Civilinė byla Nr. 2-872-798/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00207-2015-3

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;

                                                                  3.3.2.5; 3.4.3.7 (S)

 

 

 

    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

                                                     N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 28 d.

        Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-57-390/2020 iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skirnuva“; bankroto administratore paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Kauno apygardos teismo     2016 m. spalio 3 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su 2020 m. sausio 21 d. prašymu dėl  59 911,08 Eur  dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1299-390/2020 atnaujino terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti ir BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus L. K. 59 911,08 Eur  dydžio finansinį  reikalavimą. Atsakovė BUAB „Skirnuva“ 2020 m. kovo 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pasinaikino  Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjo                             L. K. prašymą dėl 59 911,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo  atsakovės BUAB „Skirnuva“ bankroto (nemokumo) byloje.

4.       Teismas sutiko su atsakovės atskirojo skundo argumentais ir sprendė, kad yra pagrindas skundžiamą 2020 m. kovo 9 d. nutartį pasinaikinti bei pareiškėjo prašymą atmesti.               Teismas pažymėjo, kad L. K. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis nežinojo arba negalėjo / neturėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei ir egzistavo realios kliūtys tokį reikalavimą pareikšti. BUAB „Skirnuva“ nemokumo bylos duomenys patvirtina pareiškėjo aktyvų dalyvavimą bendrovės bankroto procese, todėl teismas padarė išvadą, kad jis žinojo apie BUAB „Skirnuva“ bankroto procesą, jo eigą. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam visuomet buvo žinoma apie tariamą reikalavimo teisę į bendrovę, kurią jis kildina iš 2013 m. lapkričio 7 d.  sutarties ir teismo įsakymų. Pareiškėjo nurodytas teisinis faktas – baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai (jų apimtis) L. K. neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą atnaujinimo / neatnaujinimo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, dėl kurių objektyviai negalėjo per daugiau kaip ketverius metus laiko pareikšti finansinio reikalavimo, t. y.  egzistavo realios kliūtys įgyvendinti savo kaip potencialaus BUAB „Skirnuva“ kreditoriaus teises. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Neatnaujinus praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti, teismas atmetė prašymą dėl 59 911,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo  atsakovės BUAB „Skirnuva“ bankroto (nemokumo) byloje. 

 

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

5.       Atskirajame skunde pareiškėjas L. K. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m.    kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės BUAB „Skirnuva“ bankroto (nemokumo) byloje patvirtinti kreditoriaus L. K. 59 911,08 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 5 dalį ir 43 straipsnio 3 dalį, nes nesuteikė pareiškėjui teisės pateikti atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties.

5.2.                      Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus 2020 m. vasario 25 d. atsikirtimus į atsakovės bankroto administratorės nuomonę ir atkartojo tik atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų: Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo neleisti L. K. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga,  2019 m. lapkričio  22 d. kaltinamojo akto, iš kurio pareiškėjas sužinojo apie neginčijamą finansinį reikalavimą. Be to, pareiškėjas su baudžiamosios bylos medžiaga susipažino tik 2020 m. sausio 21 d.  

5.3.                      Teismas tvirtina neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio      2 dalis). Neginčijami kreditoriaus L. K. reikalavimai negalėjo būti pareikšti anksčiau, nes ši aplinkybė paaiškėjo baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-919/2020, iš       2019 m. lapkričio  22 d. kaltinamojo akto. 

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Skirnuva“ prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su pareiškėjo atskiruoju skundu argumentus:

6.1.                      Pareiškėjas yra buvęs atsakovės vadovas, savo neteisėtais veiksmais (2013 m. kovo 27 d.  sutarties pagrindu už neva suteiktas bendrovei paslaugas turėjo gauti 30 proc. sėkmės mokestį, kurį pasisavino ir šis faktas įrodinėjamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-919/2020), o taip pat privedė BUAB „Skirnuva“ prie tyčinio bankroto, todėl neturi teisės reikšti finansinio reikalavimo. Taip pat neturi teisės reikšti reikalavimą BUAB „Skirnuva“, nes praleido terminą šiai teisei įgyvendinti. Be to, pareikštas prašymas vilkina BUAB „Skirnuva“ likvidavimo procedūros užbaigimą. BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 9 mln. eurų, todėl L. K. finansinio reikalavimo patvirtinimas atsakovės bankroto byloje neturi teisinės reikšmės.

6.2.                      Pareiškėjas neturi teisės savo finansinio reikalavimo grįsti teismo įsakymais, nes jie nebuvo pateikti vykdymui (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl potencialaus kreditoriaus  teisės į finansinio reikalavimo patvirtinimą, pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti L. K. prašymą kaip paduotą subjektinės teisės neturinčio asmens.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir        2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti nebuvimo

8.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė L. K. teisės pateikti atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės BUAB „Skirnuva“ atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties ir šią skundžiamą nutartį pats pasinaikino      CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

9.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ              153 straipsnis).  JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. 

10.       Pareiškėjas L. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje pateikė 2020 m. sausio 22 d. (dok. reg. Nr. 2380), todėl dėl jo teisių ir pareigų sprendžiama pagal galiojantį JANĮ.

11.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ĮBĮ 10 straipsnio 9  dalyje (teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies         5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis).

12.       Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise,  klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).

13.       Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiais, kad apie 59 911,08 Eur dydžio neginčijamą finansinį reikalavimą (86 069,72 Eur pagal tris teismo įsakymus priteista suma - sumokėta 26 158,64 Eur pagal 2013 m. lapkričio  7 d. sutartį) realiai sužinojo 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-919/2020, kuriame buvo nustatyta, jog baudžiamoji byla bus nagrinėjama pagal 2019 m. lapkričio 22 d. kaltinamąjį aktą, kuriame L. K. nėra pareikšti kaltinimai pagal 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjusius teismo įsakymus. 

14.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Alytaus rajono apylinkės teismo: i) 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5081-791/2014 nutarta išieškoti iš skolininkės RUAB ,,Skirnuva“ kreditoriui L. K. 140 961,00 Lt skolos ir 955,00 Lt žyminio mokesčio (iš viso 41 101,72 Eur); šis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. vykdomasis dokumentas išduotas kreditoriui; ii) 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5373-333/2014 nutarta išieškoti iš skolininkės RUAB ,,Skirnuva“ kreditoriui L. K. 107 728,50 Lt skolos ir 789,00 Lt žyminio mokesčio (iš viso 31 428,84 Eur);  šis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 9 d. vykdomasis dokumentas išduotas kreditoriui; iii) 2014 m. lapkričio 24 d.  įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5651-448/2014 nutarta išieškoti iš skolininkės RUAB ,,Skirnuva“ kreditoriui L. K. 46 400,00 Lt skolos ir     348,00 Lt žyminio mokesčio (iš viso 13 539,16 Eur); šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 18 d. ir tą pačią dieną vykdomasis dokumentas išduotas kreditoriui. Byloje nėra duomenų, kad iki skolininkės bankroto bylos iškėlimo (2015 m. birželio 23 d.) nurodyti įsiteisėję teismo įsakymai buvo pateikti vykdyti antstoliams. 

15.       Iš atsakovės BUAB „Skirnuva“ bankroto bylos Nr. B2-57-390/2020 nustatyta, kad               L. K. žinojo / turėjo žinoti apie kreditorių teisę per teismo nustatytą terminą pateikti finansinį reikalavimą, t. y. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla atsakovei BUAB „Skirnuva“, nustatyta ne tik BUAB „Skirnuva“ valdymo organų pareiga per 10 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, bet ir kreditorių pareiga per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nutartis 2015 m. birželio 25 d. buvo išsiųsta (gauta) UAB „Skirnuva“, kuri teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties. 

16.       Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, kuria UAB „Skirnuva“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „Skirnuva“ ir L. K. sudarė 2013 m. lapkričio 7 d. sutartį, kurioje numatė, kad L. K. pakels UAB „Skirnuva“ darbuotojų kvalifikaciją, nurodys darbuotojams Lietuvos Respublikos normatyvinių aktų ir įstatymų taikymo ypatumus; šalys nustatė paslaugų kainą: pagal bendrovės gautos finansinės naudos apimtį, išmokant paslaugų tiekėjui 30 proc. nuo realiai gautos naudos. L. K. sudarė 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose nurodė konsultavimo darbų pobūdį ir konsultacijų vertę, iš viso 85 463,82 Eur; prie Darbų perdavimo–priėmimo aktų  L. K. pateikė 2013 m. Verslo liudijimą Nr.YQ552329-l ir 2014 m. Verslo liudijimą QV774566-1 „Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla“, kurie nesuteikia teisės teikti konsultavimo paslaugų, o skirti tik pajamoms iš papildomo ugdymo gauti. L. K. išsilavinimas yra inžinerinis-statybinis ir jis neturėdamas reikiamo išsilavinimo ir teisės teikti konsultavimo paslaugų teisiniais klausimais. Būdamas UAB „Skirnuva“ vadovu, L. K. išsimokėjo sau iš UAB „Skirnuva“ 16 432,72 Eur, kurie galėjo būti pateikti kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl teismas sprendė, kad sandoris negalėjo būti naudingas bendrovei ir neatitiko įmonės interesų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1355-157/2017 Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

17.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-124-919/2020, kurioje            L. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Iš 2019 m. lapkričio 22 d. kaltinamojo akto nustatyta, jog L. K. kaltinamas taip pat dėl to, kad neturėdamas teisės gauti užmokesčio už švietimo-apmokymo paslaugas, pagal 2013 m. lapkričio 7 d. sutartį, sudarytą su UAB „Skirnuva“ nesuteikė konsultacijų bendrovės darbuotojams bei UAB „Skirnuva“ negavo sutartyje nurodytos realios naudos; ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 13 d. pateikė UAB „Skirnuva“ buhalterei, nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, apmokėjimui savo surašytus) 2013 m. gruodžio 31 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą ir 2013 m. gruodžio 31 d. Kvitą, kurių pagrindu iš UAB „Skirnuva“ banko sąskaitos       L. K. buvo pervesta iš viso 26 158,64 Eur suma (2014 m. spalio 13 d. 13 099,35 Eur (45 229,45 Lt), 2014 m. lapkričio 7 d. 9 725,92 Eur (33 581,65 Lt) ir 2015 m. birželio 10 d.  3 333,37 Eur).

18.        L. K. į Darbų perdavimo–priėmimo aktą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai suteiktas konsultacijas bendrovės darbuotojams, kad UAB „Skirnuva“ galėtų pateikti medžiagą VMI dėl 469 870,00 Lt PVM susigrąžinimo arba įskaitymo bei, jog         L. K. atliktų konsultacijų vertė sudarė 40 825,13 Eur (140 961,00 Lt) ir tokiais veiksmais L. K. pasisavino didelės vertės bendrovei priklausantį turtą bei padarė 26 158,64 Eur žalą.

19.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina L. K. akivaizdų nerūpestingumą: i) apie reikalavimą skolininkei BUAB „Skirnuva“, kildinamą iš 2013 m. lapkričio 7 d. sutarties, pareiškėjas kaip kreditorius žinojo nuo Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymų įsiteisėjimo 2014 m. gruodžio mėn., todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad apie savo reikalavimą realiai sužinojo 2020 m. sausio 7 d. iš 2019 m. lapkričio 22 d. kaltinamojo akto; ii) per teismo nustatytą terminą (iki 2015 m. spalio 7 d. arba per 40 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. rugpjūčio 27 d.)), L. K. kaip kreditorius nepareiškė atsakovei finansinio reikalavimo, grindžiamo 2013 m. lapkričio 7 d. sutartimi ir (arba) įsiteisėjusiais teismo įsakymais; iii) 2020 m. sausio 21 d. finansinį reikalavimą pareiškė daugiau kaip po ketverių metų laiko nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. rugpjūčio 27 d.) ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui L. K. nepateikė įrodymų dėl egzistavusių kliūčių (objektyvių priežasčių) finansiniam reikalavimui pareikšti (CPK 178 straipsnis).

20.       Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas, grindžiamas BUAB „Skirnuva“ nenaudinga 2013 m. lapkričio 7 d. sutartimi, kurios pagrindu buvo priimti teismo įsakymai ir dėl pareiškėjo kaltės, susijusios su nurodyto sandorio sudarymu, sprendžiama baudžiamojoje byloje, todėl atsakovės bankroto byloje negali būti pripažintas 59 911,08 Eur dydžio finansinis reikalavimas kaip neginčijamas. Priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur). 

 

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

22.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas netenkintas, todėl sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei iš pareiškėjo. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), kurias grindžia    2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra ir „Swedbank“, AB sąskaitos išrašu dėl 2020 m. kovo 23 d. gautos 637,72 Eur sumos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, kurios nagrinėjamojoje byloje gali sudaryti  527,04 Eur (1 317,60 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,4 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Teisėjų kolegija sprendžia priteisti iš pareiškėjo atsakovei 527,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

        Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš pareiškėjo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ (juridinio asmens kodas 253663090), atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“, 527,04 eurų (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus ir keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

        

 

Teisėjai                                                                    Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                             Egidija Tamošiūnienė

 

 

                                                                             Aldona Tilindienė