Civilinė byla Nr. e2-912-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 28 d.   

Vilnius 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ kreditorių komiteto posėdžio, 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kasdairas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“.

2.       Pareiškėjas D. K. pateikė teismui skundą dėl BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio, prašydamas 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdį (susirinkimą) pripažinti nesušauktu; 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, pasirašytą S. G., pripažinti neteisėtu dokumentu dėl to, kad pasirašytas asmens, neturinčio įgaliojimo jį pasirašyti; patvirtinti faktą, kad kreditorių susirinkimo pirmininkė nėra pasirašiusi pavedimo sutarties su S. G.; įpareigoti kreditorių susirinkimo (ir komiteto) pirmininkę parengti kreditorių susirinkimo projektą, kuriame būtų išspręsti visi aktualūs BUAB „Kasdairas“ bankroto klausimai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. skundą dėl BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto posėdžio.

4.       Teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teismo įgalinimų, kontroliuojant kreditorių komiteto sprendimus, tokių reikalavimų patenkinimas nesukurtų materialinių teisinių padarinių pareiškėjui, todėl skundas negali būti priimtas, kadangi šis procesinis dokumentas nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai gali būti reikšmingi, kaip aplinkybės, siekiant įrodyti, jog yra pagrindas panaikinti kreditorių komiteto sprendimą, tačiau tokie reikalavimai negali būti savarankiškas bylos dalykas.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, rezoliucinėje dalyje išbraukiant žodį „Atsisakyti“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis pareiškė prašymą laikyti susirinkimą (posėdį) nesušauktu, todėl teismas pats savo iniciatyva (ex officio) gali spręsti ar reikia atskirai panaikinti posėdžio sprendimus. Bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, todėl teismas turi platesnę teisę pats imtis iniciatyvos ir užtikrinti teisingumo vykdymą.

6.2.                      Pareiškėjas prašė 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, pasirašytą S. G., pripažinti neteisėtu dokumentu, nes jis pasirašytas asmens, neturinčio teisės jį pasirašyti. Akivaizdu, kad dokumentą pripažinus neteisėtu (niekiniu), papildomai nereikia prašyti neteisėto dokumento panaikinimo, siekiant, kad jame priimti sprendimai būtų negaliojantys.

6.3.                      Teismas, atsisakęs priimti skundą nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis ir nenurodė per kiek laiko pareiškėjas turi pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą šiame teisme. 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą dėl BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. CPK 111 straipsnio 1 dalis nustato teisinį reguliavimą pateikiant teismui procesinį dokumentą. CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinyje (skunde) turi būti nurodytos ir aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas (ieškinio dalykas).

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

11.       Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

12.       Kita vertus, įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. K., pateikdamas skundą dėl BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio, prašė 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdį (susirinkimą) pripažinti nesušauktu; 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, pasirašytą S. G., pripažinti neteisėtu dokumentu dėl to, kad pasirašytas asmens, neturinčio įgaliojimo jį pasirašyti; patvirtinti faktą, kad kreditorių susirinkimo pirmininkė nėra pasirašiusi pavedimo sutarties su S. G.; įpareigoti kreditorių susirinkimo (ir komiteto) pirmininkę parengti kreditorių susirinkimo projektą, kuriame būtų išspręsti visi aktualūs BUAB „Kasdairas“ bankroto klausimai.

14.       Pareiškėjas skundo reikalavimus iš esmės grindė 2020 m. kovo 10 d. įvykusio BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto posėdžio procedūriniais pažeidimais, tuo kad jam nebuvo pranešta apie kreditorių komiteto posėdį; kreditorių komiteto posėdžio pirmininke buvo nemokumo administratorė, kuri neturėjo įgaliojimo būti kreditorių komiteto posėdžio pirmininke ir su ja nebuvo sudaryta pavedimo sutartis atstovauti BUAB „Kasdairas“; kreditorių (komiteto) susirinkimo protokolą elektroniniu parašu 2020 m. kovo 13 d. pasirašė asmuo, kuris neturi tam suteiktų įgaliojimų, nes pavedimo sutartis su juo nepasirašyta;  kreditoriai nebuvo supažindinti su S. G. pateikta veiklos ataskaita. Skunde pareiškėjas nurodė, kad susirinkimas negali būti laikomas sušauktu, o jame priimti sprendimai teisėtais, nes buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytam ir dalyvauti susirinkime. Skundo 37 punkte apeliantas nurodė, kad „kadangi neturėjau galimybės dalyvauti susirinkime ir kreditoriams išsakyti savo pastabų, taip pat, man net nebuvo pranešta apie 2020-03-10 šaukiamą susirinkimą – susirinkimas negali būti laikytinas sušauktu, o jame priimti sprendimai teisėtais, nes pažeistos mano teisės būti išklausytam ir dalyvauti susirinkime“. Pirmosios instancijos teismui 2020m. balandžio 7d. paduotas procesinis dokumentas pavadintas skundu „dėl BUAB Kasdairas 2020 m. kovo 10 d. kreditorių posėdžio nesušaukimo ir kreditorių priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais“.

15.       Taigi, iš pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento turinio, jame nurodomų aplinkybių ir argumentų matyti, kad apeliantas paduodamas skundą dėl kreditorių komiteto susirinkime priimtų sprendimų, siekė kreditorių komiteto sprendimų neteisėtumo (implikuojančio negaliojimą) pripažinimo ir negaliojimo pasekmių taikymo.

16.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimo panaikinti BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio sprendimus, konstatavo, kad pareikštieji reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareikštų reikalavimų patenkinimas ne tik neatitinka teismo įgalinimų, kontroliuojant kreditorių komiteto sprendimus, tačiau taip pat tiesiogiai nesukurs pareiškėjui materialiųjų teisinių padarinių.

17.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Nors pareiškėjas aiškiai nesuformulavo reikalavimo, tačiau, kaip minėta, iš skundo argumentų aiškiai matomas apelianto tikslas – pasiekti, kad būtų panaikinti visi BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio sprendimai. Todėl pirmosios instancijos teismas tokiomis aplinkybėmis turėjo pareigą tiksliai nustatyti pareiškėjo skundo dalyką (reikalavimą), taikydamas skundo (procesinio dokumento) trūkumų šalinimo institutą dėl netinkamo skundo dalyko formulavimo. Neišsiaiškinus akivaizdžiai numanomo skundo dalyko būtų nepagrįstai suvaržyta ir neproporcingai apribota, todėl – pažeista apelianto teisė kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis).

18.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo D. K. skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu ir neišsiaiškinęs ko reikalaujama teismui pateiktu pareiškimu (skundo dalyko), todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir pareiškėjo D. K. skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  

 

n u t a r i a:

            

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka