys duomenys. Bendrovė pastaruosius du metus veikia nuostolingai – 2018 m. patyrė 76 310 Eur nuostolių (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys), 2019 m. – 103 549 Eur nuostolių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantės kreditorius MB „Verslo idėja“ prieš ją inicijavo teisminį procesą dėl nevykdomo skolinio įsipareigojimo (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. eL2-6105-636/2019). Nors apeliantė teigia, kad nurodytoje byloje sieks susitarti su kreditore, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad paminėtoje byloje priimto teismo įsakymo dėl 15 102,78 Eur skolos ir kitų susijusių sumų priteisimo iš apeliantės pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliantės įsipareigojimai valstybės ir VSDF biudžetams toliau didėja: skola valstybės biudžetui 2020 m. sausio 16 d. išaugo iki 31 147,31 Eur, skola VSDF biudžetui 2020 m. vasario 14 d. išaugo iki 15 049,86 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu atmestinas skundo argumentas, kad apeliantė deda visas pastangas atsiskaityti su paminėtais kreditoriais. Apeliantės kartu su skundu pateikti nauji įrodymai – prašymai VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, pastangų atsiskaityti nepatvirtina, nes iš pareiškėjos kartu su atsiliepimu pateiktų naujų įrodymų matyti, kad paminėti apeliantės prašymai nebuvo patenkinti.

21.       Atsižvelgiant į byloje esančius ir papildomai nustatytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada dėl UAB „Vilmetas“ nemokumo.

22.       Kitokio apeliantės finansinės padėties įvertinimo nelemia ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Aurometa“, kad pastaroji yra pasirengusi perimti 4 000 Eur apeliantės skolos dalį valstybės biudžetui. Byloje nėra duomenų, kad VMI būtų sutikusi dėl dalies apeliantės skolos valstybės biudžetui perėmimo (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, apeliantės ir nurodytos bendrovės vadovai yra tas pats asmuo – R. A.. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejotinu vertinti UAB „Aurometa“ įsipareigojimą apeliantei kas mėnesį įsigyti iš pastarosios paslaugų už ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas 2019 m. spalio pabaigoje, o nurodytą įsipareigojimą UAB „Aurometa“ prisiėmė 2019 m. lapkričio 2 d. dieną, bei tai, kad abi bendroves valdo tas pats asmuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog šalių 2019 m. lapkričio 2 d. susitarimas buvo sudarytas dėl akių, siekiant parodyti, kad bendrovė esą kas mėnesį gaus 10 000 Eur pajamas (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau kad nuo paminėto susitarimo sudarymo praėjo jau keli mėnesiai, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šio susitarimo pagrindu apeliantė kas mėnesį gavo nurodytą lėšų sumą (CPK 178 straipsnis).

23.       Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, tai darydamas ne mechaniškai, bet atkreipdamas dėmesį į esminius jam nagrinėti pateiktus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos iškėlimo klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ normas ir pagrįstai patenkino pareiškimą dėl atsakovės UAB „Vilmetas“ bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

            

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                             Aldona Tilindienė