Įmonių bankroto naujienos

Kredito unijų bankroto lyginti su „Snoru“ nevertėtų. Kredito unijų turtas pernai spalį sudarė 2,6 proc. šalies bankų sektoriaus turto, todėl vienos ar kelių kredito unijų griūtis nėra skausminga finansų rinkai arba valstybės biudžetui. Tačiau skausminga ji indėlininkams, kurie kredito unijose laikė daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tokie indėlininkai atgaus ne visus pinigus. Tokių buvo ir tarp bankrutuojančių Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ klientų.

Kaip 15min.lt informavo Aurelija Mažintienė, „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ direktorė, Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ indėlininkams reikės išmokėti apie 139 mln. Lt. Draudimo išmokoms išmokėti fondas skolinsis 24 mln. Lt iš Finansų ministerijos. Tačiau ne visi iš 3120 Nacionalinės kredito unijos ir 530 „Švyturio taupomosios kasos“ indėlininkų atgaus savo pinigus.

„Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ skaičiuoja, kad nedraudžiamų, tai yra, didesnių, nei 100 tūkst. eurų, indėlių šiose kredito unijose buvo apie 2 proc. visų šiose kredito unijose laikytų indėlių. Vadinasi, indėlininkai praras apie 2,8 mln. Lt.

Dėl „Vilniaus taupomosios kasos“ nerimauti nereikėtų

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, remdamasi Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atliktu „Vilniaus taupomosios kasos“ veiklos vertinimu, nurodė kredito unijai nesudaryti skolinimo sandorių, kurių suma didesnė nei 30 tūkst. Lt, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normas unija privalės nustatyti atsižvelgdama į rinkos vidurkį.

LCKU atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad ši kredito unija kreditavimo veiklą vykdo tinkamai nevertindama iš sudaromų ir sudarytų skolinimo sandorių atsirandančios rizikos, t. y., sudarydama sandorius, nepakankamai įsitikina, ar kliento finansinė ir ekonominė būklė leidžia tikėtis, kad jis tinkamai įvykdys sutartinius įsipareigojimus.


Pastatų inžinerinių sprendimų bendrovė „Termomatika“ teisme planuoja inicijuoti bankroto bylą AB „Kauno dujotiekio statyba“, kuri dvejus metus neišgali atsiskaityti už suteiktas paslaugas. UAB „Termomatika“ bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ sausio 18 d. išsiuntė pranešimą dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ir ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įsiskolinimas nebus galutinai padengtas.

„Per tuos porą metų AB „Kauno dujotiekio statyba“ yra atlikusi keletą mokėjimų nedidelėmis sumomis. Tai tik parodo, kad skolą jie pripažįsta, tačiau nesuprantame, kodėl su mūsų įmone nėra galutinai atsiskaitoma. Į registruotu paštu siųstus priminimus dėl skolos įmonė nereaguoja, žinome, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ daugiau nei 10-yje bylų yra pripažinta atsakove. Visa tai verčia apskritai abejoti jų galimybėmis įvykdyti įsipareigojimus ateityje. Todėl, jei susidariusi skola nebus padengta, inicijuosime AB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto bylą bei tokiu būdu apginsime savo, kaip kreditoriaus, interesus“, – sako Aleksandras Černys,  UAB „Termomatika“ direktorius.

AB „Kauno dujotiekio statyba“ yra skolinga už UAB „Termomatika“ dar 2010 metais atliktus darbus.

UAB „Termomatika“ yra nuo 1995 metų inžinerines paslaugas teikianti bendrovė.

Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų.

Pirkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.

Bankroto administratorius Neilas Cooperis aiškina, kad procedūra užtrunka, nes sandoris sudėtingas, bet teigia įsipareigojęs turtą parduoti kaip galima greičiau. Kreditoriams atstovaujanti pusė svarsto dėl galimo investuotojo pasiruošimo, kai LB pareiškė naująjį savininką tikrinsiąs preciziškai. Kitiems nerimą kelia nenaudojamas ir nuvertėti galintis turtas, bet dėl to „Ekonomika.lt“ pašnekovai sutaria – įmonių vertė ne tik nekrito, bet galėjo ir išaugti.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad pardavimo situacija vis dar neaiški. Galimas pirkėjas, kaip skelbta anksčiau, britų kapitalo bankas „Omada Capital“, taip ir nesikreipė į LB. D. Arlauskas stebisi, kodėl rugpjūtį reikėjo skubinti „greitai gendančios prekės“ pardavimo procesą, jei potencialus investuotojas delsia.

„Peršasi nuomonė, kad procesas buvo imituotas, arba gal ponas N. Cooperis, kuris pats tvarkė dokumentus, derėjosi su pretendentais ir sustatė visą šitą eilę. Kadangi laimėtojas nepasirodė iki šiol, galimos dvi versijos, kurias keliame: procesas tik imituojamas siekiant tikslų, arba pasirinktas parankus laimėtojas. Tačiau LB pareiškė, kad laimėtojas bus tikrinamas skrupulingai,, ar nėra susijęs su nešvariais pinigais ir investuotojais. Taigi, gal paprasčiausiai išsigando“, – svarsto pašnekovas.

Trūksta veiksmų ir informacijos

D. Arlauskas pažymi, kad negali susipažinti su aktualia medžiaga, negauna ir paties N. Cooperio atsakymų. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas prisimena anksčiau gavęs ir raštišką bankroto administratoriaus patvirtinimą, kad asociacijos iškelta mintis apie valstybinį komercinį banką „Snoro“ platformoje yra svarstytinas pasiūlymas, tačiau jis taip ir nebuvo aptartas.

„Kitas dalykas – rūpinamės ne tik nukentėjusių žmonių interesais, šiuo atveju tai ir valstybinis klausimas: valstybė lygiai toks pats kreditorius, kodėl nesiima tinkamų veiksmų“, – retoriškai klausia „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas.

D. Arlauskas įsitikinęs, kad „Snoro“ istorija parodė ir LR Bankų įstatymo bankroto skirsnio netobulumą bei atotrūkį nuo realios praktikos. Pašnekovas pažymi, kad ir kreditorių komitetas, tikėtina, netinkamai suformuotas atstovauti visų šalių interesams, be to, trūksta narių kontrolės.

„VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ turėjo daugiausia galių, komitetą suformavo iš „Sodros“, Finansų ministerijos žmonių. Iš kreditorių komiteto asociacija delegavo tris žmonės, bet tiesiogiai negalėjo, nes juos turėjo skirti konkretūs kreditoriai. Taigi, keli didžiausi kreditoriai, delegavę atstovus į komitetą, gali daryti įtaką, apie kurią nežino visuomenė ir likę kreditoriai, – aiškina jis. – Kelios dešimtys tūkstančių kreditorių, tarp jų ir stambių įmonių, neturi jokios galimybės daryti įtaką arba gauti informaciją. Šiandien yra tokia situacija, kodėl kaip išeis ir ką ponas N. Cooperis, būdamas geras verslininkas ar iliuzionistas, pasiūlys kreditorių komitetui ar su kai kuriais komiteto nariais parengs projektą. Sakyčiau, tai savotiška nukentėjusių žmonių tragedija. Netgi mes, asociacija, stengiamės atstovauti grupiniam interesui, bet neturime beveik jokios įtakos, tik viešumą, kuris gali taisyti netobulą sistemą.“

Aurelija Mažintienė, „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė, „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė pripažįsta, kad įvertinus rinkos sąlygas turtas galėtų būti parduotas daug greičiau, bet yra kitų veiksnių, stabdančių sandorio sudarymą. Pašnekovė teigia, kad kreditorių komitetas tvirtina turto pardavimo metodus laikydamasis pagrindinio principo, kad kreditoriai atgautų kuo daugiau prarastų pinigų.

„Turime įvertinti ir tas aplinkybes, kurios nepriklauso nuo kreditorių komiteto: negalime paskubinti ar kitaip daryti įtaką dokumentų pateikimo Lietuvos bankui terminui, kurį apibrėžia įstatymai. Todėl galiu tik patikinti, kad viską darome taip, kad banko likvidavimo procesas būtų kuo sklandesnis ir skaidresnis“, – tikina A. Mažintienė.

Vyksta derybos

Bankroto administratorius N. Cooperis tikina, kad aktyviai tęsia „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingo“ pardavimo procesą, derasi su keliais potencialiais investuotojais, bet neatskleidžia, ar britų kapitalo bankas „Omada Capital“ vis dar yra potencialių pirkėjų sąraše.

„Palaikome atvirą dialogą su LB ir pardavimo procesą aptariame nuolat. Suinteresuotos šalys taip pat diskutuoja su Lietuvos banku ir turės gauti jo leidimą“, – sako N.Cooperis.

LB atstovas patvirtino, kad kol kas nėra gavęs oficialaus prašymo leisti įsigyti AB „Finasta“ akcijas. Įsigyti lizingo bendrovėms LB leidimo nereikia.

„Snoro“ bankroto administratorius tikisi įtemptų derybų, būdingų įsigyjant bet kurį verslą, tačiau, anot jo, jei siūlomos sąlygos butų nepagrįstos, jos nebūtų pateiktos kreditorių komitetui. N. Cooperis pažymi, kad antrinių bendrovių pardavimo sandoriai užtrunka, nes yra sudėtingi, ribojami kelių jurisdikcijų ir reikalaujantys visapusiško priežiūros patikrinimo bei patvirtinimo procedūrų.

„Suinteresuoti asmenys norėjo atlikti papildomą analizę ir tai, kad jie vis dar siekia LB pritarimo, rodo, kad juos tenkina gauti rezultatai“, – teigia jis.

N. Cooperio teigimu, sunku numatyti, kad pardavimas bus baigtas, nes reikia gauti LB pritarimą, bet tikina įsipareigojęs užbaigti sandorį kaip įmanoma greičiau.

Turtas nenuvertėjo

N. Cooperis dėl tebevykstančio pardavimo ir diskusijų su suinteresuotomis šalimis negali įvertinti antrinių „Snoro“ bendrovių kainos, bet teigia nemanantis, kad verslų vertė sumenko arba krenta dabar. Žinoma, pajamos, kurias būtų galima gauti pardavus bendroves, nėra pakankamos padengti įsipareigojimus kreditoriams. „Norėdami atsiskaityti su kreditoriais, privalėsime atgauti buvusių stambių akcininkų lėšas“, – tikina jis.

Kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažintienė baimę dėl nuvertėjusių „Snoro“ verslų vadina nepagrįsta, o pinigų dalis, skirta kreditorių reikalavimams padengti, bus aiški baigus pardavimo sandorį.

„Pavyzdžiui, parduodamas bankas „Finasta“ per devynis 2012 metų mėnesius patyrė nuostolių, kurie buvo 16 kartų mažesni už 2011-ųjų. tą patį laikotarpį, o kapitalo pakankamumo rodiklis 1,8 karto viršijo LB banko normatyvą, – skaičiuoja ji. – Tai tik dar kartą parodo parduodamos finansų institucijos stabilumą. Be to, mano žiniomis, nė vienas potencialus pirkėjas nėra atsisakęs pasiūlyme nurodytos kainos ar siūlęs ją keisti.“

Teismai pabrangintų

D. Arlauskas svarsto, kad neaišku, kiek banko „Snoras“ bankrotas atsieis valstybei: išlaidos priklausys ir nuo buvusių savininkų, galinčių kreiptis į teismą. Jis pažymi, kad asociacija ruošia ieškinį LB, grupė nukentėjusiųjų bandys atgauti pinigus iš LB, kuris galėjo tinkamai neprižiūrėti bankrutuojančio banko veiklos.

„Gali būti įvairiausių scenarijų, pinigų sumos gali likti tos pačios, bet jei bus gerų precedentų, viskas gali klostytis kitaip. Keli sertifikatų savininkai laimėjo pirmos instancijos teisme. Jei laimės ir toliau, jų pėdomis seks daugiau nukentėjusiųjų, o tai valstybei kainuotų dar daugiau“, – svarsto jis.

Faktai: „Snoro“ turtas

2012 metų rugpjūčio 23 dieną kreditorių komitetas vienbalsiai nusprendė dėl banko „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro Lizingo“ pardavimo metodo, sudarant potencialių pirkėjų eilę pagal finansiškai naudingiausius pasiūlymus

Analitikai prognozavo, kad už „Finastos“ grupę galbūt pavyktų gauti iki 30 mln. litų, o už „Snoro lizingą“ – iki 15 mln. litų

Iki teismo nustatytų reikalavimų pateikimo termino bankroto administratorius gavo 28 500 reikalavimų iš 17 399 kreditorių. Jų bendra suma – 9,39 mlrd. litų.

Ar gali būti bankrutavusi įmonė svajonių darbovietė? Gali, jei tai - „Snoro“ bankas. Čia dabar mėnesio vidutinis atlyginimas siekia 13 563 litus. Praėjusių metų pabaigoje vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudarė apie 2138 litus.

Svetimo aukso kasyklos

Vakar „Snoro“ banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) paskelbė savo veiklos ataskaitą kreditoriams už ketvirtį, kuris baigėsi dar praėjusių metų rugsėjo 30 dieną.

Ponas pranešė, kad 2012-ųjų rugpjūčio 1 dieną veiklos nevykdančiame „Snore“ dirbo 206 darbuotojai, kuriems per mėnesį tuomet buvo išmokėta 2 794 000 litų.

Pasidžiaugęs vienu svarbiausių savo nuveiktų darbų - parengtu personalo mažinimo planu, N.Kuperis prisipažino, kad neveikiančio banko išlaidos yra siaubingai didelės.

„Bendra išlaidų suma per tris mėnesius iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra 46,3 mln. litų, iš jų 12,8 mln. litų sudarė veiklos sąnaudos, o 33,5 mln. litų - konsultantų išlaidos“, - pranešė bankroto administratorius.

Kartu jis atskleidė, kad nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 31 d. konsultantams išmokėta dar 34,1 mln. litų ir pridėtinės vertės mokestis nuo šios sumos. Į šiuo milijonus įskaičiuotas ir Lietuvos visuomenei iki šiol nežinomo, nežinia kurios šalies piliečio Oliverio Vymano (Oliver Wyman) „fiksuotas atlygis“, kurio dydis neskelbiamas.

Pačiam N.Kuperiui nuo praėjusių metų birželio 21-osios iki gruodžio 31 d. mokėtas fiksuotas 100 tūkst. litų mėnesinis atlyginimas, tačiau koks jis yra po Naujųjų metų, bankroto administratorius taip pat neatskleidžia.

Lauktos įmokos - sunkus darbas

„Mes daug pasiekėme per šį laikotarpį ir mūsų sunkus darbas toliau leidžia mums susigrąžinti iš banko turto maksimalią vertę kreditorių naudai“, - įtikinėja N.Kuperis.

Tačiau jo paties ataskaitoje rašoma, kad pernai liepą-rugsėjį nacionalizuotas bankas gavo 218,1 mln. litų pajamų, iš jų net 204,7 mln. litų buvo surinkti iš paskolų gavėjų, t.y. būtų į „Snoro“ aruodus įplaukę ir be milijoninių honorarų anoniminiams užsienio konsultantams.

Bankas nebevaldomas

„Tai yra skandalas! Jeigu tokiais atlyginimais neveikiančio banko darbuotojai ir konsultantai bus apdalijami ir toliau, jokio turto greitai visai nebeliks“, - vakar fantastines algas N.Kuperio valdomoje kredito įstaigoje įvertino „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas.

Vienu iš svarbiausių savo nuveiktų darbų N.Kuperis mini „Snorui“ priklausiusio banko „Finasta“ pardavimo procedūrą, kuri esą jau beveik pasibaigusi, greitai net bus pasirašyta preliminari pirkimo ir pardavimo sutartis.

„Mes tą dainelę girdime jau nuo praėjusios vasaros, tačiau kol kas žinome tik tai, kad tas paslaptingas „Finastos“ pirkėjas Lietuvoje taip ir nepasirodė, o jis turėtų kreiptis į centrinį banką, - sakė D.Arlauskas. - Deja, bet mūsų asociacija šios pražūtingos situacijos „Snoro“ likimui jau visiškai negali daryti įtakos: mūsų atstovai Kreditorių komitete, regis, atstovauja jau ne mums, o dviem stambioms verslo įmonėms. Jie mūsų net nebeinformuoja, kas vyksta Kreditorių komitete, tad neturint informacijos negalima nieko ir nuveikti“.

 

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/snoro_nacionalizavimo_kronika/vidutine_alga_snore__13_500_litu/

Pinigų skirstymą visada lydi įtarimai, gal todėl buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį ir po kelerių metų vejasi praeities istorijos. Politikas tikina jokių įstatymų nepažeidęs.

2008 metų pabaigoje ūkio ministru tapęs D.Kreivys neskubėjo viešinti buvusių interesų. Tik 2009-ųjų lapkritį visuomenė sužinojo, kad įmonių registre jis įvardijamas kaip baldų verslo bendrovės "Baltic Furniture Holding" (BFH) bendraturtis ir jos valdybos narys. D.Kreiviui priklausė 51 proc. įmonės "Baldenis" akcijų. Ši bendrovė tapo UAB "Žeimių baldai" steigėja ir vienintele akcijų turėtoja. Su D.Kreiviu tuomet sieta ir Anykščių rajone, Naujuosiuose Elmininkuose, veikusi baldus gaminanti įmonė "Baldjoda". Daugiau kaip 23 proc. jos akcijų buvo "Baldenio" rankose.

Bankroto bylos

2009 metų pabaigoje visoms trims bendrovėms, išskyrus esančią Anykščių rajone, iškeltos bankroto bylos. Baigus bankroto procedūras skolas atgavo ne visi, o 1,2 mln. litų, kuriuos "Žeimių baldai" gavo kaip SAPARD paramą, gulė ant valstybės pečių.

Paaiškėjus D.Kreivio verslo interesams, tuometis ministras deklaravo juos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Jis patvirtino esąs bendrovių "Baldenis", "Saldo partneriai", BFH ir "Stamija" akcininkas. Taip pat deklaravo, kad yra BFH, "Saldo partnerių" ir bendrovės "Silikatas" valdybų pirmininkas.

Tačiau praėjus trims dienoms D.Kreivys patikslino deklaraciją ir nurodė, jog "Baldenio" akcijos parduotos 2008 metų gruodžio 3-iąją, "Saldo partnerių" - tų pačių metų gruodžio 10 dieną, BFH - gegužės 14-ąją, "Stamijos" - 2009 metų sausį. Esą sudarius šiuos sandorius ministras neteko ir "Baldenio", "Saldo partnerių", BFH valdybų pirmininko posto. D.Kreivys pranešė "Silikato" valdybos pirmininku nebedirbantis nuo 2008 metų gruodžio 1-osios. Jis taip pat deklaravo anksčiau VTEK nenurodytus "Saldo partnerių" ir "Stamijos" akcijų pardavimo sandorius.

D.Kreivio pateiktais duomenimis, 2008-ųjų gruodžio 3 dieną turėtas "Baldenio" akcijas jis pardavė. Praėjus lygiai trims mėnesiams "Baldenio" antrinei įmonei "Žeimių baldai" teisme buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūra truko pustrečių metų. 2011-ųjų gruodį Kauno apygardos teismas pripažino bankrutavusios UAB "Žeimių baldai" veiklą pasibaigusia.

Teismas taip pat konstatavo, kad "Žeimių baldų" galutinai nepadengtos kreditorinės skolos sudaro 5,353 mln. litų. "Baldeniui" bankroto byla iškelta 2009-ųjų gruodžio 16 dieną.

Patalpas įsigijo kolegos

"Žeimių baldų" bankroto administratorius Aurimas Valaitis LŽ teigė, jog per aukcioną Jonavos rajone, Žeimiuose, parduotos gamybinės patalpos, kuriose anksčiau veikė "Žeimių baldai" ir "Baldenis". Jas įsigijo 2003 metų pabaigoje įkurta ir Kaune registruota bendrovė "Impex House". Ši įmonė anksčiau iš kitų bendrovių, užsiimančių baldų verslu, supirkdavo gaminius ir eksportuodavo į užsienį, o dabar pati gamina baldus.

"Impex House" direktorė Rasa Baranauskienė patvirtino, kad buvusios "Žeimių baldų" patalpos šiandien priklauso jos vadovaujamai bendrovei ir kad su bankrutavusia įmone anksčiau turėjo verslo reikalų. "Produkciją, dabar nebepamenu, kokią, užsakinėjome. Buvo ryšių ir su "Baldeniu", - sakė verslininkė. R.Baranauskienė užsiminė, kad dalį įsigytų patalpų jie nuomoja irgi baldų gamybos verslu užsiimančiai bendrovei "FPI Baltic".

Tūkstančiai - norvegams

"FPI Baltic" yra Norvegijos verslininkų valdomos bendrovės "Furniture Produkcions International AS" (FPI) antrinė įmonė. Pagrindinė norvegų bendrovės veikla - jų užsakytų baldų didmeninė prekyba. Norvegijos įmonių registro duomenimis, prieš porą metų šios bendrovės apyvarta buvo apie 3,3 mln. eurų (per 11 mln. litų).

"FPI Baltic" įkūrimo tikslas - padėti FPI administruoti ir organizuoti baldų gamybą Lietuvoje, teikti logistikos paslaugas. Ši bendrovė maždaug prieš šešerius metus pradėjo gaminti ir baldus.

2010-ųjų pradžioje "FPI Baltic" ėmėsi įgyvendinti projektą konkurencingumui užsienio šalyse didinti. Jis buvo skirtas baldų eksportui į Prancūzijos, Danijos, Švedijos rinkas pasirengti. D.Kreivys savo parašu patvirtino, kad šiam projektui įgyvendinti skiriama iki 168 tūkst. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

2011 metų pabaigoje bendrovė baigė dar vieną europinėmis lėšomis finansuojamą projektą - išplėtė savo gamybos bazę. Tuomečio ūkio ministro D.Kreivio parašas byloja, kad tam atseikėta beveik 600 tūkst. litų ES lėšų.

D.Kreivį ūkio ministro poste pakeitęs Rimantas Žylius 2011-ųjų viduryje šiai bendrovei skyrė apie 95 tūkst. litų europinių lėšų - produktyvumui didinti įdiegiant specializuotą informacinę sistemą, leidžiančią optimizuoti su baldų gamyba susijusius verslo procesus.

Apie ne vieno šimto tūkstančių litų dotacijas, gautas iš Ūkio ministerijos, LŽ bandė pasiteirauti "FPI Baltic" direktorės Dalios Varnienės. Nors europinės paramos gavimo taisyklės ją gavusiuosius įpareigoja viešai skelbti, kaip lėšos buvo panaudotos, verslininkė atsisakė kalbėti šia tema.

D.Kreivį su "FPI Baltic" sieja ne vien tai, kad ši bendrovė įsikūrusi buvusiose "Žeimių baldų" gamybinėse patalpose. Norvegijos kapitalo įmonės atstovai kelerius metus teismuose bylinėjosi su buvusia partnere - Anykščių rajone veikusia bendrove "Baldjoda", kurios dalis akcijų priklausė ir D.Kreiviui. "Baldjoda" tik per teismą iš norvegų išsireikalavo 44 tūkst. litų skolą, kuri atsirado už užsienio pirkėjams pateiktus gaminius.

Reikėtų aiškintis

D.Kreivio istorijos peripetijas LŽ paprašė pakomentuoti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių. "Šioje bendrovės finansavimo istorijoje galima įžvelgti, kad galbūt buvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Tačiau tokią išvadą turėtų pateikti VTEK. Aš asmeniškai toje istorijoje matau ir galimos politinės korupcijos elementų. Norint tai patvirtinti ar paneigti, specialiosios tarnybos turėtų aiškintis, ar europinė parama bendrovei skirta nepažeidžiant įstatymų. Pagaliau ir tai, ar pats D.Kreivys arba jam artima aplinka sietina su minėta bendrove", - sakė V.Gailius.

"Neturiu nieko bendra"

Seimo narys D.Kreivys bendrauti su LŽ sutiko tik raštu. Atsakydamas į klausimą, ar skiriant europinių lėšų bendrovei "FPI Baltic" galėjo būti supainioti viešieji ir privatūs interesai, ar jis šioje istorijoje neįžvelgia savotiškos politinės korupcijos užuomazgų, politikas buvo lakoniškas: "Jokio interesų konflikto nėra ir negali būti. Neturiu nieko bendra su norvegų kapitalo įmone "FPI Baltic".

"Įmonė - norvegų kapitalo. Tai savaime įrodo, kad jokio interesų konflikto nėra ir negalėjo būti. ES paramą iki 2012 metų vidurio Lietuvoje yra gavusios 18 437 įmonės (t. y. kas 3-4 realiai veikianti Lietuvos įmonė), todėl niekaip negaliu būti atsakingas: nei už įmones, kurios įsikūrusios vienoje ar kitoje vietoje, kur kadaise buvo viena įmonių, kurių akcijų turėjau; nei už tas įmones, kurios pirko prekių ar paslaugų iš įmonių, kuriose buvau, esu arba būsiu akcininkas; nei už tas įmones, kurios kažkada bylinėjosi ar dar bylinėsis su įmonėmis, kurių akcijų turiu ar turėjau", - aiškino D.Kreivys.

Paprašytas atskleisti, kas kaltas dėl bendrovės "Žeimių baldai" bankroto, buvęs ministras taip pat nedaugžodžiavo. "Įmonės "Žeimių baldai" direktoriumi nebuvau. Todėl ir apie skolų susidarymo laikotarpius komentuoti negaliu", - tikino jis.

Šaltinis: http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Buvusi-ministra-vejasi-praeities-istorijos

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 dieną nutarė iškelti bankroto bylą "Lime Investments", o bankroto administratoriumi paskyrė bendrovę "Verslo konsultantai". Juridiniame asmenų registre nurodoma, jog gruodžio 27 d. įsiteisėjo įmonės bankrotas.

Teismo nutartyje teigiama, jog į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo "Lime Investments" kreipėsi Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruota ribotos atsakomybės bendrovė "Collection Custodian". Naujausiais Registrų centro duomenimis, ši įmonė valdė 67,25% "Lime Investments" akcijų.

"Collection Custodian" teismui nurodė, jog "Lime Investments" neatsiskaito su kreditoriumi - įmonė neturi lėšų, todėl yra pagrindas jai kelti bankroto bylą. Savo ruožtu "Lime Investments" teismui teigė sutinkanti su bankroto bylos iškėlimu. 2012 m. birželio 30 dienos duomenimis, "Lime Investments" per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1,847 mln. Lt, tuo tarpu jos valdomo turto vertė siekė 218 tūkst. Lt.

Teismas konstatavo, jog įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Teismo nurodymu "Lime Investments" kreditoriai per 45 dienas nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos gali pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo.

"Hermis Capital" pernai gegužės viduryje pranešė keičianti pavadinimą į "Lime Investments". Užpernai spalį iš tuometinės "Hermis Capital" akcininkų pasitraukus didmeninės prekybos ir logistikos įmonei "Sanitex", vieninteliu bendrovės akcininku tapo verslininkas Nerijus Dagilis. Tuomet skelbta, jog N.Dagiliui priklausanti Kaune registruota įmonė "Netodas" valdė 67,25% "Hermis Capital" įstatinio kapitalo, dar 32,75% akcijų priklauso pačiai bendrovei, kuri jas įsigijo iš "Sanitex".

Tuometinė "Hermis Capital" 2010 metais atsisakė kai kurių verslų - pasitraukė iš šaldytuvų gamintojos "Snaigė" akcininkų, pardavė beveik visas turėtas Norvegijos elektronikos bendrovės "Kitron" akcijas, perleido įmonės "Diena Media News" kontrolę ir pasitraukė iš žiniasklaidos verslo. Be to, 2010 m. gruodį "Hermis Capital" ir antra pagal dydį Lenkijos naftos perdirbimo bendrovė "Lotos" pasirašė vienos didžiausių Lietuvoje naftos gavybos ir žvalgybos įmonių grupės "Geonafta" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ją "Lotos" iš "Hermis Capital" įsigijo beveik 60% bendrovės "Geonafta" akcijų, taip įgydama visišką jos kontrolę.

2010 metais tuometinė "Hermis Capital" patyrė 50,252 mln. Lt nuostolių, tuo tarpu 2009 metais įmonė buvo uždirbusi 10,739 mln. Lt grynojo pelno.



Plačiau: http://vz.lt/article/2013/1/9/buvusiai-hermis-capital-bankrotas#ixzz2Hee9tS1D

Prie sostinės savivaldybės Konstitucijos pr. naujame daugiabutyje įsikūrusiems gyventojams – nerimo dienos. Kartu su butais pirkę teisę į vieną ar dvi vietas automobiliui, dabar gyventojai nuogąstauja, jog patirs nuostolių.

Daugiaaukščio gyventojai butus pirko iš dabar jau bankrutuojančios nekilnojamojo turto bendrovės „Ranga IV“, o jų pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta teisė į vietą automobiliui „Europos“ prekybos centre. Iš viso 127 butus turinčio namo gyventojai įsigijo 167 vietas daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje, t.y. vieną aikštelės aukštą.

„Rangai IV“ bankrutuojant, gyventojai sulaukė pranešimų iš NT bendrovės „Hanner“, kuriai drauge su kita bendrove nuosavybės teise priklauso „Europos“ prekybos centro daugiaaukštė stovėjimo aikštelė. Gyventojai buvo pakviesti pasirašyti naujas sutartis, kuriose numatytas 15 litų mėnesio mokestis už vietą automobiliui - „Ranga IV“ ir „Hanner“ yra sudariusios sutartį dėl automobilių aikštelės dalies nuomos.

Tačiau „Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos“ atstovas ir advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ seniūnas ir advokatas Mažvydas Misiūnas, taip pat gyvenantis šiame name, sako, jog gyventojai su nauju mokesčiu nesutinka ir teisybės nusprendė ieškoti teisme.

„Iki šiol prieš „Hanner“ visas bylas dėl aikštelės laimėjome, tačiau „Hanner“ vis randa naujų priežasčių atimti teisę iš gyventojų naudotis aikštele automobiliams. Nors ji ir yra „Hanner“ nuosavybė, tačiau gyventojai, pirkdami butus 2004-2005 m. iš dabar jau bankrutuojančios „Ranga IV“, nusipirko neribotam laikotarpiui teisę į vieną aukštą automobilių stovėjimo aikštelės prie „Europos“. Tai reiškia, kad pirkdami butus žmonės įgijo teisę į automobilio stovėjimo vietas, tačiau „Hanner“ niekaip nenori pripažinti gyventojams teisės nemokamai naudotis aikštele“, - dėsto jis, skaičiuojantis, jog teismai trunka jau trečius metus.

Dauguma gyventojų įsitikinusi, kad nesąžiningai elgiasi „Hanner“, nes jie jau pirkdami butus brangiai sumokėjo už teisę statyti automobilius daugiaukštėje aikštelėje „Rangai IV“, o jei jie pasirašys naujas sutartys su „Hanner“ dėl mokesčio, vėliau nebus apsaugoti nuo jo augimo, pavyzdžiui, iki 400 litų.

Tačiau bankrutuojančios „Ranga IV“ administratoriaus „Valnetas“ įgaliotas asmuo Gintaras Adomonis laikosi pozicijos, kad pažeidėjais yra gyventojai, kurie nesutinka mokėti „Hanner“ už aikštelės administravimą ir priežiūrą.

„Hanner“ paprašė gyventojų mokėti už eksploatacines išlaidas, kadangi byloje teismas pasakė, kad gyventojai nėra šalimi, o yra „Ranga IV“ ir gaunasi keista situacija, kad bankrutuojanti įmonė gautų sąskaitas iš „Hanner“ ir turėtų atsiskaitinėti už gyventojus, - sako G. Adomonis, pridūręs, jog „Ranga IV“ nuomojosi „Europos“ prekybos centro aikštelės dalį ir buvo sumokėjusi pradinę kainą už nuomą, tačiau ne už paslaugas. - Tai yra eksploatacinių išlaidų klausimas. Jie (gyventojai – DELFI), nenori dengi elektros, valymo, priežiūros sąnaudų, o tai dengti yra privalu pagal Civilinį kodeksą.“

Pasak jo, gyventojai butus nupirko „su teise naudotis“ stovėjimo aikštele, tačiau jis taip pat patvirtino, jog anksčiau gyventojams tokio mokesčio mokėti nereikėjo nei „Rangai IV“, nei „Hanner“, nes jo nebuvo prašoma. Paklaustas, kodėl šį mokestį gyventojams reikia mokėti dabar, jis svarstė, jog galbūt dėl to, kad eksploatacinės sąnaudos žymiai ūgtelėjo.

„Sutartyje tarp „Hanner“ ir „Rangos IV“ nebuvo aptartas šis (eksploatacinių išlaidų - DELFI) klausimas, - dėstė G. Adomonis. - „Rangos IV“ kreditoriams buvo referuota į susidariusią situaciją ir jie nusprendė nutraukti nuomos sutartį su „Hanner“.

Priešingu atveju, anot jo, bankrutuojanti „Ranga IV“ patirtų nuostolių, nes jai tektų apmokėti „Hanner“ apskaičiuotus mokesčius.

Nežino, ar „Ranga IV“ sumokėjo galutinai

Gyventojams atstovaujantis M. Misiūnas teigia, jog „Ranga IV“ už automobilių stovėjimo aikštelės aukštą yra sumokėjusi „Hanner“, tačiau pastaroji atkerta, jos sumokėta už nuomą, o ne už aikštelės eksploataciją.

„Bankrutuojančios įmonės „Ranga IV“ atstovai ankstesniuose teismo procesuose pripažino, kad su „Hanner“ už aikštelę yra atsiskaičiusi visiškai, tačiau dabar poziciją pakeitė ir bando teigti, kad turi nutraukti sutartį dėl aikštelės. Dėl to atsiras milijoninių nuostolių gyventojams, o šią žalą privalėtų atlyginti „Ranga IV“ kartu su „Hanner“, - aiškina jis.

Pasak teisininko, gyventojai jau gavo pranešimus apie tai, kad nekilnojamojo turto įmonės nutraukia aikštelės nuomos sutartį, o dėl to gyventojai gali prarasti teises į įsigytas vietas automobiliams.

„Nutraukus „Ranga IV“ ir „Hanner“ sudarytą nuomos sutartį, gali būti panaikintas pagrindas, iš kurio buvo kildinama gyventojų teisė naudotis automobilių aikštele, nes gyventojai šią teisė gavo pagal 2004 m. metų nuomos sutartį tarp bendrovių ir pagal butų pirkimo – pardavimo sutartis su „Ranga IV“. Tačiau, kai bankrutuojanti „Ranga IV“ prieš žiemos šventes atsiuntė žinutę apie sutarties nutraukimą bendrijai negavusi gyventojų sutikimo, nors „Hanner“ teismuose įrodinėjo, kad gyventojai turėtų būti laikomi aikštelės nuomininkais, tuomet nesuprantama, kaip, „Hanner“ manymu, buvo galima be nuomininkų sutikimo nutraukti sutartį“, - klausia M. Misiūnas.

Bendrija ketina savo teises ir vėl ginti teisme, nes, pasak jos atstovo, taikiai susitarti netrukdyti naudotis tuo, kas gyventojams priklauso, nepavyko. Jis skaičiuoja, jog teisės į automobilių stovėjimo vietas praradimas gyventojams atneštų iki 1 mln. litų nuostolį per metus, neskaičiuojant gyventojų turto nuvertėjimo, praradus vietas automobiliams.

„Hanner”: mes ne „Ranga IV“

NT bendrovė „Hanner“ laikosi pozicijos, jog gyventojų susitarimai su „Ranga IV“ yra jų reikalas.

„Ranga IV“ nuomavosi dalį prekybos centro „Europa“ automobilių stovėjimo aikštelės, - sako „Hanner“ generalinis direktorius Tomas Pauliukonis. - Jie nevykdė savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, nes nuomininkas, jeigu nuomojasi kažkokį daiktą, turi jį prižiūrėti. „Ranga IV“ yra bankrutuojanti įmonė ir natūralu, kad negali jos (aikštelės - DELFI) prižiūrėti. Abipusiu šalių sutarimu sutartis buvo nutraukta.“

Pasak jo, gyventojai, pirkdami butus, negalėjo įgyti teisių į automobilių stovėjimo aikštelę.

„Mes su gyventojais sutarčių neturėjome. Mes turėjome sutartį su „Ranga IV“, ji pagal su mumis sudarytą nuomos sutartį leido aikštele naudotis gyventojams, - teigia T. Pauliukonis. - Šita aikštelė priklauso BPT ir „Hanner“ lygiomis dalimis ir daugiau niekas neturi jokių nuosavybės teisių ir negali turėti.“

Paklaustas, ar gyventojai buvo apgauti, jei į jų butų pirkimo – pardavimo sutartis buvo įrašyta teisė naudotis stovėjimo aikštele, jis sako, jog „Hanner“ šių sutarčių nesudarė, o kas juose įrašyta jau yra gyventojų ir „Rangos IV“ reikalas. Pasak jo, tai, kad „Ranga IV“ teismui nurodė, jog įmonė su „Hanner“ yra atsiskaičiusi, reiškia, jog įmonės buvo atsiskaičiusios pagal nuomos sutartį.

„Vienas dalykas yra nuoma, o kitas dalykas yra priežiūra“, - sako T. Pauliukonis.



Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/nekilnojamas-turtas/ranga-iv-bankrotas-pradangins-prabangaus-daugiabucio-stovejimo-aikstele.d?id=60363739#ixzz2HefOTgkM

Per praėjusius metus užfiksuoti 1 375 įmonių bankroto atvejai – tai 64-iais daugiau nei metais anksčiau. Be to, pernai sutrumpėjo bankrutavusių įmonių vidutinis veiklos amžius, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Maitinimo įstaigų sektoriuje bankrotų skaičius išaugo didžiausiu tempu, t.y. 55 proc., iki 113. Šis rodiklis mažmeninėje prekyboje per metus padidėjo 42 proc. Dinamiško bankrotų augimo mažmeninėje prekyboje nesustabdė ir gyventojų vartojimo suaktyvėjimas.

„Paslaugų sektoriuje pernai fiksuota 214 bankroto atvejų – šis skaičius per metus beveik nepakito. Teigiamos tendecijos vyravo transporto, statybos ir nekilnojamo turto veiklose, kuriose bankrotų buvo 9-11 proc. mažiau nei užpernai. Tačiau dera atkreipti dėmesį, kad statybos ir nekilnojamo turto veiklose pernai sparčiai daugėjo turto areštų. Tai gali atsiliepti šių metų bankroto statistikai“, – sako Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, kredito rizikos vadovė.

2012 m. daugiausia bankrutavo įmonės, kurių vidutinis veiklos amžius siekė 9 metus, o iki 1 metų veikiančių įmonių dalis tesudarė 0,5 proc.. Trumpiausias veiklos amžius fiksuotas maitinimo įstaigų veikloje, t.y. 8 metai, statybos ir nekilnojamo turto veiklose 8,5 metai, transporto – 9 metai, o mažmeninėje prekyboje ilgiausias – 9,3 metai. Palyginimui su 2011 metais, vidutinis bankrutavusių įmonių veiklos amžius siekė 10 metų.

Daugiausiai įmonių Lietuvoje bankrutavo 2009 m. – iš viso 1 794.



Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/bendroves/2012-metais-bankrutavo-64-imonemis-daugiau-nei-uzpernai-663-294245#ixzz2HeisLVug

Nelegalus žaidimas

Bankrotų banga neslūgsta. Ir ne tik dėl ekonominių aplinkybių, pastebi rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas.

Dėl kokios priežasties verta įmonei skelbti bankrotą?

Pasaulyje esą yra daugybė neaiškios kilmės pinigų, kuriuos reikia legalizuoti. Ne paslaptis, kad į Lietuvą vis plūsteli nemenkos sumos iš Rusijos ar Rytų šalių.

„Tada tik reikalinga schema, kaip tuos pinigus įteisinti, o dar geriau – materializuoti“, – įsitikinęs R. Vaitiekūnas.

Teigiama, kad tam taikomos įmonių skaidymo ar sujungimo schemos, jų pagrindu aktyviai kuriamos ribotos atsakomybės (offshore – angl.) kompanijos užsienyje, vėliau kyla tų oficialių Lietuvoje veikiančių bendrovių bankrotai, pinigai pervedami į ribotos atsakomybės įmones, iš jų – į asmenines sąskaitas, dažniausiai užsienyje.

Pinigai paprastai investuojami į žemę, jachtas, namus ir taip legalizuojami. Teigiama, kad į šitokius žaidimus įtraukiami rinkos lošėjai ir iš Lietuvos.

„Nors procesas gana brangus – reikia kurti įmonę, kurį laiką vykdyti veiklą, paskui organizuoti jos bankrotą, bet žaisti apsimoka“, – ironizavo rinkodaros specialistas.

Naujai atsiradusius modelius jau pastebėjo ir bankroto administratoriai. Esą „fenikso“ sindromo taikymas nebe toks populiarus, kaip anksčiau, bet atsiranda kitos ekonominio sukčiavimo schemos.

„Mūsų žmonės – išradingi. Dabar stebime naują variantą – į vieną jungiamos kelios įmonės ir jos iš karto bankrutuoja. Dar neišsiaiškinau, kokia kam iš to nauda, bet akivaizdu, kad kažkas čia ne taip“, – teigė bankroto administratorė Virginija Lukošienė.

Iššvaistė milijonus litų

Kai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba išaiškino ne vieną organizuotą grupę, kuri, steigdama įmones ir vengdama atsiskaityti ne tik su kitais verslo partneriais, bet ir mokėti valstybei mokesčius, iššvaistė milijonus litų, šio nusikaltimo modelio taikymas nebe toks dažnas.

Buvo nustatyta, kad „verslininkai“ nuolat keitė įsteigtų įmonių pavadinimus, siekdami išvengti prievolių mokėti mokesčius ir atsiskaityti su kreditoriais.

Realiai grupuotės nariai, atstovavę ribotos atsakomybės įmonėms, prisidengdami užsienio šalių piliečių vardais ir pavardėmis, klastojo sutartis, kurių pagrindu ištuštino įmonių sąskaitas, dirbtinai padidino įmonių finansinius įsipareigojimus ir inicijavo fiktyvius bankrotus.

Tarnybų atstovų teigimu, iškėlus bankroto bylą ne visada iš karto paaiškėja, kad įmonė sužlugdyta tyčia.

Teismai užversti ieškiniais

Bankroto bylų statistika – stulbinanti. 2012 m. spalio 1 d. duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra 2 224 bankroto bylos, Kauno teisme – 1523 bylos, Klaipėdoje – 808.

„Pas mus Klaipėdos apygardos teisme dabar kas trečia byla – bankroto“, – tvirtino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė.

Bankroto bylų augimas Klaipėdos apygardos teisme prasidėjo per ekonominę krizę. 2009-aisiais buvo gautos 486 bankroto bylos. 2010 m. – 516.

Šalies savivaldybių skolos artėja prie 2 mlrd. Lt. Penktadalis jų – pradelsti mokėjimai. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai retoriškai klausia: kada bankrotas ištiks pirmąsias savivaldybes ir kokią įtaką tai turės visos šalies patikimumui.

„Jau nebegalima ignoruoti artėjančios didžiulės grėsmės – savivaldybių pradelstų kreditinių įsiskolinimų, šis rodiklis 2011 m. viduryje išaugo 3 kartus, palyginti su 2008 m. pradžia, – laišku į Seimo narius kreipiasi Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas-patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais.

„Pasekmės nesunkiai nuspėjamos – valstybė turės prisiimti atsakomybę ir mokesčių mokėtojų pinigais padengti skolos įsipareigojimus, jeigu kuri nors savivaldybė bus pripažinta nemoki. Žemyn smigtų ir visos valstybės kredito reitingai, ir skolinimosi perspektyvos“, - prognozavo pašnekovas dienraščiui „Verslo žinios“.

R. Čapas tvirtina, kad 2009–2012 m. vyriausybė vykdė savivaldybių „stūmimo nemokumo link politiką“.

„Trejus paskutinius metus šalies savivaldybės prarado daugelį motyvų savo teritorijoje skatinti verslo investicijas ir kurti darbo vietų“, - sakė R. Čapas.

Ir priduria, kad santykiuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių nebeliko jokios ekonominės logikos.

„Padėtis yra tokia, kad savivaldos institucijoms nėra jokios prasmės siekti savo ūkio plėtros, taip pat prognozuoti didesnes gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, nes visas prieaugis makroekonominio šalies finansų stabilizavimo motyvu atimamas į valstybės iždą“, - piktinosi pašnekovas.

R. Čapo teigimu, 2009-2012 metais iš savivaldybių be teisinio paaiškinimo atimta 685 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio įplaukų.

Šalies savivalda deda viltis į besikuriančią Vyriausybę, kad ši paisys ne tik Lietuvos makroekonominių rodiklių, bet ir vietos bendruomenių interesų.

Todėl nesibaigiančiame ginče tarp Vyriausybės ir savivaldos, kas iš tikrųjų kam skolingas, užims ne tokią kietą „Kaip Kubiliaus laikais“ poziciją.

Argumentų savivalda turi nedaug: vos keturios iš 60 šalies savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir Mažeikių rajono – mažiau pajamų pravalgo, nei gauna.

Kitos – dotuojamos iš donorų nurėžiant ir perskirstant įplaukų perteklių.

Šaltinis:http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/savivaldybes-ant-bankroto-ribos.htm