Civilinė byla Nr. e2-736-585/2020

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2020-5

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.3.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 8 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos mažajai bendrijai „Švietimo edukatoriai“ iškėlimo,  

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja E. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos mažajai bendrijai (toliau – MB) „Švietimo edukatoriai“ iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra nemoki, kadangi Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėta keletas bylų, susijusių su atsakovės vėlavimu atsiskaityti su buvusiais ir esamais darbuotojais, be to, atsakovė yra skolinga ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo Valdybai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei MB „Švietimo edukatoriai“ iškėlimo.

3.       Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja kreditorius, taisyklės, kuriuose nurodyta: 1) kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniu (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

4.       JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

5.       Aptariamose nuostatose nurodyta tvarka, kurią kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, privalo įvykdyti ir tuomet atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Skirtingai nuo ankstesnio reglamentavimo, naujuoju reglamentavimu papildomas pranešimo įmonei įteikimo būdų sąrašas, numatomas trumpesnis terminas kreditoriaus reikalavimams įvykdyti, papildomas pranešimo turinys naujais reikalavimais – 1) dėl susitarimo pagalbos, kuris reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kreditorius ir skolininkas, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra nemokumo proceso iniciatorius, turi pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos; 2) pasiūlymas priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

6.       Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, kad išsiuntė atsakovei 2020 m. sausio 6 d. pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susipažinęs su pareiškėjos nurodomu 2020 m. sausio 6 d. pranešimu teismas nustatė, jog, jame atsakovei nebuvo pasiūlyta dėl pagalbos susitarimo sudarymo ar sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pranešime tiesiog nurodoma, jog atsakovei nepadengus įsiskolinimo, pareiškėja, kaip kreditorius, kreipsis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tad teismas darė išvadą, jog pareiškėjos teismui pateiktas pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinamas kaip JANĮ 9 straipsnio reikalavimų įvykdymas.

7.       Byloje taip pat nėra duomenų, kad antstolis būtų grąžinęs pareiškėjai vykdomąjį dokumentą, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Byloje taip pat nepateikti duomenys ir apie tai, jog pareiškėja apskritai kreipėsi į antstolį dėl Darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu priteistų sumų išieškojimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 straipsnis) ir, kad kaip buvo pažymėta, antstolis grąžino pareiškėjai vykdomąjį dokumentą, kadangi atsakovė neturi turto ir pajamų. Dėl to teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti laikomasi JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos tvarkos (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).

8.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė JANĮ 9 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, dėl to pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

9.       Pareiškėja E. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti pareiškėjos prašymą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apeliantė kaip darbuotoja turėtų būti laikoma silpnesne šalimi, kuri siųsdama pranešimą apie bankroto (nemokumo) bylos iškėlimą nežinojo apie pasikeitusį įstatymą, t. y. būdama silpnesne šalimi, apeliantė galėjo nesuprasti, kokio turinio pranešimas turėjo būti siunčiamas, nes JANĮ įsigaliojo metų pradžioje, o apeliantė išsiuntė pranešimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ).

9.2.                      Teismų praktikoje suformuotas turinio viršenybės prieš formą principas, t. y. apeliantė informavo atsakovę apie tai, jog jeigu ji per pranešime nustatytą terminą neįvykdys savo prievolės, ji kreipsis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

9.3.                      ĮBĮ buvo nustatytas dvigubai ilgesnis minimalus terminas įvykdyti prievolę kreditoriui, o JANĮ formaliai numato pranešime nurodyti papildomą sąlygą dėl taikos (pagalbos) sutarties sudarymo arba atsakovo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka inicijavimo per 15 dienų. Šiuo atveju atsakovė, būdama stipresne šalimi, turėjo būti aktyvi bei pasiūlyti pagalbos (taikos) sutarties sąlygas arba inicijuoti sau bankroto bylą ne teismo tvarka, tačiau ji ne tik per nustatytą terminą neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, bet ir nepateikė pagalbos (taikos) sutarties sąlygų, kas suponuoja, jog atsakovė negali ir (ar) neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

9.4.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, nežymiai praleidus terminą, nereikia teikti papildomų prašymų jį atnaujinti, todėl apeliantės siųstas pranešimas turėtų būti laikomas atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą informavimą bei neturėtų būti formaliai atmestas dėl netinkamos pranešimo formos, įtvirtintos JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu apeliantės pareiškimas turėtų būti priimtas bei nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas pagal JANĮ, nors pranešimas surašytas pagal ĮBĮ.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pranešimas skolininkui išsiųstas 2020 m. sausio 9 d., o pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo gautas 2020 m. kovo 5 d., t. y. įsigaliojus JANĮ, todėl taikytinos šio įstatymo nuostatos.

12.       Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

13.       Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis).

14.       Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

15.       Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatęs vien formalų pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei neatitikimą JANĮ nuostatoms, t.y. pranešime nenurodžius, kad kreditorė kreipsis į teismą dėl bankroto proceso inicijavimo, jeigu nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

16.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos procesine pozicija iš dalies sutinka. Bylos duomenimis nustatyta, jog pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo surašytas 2020 m. sausio 6 d., o atsakovei išsiųstas – 2020 m. sausio 9 d., pareiškėja – buvusi atsakovės darbuotoja, atsakovė niekaip nereagavo į pranešimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės lemia, jog nors pareiškėjos atsakovei išsiųsto pranešimo negalime laikyti atitinkančiu JANĮ 9 straipsnio reikalavimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamu pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismas neturėjo.

17.       JANĮ įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., o tai reiškia, jog pranešimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo surašytas ir išsiųstas, nepraėjus nė 10 dienų po naujojo įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėja santykyje su atsakove laikytina silpnąja šalimi, nes pareiškėja savo kreditorinį reikalavimą kildina iš darbo santykių. Atsakovė nepateikė jokios pozicijos dėl jai išsiųsto pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įskaitant pageidavimus sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamo pranešimo surašymas ir išsiutinimas patenka į laikotarpį, kuris gali būti traktuojamas pereinamuoju, žvelgiant iš bankroto (nemokumo) procesą reglamentuojančių teisės aktų kaitos perspektyvos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiame kontekste griežtas JANĮ 9 straipsnio taikymas, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmimo klausimą, nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais.

18.       Nagrinėjamu atveju protinga ir tikslinga būtų tokį pareiškimą priimti ir, jau išsprendus šio pareiškimo priėmimo klausimą, sudaryti atsakovei galimybę išreikšti savo poziciją tiek dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tiek dėl JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų galimybių išvengti teisminio bankroto proceso, t. y. susitarimo dėl pagalbos sudarymo arba sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo. Atitinkamai, įvertinus atsakovės poziciją, turėtų būti sprendžiama dėl tolimesnės teisminio bankroto proceso eigos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog tuo atveju, jei atsakovė nurodytų, jog ji ketina sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, turėtų būti vertinamas tokių atsakovės ketinimų realumas, t. y. atsakovė turėtų įrodyti, kad tokie ketinimai yra realūs, o ne deklaratyvūs, kurių tikrasis tikslas – siekis vilkinti teisminį bankroto procesą. Taip pat atskirai paminėtina, jog klausimai, susiję su vykdomuoju dokumentu ir (ar) vykdymo procesu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

19.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog šia nutartimi nėra formuluojama jokia bendroji teisės aiškinimo taisyklė. Šioje nutartyje pateikti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai yra taikytini tik šios konkrečios bylos aplinkybėms ir kitoje byloje jais galėtų būti remiamasi tik tada, jei šios ir kitos bylos ratio decidendi sutaptų.

20.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

            

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos E. Ž. pareiškimo dėl bankroto bylos mažajai bendrijai „Švietimo edukatoriai“ iškėlimo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka