Civilinė byla Nr. e2-1515-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00047-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „BG Shipping“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir R. J. pareiškimus dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „BG Shipping“ iškėlimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BG Shipping“ (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų ir apeliantės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. vasario 17 d. sudarė 3203,64 Eur, iš jų 3079,63 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos ir 124,01 Eur delspinigiai.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-735-613/2020 iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „BG Shipping“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Atsakovė 2020 m. birželio 11 d. pateikė teismui prašymą atsižvelgti į Lietuvoje susidariusią ekonominę situaciją ir priimti papildomą nutartį nutraukti bylą, kadangi atsakovės vadovas I. M. apmokėjo susidariusį įsiskolinimą pareiškėjui VSDFV Klaipėdos skyriui. Prie prašymo atsakovė pridėjo AB Šiaulių banko 2020 m. birželio 10 d. mokėjimo dokumentus, patvirtinančius skolos pareiškėjui VSDFV Klaipėdos skyriui sumokėjimą.

3.       Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 15 d. gautas pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „BG Shipping“ iškėlimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-159 buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovės UAB „BG Shipping“ pareiškėjo R. J. naudai 9322,57 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 30 d. išsiuntė atsakovei UAB „BG Shipping“ prašymą sumokėti skolą, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas ir susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas. Todėl pareiškėjas prašė iškelti atsakovei UAB „BG Shipping“ bankroto bylą.

4.       Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. birželio 15 d. pateikė nuomonę dėl atsakovės UAB „BG Shipping“ prašymo nutraukti bankroto bylą, kurioje nurodė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, atsakovė UAB „BG Shipping“ į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2020 m. birželio 10 d. sumokėjo 3079,63 Eur VSD įmokų ir 124,01 Eur delspinigių. Tačiau pažymėjo, kad atsakovė UAB „BG Shipping“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko skolinga 1952,93 Eur, iš jų 1866,75 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2020 m. sausio, kovo ir balandžio mėn., ir 86,18 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius prašė spręsti teismo nuožiūra.

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimis priėmė pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „BG Shipping“ iškėlimo, taip pat panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „BG Shipping“ iškėlimo ir skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 5 d. 14.00 val.

6.       Atsakovė UAB „BG Shipping“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodė nesutinkanti su pareiškėjų reikalavimais dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė nurodė, kad papildomai pateikti 2018, 2019 metų ir 2020 metų I ketvirčio preliminarūs balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad atsakovė neatitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus. Apeliantės teigimu, vien formalus vėlavimas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį nėra pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nurodė, kad atsakovė turi 980 000 Eur debitorinį reikalavimą į OOCL EUROPE LTD, kuri su atsakove neatsiskaito nuo 2018 metų. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad yra sudariusi generalinės rangos sutartį dėl laivų statybos, valdymo ir priežiūros darbų, pagal kurią jau gautas avansinis mokėjimas ir vykdomi paruošiamieji darbai, todėl darbuotojų skaičius nėra sumažintas, o sutarties vykdymo metu atsakovė gaus papildomų pajamų ir operatyviau padengs skolas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė netenkinti pareiškėjų pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-735-613/2020 iškėlė atsakovei UAB „BG Shipping“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“.

8.       Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo nutraukti bankroto bylą dėl pareiškėjo R. J. pažeistų kreipimosi į teismą terminų. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pažeistas JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, kurio skaičiavimas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui 2020 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XIII-2861 buvo sustabdytas karantino laikotarpiu. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas R. J. prašymą dėl skolos apmokėjimo atsakovei išsiuntė 2020 m. balandžio 30 d., o karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d., taip pat bylos nagrinėjimas teismo posėdyje paskirtas tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., sprendė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko arba įvykdyti prievolę, arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos, arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas formalus, o dėl jo nutraukus bankroto bylą nebus pasiektas teisingumas, nebus apsaugos viešasis interesas bei kreditorių teisės ir teisėti interesai.

9.       Vertindamas bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė UAB „BG Shipping“ atsiskaitė su pareiškėju VSDFV Klaipėdos skyriumi, tačiau su pareiškėju R. J. neatsiskaitė, taip pat įmonė neturi registruoto turto, o pareiškėjo R. J. taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą 2018 m. liepos 10 d. Generalinės rangos sutartį Nr. BGS-180710-01, kadangi ji jau seniai, o posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės veikla sustabdyta, tačiau nėra nutraukta. Taip pat teismas kaip nepatikimus vertino atsakovės 2020 m. balanso duomenis, pagal kuriuos įmonė turėjo 1 761 584 Eur pelno, kadangi įmonės veikla, kaip nurodė atsakovės atstovas, buvo sustabdyta, o pats balansas nepasirašytas buhalterės.

10.       Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1 010 008,98 Eur skolos atgavimas iš vienintelės debitorės OOCL EUROPE LTD yra mažai tikėtinas, kadangi debitorė nėra registruota Lietuvos Respublikoje, todėl nėra galimybės patikrinti jos finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove. Debitorė su atsakove neatsiskaito nuo 2018 metų, todėl teismo vertinimu, ši skola negali būti vertinama kaip realus bendrovės turtas.

11.       Pasisakydamas dėl įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykio teismas nurodė, kad realaus UAB „BG Shipping“ trumpalaikio turto vertė siekia 89 249,00 Eur, o bendra realaus viso įmonės turto vertė sudaro 89 300,00 Eur (1,00 Eur (ilgalaikis turtas) + 89 249,00 Eur (trumpalaikis turtas)). Pagal atsakovės UAB „BG Shipping“ pateiktą 2020 m. birželio 25 d. kreditorių sąrašą įmonė turi 101 865,04 Eur įsiskolinimų kreditoriams. Taip pat pateikti duomenys, kad 2020 m. birželio 25 d. turi su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų 30 596,21 Eur sumai. Nors UAB „BG Shipping“ į bylą pateikė duomenis, kad 2020 m. birželio 25 d. buvo gauti avansai 187 741,03 Eur ir 87 500,00 Eur sumoms, tačiau pagal į bylą pateiktą 2020 m. balansą įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 351 175,00 Eur. Teismas darė išvadą, kad UAB „BG Shipping“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams (351 175,00 Eur) viršija pusę jos realaus turimo turto vertės (89 300,00 Eur), todėl atsakovė yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Apeliantė UAB „BG Shipping“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą dėl bankroto bylos apeliantei UAB „BG Shipping“ iškėlimo nutraukti arba pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Nors pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius formaliai nepateikė atsisakymo nuo reikalavimo, tačiau pripažino, kad su juo yra atsiskaityta ir jis yra praradęs suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokiu atveju teismas turėjo nutraukti bankroto bylos nagrinėjimą arba pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtu.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo R. J. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo terminų pažeidimą laikė formaliu, nesutrukdžiusiu atsakovei iki bylos nagrinėjimo patenkinti pareiškėjo reikalavimo. Teismas neįvertino, kad nepaisant panaikinto karantino, visas šalies verslas išgyvena sąstingį ir labai lėtai atsigauna. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė pripažįsta, jog šiuo metu turi finansinių sunkumų ir per trumpą laiką negali įvykdyti pareiškėjo R. J. finansinio reikalavimo.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai suabejojo atsakovės 2020 m. balanso duomenų patikimumu. Prioritetas turėtų būti teikiamas turiniui, o ne formai, todėl direktoriaus parašu patvirtintas balansas turėtų būti laikomas tinkamai patvirtintu, tuo labiau, kad jis yra tik preliminarus.

12.4.                      Teismas nepagrįstai į atsakovės realią turto vertę neįtraukė debitorinės skolos, motyvuodamas tikimybe, kad ji nebus atgauta. Vien aplinkybė, kad debitorė yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo neleidžia savaime daryti išvados, kad tokios skolos išieškojimas mažai tikėtinas. Į byla pateiktas pranešimas debitorei dėl skolos, taip pat pranešimas apie įskaitymą, kuriame debitorė pripažįsta skolą.

12.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo 2018 m. liepos 10 d. Generalinės rangos sutarties Nr. BGS-180710-01 dėl laivų statybos, valdymo ir priežiūros darbų vykdymo. Nepaisant apeliantės finansinių sunkumų, darbuotojų skaičius nėra sumažintas, gautas avansas naudojamas paruošiamiesiems darbams, o pradėjus vykdyti sutartį apeliantė gaus papildomų pajamų ir operatyviai padengs skolas. 

13.       Pareiškėjas R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad apeliantė nebandė apmokėti susidariusią skolą, nedalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje, nepateikė jokio atsiliepimo, taip pat nebandė susitarti iki bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsakovės argumentus dėl per trumpo termino prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Apeliantė UAB „BG Shipping“ nevykdo veiklos, neturi jokio ilgalaikio turto, bendrovės sąskaita yra tuščia, o įmonė nemoki. Atsakovės pateiktos bendradarbiavimo sutartys yra arba nutrauktos, arba sudarytos tarp dukterinių įmonių (sutartyje nurodytų įmonių akcininkai yra giminaičiai arba tie patys asmenys).

14.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

14.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi yra atsiskaityta. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2020 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis, UAB „BG Shipping“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 1952,93 Eur, iš jų 1866,75 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2020 m. sausio, kovo ir balandžio mėn., 86,18 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Nuo 2020 m. sausio 16 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. UAB „BG Shipping“ sumokėjo tiksliai tiek įmokų, kiek buvo nurodyta 2020 m. sausio 17 d. reikalavime, nors žinojo, kad įmokų įsiskolinimas yra padidėjęs.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į realią atsakovės turto vertę neįtraukė vienintelės debitorės skolos, kadangi ji nesumokėta nuo 2018 m, o nuo apelianto pateiktos pažymos (2019 m. gegužės 7 d. pažyma Vilniaus apygardos teismui), tuo metu buvusi šios debitorės skola buvo 983 527,10 Eur, padidėjo 26 481,88 Eur. Tai rodo, kad esant dideliam įmonės OOCL EUROPE LTD įsiskolinimui UAB „BG Shipping“ toliau teikė paslaugas.

14.3.                      Apeliantės pateikta Generalinės rangos sutartis dėl laivų statybos, valdymo ir priežiūros darbų sudaryta jau nuo 2018 m. liepos 10 d., tačiau jokių realių įrodymų, kad ji vykdoma arba ruošiama vykdyti nepateikta, taip pat ir pats įmonės atstovas nurodė, kad įmonės veikla sustabdyta. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4 2020 m. rugsėjo 31 d. duomenimis įmonėje šiuo metu yra tik 2 apdraustieji asmenys, o įmonės finansinė padėtis sudėtinga. O šią rangos sutartį pasirašė UAB „BG Shipping“ ir UAB „BG Shipping Logistics“, kurių abiejų registracijos adresas sutampa.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. 

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ir atsilipimų į jį ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

18.       Tačiau ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

19.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „BG Shipping“ preliminarią 2020 m. III ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaitą F4 bei duomenis apie mokesčių mokėtojus (UAB „BG Shipping“) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) tinklapio. Sprendžiant dėl prie atsiliepimo į atskirąjį skundo pateiktų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dalykas yra susijęs su įmonės bankroto byla (įmonės nemokumo vertinimu). Taigi, kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, taip pat tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „BG Shipping“ preliminari 2020 m. III ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaita F4 parengta po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas šį rašytinį įrodymą priimą ir vertina su kita bylos medžiaga. Pateiktus duomenis apie mokesčių mokėtojus iš VMI tinklapio teismas sprendžia atsisakyti priimti, kadangi šie duomenys skelbiami viešai, todėl teismui yra prieinami viso bylos nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso šalies pakeitimo ir reikalavimo atsisakymo

20.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugsėjo 10 d. gautas UAB „Baltijos Logistikos Grupė“ pranešimas dėl proceso šalies teisių perėmimo ir reikalavimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas R. J. perleido visas reikalavimo teises ir pareigas į atsakovę UAB „BG Shipping“ naujajai kreditorei UAB „Baltijos Logistikos Grupė“. Naujoji kreditorė prašo pakeisti pareiškėją pradinį kreditorių R. J. naująja kreditore UAB „Baltijos logistikos grupė“, taip pat priimti UAB „Baltijos Logistikos Grupė“ atsisakymą nuo reikalavimo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „BG Shipping“ ir civilinę bylą nutraukti.

21.       CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

22.       Nagrinėjamu atveju naujoji kreditorė UAB „Baltijos Logistikos Grupė“ prie pranešimo pridėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. BLG/RJ200907 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius R. J. atlygintinai perleido naujajai kreditorei reikalavimo teisę į UAB „BG Shipping“ pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinės darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-159 (Sutarties 1.1., 1.1.1. punktai). Pradinis kreditorius R. J. 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimu patvirtino, kad Sutartimi naujajai kreditorei UAB „Baltijos logistikos grupė“ perleido visas reikalavimo teises, kylančias pagal darbo santykius. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pradinį kreditorių R. J. pakeisti naująja kreditore UAB „Baltijos logistikos grupė“, todėl šis prašymas tenkintinas.

23.       Be to, naujoji kreditorė UAB „Baltijos logistikos grupė“ taip pat pareiškė, kad atsisako reikalavimo teisės į apeliantę UAB „BG Shipping“ ir civilinę bylą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo prašo nutraukti.

24.       CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

25.       Nagrinėjamu atveju naujoji kreditorė UAB „Baltijos logistikos grupė“ teismui pateiktame pranešime nurodė, kad jai žinomos reikalavimo atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog naujosios kreditorės UAB „Baltijos logistikos grupė“ atsisakymas nuo reikalavimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), UAB „Baltijos logistikos grupė“ atsisakymas nuo reikalavimo UAB „BG Shipping“ priimtinas ir civilinė byla dalyje pagal teisių perėmėjos UAB „Baltijos logistikos grupė“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „BG Shipping“ nutraukti (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei UAB „BG Shipping“ iškėlimo pareiškė ir pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą teisėtumo klausimą vertiną, atsižvelgdamas į tai, kad šis pareiškėjas nėra pareiškęs atsisakymo nuo reikalavimo.

Dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo ar atsisakymo nuo reikalavimo pasekmių nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo

26.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nors pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius formaliai nepateikė atsisakymo nuo reikalavimo, tačiau pripažino, kad su juo yra atsiskaityta, todėl jis yra praradęs suinteresuotumą bylos baigtimi ir civilinė byla dėl bankroto bylos apeliantei UAB „BG Shipping“ iškėlimo nutrauktina arba pareiškėjo pareiškimas paliktinas nenagrinėtu. Taip pat, kaip jau minėta, pareiškėjas R. J. reikalavimą į apeliantę UAB „BG Shipping“ perleido naujajai kreditorei UAB „Baltijos logistikos grupė“, kuri šio reikalavimo atsisakė.

27.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnyje reglamentuojami atsisakymo iškelti nemokumo bylą pagrindai. Vienas iš atvejų, kai teismas atsisako iškelti bankroto bylą, yra jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Minėta teisės norma numato iš esmės analogišką atsisakymo kelti bankroto bylą juridiniam asmeniui pagrindą, kaip ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl šios normos aiškinimui taikytina teismų praktika, suformuota ginčo klausimu galiojant ĮBĮ nuostatoms.

28.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškina, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-823/2018). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo patenkinimo ar jo atsisakymo sukeliamos teisinės pasekmės priklauso nuo to, ar šie juridiniai faktai įvyko iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ar po. Pažymėtina, kad tiek reikalavimo patenkinimas, tiek atsisakymas nuo reikalavimo sukelia identiškas teisines pasekmes, t. y. kreditorius reikalavimo teisė į skolininką baigiasi.

29.       Lingvistiškai aiškinat JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą matyti, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą jeigu kreditoriaus reikalavimą juridinis asmuo patenkina iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, kadangi sudaro galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako nuo reikalavimo. Tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą. 

30.       Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, pažymi, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą.

31.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, kadangi apeliantės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. vasario 17 d. sudarė 3203,64 Eur, iš jų 3079,63 Eur VSD įmokos ir 124,01 Eur delspinigiai. Apeliantė 2020 m. birželio 11 d. pateikė pirmosios instancijos teismui AB Šiaulių banko 2020 m. birželio 10 d. mokėjimo dokumentus, patvirtinančius 3203,64 Eur skolos pareiškėjui VSDFV Klaipėdos skyriui sumokėjimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius patvirtino, jog apeliantė sumokėjo 3203,64 Eur skolą, tačiau pažymėjo, kad apeliantė UAB „BG Shipping“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko skolinga 1952,93 Eur, iš jų 1866,75 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2020 m. sausio, kovo ir balandžio mėn., 86,18 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Tai reiškia, kad nors apeliantė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patenkino kreditoriaus reikalavimą, tačiau ir toliau nevykdė savo prievolės mokėti VSD įmokų. Tai patvirtina pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikta UAB „BG Shipping“ preliminari 2020 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaita F4 pagal 2020 m. birželio 12 d. duomenis už 2020 m. II ketvirtį išrašas bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta UAB „BG Shipping“ preliminari 2020 m. III ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaita F4.

32.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bankroto bylos nagrinėjimą arba pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtu, kadangi apeliantė atsiskaitė su pareiškėju atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu apeliantė nebuvo įvykdžiusi visų savo prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl bankroto bylos pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą nutraukimo.

Dėl apeliantės (ne)mokumo vertinimo

33.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nemokumo vertinimu, teikdama, kad teismas nepagrįstai suabejojo atsakovės 2020 m. balanso duomenų patikimumu, į atsakovės realią turto vertę neįtraukė debitorinės skolos, motyvuodamas tikimybe, kad ji nebus atgauta dėl to, kad debitorė yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo. Be kita ko, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 10 d. Generalinės rangos sutarties Nr. BGS-180710-01 dėl laivų statybos, valdymo ir priežiūros darbų vykdymo pagrįstumo vertinimu.

34.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

35.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

36.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

37.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantė registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė. Iš byloje esančio UAB „BG Shipping“ 2018 metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2018 metais apeliantės turtą sudarė 766 667 Eur (iš jų 1 Eur ilgalaikis turtas, 729 162 Eur trumpalaikis turtas ir 37 504 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), o 2017 metais apeliantės turtas sudarė 2 960 529 Eur (iš jų 972 290 Eur ilgalaikis turtas, 1 939 916 Eur trumpalaikis turtas ir 48 323 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2018 metais sudarė 1 805 417 Eur (iš jų 1 436 619 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai). Taip pat nustatyta, kad 2017 metais apeliantės grynasis pelnas sudarė 69 986 Eur, o 2018 metais apeliantė patyrė 1 056 941 Eur nuostolį.

38.       Iš byloje esančio UAB „BG Shipping“ 2019 m. spalio 21 d. balanso matyti, kad 2019 metais apeliantės turtą sudarė 1 111 918 Eur, iš kurių 1 102 522 Eur trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį sudarė per vienus metus gautinos sumos (1 013212). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 077 886 Eur, iš kurių 1 934 981 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Apeliantė nurodė, kad turi 1 010 008,98 Eur debitorinį reikalavimą į užsienio valstybėje registruotą bendrovę OOCL EUROPE LTD, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios skolos atgavimas kelia pagrįstų abejonių dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip nurodė pati apeliantė, didžioji dalis skolos susidariusi jau nuo 2018 metų, o 2019 m. balandžio 26 d. pranešimas dėl Linijinės laivybos paslaugų atstovavimo sutarties nutraukimo, teismo vertinimu, tik pagrindžia komplikuotą skolos iš šios debitorės atgavimą. Antra, apeliantei ne tik nepavyko atgauti bent dalies debitorinio reikalavimo, tačiau pastarasis tik didėja. Apeliantės Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gegužės 7 d. teiktoje pažymoje apeliantė nurodė, kad debitorės skola yra 983 527,10 Eur, o 2020 m. birželio 25 d. debitorių sąraše nurodė 1 010 008,98 Eur tos pačios debitorės debitorinį reikalavimą.

39.       Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie šios debitorės turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šis debitorinis reikalavimas vertintinas kritiškai, todėl negali būti vertinamas kaip realus bendrovės turtas.

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliantės finansinių veiklos rodiklių. Nors apeliantė, siekdama pagrįsti savo mokumą, pirmosios instancijos teismui pateikė apeliantės UAB „BG Shipping“ vadovo pasirašytą 2020 metų balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juose nurodytų duomenų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. 

41.       Pirma, apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atskirajame skunde pripažįsta susidurianti su finansiniais sunkumais, todėl kritiškai vertintina 2020 m. pelno (nuostolių) balanse nurodyta aplinkybė, kad apeliantės grynasis pelnas sudarė 1 761 584 Eur. Juo labiau, kad apeliantė nepateikia jokių šį grynąjį pelną galinčių pagrįsti įrodymų.

42.       Antra, remiantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris); ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 9 dalyse nustatytus atvejus (2 dalis). Nors apeliantė nurodo, kad šiuo metu įmonėje nėra vyriausiojo buhalterio, tai neatleidžia apeliantės vadovo nuo pareigos įmonės veiklą organizuoti taip, kad apskaitos dokumentais būtų pasirašyti pagal įstatymą privalančių pasirašyti tokius dokumentus asmenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantės 2020 m. pateiktų finansinės apskaitos dokumentų, kadangi jie pasirašyti tik įmonės vadovo, o apeliantė nepatenka į sąrašą išimčių, pagal kurias vadovas gali tvarkyti ūkio subjekto apskaitą.

43.       Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetą apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo 2018 m. liepos 10 d. Generalinės rangos sutarties Nr. BGS-180710-01 dėl laivų statybos, valdymo ir priežiūros darbų vykdymo. Pažymėtina, kad ši sutartis sudaryta tarp apeliantės UAB „BG Shipping“ ir UAB „BG Logistics“. Abi šios bendrovės registruotos tuo pačiu buveinės adresu K. Donelaičio g. 19A, Klaipėda, taip pat buvę apeliantės dalyviai sutampa su dabartiniais UAB „BG Logistics“ dalyviais, sutampa ir šių juridinių asmenų kontaktinėje informacijoje nurodytų elektroninių pašto adresų domenai „balticgroup.com“. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog minėta sutartis sudaryta tarp tarpusavyje susijusių įmonių, o apeliantės vadovo vienašališkai nurodyti gauti avansiniai mokėjimai, nepateikiant šiuos mokėjimus patvirtinančių apskaitos dokumentų, nepagrindžia realaus minėtos sutarties vykdymo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši sutartis sudaryta 2018 metais, jokių duomenų apie šios sutarties vykdymą bei realiai gautą naudą apeliantė nepateikė. Todėl tai leidžia abejoti šios sutarties vykdymo realumu bei jos teikiama nauda apeliantei UAB „BG Shipping“.

44.       Taigi, nustačius, kad apeliantės realus turimas turtas sudaro tik 89 300 Eur, kurį iš esmės sudaro tik trumpalaikis turtas, o pagal apeliantės UAB „BG Shipping“ pateiktą 2020 m. birželio 25 d. kreditorių sąrašą įmonė turi 101 865,04 Eur įsiskolinimų kreditoriams, taip pat 30 596,21 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, taip pat, kad apeliantė sistemingai nevykdo mokestinių prievolių valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies. Įmonės veikla pastaraisiais metais kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį. Įmonė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis šiuo metu apeliantė yra įdarbinusi tik du darbuotojus, taip pat iš kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų UAB „BG Shipping“ kasos knygos išrašų už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio mėnesius, matyti, kad apeliantės kasa yra tuščia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

45.       Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingai tinkamam ginčo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis