Civilinė byla Nr. e2-143-585/2021

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00403-2020-7

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3.

                                (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 21 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų I. G. ir O. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria civilinės bylos dalis pagal ieškovų I. G. ir O. G. reikalavimą pripažinti ieškovams teisę dalyvauti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ bankroto procedūrose kreditoriaus teisėmis, nesprendžiant jų finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, nutraukta, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti,  

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai I. G. ir O. G. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimą netvirtinti ieškovų 406 832,32 Eur reikalavimo BUAB „Butvita“ bankroto byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti ieškovus į BUAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu; 2) teismui nusprendus, kad tvirtinti kreditorinį reikalavimą nėra pagrindo, pripažinti ieškovams teisę dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis, nesprendžiant jų finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo; 3) apginti ieškovų pažeistas teises ir įpareigoti BUAB „Butvita“ bankroto administratorių bei kreditorių susirinkimo pirmininką pateikti BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl BUAB „Butvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu per 1 mėnesio terminą nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) panaikinti 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo kreiptis į teismą dėl BUAB „Butvita“ bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka.

2.       Nurodė, kad 2013 m. vasario 13 d. ieškovai sudarė hipotekos sutartis Nr. 696 ir Nr. 695, pagal kurias įkeitė jiems priklausantį 406 839,32 Eur vertės nekilnojamąjį turtą UAB „First partneriai“, užtikrindami skolininkės UAB „Butvita“ prievolių, kylančių iš 2012 m. birželio 26 d. ir 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutarčių, įvykdymą. Terminai įvykdyti prievoles pagal nurodytas paskolos sutartis suėjo 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. liepos 20 d. Iki sueinant terminams grąžinti paskolas, 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Butvita“ direktoriaus iniciatyva buvo pradėta neteisminė UAB „Butvita“ bankroto procedūra. UAB „Butvita“ neturėjo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, visi vertybiniai popieriai, priklausę UAB „Butvita“, 2017 m. buvo parduoti už 100 Eur. Hipotekos kreditorė dar iki UAB „Butvita“ neteisminio bankroto procedūros iniciavimo kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pateikė vykdomąjį įrašą antstolei vykdyti, kad UAB „Butvita“ paskolintų pinigų suma būtų išieškota iš įkeisto ieškovų turto. Kadangi ieškovai neteks jiems nuosavybės teise priklausančio 406 839,32 Eur vertės turto, ieškovai kreipėsi raštu į UAB „Butvita“ administratorių bei kreditorių susirinkimo pirmininką, prašydami sušaukti UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl ieškovų įtraukimo į kreditorių sąrašą, taip pat klausimą dėl UAB „Butvita“ bankroto procedūros perdavimo nagrinėti teismui ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. 2020 m. liepos 8 d. įvyko pakartotinis UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas, kuris nusprendė netvirtinti ieškovų 406 832,32 Eur reikalavimo UAB „Butvita“ bankroto byloje, taip pat netenkinti ieškovų prašymo kreiptis į teismą dėl UAB „Butvita“ bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Ieškovai šiuos sprendimus prašo panaikinti tiek dėl materialinių aspektų – šių sprendimų turinio neteisėtumo, tiek dėl procedūrinių pažeidimų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinės bylos dalį pagal ieškovų I. G. ir O. G. reikalavimą pripažinti ieškovams teisę dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditoriaus teisėmis, nesprendžiant jų finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, nutraukė, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovų reikalavimai yra siejami su ne teismo tvarka vykstančiomis BUAB „Butvita“ bankroto procedūromis, kurias įgyvendinant visi teismų procesiniai sprendimai įforminami nutartimis, todėl teismas būtent nutartimi išsprendė byloje kilusį ginčą.

5.       Ieškovai prašė apginti pažeistas jų teises ir įpareigoti UAB „Butvita“ nemokumo administratorių bei kreditorių susirinkimo pirmininką pateikti UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl UAB „Butvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas nurodė, kad klausimas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia, visų pirma, nagrinėtinas kreditorių susirinkime ir tik nesutikdami su kreditorių susirinkimo sprendimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar atsisakymo tai padaryti, suinteresuoti asmenys turi teisę tokį kreditorių susirinkimo sprendimą skųsti teismui. Tam, kad UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas spręstų jo kompetencijai priskirtą klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmiausia turi būti inicijuojama bankroto pripažinimo tyčiniu procedūra, suinteresuotam asmeniui pateikiant dėl to prašymą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 71 straipsnio 1 dalis). Ieškovų tvirtinimu, jie prašymą dėl UAB „Butvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstė 2020 m. vasario 20 d. pareiškime. Išanalizavęs šio pareiškimo turinį, teismas pažymėjo, kad prašymas pripažinti UAB „Butvita“ bankrotą tyčiniu jame nebuvo pareikštas. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad pats prašymo turinys leidžia spręsti, kad buvo prašoma UAB „Butvita“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nors pareiškime ieškovai detaliai išdėstė aplinkybes, susijusias su UAB „Butvita“ vadovų veiksmais, kurie, ieškovų vertinimu, privedė įmonę prie bankroto, tačiau šiais argumentais ieškovai siekė pagrįsti savo poziciją dėl būtinybės bankroto procedūrą tęsti teismine tvarka. Be to, ieškovai savo poziciją orientavo į tai, kad tyčiniu gali būti pripažintas tik teismine tvarka vykdomas bankrotas.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad, ieškovams neįrodžius, kad jie nustatyta tvarka siekė inicijuoti klausimo dėl UAB „Butvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu procedūrą kreditorių susirinkime, tačiau dėl nemokumo administratorės ar kreditorių susirinkimo pirmininko neveikimo toks jų prašymas nebuvo pateiktas spręsti kreditorių susirinkime, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės bankroto procese šiuo aspektu buvo pažeistos ir turi būti ginamos ieškovų prašomu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nagrinėjamą reikalavimą atmetė.

7.       Ieškovai ginčija dviejų 2020 m. liepos 8 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumą, ne tik nesutikdami su kreditorių susirinkimo sprendimų turiniu, bet ir akcentuodami organizuojant susirinkimą padarytus procedūrinius pažeidimus, kurie, ieškovų vertinimu, yra savarankiškas pagrindas sprendimams panaikinti. Procedūrinius pažeidimus, organizuojant kreditorių susirinkimą, ieškovai siejo su netinkamu kreditorių informavimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 11 d. pranešimu BUAB „Butvita“ administratorė informavo kreditorius apie 2020 m. birželio 29 d. 11.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą, taip pat pranešė ir tai, kad neįvykus šiam susirinkimui, pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukimas 2020 m. liepos 8 d. 10.00 val. Taigi šiuo pranešimu kreditoriai buvo informuoti tiek apie pradinį, tiek apie galimą (esant poreikiui vyksiantį) pakartotinį kreditorių susirinkimą. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad pagal 2013 m. gruodžio 13 d. BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką (toliau – Tvarka) apie pakartotinį susirinkimą kreditoriai turėjo būti informuoti atskiru pranešimu, kurio neišsiuntus pakartotinis kreditorių susirinkimas negalėjo vykti. Tvarkos 6 punktas numato pareigą nustatyta tvarka pranešti kreditoriams ir apie pakartotinį kreditorių susirinkimą, tačiau šis punktas, priešingai nei teigia ieškovai, negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis apie pakartotinį susirinkimą informuoti atskiru pranešimu.

8.       AB „Lietuvos paštas“ priimtų siuntų lydraštis patvirtina, kad nemokumo administratorės 2020 m. birželio 11 d. pranešimai apie kreditorių susirinkimą tą pačią dieną registruotais laiškais buvo išsiųsti visiems UAB „Butvita“ kreditoriams, kurių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje. Taigi pranešimai kreditoriams buvo išsiųsti laikantis tiek Tvarkoje, tiek JANĮ 47 straipsnio 1 nustatytų terminų. Kita vertus, teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad ne visiems kreditoriams pranešimai buvo išsiųsti tinkamais adresais. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad apie 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimus galėjo būti tinkamai neinformuoti AB „Šiaulių bankas“, J. A. R., UAB „Superturas“ ir UAB „Turtvalda“. 

9.       2020 m. liepos 8 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 40,666 procentų bendros BUAB „Butvita“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos. Galimai netinkamai informuotų kreditorių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 37,377 procentų bendros UAB „Butvita“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos. Net jeigu šie kreditoriai iš tikrųjų nežinojo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, o žinodami būtų jame dalyvavę ir balsavę už ieškovų siūlytus priimti sprendimus, tokie potencialūs jų balsai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų. Dėl nurodytos priežasties ieškovų nurodomi procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių priimti sprendimai galėtų būti pripažįstami neteisėtais. Aplinkybė, kad administratoriaus nepažeidžiant nustatyto termino išsiųsti pranešimai kreditoriams faktiškai nebuvo įteikti, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant kreditorių informavimo tinkamumą, nes Tvarkoje nėra nustatyta pareiga faktiškai (realiai) įteikti registruotu paštu siunčiamus pranešimus.

10.       Ieškovų akcentuojamų procedūrinių pažeidimų formalumą atskleidžia ir aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad kuris nors kreditorius aptartas informavimo apie šaukiamus kreditorių susirinkimus procedūras vertino kaip jų teisių pažeidimą, reiškė pretenzijas dėl galimo kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo. Nors ieškovų atstovėms bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma susisiekti su kreditoriais ir, išsiaiškinus, kad bent vienas iš jų kreditorių susirinkimų organizavimo trūkumus vertina kaip esminį savo teisių pažeidimą, tokius duomenis pateikti teismui, šia procesine teise nei ieškovai, nei jų atstovės nesinaudojo, akcentuodami formaliuosius procedūrinių netikslumų aspektus. Be to, ieškovai pažymėjo, kad dalis kreditorių (pvz., UAB „First partneriai“ ar J. A. R., kuris patenka tarp galimai tinkamai neinformuotų apie susirinkimą kreditorių), yra tiesiogiai suinteresuoti ieškovams nepalankių sprendimų kreditorių susirinkime priėmimu, šių kreditorių veiksmus siejo su sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti egzistavimu. Šis argumentas atskleidžia ieškovų pozicijos nenuoseklumą, kadangi akcentuodami procedūrinius pažeidimus ieškovai kartu pripažįsta neturintys informacijos apie netinkamai apie kreditorių susirinkimus informuotų kreditorių nesutikimą su priimtais sprendimais, bet, priešingai, patys pažymi, kad kreditoriai, net jei ir būtų balsavę, tikėtina, būtų pasisakę už tokį patį sprendimą, kurio teisėtumą ieškovai ginčija. Ieškovų ir jų atstovių pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir faktas, kad teismo kartu yra prašoma, net ir pripažinus kreditorių susirinkimo sprendimus negaliojančiais dėl procedūrų nesilaikymo, spręsti klausimą dėl sprendimų turinio teisėtumo iš esmės, negrąžinant ieškovų prašymų pakartotinai nagrinėti kreditorių susirinkime.

11.       Vienu skundžiamu 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimu buvo atmestas ieškovų prašymas įtraukti juos į kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu. Ieškovai nurodė, kad jų turtas yra įkeistas kreditorės UAB „First partneriai“ kreditorinio reikalavimo dalies įvykdymui užtikrinti, įmonė nebeturi jokio turto, o UAB „First partneriai“ yra iniciavusi priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, todėl ieškovai įtrauktini į UAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su suma, kuri vykdymo proceso metu bus išieškota iš jiems priklausančio turto.

12.       Nėra ginčo dėl to, kad ieškovai 2013 m. vasario 13 d. sudarytų hipotekos sutarčių pagrindu yra įkeitę jiems priklausantį bendros 406 839,32 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, užtikrindami BUAB „Butvita“ prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymą kreditorei UAB „First partners“, t. y. BUAB „Butvita“ prievolių kreditorei UAB „First partners“ įvykdymas yra užtikrintas svetimo (t. y. ieškovams priklausančio) turto hipoteka, taip pat dėl to, kad yra pradėtas priverstinis BUAB „Butvita“ skolų išieškojimo procesas iš įkeisto ieškovų turto. Tačiau vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai įgijo įkeisto turto vertės dydžio reikalavimo teisę UAB „Butvita“.

13.       CK 4.195 straipsnio, reglamentuojančio skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, 4 dalyje yra nustatyta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo turėtų nuostolių atlyginimo. Taigi tik tuo atveju, jeigu ieškovai būtų sumokėję UAB „Butvita“ skolą (jos dalį) hipotekos kreditorei UAB „First partneriai“ arba ieškovų įkeistas turtas būtų realizuotas priverstine tvarka, ieškovai būtų įgiję į UAB „Butvita“ atgręžtinio reikalavimo teisę dėl kreditorei sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo turėtų nuostolių atlyginimo. Ieškovai duomenų, patvirtinančių, kad iki jų prašymo nagrinėjimo kreditorių susirinkime jie sumokėjo kreditorei UAB „First partneriai“ atsakovės UAB „Butvita“ skolą (jos dalį) ar kad ieškovų įkeistas turtas buvo priverstinai realizuotas vykdant išieškojimą hipotekos kreditorei, nepateikė. Įrodymų, patvirtinančių 406 839,32 Eur reikalavimo teisės į UAB „Butvita“ perėmimą, ieškovai nepateikė ir teismui. Tad teismas sprendė, kad, ieškovams neįrodžius, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo metu jie turėjo turtinę reikalavimo teisę į BUAB „Butvita“, prašymą dėl jų finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikus jau po sprendimo dėl BUAB „Butvita“ pabaigos priėmimo, kreditorių susirinkimas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo patvirtinti jų finansinį reikalavimą BUAB „Butvita“ bankroto byloje.

14.       Ieškovai taip pat suformulavo reikalavimą pripažinti jiems teisę dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis. Šį reikalavimą jie suformulavo kaip alternatyvų jų teisių gynimo būdą, tuo atveju, jeigu teismas netenkintų ieškovų prašymo panaikinti 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimą netvirtinti ieškovų 406 832,32 Eur reikalavimo ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti ieškovus į UAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu. Atsakovės bankrotas yra vykdomas ne teismo tvarka, dėl ko nėra procesinės galimybės ieškovams bankroto byloje dalyvauti kaip tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Suinteresuotų asmenų dalyvavimo ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese klausimas JANĮ nėra reglamentuotas, tačiau esamas reglamentavimas nekliudo ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje asmenims, įrodžius savo teisinį suinteresuotumą tam tikro klausimo sprendimu, teikti nemokumo administratoriui ar kreditorių susirinkimui prašymus, skųsti jų teises pažeidžiančius kreditorių susirinkimo sprendimus ir kt. Dėl to nagrinėjamas reikalavimas negali būti savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu, nagrinėtinu teisme CPK tvarka. Tai galėtų tapti faktiniu kito reikalavimo, kuriuo būtų prašoma pašalinti konkretų ieškovų teisių pažeidimą, pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai turi teisinį suinteresuotumą BUAB „Butvita“ bankroto procedūra, bet toks ieškovų reikalavimas, kaip jis suformuluotas, nėra siejamas su konkrečiu jų teisių apribojimu. Priešingai, ieškovų prašymai buvo priimti ir išnagrinėti iš esmės bei atmesti. Be to, faktas, kad ieškovai nėra įtraukti į BUAB „Butvita“ kreditorių sąrašą, netapo kliūtimi jiems teismine tvarka ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumą. 

15.       Tuo tarpu ieškovų nurodomų teisių pripažinimas nėra CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas, kadangi pats savaime nesukuria civilinių teisinių pasekmių, materialinio teisinio rezultato. Ieškovai iš esmės siekia, kad būtų patvirtina, kad jie turi tam tikras procedūrines teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimas dėl teisės dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis pripažinimo negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes savaime nesukuria materialinių teisinių padarinių, civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo nagrinėjimo teismas nutraukė.

16.       Ieškovai taip pat ginčija 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimo atmesti jų prašymą perduoti BUAB „Butvita“ bankroto bylą nagrinėti teismine tvarka, pagrįstumą. Savo poziciją ieškovai iš esmės grindžia dviem argumentais: pirma, kad bankroto procedūrai vykstant ne teismo tvarka yra pažeidžiamos jų teisės dalyvauti šioje procedūroje; antra, kad ne teismo tvarka vykdant bankroto procedūrą ribojama galimybė inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu. Viena vertus, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei šiuo metu galiojantis JANĮ nenumato galimybės iš ne teismo tvarka vykdomos procedūros pereiti teisminį bankroto bylos nagrinėjimą. Teisme BUAB „Butvita“ bankroto byla galėtų būti nagrinėjama tik prieš tai įstatyme nustatyta tvarka nuginčijus kreditorių susirinkimo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo inicijuotos bankroto ne teismo tvarka procedūros, teisėtumą arba JANĮ 78 straipsnyje nustatytais pagrindais neteisminį bankrotą nutraukus ir JANĮ 4 straipsnyje nurodytiems subjektams iniciavus bankroto bylos teisme iškėlimą. Kita vertus, ieškovai poreikį pereiti į teisminį bankrotą nepagrįstai sieja su tuo, kad jų teisių dalyvauti ne teismo tvarka vykstančiose bankroto procedūrose ribos yra siauresnės, kad ne teismo tvarka vykstant bankroto procedūroms negalimas bankroto pripažinimas tyčiniu, o teismas dėl šių argumentų jau yra pasisakęs. Aptartų aplinkybių visumą teismas pripažino pagrindu ieškovų reikalavimui dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo atmesti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

17.       Ieškovai I. G. ir O. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Turėjo būti priimtas sprendimas, o ne nutartis. Teismas nepagrįstai taikė bankroto procedūrų teisinį reguliavimą. Ieškovai siekė apginti savo teises ir pradėti dalyvauti bankroto procedūroje, todėl iki tokio dalyvavimo jų reikalavimų atžvilgiu turėjo būti taikomas CPK ir ginčas vykti pagal CPK taisykles. Teismas, išsprendęs ginčą nutartimi, nepagrįstai apribojo ieškovų teisę į apeliaciją itin trumpu nutarties apskundimo terminu. Tai apspręs ir netinkamą apeliacinio proceso tvarką.

17.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti ieškovų kreditorinį reikalavimą.

17.2.1.                      Nėra ginčo dėl įkeisto turto vertės. Nors formaliai galima teigti, kad tikroji jo vertė paaiškės vykdymo procese, tačiau vadovaujantis protingumu bei atsižvelgiant į situaciją, neabejotina, kad ieškovų kreditorinis reikalavimas yra ne mažiau nei 406 832,32 Eur.

17.2.2.                      Vykdymo proceso eiga nepriklauso nuo ieškovų, tad dėl to jų teisės negali būti suvaržytos.

17.2.3.                      Ieškovų teisės nebus apgintos pardavus turtą iš varžytinių, nes jau yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. O ieškovai negali apskųsti nepagrįsto sprendimo dėl įmonės pabaigos, nes nedalyvauja bankroto procedūroje.

17.2.4.                      Galimybė prisiteisti žalą iš BUAB „Butvita“ vadovų bus laibai nedidelė, nes tai siejama su tyčiniu bankrotu, kuris šiuo atveju nepripažintas. Taigi paradavus turtą iš varžytinių, ieškovai neturės jokių galimybių patenkinti savo atgręžtinį reikalavimą, apginti savo teises.

17.3.                      Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti ieškovų teisę dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis, nesprendžiant jų kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo. Ieškovai suinteresuoti bylos baigtimi, o tai lemia, kad jie minėtą teisę turi. Civilinės teisės gali būti ginamos, jas pripažįstant (CK 1.138 straipsnis), todėl byla šioje dalyje negalėjo būti nutraukta. Be to, ieškovai atlygino skolos dalį (200 Eur), kas suteikia atgręžtinio reikalavimo teisę, todėl teismas turėjo tenkinti šį reikalavimą.

17.4.                      Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui pateikti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. 2020 m. vasario 20 d. ieškovai išdėstė argumentus, kad bendrovė buvo tyčia blogai valdoma ir tyčia privesta prie bankroto, todėl kreditorių susirinkimas ir be ieškovų prašymo turėjo savo iniciatyva svarstyti šį klausimą. To reikalauja viešasis interesas.

17.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad procedūriniai 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimai neturi teisinės reikšmės. Tokios išvados pažeidžia JANĮ 47 straipsnio 1 dalį, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, formuoja ydingą teismų praktiką.

17.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo perduoti bankroto bylą nagrinėti teismine tvarka. Teismo nurodomos aplinkybės, kurioms esant BUAB „Butvita“ bankroto byla galėtų būti perduodama teisminiam nagrinėjimui, neįgyvendinamos, o ieškovų teisės tokiu būdu paneigiamos. O tai, kad įstatymas nenumato galimybės iš neteisminės bankroto procedūros pereiti į teisminę, yra teisės spraga.

18.       Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Suinteresuotas asmuo ginčo klausimu savo poziciją yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, kuri išlieka aktuali bylą nagrinėjant ir apeliaciniame teisme.

19.       BUAB „Butvita“ nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Tad teismas turėjo pagrindą civilinę bylą išspręsti nutartimi.

19.2.                      Ieškovai ne tik neteikė savarankiško prašymo spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bet ir prašyme pateikė argumentus, kad tyčiniu gali būti pripažintas tik teismine tvarka vykdomas bankrotas. Kilus ginčui, teismas gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį nustatytai bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms. Spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus. Todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šį reikalavimą.

19.3.                      Pranešimus administratorius siuntė kreditoriams tais adresais, kuriuos buvo nurodę patys kreditoriai, teikdami savo finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje. Be to, joks teisės aktas neįpareigoja administratoriaus tikrinti kreditorių nurodytų duomenų apie adresų korespondencijai teisingumą, kreditoriai dėl to prisiima riziką. Tad teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų nurodyti procedūriniai kreditorių susirinkimo organizavimo trūkumai savaime nėra pagrindas ginčijamus sprendimus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.

19.4.                      Aplinkybė, kad ieškovai yra įkeitę savo nekilnojamąjį turtą už UAB „Butvita“, nėra pakankamas pagrindas ieškovų reikalavimo pagrįstumui tvirtinti. Todėl teismas teisingai padarė išvadą, kad ieškovai savo reikalavimo nepagrindė įrodymais.

19.5.                      Vadovaujantis ĮBĮ, tam, kad konkretus subjektas turėtų teisę dalyvauti įmonės kreditorių susirinkime, nepakanka vien to, kad jis yra įmonės kreditorius. Tam tikrų teisių įgijimas siejamas su kitu juridiniu faktu – įsiteisėjusia teismo nutartimi arba kreditorių susirinkimo sprendimu, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, kuriais atitinkamo kreditoriaus įmonei keliamas reikalavimas patvirtinamas ir kreditorius su savo reikalavimo teise įtraukiamas į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Taigi tik tie kreditoriai, kurių reikalavimus, keliamus įmonei, patvirtino teismas arba kreditorių susirinkimas, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka ir kurie yra įtraukti į kreditorių sąrašą, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir naudotis kitomis kreditorių teisėmis.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

21.       BUAB „Butvita“ nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus – 1) AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo, 2) UAB „Superturas“ finansinis reikalavimo, 3) A. J. R. finansinio reikalavimo ir 4) ištraukos iš A. J. R. finansinio reikalavimo kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra duomenų, kad nemokumo administratorė juos teikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nemokumo administratorės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl taikytino įstatymo

22.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. BUAB „Butvita“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o ginčo BUAB „Butvita“ pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko galiojant JANĮ. Todėl visiems šioje byloje nagrinėtiniems klausimams, išskyrus dėl apeliantų pareikšto kreditorinių reikalavimo tvirtinimo, taikytinas JANĮ. Tuo tarpu ginčui dėl apeliantų pareikšto kreditorinio reikalavimo taikytinas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl skundžiamo procesinio sprendimo formos

23.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesą pirmosios instancijos teisme užbaigė nutartimi, nurodė, kad išnagrinėjus jų reikalavimus turėjo būti priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Apeliantai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimą netvirtinti ieškovų 406 832,32 Eur reikalavimo BUAB „Butvita“ bankroto byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti ieškovus į BUAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu; 2) teismui nusprendus, kad tvirtinti kreditorinį reikalavimą nėra pagrindo, pripažinti ieškovams teisę dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis, nesprendžiant jų finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo; 3) apginti ieškovų pažeistas teises ir įpareigoti BUAB „Butvita“ bankroto administratorių bei kreditorių susirinkimo pirmininką pateikti BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl BUAB „Butvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu per 1 mėnesio terminą nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) panaikinti 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo kreiptis į teismą dėl BUAB „Butvita“ bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka.

24.       CPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, o 290 straipsnio 1 dalyje – kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Iš šios nutarties 23 matyti, kad ieškovai suformulavo keturis reikalavimus: du reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat reikalavimą dėl įpareigojimo spręsti klausimą kreditorių susirinkime bei alternatyvų reikalavimą pripažinti ieškovams teisę dalyvauti UAB „Butvita“ bankroto procedūrose. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visi apeliantų reikalavimai siejami su ne teismo tvarka vykstančiomis UAB „Butvita“ bankroto procedūromis, kurios yra reguliuojamos specialiuoju įstatymu – JANĮ. JANĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto procedūrą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Teismine tvarka gali būti tikrinamas kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumas (JANĮ 55 straipsnis), taip pat vertinamas asmens, inicijuojančio klausimo nagrinėjimą kreditorių susirinkime, pretenzijų dėl jo teisių galimo pažeidimo kreditorių susirinkime, atsisakant svarstyti jo keliamą klausimą, pagrįstumas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčą nagrinėjant civilinėje byloje, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Juridinių asmenų bankroto procesuose teismo sprendimai yra priimami tik teismui pasisakant dėl juridinio asmens pabaigos, teismo sprendimu yra užbaigiama juridinio asmens bankroto byla (JANĮ 100 straipsnio 1 dalis). Visais kitais atvejais, įskaitant ir ginčų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjamą, yra priimamos teismo nutartys.

Dėl apeliantų pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo

25.       Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti jų pareikštą 406 832,32 Eur kreditorinį reikalavimą. Nustatyta, kad 2013 m. vasario 13 d. buvo sudaryta hipotekos sutartis (notarinio reg. Nr. 965), pagal kurią apeliantai įkeitė jiems priklausantį bendros 1 404 734,82 Lt vertės nekilnojamąjį turtą (16 nekilnojamojo turto vienetų), užtikrindami skolininkės UAB „Butvita“ 7 150 000 Lt dydžio prievolės pagal 2012 m. birželio 26 d. paskolos sutartį kreditorei UAB „First partners“ įvykdymą. Tą pačią dieną buvo sudaryta hipotekos sutartis (notarinio reg. Nr. 696), pagal kurią apeliantai įkeitė tą patį jiems priklausantį 1 404 734,82 Lt vertės nekilnojamąjį turtą užtikrindami 779 000 Lt dydžio skolininkės UAB „Butvita“ prievolės kreditorei UAB „First partners“ pagal 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutartį įvykdymą. 2013 m. rugsėjo 12 d. Kauno m. 32-ojo notaro biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5212 dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos su palūkanomis (829 740,47 Lt) pagal sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą 2013 m. vasario 13 d., kuriuo užtikrintas 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutarties vykdymas, išieškojimo iš įkeisto turto. Nors byloje nėra pateikta vykdomojo įrašo, atlikto pagal kitą iš prieš tai nurodytųjų hipotekos sutarčių (t. y. 2013 m. vasario 13 d. Hipotekos sutartį (notarinio reg. Nr. 965)), kopija, tačiau iš Antstolių informacinės sistemos gauti duomenys apie antstolės Audronės Adomaitienės vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0036/13/03050, kurioje vykdomas Kauno m. 23-iojo notaro biuro 2013 m. rugsėjo 12 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 5211 dėl 2 048 494,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Butvita“ išieškotojai UAB „First partneriai“, taip pat apeliantų pateikti duomenys iš Turto arešto aktų registro apie tai, kad antstolė Audronė Adomaitienė šioje vykdomojoje byloje areštavo apeliantams priklausantį ir aukščiau nurodytomis 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartimis įkeistą nekilnojamąjį turtą, leidžia spręsti, jog Kauno m. 23-iojo notaro biuras 2013 m. rugsėjo 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą ir 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties (notarinio reg. Nr.965) pagrindu. Taigi yra pradėtas priverstinis UAB „Butvita“ skolos išieškojimas hipotekos kreditorei UAB „First partners“ iš įkeisto atsakovams priklausančio turto pagal abi 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartis.

26.       Nustatyta, kad 2020 m. sausio 15 d. pareiškimu apeliantai kreipėsi į UAB „Butvita“ nemokumo administratorę, prašydami juos įtraukti į UAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832 Eur suma. Atsakydama į pateiktą prašymą, UAB „Butvita“ administratorė 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. 01-474 nurodė, kad pateiktas finansinis reikalavimas neatitinka ĮBĮ reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas įrodymais apie apeliantų įvykdytą UAB „Butvita“ prievolę paskolos davėjai UAB „First partneriai“, todėl administratorė pasiūlė apeliantams pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 2020 m. vasario 20 d. raštu apeliantai per UAB „Butvita“ nemokumo administratorę kreipėsi į UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininką, prašydami inicijuoti šių klausimų svarstymą kreditorių susirinkime: 1) dėl apeliantų įtraukimo į UAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu; 2) dėl kreditorių susirinkimo sprendimo kreiptis į teismą dėl UAB „Butvita“ bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka (2020 m. vasario 20 d. rašto kopija).

27.       Iš 2020 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 kopijos matyti, kad šis kreditorių susirinkimas neįvyko ir sprendimų nepriėmė, kadangi nebuvo kvorumo (dalyvavo kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 0,018 procentų visų patvirtintų UAB „Butvita“ finansinių reikalavimų). 2020 m. liepos 8 d. įvykęs pakartotinis UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimus netvirtinti apeliantų 406 832,32 Eur finansinio reikalavimo UAB „Butvita“ bankroto byloje, taip pat netenkinti apeliantų prašymo kreiptis į teismą dėl UAB „Butvita“ bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. apeliantai pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad apeliantų atstovė ieškovės O. G. vardu sumokėjo hipotekos kreditorei 200 Eur kaip dalinį UAB „Butvita“ paskolos grąžinimą.

28.       Iš šios nutarties punktuose 25-26 nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nepaisant to, kad apeliantų atžvilgiu vyksta vykdymo procesas UAB „First partneriai“ naudai, byloje nėra duomenų, kad 2020 m. liepos 8 d. BUAB „Butvita“ skola UAB „First partneriai“ būtų buvusi padengta iš apeliantų UAB „First partneriai“ įkeisto ir vykdymo procese realizuoto turto. Tai reiškia, kad 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo metu apeliantai dar jokia apimtimi nebuvo įgiję atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Butvita“ (CK 4.195 straipsnio 4 dalis) ir, atitinkamai, nebuvo pagrindo BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui tvirtinti apeliantų pareikštą 406 832,32 Eur kreditorinį reikalavimą arba mažesnės apimties kreditorinį reikalavimą. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad nėra ginčo dėl apeliantų UAB „First partneriai“ įkeisto turto vertės bei kad vykdymo proceso eiga ir jo sparta nuo apeliantų nepriklauso, tai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pastarosios aplinkybės ir (ar) jų pripažinimas išvadų dėl fakto, kad BUAB „Butvita“ skola UAB „First partneriai“ 2020 m. liepos 8 d. nebuvo padengta iš apeliantų turto, buvimo niekaip nekeičia. 

29.       Kreditorinio reikalavimo tvirtinimas yra pagrįstas tokio reikalavimo buvimo teisinio fakto nustatymu. Jei (kaip kad yra ir šiuo atveju), yra nustatoma, kad reikalavimo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo metu pareikštas kreditorinis reikalavimas (bankrutuojančios įmonės piniginė prievolė pareiškėjui) neegzistuoja, toks reikalavimas atmetamas bei atsisakoma pareikštą kreditorinį reikalavimą tvirtinti. Apeliantai užtikrino BUAB „Butvila“ prievolių įvykdymą kreditoriui UAB „First partneriai“, t. y. reikalavimas užtikrintas svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto tvarką ir pasekmes. Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik apeliantams įvykdžius skolininko BUAB „Butvila“ prievoles (ar jų dalį) kreditoriui UAB „First partneriai“ arba jų hipoteka įkeistą turtą pardavus viešose varžytynėse vykdant BUAB „Butvila“ prievoles, apeliantai įgyja reikalavimo teisę į BUAB „Butvila‘ , todėl tik tuomet gali būti patvirtintas jų kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Todėl apeliantų nurodomos aplinkybės dėl galimai sumažėsiančių galimybių patenkinti būsimą apeliantų atgręžtinį reikalavimą į BUAB „Butvita“, jei įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių, kai priimtas sprendimas dėl BUAB „Butvita“ pabaigos, yra teisiškai nereikšmingos. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 6 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo metu priėmus sprendimą dėl BUAB „Butvita“ pabaigos (kuris yra nepanaikintas ir galiojantis), apeliantų finansinis reikalavimas atsakovės bankroto procese negalėjo būti patvirtintas ir dėl nesavalaikio jo pareiškimo. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu. Po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo administratorius atlieka tik veiksmus, susijusius su bankrutavusios ir dėl bankroto likviduotos įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, o kreditorių ir jų sąrašo tikslinimai yra galimi tik iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

30.       Apeliacinės instancijos teismas atskirai pamini, kad aplinkybė, jog 2020 m. lapkričio 11 d. apeliantų atstovė sumokėjo hipotekos kreditorei 200 Eur kaip dalinį UAB „Butvita“ paskolos grąžinimą, jokios reikšmės vertinant nagrinėjamo 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimo teistumą neturi, nes šis mokėjimas buvo atliktas jau po ginčijamo 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų 200 Eur mokėjimo plačiau nepasisako.

Dėl teisės apeliantams dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis, nesprendžiant jų finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, pripažinimo

31.        Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti apeliantų teisę dalyvauti BUAB „Butvita“ bankroto procedūrose kreditorių teisėmis, nesprendžiant jų kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, nes apeliantai suinteresuoti BUAB „Butvita“ bankroto proceso baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja apeliantų suinteresuotumas BUAB „Butvita“ bankroto proceso baigtimi, nes jie yra įkeitę turtą, siekdami užtikrinti BUAB „Butvita“ įsipareigojimus UAB „First partneriai“; dėl to ginčo byloje nėra, šį suinteresuotumą skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau tai, kad egzistuoja apeliantų suinteresuotumas BUAB „Butvita“ bankroto proceso baigtimi, savaime nereiškia, kad nagrinėjamas apeliantų reikalavimas turėtų būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad šioje dalyje byla turi būti nutraukta.

32.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Butvita“ bankrotui vykstant ne teismo tvarka, apeliantai neturi procesinės galimybės bankroto byloje dalyvauti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), nes civilinio proceso normos ne teismo tvarka vykdomų bankroto procedūrų nereglamentuoja. Nors suinteresuotų asmenų dalyvavimo ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese klausimo JANĮ taip pat nereglamentuoja, tačiau tai nėra kliūtimi ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje asmenims, įrodžius savo teisinį suinteresuotumą tam tikro klausimo sprendimu, teikti nemokumo administratoriui ar kreditorių susirinkimui prašymus, skųsti jų teises pažeidžiančius kreditorių susirinkimo sprendimus ir kt. Tai patvirtina ir faktinė situacija, t. y. tiek BUAB „Butvita“ bankroto ne teismo tvarka proceso, tiek nagrinėjamos bylos aplinkybės atskleidžiančia, kad apeliantų prašymai buvo priimti ir išnagrinėti iš esmės bei atmesti 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime, apeliantai teismine tvarka šioje byloje ginčija minėto kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumą.

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-464/2018).

34.       Apeliantams nesiejant nagrinėjamo reikalavimo su konkrečiu jų teisių apribojimu ar pažeidimu, pavyzdžiui, su tuo, kad buvo suvaržyta jų teisė BUAB „Butvita“ bankroto procedūroje teikti prašymus, skųsti kitų UAB „Butvita“ bankroto procedūros dalyvių priimtus sprendimus ir (ar) veiksmus (neveikimą) ar pan., tokio reikalavimo tenkinamas nesukurtų jokių materialinių teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti konkrečių apeliantų teisių pažeidimų, kuriuos pašalintų byloje priimtas procesinis teismo sprendimas, tenkinant ginčo reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai (CPK 293 straipsnio 1 punktas), tai atitinka aukščiau pateiktą kasacinio ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Taip pat pažymėtina, kad dėl šios priežasties (materialinių teisinių padarinių nebuvimo) apeliantų nurodomų teisių pripažinimas negali būti laikomas CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytu civilinių teisių gynimo būdu.

Dėl įpareigojimo pateikti UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

35.       Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jų reikalavimą dėl įpareigojimo BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui pateikti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas spręstų jo kompetencijai priskirtą klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmiausia turi būti inicijuojama bankroto pripažinimo tyčiniu procedūra, suinteresuotam asmeniui pateikiant dėl to prašymą (JANĮ 71 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantų 2020 m. vasario 20 d. pareiškimo matyti, kad jame apeliantai BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo pirmininkui suformulavo konkretų ir aiškų prašymą kreiptis į BUAB „Butvita“ nemokumo administratorių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuriame būtų sprendžiami tokie klausimai: 1) dėl ieškovų įtraukimo į BUAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu; 2) dėl kreditorių susirinkimo sprendimo kreiptis į teismą dėl BUAB „Butvita“ bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka priėmimo. Taigi 2020 m. vasario 20 d. pareiškime prašymas BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra suformuluotas, o su blogu BUAB „Butvita“ valdymu susiję argumentai buvo skirti pagrįsti kitiems pareiškimo reikalavimams. Tad nėra pagrindo spręsti, kad apeliantų teisės bankroto procese šiuo aspektu buvo pažeistos ir turi būti ginamos jų prašomu būdu.

36.       Nors apeliantai 2020 m. vasario 20 d. pareiškime pateikė argumentus, susijusias su UAB „Butvita“ vadovų veiksmais, kurie, apeliantų vertinimu, privedė įmonę prie bankroto ir savo nuomonę apie tai, kad neteisminė bankroto procedūra buvo sąmoningai pasirinkta tam, kad buvę BUAB „Butvita“ vadovai išvengtų pareigos atlyginti žalą, tai savaime nesukūrė pareigos BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui nagrinėti BUAB „Butvita“ tyčinio bankroto klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad esant pagrindui, BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) spręsti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau tai nereiškia, kad bet kokie su tuo susiję argumentai ir (ar) nuomonės gali būti laikomi to pagrindu. Nagrinėjami apeliantų argumentai BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui nesukėlė abejonių dėl bendrovės tapimo nemokia aplinkybių, žvelgiant iš bankroto pripažinimo tyčiniu perspektyvos. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju apeliantų nurodomo BUAB „Butvita“ bankroto proceso ne teismo tvarka procedūrų pažeidimo nenustatė.

Dėl procedūrinių 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo organizavimo aspektų įtakos susirinkime priimtų sprendimų teisėtumui

37.       Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad procedūriniai 2020 m. liepos 8 d. pakartotinio BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimai formalūs, neturi įtakos BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

38.       Nustatyta, kad 2020 m. liepos 8 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 40,666 procentų bendros BUAB „Butvita“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos. Galimai netinkamai informuotų kreditorių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 37,377 procentų bendros UAB „Butvita“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos (AB „Šiaulių bankas“ – 14,407 procentų, J. A. R. – 0,016 procentų, UAB „Superturas“ – 0,027 procentų, UAB „Turtvalda“ – 22,927 procentų). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net jeigu minėti kreditoriai iš tikrųjų nežinojo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, o žinodami būtų jame dalyvavę ir balsavę už ieškovų siūlytus priimti sprendimus, tokie potencialūs jų balsai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų. Tai lemia, kad ieškovų nurodomi procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių priimti sprendimai galėtų būti pripažįstami neteisėtais.

39.       Pirmosios instancijos teismo išvadų nagrinėjamu klausimu pagrįstumą papildomai patvirtina ir šios aplinkybės: 1) į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad kuris nors kreditorius aptartas informavimo apie šaukiamus kreditorių susirinkimus procedūras vertino kaip jų teisių pažeidimą, reiškė pretenzijas; 2) nors apeliantų atstovėms bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma susisiekti su kreditoriais ir, išsiaiškinus, kad bent vienas iš jų kreditorių susirinkimų organizavimo trūkumus vertina kaip esminį savo teisių pažeidimą, tokius duomenis pateikti teismui, tačiau apeliantai šia procesine teise nesinaudojo; 3) patys apeliantai nurodė, kad dalis kreditorių, įskaitant UAB „First partneriai“ ir J. A. R., yra tiesiogiai suinteresuoti ieškovams nepalankių sprendimų kreditorių susirinkime priėmimu, šių kreditorių veiksmus siejo su sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti egzistavimu; 4) apeliantai prašė, net ir pripažinus kreditorių susirinkimo sprendimus negaliojančiais dėl procedūrų nesilaikymo, spręsti klausimą dėl sprendimų turinio teisėtumo iš esmės, negrąžinant ieškovų prašymų pakartotinai nagrinėti kreditorių susirinkime.

Dėl BUAB „Butvita“ bankroto bylos perdavimo nagrinėti teismine tvarka

40.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo perduoti bankroto bylą nagrinėti teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje) nustatytos sąlygos. Apeliantai nepateikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad tokios sąlygos nebuvo tenkinamos ir bankroto procesas ne teismo tvarka pagal įstatymą negalėjo vykti. Nagrinėjamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstumą apeliantai grindžia tuo, kad bankroto procedūrai vykstant ne teismo tvarka yra pažeidžiamos jų teisės dalyvauti joje ir ribojama galimybė inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu. Šios nutartyje apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs, kad, pirma, apeliantai turi teisę teisme ginčyti neteisminio bankroto proceso dalyvių veiksmus ir priimamus sprendimus, esant apeliantų suinteresuotumui, nepaisant to, kad bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka; antra, apeliantai turėjo galimybę inicijuoti BUAB „Butvita“ bankroto pripažinimą tyčiniu, pateikę BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimui prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl, priešingai nei teigia apeliantai, jų teisės dėl to, kad BUAB „Butvita“ bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, savaime nėra pažeidžiamos ir, atitinkamai, pagrindas perduoti bankroto bylą nagrinėti teismo tvarka nenustatytas.

41.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

            

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.  

 

 

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka