Civilinė byla Nr. eB2-5484-467/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02105-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.4.

(s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka, nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „KM service“, trečiasis asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,

n u s t a t ė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „KM service“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 3 426,39 EUR mokesčių, iš kurių – 3 267,19 EUR VSD įmokų ir 159,20 EUR delspinigių.

Atsakovas UAB „KM service“ su pareiškimu nesutiko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtent tokia proceso forma nagrinėjant bylą įmonės vadovas galėtų teikti parodymus ir paaiškinimus, o įmonės (ne)mokumo klausimas būtų tinkamai įvertintas. Nurodo, kad skola ieškovui ne tik didėjo, bet ir mažėjo. Ieškovas klaidingai nurodo, kad buvo atliktas tik vienas mokėjimas 2016-03-23, kadangi 2017-01-25 buvo įmokėta 500 EUR suma skolai padengti. Atsakovo įmonė vykdo iš anksto apmokėtus darbus, moka skolas, o pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Be to, artėjant šventiniam laikotarpiui, planuojama didelė įmonės apyvarta, tad įmonė galės tęsti veiklą ir sumokėti visą skolą VSDFV. Atsakovas pateikė balansą ir pelno – nuostolių ataskaitą už 2016 metus.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Atsakovui UAB „KM service“ keltina bankroto byla.

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Nei Įmonių bankroto įstatymas, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį teismas gali (bet neprivalo) atitinkamus asmenis (pavyzdžiui, įmonės kreditorius, vadovus ir kt.) kviesti į teismą ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus spręsti klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija, kurioje teismas sprendžia, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas įmonę pripažinti nemokia ir jai iškelti bankroto bylą, įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad teismas galėtų įvertinti atsakovo įmonės (ne)mokumą. Be to, atsakovo prašymu bylos nagrinėjimas kartą buvo atidėtas, kad atsakovas galėtų tinkamai paruošti dokumentus ir pateikti atsiliepimą. Teismo vertinimu, atsakovo žodiniai paaiškinimai šiuo atveju nėra būtini, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas konstatuoja, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, kad būtų tinkamai atskleistas įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašytos turto vertės santykis (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties.

Atsakovas – UAB „KM service“ vadovas su ieškiniu (pareiškimu) dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka, nurodo, kad įmonė yra veikianti, vykdo užsakymus, turi turto, o jos turimi įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Savo teiginiams pagrįsti pateikė balansą ir pelno – nuostolių ataskaitą už 2016 metus.

Teismas, visų pirma, dėmesį atkreipia į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovo UAB „KM service“ vadovą pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymu teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atidėtas, pratęstas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminas. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą, o atsakovo vadovas – jau minėtus dokumentus. Šios nutartys yra neįvykdytos, dokumentai nepateikti.

Atsakovas pateikė balansą ir pelno – nuostolių ataskaitą už 2016 metus, nors buvo, be kita ko, įpareigotas pateikti ir einamųjų metų balansą, t.y. tarpinius finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš pateiktų atsakovo dokumentų matyti, kad įmonė turi turto už 19 850 EUR, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 8 950 EUR, per vienerius metus gautinos sumos – 5 759 EUR, trumpalaikis turtas 91 EUR sumai, 5 050 EUR pinigų ir jų ekvivalentų. Visgi atsakovas neįrodė, kad jis realiai tą turtą turi. Ypatingai abejonių kelia tai, kad atsakovas per vienerius metus planuoja iš debitorių gauti 5 759 EUR, tačiau nepateikia detalizacijos, debitorių sąrašo ir teismas negali įvertinti, ar planuojamos gauti sumos yra realios. Nors atsakovas nurodo, kad turi 5 050 EUR pinigų ir pinigų ekvivalentų, tačiau šių duomenų taip pat nepagrindžia (CPK 178 str.). Balansas kaip priemonė įmonės mokumui įrodyti turi būti vertintina kartu su kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju balanso duomenys vertintini kritiškai taip pat ir dėl to, kad balansas pasirašytas tik įmonės direktoriaus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas, taip pat įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 07 01 iki 2017 01 01). Taigi šis įrodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas su trūkumais (CPK 202 straipsnis).

Vis dėl to, net ir laikant, kad atsakovas valdo minėtą turtą ir turtas yra realus, atsakovo turimi įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Iš turto areštų aktų registro 2017-11-28 išrašo matyti, kad 2015-09-07 įregistruotas turto areštas 2 210,38 EUR sumai UAB „Verslo bitė“ naudai; 2017-10-02 įregistruotas turto areštas 9 778,69 EUR sumai UAB „Legal Balance“ naudai. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovo skola ieškovui 2017-11-28 duomenimis buvo 3 480,22 EUR, o skola VMI – 6 586,99 EUR. Taigi teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovas turi bendrą 22 056,28 EUR skolą, kurios mokėjimo terminai suėję, o atsakovas nurodo, jog turi turto už 19 850 EUR, taigi jo turimi įsipareigojimai viršija turtą, kurį, atsakovo teigimu, turi įmonė.

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog atsakovas UAB „KM service“ įregistruotas 2008-07-11, įmonės vadovas – Dalius Repčys, paskirtas nuo 2009-10-14, registruotas nuo 2010-04-02. Pagrindinės įmonės veiklos rūšys – visa įstatymų nedraudžiama ūkinė – komercinė veikla.

Nekilnojamojo turto registre UAB „KM service“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad juridinio asmens UAB „KM service“ vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš viešai prieinamų rekvizitai.lt ir sodra.lt duomenų matyti, kad įmonėje nuo 2017-09-15 nėra valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų, t.y. darbuotojų.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „KM service“ yra nemoki, neatsiskaito su turimais kreditoriais, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) šiuo metu galimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.) ir priešingų duomenų teismui nėra pateikta. Tokiu atveju teisinės prielaidos įmonei iškelti bankroto bylą, skiriant bankroto administratorių, egzistuoja (Įmonių bankroto įstatymo 9 str.7 d., 10 str. 4 d. 1 p.).

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalį bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinktas bankroto administratorius Darius Jasaitis, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 4 d.).

Iškėlus bankroto bylą, nustatytinas terminas UAB „KM service“ valdymo organams prievolei įvykdyti - perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, o įmonės kreditoriams - finansiniams reikalavimams pareikšti.

Administratorius įpareigotinas atlikti veiksmus, nustatytus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 6 d.).

Keliant bankroto bylą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visą UAB „KM service“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 10 straipsniais,

n u t a r i a :

                            atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Iškelti bankroto bylą UAB „KM service“ (juridinio asmens kodas 301791969, buveinės adresas: Panerių g. 39, Vilnius).

Įmonės bankroto administratoriumi paskirti Darių Jasaitį (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA194).

Areštuoti visą UAB „KM service“ (juridinio asmens kodas 301791969, buveinės adresas: Panerių g. 39, Vilnius), kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas iki šios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti terminą, per kurį UAB „KM service“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo - 45 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pavesti paskirtam bankroto administratoriui:

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti UAB „KM service“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Nutartis dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                  Alma Urbanavičienė