Civilinė byla Nr. e2A-1109-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01539-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.4.3.7.4

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1613-430/2020 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. A. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Minsandra“ dėl žalos atlyginimo.

                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. (subsidiaraus skolininko) subsidiariai su atsakove BUAB „Minsandra“ (buvusia UAB „Grudita“) 60 000 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad BUAB „Minsandra“ (buvusi UAB „Grudita“) yra jos skolininkė, kurios mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 29 d. sudarė 3 455 751,37 Eur. Atsakovas A. A. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo BUAB „Minsandra“ direktorius. Ieškovė nuo 2014 m. spalio 27 d. BUAB „Minsandra“ atžvilgiu taikė išieškojimo užtikrinimo priemones (areštus), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimus išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką iš turto ir sąskaitų, tačiau, nepaisant ieškovės aktyvių veiksmų, mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. 

3.       Šiuo laikotarpiu BUAB „Minsandra“, būdama ieškovės skolininkė, atliko atsiskaitymus kitiems savo kreditoriams ir tiekėjams, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalį, pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei. Šis pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A-115-1035/2018, kuriuo atsakovui A. A. (bendrovės vadovui) paskirta 700 Eur bauda. Pažymėjo, kad ieškovė neturi duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su aukštesnės eilės kreditoriais negu ieškovė ar kad ji turėjo tokių kreditorių, dėl to vertina, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas pažeidė ieškovės teises ir interesus. Atsakovė BUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 8 d. disponavo ne mažesne nei 61 286,29 Eur suma ir buvo pajėgi sumokėti bent dalį mokestinės nepriemokos ieškovei.

4.       Ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3381-467/2018 nustatė, kad BUAB „Minsandra“ yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 939 228 Eur žalos atlyginimo valstybei solidariai iš atsakovės BUAB „Minsandra“ ir kitų ikiteisminiame tyrime nustatytų asmenų. Į minėtą civilinio ieškinio sumą nėra įskaičiuota atsakovės mokestinė nepriemoka. Taigi, atsakovei pareikšti reikalavimai yra daug didesni nei jos turimas turtas ir ji negalės sumokėti visos mokestinės nepriemokos.

5.       Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad BUAB „Minsandra“ atsiskaitymų metu buvo pajėgi iš dalies sumokėti nepriemoką, bet dėl atsakovo A. A. neteisėtų veiksmų to nepadarė ir šiuo metu nesugebės padengti visos skolos valstybei. Dėl šios priežasties atsakovui A. A. kyla subsidiari pareiga atsiskaityti su ieškove.

II.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4575-467/2018 ieškinį atsakovams A. A. ir BUAB „Misandra“ dėl žalos atlyginimo atmetė.

7.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-43-790/2020, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

8.       Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2020 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. A. 60 000 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisė iš šio atsakovo valstybei 1 125 Eur žyminį mokestį, o atsakovės BUAB „Minsandra“ atžvilgiu bylą nutraukė.

9.       Aptaręs sprendime kreditorių teisės reikšti tiesioginius reikalavimus ir netiesioginius ieškinius bankrutuojančiai bendrovei reglamentavimo ypatumus ir šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį yra išimtis, o tokia teisė aiškinama ir taikoma itin siaurai – individualaus delikto atveju. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą.

10.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3381-467/2018 iškėlė UAB „Minsandra“ (buvusi – UAB „Grudita“) bankroto bylą. 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas BUAB „Minsandra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra 24 kreditorinių reikalavimų suma yra              4 084 866,47 Eur, įskaitant ieškovės 3 496 595,89 Eur kreditorinį reikalavimą, o 2019 m. vasario 13 d. nutartimi BUAB „Minsandra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovės BUAB „Minsandra“ direktoriumi 2016 m. gruodžio 29 d. paskirtas atsakovas A. A., kuris ėjo vadovo pareigas iki 2018 m. kovo 7 d.

11.       Teismas nurodė, kad šiuo laikotarpiu atsakovė BUAB „Minsandra“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui: 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovės įsiskolinimas (kartu su mokėtinais delspinigiais) sudarė 1 491 433,15 Eur, 2017 m. rugsėjo 8 d. – 1 423 866,15 Eur, 2017 m. gruodžio 5 d. – 1 397 498,17 Eur. Atsakovė BUAB „Minsandra“ prašė mokesčių administratorės išdėstyti 1 378 570,47 Eur įmokos į biudžetą sumokėjimą, tačiau 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas.

12.       Iš byloje pateikto atsakovės BUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 1 d. – spalio 10 d. banko sąskaitos išrašo teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nepadengusi turėto įsiskolinimo valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai, atsižvelgiant į  CK 6.9301 straipsnio nuostatas, turėjo būti tenkinami vėliau nei ieškovės reikalavimas.                2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė sumokėjo 60 000 Eur bendrovei „Glob Oil“ LLP, 2017 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo 16 000 Eur UAB „Gruditos Logistika“, taip pat atliko mokėjimus UAB „Jozita“ (2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovė sumokėjo pastarajai bendrovei 19 225,96 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. – 17 815 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 10  576,59 Eur ir kt.). Atsakovė ginčo laikotarpiu gavo ir pajamų, t. y. 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „Baltic Oil Company“ jai sumokėjo 61 286,29 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 21 745,78 Eur, 2017 m. rugsėjo 28 d. – 32 767,84 Eur, 2017 m. spalio 3 d. – 43 763,71 Eur.  Be to, 2017 m. rugsėjo 14 d. iš atsakovės sąskaitos nuskaityta ieškovei 2 036,08 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. – 2 021,07 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. – 10 533,09 Eur, 2017 m. rugsėjo 20 d. – 954,07 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. – 32 694,33 Eur, 2017 m. spalio 4 d. – 43 666,64 Eur.

13.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A-115-1035/2018 bendrovės vadovui, atsakovui  A. A., už CK 6.9301 straipsnio pažeidimą buvo paskirta 700 Eur bauda, nes šis, neturėdamas pakankamai lėšų visų turimų kreditorių įsiskolinimams padengti, atsiskaitė su kreditoriais nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Pažymėjęs, kad ginčo dėl ieškovei padarytos žalos dydžio nėra, teismas pripažino ir atsakovo kaltės kaip dar vienos jo civilinės atsakomybės sąlygos buvimą, kuri, teismo vertinimu, nustatyta jam iškeltoje administracinėje byloje, o šioje byloje atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Atsakovas žinojo, kad pervedus 60 000 Eur avansinį mokėjimą „Glob Oil“ LLP (neturint jokio sutartinio pagrindo), analogiško dydžio sumą ieškovė negalės nurašyti nuo bendrovės sąskaitos. Teismo vertinimu, atsakovo kaltė pasireiškė tyčios forma, siekiant pažeisti konkrečios kreditorės – ieškovės interesus.

14.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas A. A. tvirtino apie 60 000 Eur sumokėjimą „Glob Oil“ LLP už kurą, reikalingą atsakovei BUAB „Minsandra“ teikiant transporto paslaugas, tačiau įrodymų, patvirtinančių sutartinių įsipareigojimų, kurie būtų pagrindas sumokėti 60 000 Eur avansą ar pagal mokėjimą būtų suteiktos paslaugos, gautos prekės, į bylą nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas akcentavo ir nenuoseklią atsakovo poziciją dėl bendrovės veiklos, tvirtinant apie šios sumos  sumokėjimą „Glob Oil“ LLP už kurą, o su VMI adresuotu prašymu išdėstyti bendrovei mokestinę nepriemoką pateikiant verslo planą dėl nekilnojamojo turto ir transporto priemonių tarpininkavimo bei nuomos veiklos, kuriai nereikalingos sąnaudos kurui, vykdymo (2017 m. lapkričio 16 d. VMI viršininko sprendimas).

15.       Kita vertus, teismas sprendė, kad BUAB „Minsandra“ ginčo laikotarpiu galimai teikė ir transportavimo paslaugas, kadangi 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo atlikti ir kiti mokėjimai bendrovėms, prekiaujančioms kuru: 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovė sumokėjo 16 000 Eur UAB „Gruditos Logistika“, UAB „Jozita“ 2017 m. rugsėjo 5 d. – 19 225,96 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. – 17 815 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 10 576,59 Eur ir kt. Visgi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę, kad, neatlikusi ginčo mokėjimo, atsakovė nebūtų galėjusi vykdyti įprastinės veiklos ar mokėjimo atlikimas sudarė galimybę tęsti įprastinę bendrovės veiklą, ją plėtoti, gauti pajamas ir taip sudaryti objektyvias galimybės ateityje atsiskaityti su ieškove.

16.       Kaip svarbią šiame kontekste teismas akcentavo ir tokią aplinkybę, atsakovė prievolės valstybei savanoriškai nevykdė, o visos sumos buvo išieškotos duodant kredito įstaigai nurodymus nurašyti mokestines nepriemokas. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio               10 d. iš viso nurašyta 159 482,24 Eur. VMI išieškotos sumos sudarė 42 proc. nuo visų gautų įplaukų, ir nors įsiskolinimo VSDFV bei darbuotojams nebuvo, teismas padarė išvadą, kad, nesumokėjus 1 391 426,13 Eur PVM nepriemokos, finansinės drausmės nebuvo laikomasi.

17.       Be kita ko, nesant ir įrodymų apie sutartinius santykius ar susitarimus su „Glob Oil“ LLP, teismas 60 000 Eur sumos jai sumokėjimą pripažino į konkretų kreditorių (ieškovę) nukreiptu nesąžiningu atsakovo A. A. veiksmu, be teisėto pagrindo sumokėjus 60 000 Eur ir  padarius žalą konkrečiai kreditorei – ieškovei, turėjusiai pirmumą kitų kreditorių atžvilgiu (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pervedus 60 000 Eur avansinį mokėjimą Glob Oil LLP nebuvo sukeltas bendrovės nemokumas ar mokumo iš esmės sumažėjimas, nes tuo laikotarpiu buvo daroma ir daugiau įprastų atsiskaitymų pagal sutartis, tačiau, teismo vertinimu, šis piniginių lėšų pervedimas buvo specifinis nesąžiningas veiksmas, padarytas siekiant išvengti mokestinės nepriemokos nurašymo. 2017 m. rugsėjo 8 d. mokestinė nepriemoka valstybei buvo lygi 1 423 866,15 Eur sumai, ir, bendrovei sumokėjus 60 000 Eur avansinį mokėjimą „Glob Oil“ LLP, įsiskolinimas ieškovei nesumažėjo, nors, nesant neteisėto veiksmo (pareigos atsiskaityti pagal kreditorių eiliškumą) ir įvykdžius įstatyminę pareigą atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais, skola valstybės biudžetui būtų sumažėjusi nuo 1 423 866,15 Eur iki 1 363 866,15 Eur. Taigi, pasak teismo, nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

18.       Teismo vertinimu, nors ginčo laikotarpiu atsakovė vykdė įprastinę veiklą ir gavo pajamas, įsiskolinimų darbuotojams ir VSDFV, kaip minėta pirmiau, neturėjo, tačiau, įvertinus atsakovės 2017 m. finansinius rodiklius ir juo lyginant su 2016 m. rodikliais, yra pagrindas padaryti ir tokią išvadą, kad bendrovės veikla jau nebuvo stabili, o buvę finansiniai sunkumai vėliau sudarė prielaidas bendrovės nemokumui atsirasti, nes po vienerių metų (2018 m. kovo 13 d.) jai inicijuota bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3381-467/2018, kuria BUAB „Minsandra“ buvo iškelta bankroto byla,  nurodyta, kad pradelstos bendrovės skolos sudaro 8 007 110,44 Eur, realiai jos turimo turto suma yra 1 141 469,61 Eur, nekilnojamojo turto vertė yra 241 240 Eur. Atsakovė turėjo finansinių reikalavimų už 1 944 172,69 Eur sumą, tačiau duomenų apie realias galimybes išsiieškoti šias skolas nėra. Todėl buvo padaryta išvada, kad BUAB „Minsandra“ nemoki, neatsiskaito su turimais kreditoriais, pradelsti jos įsipareigojimai (skolos) tikėtina viršija pusę bendrovės turimo turto vertės. Tokias bankroto byloje nustatytas aplinkybes įvertinęs teismas pripažino ir sąlygos kreditorės tiesioginiam ieškiniui pareikšti buvimą, nurodęs, kad bankroto procese atlyginus ir administravimo išlaidas atsakovė BUAB „Minsandra“ nebus pajėgi sumokėti visą ieškovės VMI patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumą.

19.       Tačiau spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, nukreiptų atsakovei BUAB „Minsandra“, teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo reiškiamas ieškinys šiai bendrovei, apsiribodama vien teiginiais apie prievolės subsidiarumą ir vadovo pareigą subsidiariai su bendrove padengti likusią nesumokėtą dėl jo neteisėtų veiksmų mokestinę nepriemoką. Teismas nurodė, kad ieškovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą atsakovei BUAB „Minsandra“ jos bankroto byloje, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl tapataus reikalavimo pareikšimas negalimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3381-467/2018 yra patvirtintas 3 496 595,89 Eur sumos VMI kreditorinis reikalavimas, į jį įtraukta ir 60 000 Eur suma, dėl kurios reiškiamas reikalavimas šioje byloje. Todėl teismas padarė išvadą, kad jau yra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir byla šioje ginčo dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Atsakovas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VMI ieškinį atmesti,  priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A-115-1035/2018 kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo A. A. neteisėtų veiksmų ir kaltės, netinkamai aiškino verslo sprendimų priėmimo taisyklę. Konstatuojant bendrovės vadovo atliktų veiksmų neteisėtumą kaip pagrindą jo asmeninei atsakomybei kilti, privalo būti nustatyti ne tik vadovui priskirtų pareigų pažeidimai, bet ir vadovo tyčia, siekiant apžeisti kreditorių interesus, ar didelis neatsargumas, pasireiškiantis aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant pareigas. Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su bendrovės ūkinės komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovės BUAB „Minsandra“ mokestinė nepriemoka (1 391 26,13 Eur) ieškovei VMI atsirado dar iki A. A. pradėjus eiti atsakovės vadovo pareigas. Be to, bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ne tik VMI, tačiau ir kitiems kreditoriams.

20.2.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo, kaip vadovo, funkcijos pagal susitarimą su akcininku ir patvirtintus pareiginius nuostatus buvo apribotos, atsakovo darbo trukmė pagal darbo sutartį buvo vos 2 valandos per dieną, atsakovas neturėjo priėjimo prie bendrovės banko sąskaitų, neturėjo teisės pasirašyti buhalteriniuose dokumentuose, bendrovės buhalterinę apskaitą vykdė UAB „Ostena“. Tiek jo kaip vadovo, tiek akcininko tikslas buvo tęsti bendrovės veiklą ir ją išsaugoti.

20.3.                      Teismas neatsižvelgė ir į faktą, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atliktas 2018 m. rugsėjo 8 d. 60 000 Eur mokėjimas „Glob Oil“ LLP, atsakovė įvairias pinigų sumas pervedė ir kitiems kreditoriams (UAB Jozita“, UAB „Fritra“ ir kt.), taip pat atsiskaitydama už veiklai vykdyti būtiną pirktą kurą. Atsiskaitymas su tiekėjais atsakovei leido vykdyti įprastinę veiklą ir tuo pačiu dalimis atsiskaityti su ieškove. Bendrovės banko sąskaitos AB „Swedbank“ 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. spalio 10 d. išrašas patvirtina, kad per tą laikotarpį ieškovei buvo sumokėta ne 60 000 Eur, o 159 482,24 Eur suma, o tai reiškia, jog ieškovei sumokėta dvigubai didesnė suma, nei galėjo būti sumokėta, jeigu nebūtų buvę atsiskaitoma su tiekėjais. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ne tik atsakovas A. A., bet ir kiti atsakovės atsakingi asmenys nesiekė nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su VMI at su kitais kreditoriais.

20.4.                      Ieškovės atstovė negalėjo teismui paaiškinti, o teismas to nevertino, kodėl būtent 60 000 Eur mokėjimą „Glob Oil“ LLP ieškovė laiko neteisėtu ir sukėlusiu žalą valstybės biudžetui veiksmu, nors tuo pat metu kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų už ne mažesnę nei 87 000 Eur sumą VMI nelaiko neteisėtas. Vadinasi, pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė vykdė įprastinę veiklą, kurios tikslas buvo gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.

20.5.                      Nors teismas teisingai aiškino įstatymą ir jau suformuotą praktiką, nurodydamas, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį yra išimtis iš bendrosios taisyklės, ji aiškinama ir taikoma itin siaurai – individualaus delikto atveju, tačiau šią nuostatą taikė neteisingai. Turėdamas nustatyti atsakovo tyčią, siekiant pažeisti kreditorių interesus, arba didelį neatsargumą, pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės formos, vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.A-115-1035/2018, kurio šioje byloje net nėra, bei vertino, kad atsakovo kaltė pasireiškė tyčios forma, nors pačiame nutarime konstatuota, jog pažeidimas padaryta dėl neatsargumo. Toks konstatuotas faktas yra prejudicinis nagrinėjamai bylai.

20.6.                      Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato juridinio asmens atsakomybės, už draudžiamas veikas atsako tik fiziniai asmenys. Šiuo atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos, kurią VMI skolingas yra juridinis asmuo – BUAB „Minsandra“, o ne asmeniškai šios bendrovės vadovas A. A., tą pripažįsta ir pati ieškovė. Todėl, vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės, kaip juridinio asmens, turto ir jos vadovo turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės vadovo direktoriaus nėra galimas.

20.7.                      Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodoma, kad net ir fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų asmenų civilinei atsakomybei taikyti. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, bet ne nesumokėtų mokesčių suma, kuri lieka juridinio asmens prievole.

20.8.                      Ieškovės VMI įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovo A. A. vadovaujamos bendrovės 2017 m. rugsėjo 8 d. piniginių lėšų (60 000  Eur) pervedimu „Glovb Oil“ LLP, neįrodo pareikšto ieškinio specifinio pagrindo, t. y. būtent atsakovo į VMI nukreiptų nesąžiningų, tyčinių veiksmų atlikimo, lėmusių VMI prašomą priteisti žalą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas sąmoningai atliko veiksmus, siekdamas žalos VMI, taigi neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, nei atsakovo kaltės (tyčios ar didelio nerūpestingumo). Be to, teismas nevertino to, kad atsakovės bankroto administratorius, turėdamas teisę ir pareigą ginti tiek visų kreditorių, tiek atsakovės BUAB „Minsandra“ interesus, nereiškė ieškinio CK 6.66 straipsnio pagrindu nei buvusiam vadovui, nei už parduotą prekę (kurą) 60 000 Eur sumą gavusiai „Glob Oil“ LLP, neginčijo atlikto mokėjimo pavedimo ir neprašė taikyti restitucijos, o tai reiškia, kad tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

20.9.                      Vien tai, kad atsakovo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė už CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos su kreditoriais tvarkos pažeidimą, konstatuojant jo nepakankamą rūpestingumą ir neatsargią kaltės formą, negali būti pripažinta aplinkybe, kad atsakovo priimti sprendimai kasdienėje bendrovės veikloje buvo akivaizdžiai žalingi, nepateisinamai rizikingi, neatitinkantys protingo verslo rizikos, gerų verslo standartų. Byloje nenustatytas savanaudiškas atsakovo tikslas kreditorių pinigus perkelti sau, iššvaistyti juridinio asmens turtą ar kitaip pažeisti ieškovės interesus.

21.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimą. A. A. akivaizdžiai pažeidė teisėto elgesio reikalavimą. Jo, kaip bendrovės vadovo, elgesys pažeidė imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir bendrovės veikla būtų teisėta. Byloje pateiktas BUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. spalio 10 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad, nepadengus pirmiau minėto įsiskolinimo valstybės biudžetui, buvo vykdyti atsiskaitymai su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai pagal CK 6.9301 straipsnyje nustatytą eiliškumą turėjo būti tenkinami vėliau, nei ieškovės reikalavimas, be kita ko, 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo atliktas 60 000 Eur ginčo mokėjimas bendrovei „Glob Oil“ LLP.

21.2.                      Faktinės aplinkybės pagrindžia atsakovo tyčią – 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo atliktas avansinis mokėjimas „Glob Oil“ LLP, kurio suma – 60 000 Eur. Atsiskaitymo dieną Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis atsakovė VMI buvo skolinga 1 423 866,15 Eur. Jei ginčo mokėjimas būtų atliktas ne „Glob Oil“ LLP, o aukštesnės eilės kreditorei VMI, bendrovės  įsiskolinimas 2017 m. rugsėjo 8 d. būtų sumažėjęs nuo 1 423 866,15 Eur iki 1 363 866,15 Eur. VMI nuomone, atsakovas žinojo, kad dėl jo veiksmų ieškovė praras galimybę priverstinai išsiieškoti 60 000 Eur sumą, avansinis mokėjimas buvo atliktas ketinant nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su ieškove.

21.3.                      2017 m. rugsėjo 8 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad atliktas avansinis mokėjimas, t. y. mokėjimas už prekes ar paslaugas, kurias bendrovė tikisi gauti ar gaus ateityje. Tačiau jokie dokumentai, pagrindžiantys įprastinę veiklą tarp BUAB „Minsandra“ ir užsienio bendrovės „Glob Oil“ LLP (sutartys, skolų suderinimo aktai ir pan.), nebuvo pateikti nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nei bankroto administratoriui, nei pirmosios instancijos teismui. Todėl darytina išvada, kad galimybių į debitorių sąrašą įtrauktų sumų realiai išieškoti ir grąžinti bendrovei iš „Glob Oil“ LLP faktiškai nėra. Tuo tarpu atsakovės vadovo A. A. elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas, protingas ir rūpestingas. Šiuo atveju konstatuoti atsakovo paprastą neatsargumą, nepakankamą rūpestingumą, atlikus imperatyviųjų įstatymo nuostatų draudžiamą mokėjimą, nebūtų teisinga ir sąžininga.

21.4.                      Bankroto byloje VMI teismo patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 3 496 595,89 Eur, o visa teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 4 084 866,47 Eur. Iš viso bendrovės bankroto byloje yra 24 kreditoriai. VMI kreditorinis reikalavimas sudaro 85,6 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Vertinant tai, kad bendrovės įsiskolinimas VMI susidarė nuo 2013–2014 metų, akivaizdu, kad su VMI buvo neatsiskaitoma sąmoningai, pirmenybę skiriant žemesnės eilės kreditoriams.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas A. A. žinojo, jog be jokio sutartinio pagrindo pervedus 60 000 Eur avansinį mokėjimą „Glob Oil“ LLP, ieškovė negalės nurašyti šios sumos nuo bendrovės sąskaitos. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti, nesąžiningi, tyčiniai, sąmoningai nukreipti prieš konkretų kreditorių – VMI.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl prie apeliacinio skundo pridėto dokumento priėmimo

        

22.       Įstatymų leidėjas riboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

23.       Apeliantas prašo pridėti prie bylos nuasmeninto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A-115-1035/2018 kopiją, nurodydamas, kad šio dokumento byloje apskritai nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas juo rėmėsi skundžiamame sprendime. Visų pirma pažymėtina, kad teismų priimti procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonėmis, kurių sąrašas nurodytas CPK 177 straipsnyje, taigi ir jų priėmimui į bylą negali būti taikomos tapačios taisyklės, kurios nurodytos CPK 314 straipsnyje.

24.       Be to, bylose priimti procesiniai sprendimai teismams yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, o CPK 179 straipsnio 3 dalis įgalina teismus remtis šioje sistemoje esančiais duomenimis, vadinasi, nėra būtinybės, kad byloje būtų kitose bylose priimti procesiniai sprendimai. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nuasmeninti skelbiami viešai, todėl jie gali būti pasiekiami (žinomi) ir proceso dalyviams.

25.       Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. A-115-1035/2018 priimtas nutarimas neabejotinai žinomas tiek ieškovei, inicijavusiai administracinio nusižengimo procedūrą apeliantui, tiek ir apeliantui, abi šalys (atstovai) dalyvavo ir administracinės bylos nagrinėjime, taigi pirmosios instancijos teismas galėjo remtis šiuo nutarimu ir / ar jame konstatuotais įrodomaisiais faktais.

26.       Kita vertus, ieškovė ir apeliantas šioje byloje skirtingai vertina minėtame nutarime konstatuotas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija priima šį teismo procesinį dokumentą į bylą.

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

27.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 

28.       Nagrinėjamu atveju byloje atsakovų procesiniu statusu dalyvavo du asmenys – A. A. ir BUAB „Minsandra“. Pirmojo atsakovo (apelianto) atžvilgiu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o antrosios atsakovės atžvilgiu bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatavęs kitoje byloje jau išspręsto ir šioje civilinėje byloje ieškovės pareikšto reikalavimų tapatumą. Apeliacinį skundą pateikė tik A. A., tačiau jame nenurodoma jokių motyvų dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla atsakovės BAUB „Minsandra“ atžvilgiu nutraukta, nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš apelianto A. A. priteista ieškovei 60 000 Eur žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidų kompensacija, teisėtumą bei pagrįstumą.

 

Dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio bendrovės vadovui pareiškimo prielaidų  

 

29.       Ieškovės ieškiniu reikalaujamą priteisti žalą sudaro 60 000 Eur suma, kurią BUAB „Minsandra“ (tuo metu buvusi UAB „Grudita“) 2017 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimu kaip avansinį mokėjimą pervedė „Glob Oil“ LLP.  Ieškinys, kaip minėta,  pareikštas dviem atsakovams – pačiai BUAB „Minsandra“ ir subsidiariai buvusiam šios bendrovės vadovui, apeliantui A. A..

30.       Ieškovės vertinimu, apelianto A. A. veiksmų neteisėtumą pagrindžia jo atliktas CK 6.9301 straipsnyje įvirtino kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimas, apeinant pirmumą turinčią ieškovę ir atsiskaitant su kita kreditore, su kuria, be kita ko, susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių fakto nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, taip sumažinant atsakovės BUAB „Minsandra“ galimybę padengti atitinkamą dalį mokestinės nepriemokos.

31.       Taigi ieškovė VMI šioje byloje pareiškė tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui. BUAB „Minsandra“ bankroto procedūros šiuo metu dar nėra galutinai užbaigtos. VMI atsakovės BUAB „Minsandra“ bankroto byloje yra pareiškusi 3 496 595,89 Eur sumos kreditorinį reikalavimą ir šis teismo yra patvirtintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentams, o tai skundžiamame sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kad kreditoriaus teisė tokioje situacijoje pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui taikoma itin siaurai. Ši kreditoriaus teisė yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visų kreditorių interesus, iki pasibaigs bankroto procedūros, turi ginti ir užtikrinti bankroto administratorius. Priešingas aiškinimas prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnis).

32.       Šiame kontekste pažymėtina, kad įmonės bankroto proceso tikslas ir paskirtis yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent jau iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme, kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu (ĮBĮ 1 straipsnio 3 punktas).  Draudimas kreditoriams siekti savo reikalavimus tenkinti kitaip, nei ĮBĮ nustatyta tvarka, užtikrina, kad jokiam kreditoriui nebus suteikiamos privilegijos kitų atžvilgiu, taigi šis draudimas įtvirtina tokių nemokumo teisės principus, kaip visuotinumas ir kreditorių lygiateisiškumas.

33.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo ar akcininko veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

34.       Aktualiausioje savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams šiais atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

35.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė VMI yra pareiškusi ieškinį tuo pagrindu, kad apeliantas                    A. A., būdamas atsakovės BUAB „Minsandra“ vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą, t. y. atsakovei turint 1 423 866,15 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, apeliantas sumokėjo 60 000 Eur sumą kitai atsakovės kreditorei („Glob Oil“ LLP), panaikindamas ieškovei galimybę 60 000 Eur sumos dydžiu susimažinti mokestinę BUAB „Minsandra“ nepriemoką ir padarydamas jai žalą. Kadangi ieškovė pareiškė apeliantui reikalavimą CK 6.263 straipsnio pagrindu, kiti aptarti tiesioginio ieškinio pareiškimo bendrovės vadovui pagrindai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

36.       Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

37.       Tokį reikalavimą pareiškęs kreditorius turi įrodyti ne tik bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai)), tačiau visų pirma privalo įrodyti konkrečiai į jį nukreiptų nesąžiningų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, atlikimą, t. y. kad to asmens neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai tam subjektui (kreditoriui), o ne visiems bendrovės kreditoriams, sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

38.       Viso šios bylos proceso metu apeliantas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis, eidamas atsakovės BUAB „Minsandra“ vadovo pareigas, nebuvo atsakingas už bendrovės finansinę veiklą, niekada nevykdė jokių su šia sritimi susijusių funkcijų, nedavė jokių nurodymų vykdyti atsiskaitymus su vienais ar kitais kreditoriais ir neturėjo jokios galimybės tokius pavedimus kontroliuoti. Apeliantas tokius savo teiginius, be kita ko, grindė darbo sutartyje nustatytu jo darbo režimu, nustatyta jo, kaip direktoriaus, darbo pareigų atlikimo trukme, taip pat atsakovės bendrovėje patvirtintais direktoriaus pareiginiais nuostatais.

39.       Tokia žala, kurios atlyginimo siekia ieškovė, gali būti padaryta tiesioginiu veikimu (kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi, duodant atitinkamus nurodymus finansines operacijas atliekančiam darbuotojui, pasirašant mokėjimo dokumentus ir panašūs atvejai), arba neveikimu (deleguojant bendrovės vadovui tenkančias pareigas kitiems asmenims, neatliekant vykdytinų pareigų ir pan.). Nors pagal direktoriaus pareiginių nuostatų 20 punktą direktorius turi pareigą įgyvendinti ir kontroliuoti savalaikį atsiskaitymą su biudžetu, valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, kreditoriais, tiekimo organizacijomis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aplinkybė, kad apeliantas objektyviai neturėjo galimybių tokias pareigas vykdyti, neturėjo prisijungimo prie banko duomenų (prisijungimo vardo, slaptažodžių) ir / ar identifikavimo priemonių (kodų kortelės, kodų generatoriaus ar pan.), visgi nebuvo paneigta.

40.       Kaip matyti iš BUAB „Minsandra“ direktoriaus pareiginių nuostatų, bendrovės vadovas atsakingas už gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros organizavimą bendrovėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą, atestavimą ir instruktavimą, personalo parinkimą bei jo kvalifikacijos atitikimą užimamoms pareigoms, bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą, patikėtų materialinių vertybių saugojimą, gerą psichologinį klimatą bendrovėje (direktoriaus pareiginių nuostatų 37.1–37.5 punktai), o už finansinių–buhalterinių operacijų teisėtumą ir kontrolę atsakomybę prisiėmė pats bendrovės akcininkas, vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas (direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 28 punktas), jis taip pat buvo atsakingas ir už visą bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei ją reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi (direktoriaus pavaduotojo nuostatų 40.2, 40.3 punktai).

41.       Apelianto argumentus, kad jis atsiskaitymų su konkrečiais kreditoriais neinicijavo, iš dalies patvirtina nagrinėjamoje byloje esančio Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-00031-15 realizavimo“ turinys, iš kurio matyti, kad atsakovės BUAB „Minsandra“, kurios buvęs pavadinimas UAB „Grudita“, veiklai faktiškai vadovavo ir organizavo apgaulingą juridinių asmenų (atsakovės ir kitų) apskaitos tvarkymą akcininkas, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl apgaulingo juridinio asmens apskaitos tvarkymo, įrašant neįvykusias pirkimo–pardavimo ūkines operacijas, pateikiant suklastotas PVM deklaracijas VMI bei apgaule jo paties ir UAB „Grudita“ naudai galimai panaikinant didelės vertės turtinę prievolę valstybės biudžetui.                  

42.       Todėl tokiam faktui konstatuoti, kad būtent apeliantas A. A. atliko mokėjimo nurodymą, kuriuo „Glob Oil“ LLP pervedė 60 000 Eur, ar davė pavedimą tai padaryti kitam bendrovės darbuotojui arba buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei, nagrinėjamoje byloje duomenų stokojama. Nesant patikimų įrodymų, kad sprendimą dėl sumokėjimo minėtai kreditorei turėjo priimti, jį faktiškai priėmė ir / ar jį įgyvendino būtent apeliantas, nėra pagrindo ir konstatuoti tokių apelianto A. A. neteisėtų veiksmų, juo labiau kad tiesioginio ieškinio pareiškimo institutas iš esmės gali būti taikomas ne tik juridinio asmens de jure (pagal įstatymą) vadovui, tačiau ir faktiniam jo vadovui arba jo dalyviui (akcininkui).

43.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A-115-1035/2018 pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditoriaus teisių pažeidimas), konkrečiai – už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.9301 straipsnio) pažeidimą. Tačiau išsiskiria šiame nutarime padarytų išvadų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinio nusižengimo byloje teismui konstatavus apelianto kaltę, jo kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, laikytina nustatyta ir šioje byloje, be to, teismas pripažino, kad apelianto kaltė pasireiškė aiškia tyčia vykdant savo kaip bendrovės vadovo pareigas. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama apeliantui, pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime konstatuota, jog apelianto administracinis nusižengimas pasireiškė neatsargia forma, nes apeliantas neužtikrino atsiskaitymų eiliškumo neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, tokį pažeidimą jis padarė ne tiesiogine tyčia, o dėl neatsargumo, tinkamai nesukontroliuodamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės atliekamų veiksmų, susijusių su atsiskaitymais su kreditoriais.

44.       Tačiau tokios kaltės formos, kuri yra konstatuota administracinės teisenos byloje (paprastas neatsargumas), nepakanka deliktinės civilinės atsakomybės taikymui, pavieniam kreditoriui pareiškus tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutuojančios bendrovės vadovui. Sprendime kitais argumentais, nei išnagrinėta administracinė byla ir joje nustatyta kaltė, teismo nustatyta apelianto tyčia negrindžiama.  

45.       Be to, pirmiau jau aptartoje naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrovei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Tokie veiksmai, kai bendrovei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymų tvarką bei eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra bendrovės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. Jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais bendrovei vykdant komercinę veiklą būtų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptais į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu bendrovės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, būtų priskirti sprendimams, nukreiptiems į konkretų kreditorių, tiesioginės bendrovės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos būtų pernelyg išplėstos. Toks aiškinimas reikštų bendrąją kreditorių teisę nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į bendrovės vadovą, o ne išimtinį taisyklės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

46.       Vadinasi, vien tokia kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė eliminuoja galimybę taikyti apeliantui civilinę atsakomybę ieškinyje nurodytu pagrindu. Todėl darytina išvada, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, 60 000 Eur sumokėjimas „Glob Oil“ LLP negali būti vertinamas kaip į konkretų kreditorių (šiuo atveju į ieškovę VMI) nukreiptas nesąžiningas veiksmas. Juo labiau kad ir pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tuo pačiu laikotarpiu atsakovė BUAB „Minsandra“ vykdė veiklą bei atsiskaitymus su kitais asmenimis, neišskiriant „Glob Oil“ LLP, t. y. 2017 m. rugsėjo 4 d. atliko 16 000 Eur pervedimą UAB „Gruditos Logistika“, 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko įvairių dydžių sumų pervedimus UAB „Jozita“ ir kt. Šios bendrovės, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, prekiavo kuru. Iš BUAB „Minsandra“ (buvusi UAB „Grudita“) banko išrašo matyti, kad buvo atliekama ir daug kitų mažesnės apimties mokėjimų įvairioms bendrovėms (teikiančioms transporto remonto, atsarginių detalių pardavimo paslaugas, transporto paslaugas). Iš į bylą ieškovės pateiktos VMI Nepriemokų administravimo departamento 2017 m. lapkričio 16 d. išvados dėl BUAB „Minsandra“ (buvusi UAB „Grudita“) prašymo atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus matyti, kad atsakovė vertėsi dyzelinio kuro didmenine prekyba, benzino didmenine prekyba, sausumos transportui būdingų paslaugų veikla (kodai pagal EVRK atitinkamai 647140, 647120, 522100). Iš šios išvados taip pat matyti, kad atsakovė 2017 m. spalio 10 d. teikė prašymą VMI dėl 1 391 426 Eur nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo iki 2021 m. spalio 25 d., kas mėnesį mokant po 28 396,45Eur. Prašyme buvo nurodžiusi, kad jos finansinė padėtis pablogėjo dėl nuostolingos didmeninės kuro prekybos veiklos, tuo tarpu prašymo pateikimo metu šios veiklos nebevykdo.

47.       Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių labiau tikėtina, kad atsakovė BUAB „Minsandra“ nebuvo nutraukusi veiklos ir priimdavo verslo sprendimus dėl atsiskaitymų su kreditoriais. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, joje buvo patvirtinti ir kitų kreditorių, t. y. ne tik ieškovės finansiniai reikalavimai. Akivaizdu, kad ginčo sumos sumokėjimas „Glob Oil“ LLP turėjo vienodos įtakos tiek ieškovės, tiek ir kitų kreditorių interesams. Todėl dar ir šiuo aspektu vertinant negalima tokia išvada, kad ginčo mokėjimas buvo tiesiogiai nukreiptas į konkretaus kreditoriaus – ieškovės teisių pažeidimą, o mokėjimo tvarkos (eiliškumo) galimas pažeidimas, kaip buvo aptarta pirmiau, teisiškai neaktualus tokio pobūdžio ginče.

48.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad 60 000 Eur mokėjimo pavedimas užsienio bendrovei „Glob Oil“ LLP, atliktas 2017 m. rugsėjo 8 d., negali būti vertinamas kaip konkrečiai į ieškovę nukreiptas nesąžiningas veiksmas. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ir jos buvusio vadovo tiesioginės atsakomybės sąlygų. Tokiu atveju teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismas padarytą klaidą ir teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės VMI ieškinys dėl 60 000 Eur žalos ieškovei atlyginimo ir žyminis mokesčio valstybei priteisimo, panaikina ir dėl šios ieškinio dalies priima naują sprendimą – ieškinį atmeta (CPK 330 straipsnis) 

49.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

50.       Apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51.       Pagal pateiktus duomenis apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 500 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek pirmą, tiek antrą kartą (2018 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitas ir 2020 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas), taip pat 2018 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo 50 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių ir apeliantui priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).   

52.       Taip pat nustatyta, kad apeliantas sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o likusios žyminio mokesčio dalies (625 Eur) sumokėjimas apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

53.       Šioje byloje ieškovės statusu dalyvaujanti VMI yra valstybės institucija, pareiškusi ieškinį dėl lėšų išieškojimo, kuri, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 2 dalimi, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinius ir apeliacinius skundus. Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi, atsižvelgiant ir į bankrutavusios bendrovės dalyvavimą atsakove bylos procese, apeliantas A. A., kaip kitas tokioje byloje dalyvaujantis asmuo, įstatymų leidėjo valia yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Todėl sumokėtas 500 Eur žyminis mokestis jam grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalys).

54.       Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nepateikė. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovui A. A., ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

Panaikinti sprendimo dalį dėl 1 125 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš atsakovo A. A..

Palikti nepakeistą sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minsandra“ atžvilgiu.

Priteisti atsakovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui A. A. 2020 m. liepos 2 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymu jo už apeliacinį skundą sumokėtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) žyminį mokestį.

 

Teisėjos                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                            Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                                                       Agnė Tikniūtė