Civilinė byla Nr. e2-85-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01029-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1; 3.3.1.17                        (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 21 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3748-794/2020, priimtos pagal pareiškėjos G. D. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MOTOSTILIUS“ kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankrotą ne teismo tvarka panaikinimo, tretieji asmenys L. D., uždaroji akcinė bendrovė „Amber“, nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       2020 m. birželio 17 d. vykusiame bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „MOTOSTILIUS“ kreditorių susirinkime nutarta pradėti vykdyti BUAB „MOTOSTILIUS“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskiriant uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Skolvalda“.

2.       Pareiškėja G. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „MOTOSTILIUS“ 2020 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta bendrovę paskelbti bankrutuojančia, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, panaikinti visus kitus kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti pradėjus BUAB „MOTOSTILIUS“ bankroto procesą ne teismo tvarka.

3.       Nurodė, kad skundžiami nutarimai priimti esant procedūriniams tokio proceso pradėjimo pažeidimams, t. y. apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nepranešus raštu visiems kreditoriams – pareiškėjai, kuri yra ne tik įmonės kreditorė, bet ir akcininkė, taip pat pradėjus bankroto procesą mokiai įmonei, nes įmonė valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą – patalpą, kuris yra likvidus ir generuoja pajamas. Įmonei bankrotas ne teismo tvarka negalėjo būti keliamas dar ir dėl to, kad yra kilę nesutarimų tarp įmonės savininkų ir kreditorių; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-81-897/2020 dėl pareiškėjos ir L. D. santuokos nutraukimo, kurioje reiškiami reikalavimai dėl BUAB „MOTOSTILIUS“ akcijų nuosavybės, sutuoktinų investuotų lėšų į įmonę. 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl 2020 m. birželio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad teismuose nėra iškelta bylų, kuriose juridiniam asmeniui būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, bei, kad nėra užvesta vykdomųjų bylų dėl BUAB „MOTOSTILIUS“; taip pat, jog nėra duomenų, kad yra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad BUAB „MOTOSTILIUS“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) balsavo „už“ neteisminį bankrotą.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-81-897/2020 (proceso Nr. 2-68-0101-2016-2) ginčas vyksta tarp sutuoktinių, todėl situacija, kai yra kilę tarpusavio nesutarimai tarp įmonės akcininko ir jo sutuoktinės, nepatenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnyje numatytų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, sąrašą. Sprendė, kad vykstantys teisminiai ginčai tarp UAB „MOTOSTILIUS“ vienintelio akcininko ir jo sutuoktinės niekaip neįtakos įmonės finansinių įsiskolinimų dydžio, todėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu nesant turtinio pobūdžio teisminių ginčų, ir nesant duomenų apie iš įmonės turto vykdomus išieškojimus ar mokestinius tyrimus bei patikrinimus, nebuvo priežasčių nepritarti ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo buvo nuspręsta vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.

7.       Teismas nesutiko, kad pareiškėja yra įmonės akcininkė ir sprendė, kad nors įmonė įsteigta suinteresuotiems asmenis esant santuokoje, tačiau įrodymų, jog abu sutuoktiniai dalyvavo įmonės veikloje, nepateikiama. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju jei pareiškėja būtų laikoma įmonės akcininke, remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, akcininkas neprivalo būti informuotas apie planuojamą įmonės bankrotą ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-823/2020 34 punktas; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

8.       Teismas sprendė, kad pareiškėja, teigdama esanti įmonės kreditorė, šių aplinkybių nepagrindė, todėl darė išvadą, jog kreditorių susirinkimo dieną pareiškėja nebuvo atsakovės kreditore ir atsakovė neturėjo pareigos jos informuoti apie kreditorių susirinkimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad įmonės savininkai nesutaria dėl turtinio indėlio į bendrą turtą, savaime nesudaro pagrindo įmonės akcininko sutuoktinės laikyti įmonės kreditore.

9.       Teismas, įvertinęs įmonės mokumą, sprendė, kad jos finansinės problemos buvo sisteminės bei ilgalaikės. Jei vadovas nebūtų ėmęsis veiksmų, bendrovės kreditorių interesai nepagrįstai būtų suvaržyti (pažeisti), nes jų galimybės atgauti įsiskolinimą iš bendrovės sumažėtų, todėl kreditoriai pagrįstai priėmė sprendimą pradėti bendrovės bankroto procesą, jį vykdant ne teismo tvarka.

10.       Teismas nustatė, kad įmonės nekilnojamasis turtas – pastatas (sandėlis) (Registrų centro duomenimis turto vertė – 96 900 Eur), priėmimo–perdavimo  aktu su lizingo bendrovėmis įgytas atsakovės 2020 m. gegužės 27 d., t. y. po to kai kreditorė UAB „Amber“ padengė atsakovės įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui. Taigi, nepaisant aplinkybės, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę į pastatą, tačiau tuo pačiu atitinkamai padidėjo ir jos įsiskolinimas naujai kreditorei UAB „Amber“, dėl ko, teismo vertinimu, nepaneigiamas atsakovės nemokumas.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodo reiškianti 8 259,75 Eur reikalavimą, kas sudarytų apie 5 procentus visų finansinių reikalavimų, o ginčijamas nutarimas buvo priimtas 88,87 procentais nuo reikalavimų patvirtintos sumos. Todėl net jei ir būtų nustatyti procedūriniai pažeidimai pareiškėjos atžvilgiu, jos balsavimas, pasak teismo, jokios įtakos nebūtų turėjęs.

12.       Teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliantė G. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      BUAB „MOTOSTILUS“ akcijos yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalimi ir 3.67 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja laikytina 50 procentų akcijų savininke, kol nėra priimtas kitoks sprendimas santuokos nutraukimo byloje.

13.2.                      Kasacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-823/2020 nurodė, kad į aplinkybę, jog kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, buvo sušauktas prieš tai tinkamai neinformavus įmonės akcininkų apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimo faktą, turi būti atsižvelgiama vertinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą jo turinio teisėtumo aspektu. Pareiškėja, kaip akcininkė, iš viso nebuvo informuojama apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimą.

13.3.                      Bankroto byloje patvirtintas 16 519,50 Eur trečios eilės L. D. reikalavimas, kuris yra pareiškėjos ir L. D. šeimos lėšomis atsiradęs reikalavimas bei kurio ½ dalis priklauso pareiškėjai, todėl apeliantė iki 2020 m. birželio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo buvo BUAB „MOTOSTILIUS“ kreditorė ir privalėjo būti informuota apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą.

13.4.                      Bankroto procedūra BUAB „MOTOSTILIUS“ ne teismo tvarka iš viso negalėjo būti keliama (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas), nes egzistuoja teisinis konfliktas – santuokos nutraukimo byla, kurioje reiškiami reikalavimai ne tik dėl įmonės akcijų priklausomybės, t. y. kas yra įmonės savininkai, bet ir dėl šeimos lėšų įnešimo į įmonę. Teismas neįvertino santuokos nutraukimo bylos specifikos.

13.5.                      Teismas nenagrinėjo įmonės mokumo. Nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių UAB „Amber“ reikalavimo atsiradimą, kad UAB „Amber“ dengė kokius nors BUAB „MOTOSTILIUS“ įsipareigojimus AB SEB bankui. Taip pat nėra pateikta duomenų apie 18 169,68 Eur skolos Intercargo LLC atsiradimo pagrindus. Neįvertinta aplinkybė dėl patalpų, kurių rinkos vertė 478 163 Eur, pardavimo UAB „Degris“, nesiaiškinta, kaip gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. Be to, įmonei priklauso 385,27 kv. m patalpos, kurios nėra įkeistos ar areštuotos, už kurių nuomą įmonė, vykdydama nuomos verslą, gali gauti pajamų.

14.       Trečiasis asmuo L. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad gyvenant santuokoje tarp sutuoktinių buvo labai aiškus pasidalinimas dėl turto – pareiškėja buvo direktorė ir savarankiškai tvarkė kavinę–barą „(duomenys neskelbtini)“, o L. D. priklausė individuali įmonė, kurią jis 2005 m. pertvarkė į BUAB „MOTOSTILIUS“. Be to, visos lėšos, investuotos į įmonę, priklausė L. D. tėvui.

15.       Trečiasis asmuo UAB „Amber“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1.                       Pareiškėja, nurodydama, kad ji yra BUAB „MOTOSTILIUS“ akcininkė ir kreditorė, siekia neteisėtai praturtėti bei vilkinti bankroto procesą, be to, nori, kad jai būtų daromos nuolaidos santuokos nutraukimo byloje.

15.2.                       BUAB „MOTOSTILIUS“ susidūrus su finansiniais sunkumais, tapo aišku, kad ji negalės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų AB SEB bankui, todėl 2015 m. BUAB „MOTOSTILIUS“ ir UAB „Amber“ sudarė sutartį dėl atlyginimo laiduotojui už prievolių užtikrinimą. UAB „Amber“ 6 metus sąžiningai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal BUAB „MOTOSTILIUS“ lizingo sutartį su banku. Atsakovės padėčiai toliau blogėjant, susidarė įsiskolinimai valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, todėl buvo inicijuota bankroto ne teismo tvarka procedūra.

16.       Atsakovė BUAB „MOTOSTILIUS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1.                       Pareiškėja niekada nebuvo ir šiuo metu nėra bendrovės akcininke, ji siekia tokia tapti, tačiau nepateikia įrodymų, kad abu sutuoktiniai investavo į įmonės veiklą.

16.2.                       Kasacinis teismas nurodo, kad dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumo, kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka teismo galėtų būti panaikinamas apie tokio klausimo svarstymą neinformuoto (netinkamai informuoto) įmonės akcininko (savininko) reikalavimu tik nustačius, jog pateikus jam atitinkamą informaciją, įmonės bankroto proceso galėjo būti išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-823/2020). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad įmonė yra ar buvo moki ir galėjo būti išvengta bankroto procedūrų. Aplinkybė, kad įmonė valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą – patalpą, nepatvirtina fakto, kad ji yra moki. BUAB „MOTOSTILIUS“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad įmonė nuo 2018 m. turi finansinių sunkumų, taip pat įsipareigojimų, kurių nėra pajėgi vykdyti.

16.3.                       Pareiškėja nėra pateikusi jokių finansinio reikalavimo faktą (pagrįstumą) bei dydį patvirtinančių dokumentų, kuriais vadovaujantis galima būtų spręsti dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą ir pripažinimo kreditore. Nemokumo administratorė patikrino turimus BUAB „MOTOSTILIUS“ buhalterinės apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, siekdama nustatyti, ar pareiškėja yra įmonės kreditorė, tačiau informacijos apie skolas pareiškėjai nerado.

16.4.                       BUAB „MOTOSTILIUS“ nuo 2018 m. yra nemoki, todėl L. D. asmeninėmis lėšomis dengė būtinąsias išlaidas, bandydamas palaikyti įmonės gyvybingumą. Tuo tarpu sutuoktiniai bendro šeimos ūkio neveda nuo 2014 m. spalio 15 d., tai patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai vertina turinti 8 259,75 Eur finansinį reikalavimą. Be to, tokio dydžio reikalavimas sudarytų tik apie 5 procentus visų reikalavimų, kai ginčijamas nutarimas buvo priimtas 88,32 procentų nuo reikalavimų patvirtintos sumos.

16.5.                       BUAB „MOTOSTILIUS“ 2020 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimas patvirtino UAB „Amber“ 124 089,95 Eur finansinį reikalavimą. Susirinkimo nutarimai nebuvo ginčijami, todėl laikytina, kad UAB „Amber“ reikalavimas yra pagrįstas. Byloje duomenų, kad Intercargo LLC reikalavimas būtų patvirtintas, nėra. BUAB „MOTOSTILIUS“ finansinių sunkumų turėjo jau nuo 2018 m., todėl pareiškėjos teiginiai, kad įmonė galėjo išvengti bankroto vykdydama patalpų nuomą, yra negrįsti.           

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

18.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl BUAB „MOTOSTILIUS“ 2020 m. birželio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti BUAB „MOTOSTILIUS“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl pareiškėjos, kaip akcininkės ir kreditorės, statuso

 

19.       Ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu galiojo naujas įstatyminis reglamentavimas – JANĮ, kurio 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas esant tokiai sąlygų visumai: teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (1 punktas), į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (2 punktas), nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka (3 punktas). JANĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesant šių sąlygų visumos, bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Nors naujasis reglamentavimas, lyginant su anksčiau galiojusiu ĮBĮ, pasikeitė tuo, kad atsirado dar viena sąlyga, būtina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui (nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka) bei nustatyta galimybė nesilaikyti pirmiau nurodytų sąlygų visumos, esant kreditoriaus sutikimui su bankroto proceso ne teismo vykdymu, tikslas, kurio siekiama tokia bankroto procedūra, nepasikeitė – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo, todėl šiuo metu galiojant JANĮ ir toliau išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais.

20.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad ginčo nutarimas buvo priimtas, nesilaikant nustatytų procedūrų – pareiškėjos, kaip įmonės akcininkės ir kreditorės, neinformavus apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimo faktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nėra nei įmonės akcininkė, nei kreditorė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka.

21.       Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti laikomas teisėtu tik tada, kai jis priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir yra teisėto turinio. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, turi patikrinti, ar: 1) buvo laikytasi JANĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (JANĮ nurodytų procedūrinių reikalavimų laikymosi patikra), 2) ar ginčijamas nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir ar nepažeidžia įmonės skolininkės ar jos kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant, be kita ko, į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (skundžiamo nutarimo turinio teisėtumo patikra).

22.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Minėta, kad apeliantės vertinimu, ginčo nutarimas priimtas, esant procedūriniams pažeidimams, nes BUAB „MOTOSTILUS“ akcijos yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi ir 3.67 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja laikytina 50 procentų akcijų savininke, kuriai turi būti pranešta apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimo faktą.

24.       Akcininko teises įgyvendinti ir šių teisių gynimo būdais pasinaudoti gali asmuo, įgijęs bendrovės akcijų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad akcininkai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jei akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato, kad akcininko sutuoktinis yra juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (CK 1.97, 1.101 straipsniai). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau neperkeliamos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011).

25.       Taigi, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad L. D. yra vienintelis bendrovės UAB „MOTOSTILIUS“ akcininkas. Tuo tarpu apeliantė yra L. D. sutuoktinė, kuri, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, neturi akcininko teisių ir pareigų. Apeliantei gali priklausyti tik teisė į akcijas, kaip į turtą bei iš jų gaunamas pajamas, dėl ko ir vyksta ginčas apeliantės minimoje santuokos nutraukimo byloje, tačiau nagrinėjamu atveju jai nėra perkeltos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ji, būdama akcininko sutuoktine, taip pat yra ir BUAB „MOTOSTILIUS“ akcininkė, atmestini kaip nepagrįsti.

26.       Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir aplinkybe, kad ji yra BUAB „MOTOSTILIUS“  kreditorė, nes bankroto byloje patvirtintas 16 519,50 Eur trečios eilės L. D. reikalavimas, yra pareiškėjos ir L. D. šeimos lėšomis atsiradęs reikalavimas, kurio ½ dalis priklauso pareiškėjai, todėl apeliantė privalėjo būti informuota apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nepatvirtina jos, kaip kreditorės statuso. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliantės ir L. D. santuokos nutraukimo byla, kurioje, kaip nurodo pati pareiškėja, sprendžiamas klausimas ir dėl šeimos lėšų įnešimo į įmonę, neišnagrinėta. Taigi tik išsprendus klausimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos bei santuokinio turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, priklausomai nuo civilinės bylos baigties, atsirastų arba neatsirastų teisinis pagrindas BUAB „MOTOSTILIUS“ bankroto byloje spręsti dėl apeliantės, kaip kreditorės, įtraukimo į kreditorių sąrašą.

27.       Apeliantė taip pat akcentuoja, kad bankroto procedūra BUAB „MOTOSTILIUS“ ne teismo tvarka iš viso negalėjo būti keliama (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas), nes egzistuoja teisinis konfliktas – santuokos nutraukimo byla, kurioje reiškiami reikalavimai ne tik dėl įmonės akcijų priklausomybės, t. y. kas yra įmonės savininkai, bet ir dėl šeimos lėšų įnešimo į įmonę. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiklosčiusi situacija, kai yra kilę tarpusavio nesutarimai tarp įmonės akcininko ir jo sutuoktinės, nepatenka į JANĮ 11 numatytų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, sąrašą. JANĮ nuostatos įtvirtina draudimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka esant teisinių konfliktų tarp įmonės ir jos kreditorių, tačiau ne tarp įmonės akcininko ir jo sutuoktinės.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, sprendžia, kad apeliantė neįrodė savo kaip BUAB „MOTOSTILIUS“ akcininkės ir kreditorės statuso.

29.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

30.       Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti proceso dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, nes apeliantė BUAB „MOTOSTILIUS“ bankroto byloje neturi nei akcininkės, nei kreditorės statuso, t. y. nemokumo byloje dalyvaujančio asmens statuso.

31.       CPK 293 straipsnio, reglamentuojančio bylos nutraukimo pagrindus, numatyta, kad teismas nutraukia bylą kitais šio Kodekso numatytais atvejais (9 punktas). CPK 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.

32.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog pareiškėja neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, nepagrįstai iš esmės išnagrinėjo nemokumo byloje nedalyvaujančio asmens skundą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 5 dalimi, apeliantei grąžinamas 38 Eur už paduotą atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MOTOSTILIUS“ kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankrotą ne teismo tvarka panaikinimo, nutraukti.

        Grąžinti pareiškėjai G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 546 AB SEB banke.

 

Teisėja                                                         Asta Radzevičienė