Įmonių bankroto naujienos

Šeštadienį, vasario 23 d., Šiaulių bankas, laikinasis Ūkio banko administratorius ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė sutartį dėl dalies Ūkio banko turto, sandorių, teisių ir įsipareigojimų perkėlimo į Šiaulių banką.

Kaip nurodo centrinis bankas, Šiaulių bankui bus perduodami Ūkio banko įsipareigojimai klientams, neviršijantys Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytos draudimo išmokos draudžiamojo įvykio atveju. Pagal patvirtintą preliminarų turto vertinimą, bendra į Šiaulių banką perkeliamų įsipareigojimų klientams suma sudaro 2,7 mlrd. Lt.

Trišalėje sutartyje taip pat numatyta, kad įsipareigojimus, turtą, sandorius ir teises perimantis Šiaulių bankas bankines operacijas Ūkio banko klientams privalo atnaujinti per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuvos bankas: finansinei sistemai tapo geriau

„Tai tikrai džiugi žinia visai bankinei sistemai, visų pirmą indėlininkams, na, tai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokiu būdu išspręsta bankinė krizė, tikrai mes džiaugiamės, kad į Lietuvą ateina tarptautinėje praktikoje žinome dalykai“, - Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas komentavo pasiektą susitarimą dėl Ūkio banko įsipareigojimų ir turto perkėlimo į Šiaulių banką.

Pasak jo, nuo to Lietuvos „bankinei sistemai tapo geriau“, o Lietuvos bankinė sistema tapo skaidresnė, švaresnė ir stipresnė, be to, joje padidėjo konkurencija.

V.Vasiliauskas patikslino, kad "Indėlių ir investicijų draudimo fondo" įnašas yra 800 mln. Lt, o sveikoji Ūkio banko dalis yra apie 1,9 mlrd. Lt.

Didžiausias Šiaulių banko akcininkas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sandoriui finansuoti suteikė 20 mln. eurų (69 mln. Lt) paskolą. Paskolos grąžinimo terminas - iki 10 metų

„Svarstyti klausimai buvo sudėtingi, todėl derybos vyko intensyviai ir buvo įtemptos. Artimiausiu metu svarbiausia mūsų užduotis – kaip įmanoma greičiau atnaujinti paslaugų teikimą buvusiems Ūkio banko klientams. Tam prireiks nemažai pastangų, tačiau esame pasirengę skirti tiek laiko ir pajėgumų, kiek reikės“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

Tikisi finansines paslaugas atnaujinti kitos savaitės pabaigoje

„Ką tik pasirašėme sutartį dėl dalies Ūkio banko ir įsipareigojimų perėmimo, tą sumą jau žinote, t.y. 2,7 mlrd. litų, t.y. į banką pereina visi drausti klientų indėliai ir dalis turto, kuri yra gera, kuri yra Lietuvoje – sveika bankinio turto dalis“, - teigė A.Žiugžda.

Pasak A. Žiugždos, dabar pagrindinis Šiaulių banko uždavinys: kuo skubiau atstatyti buvusiems Ūkio banko klientams galimybę naudotis savo sąskaitomis ir kitomis finansinėmis paslaugomis.

„Klientų skaičius yra didelis, skaičiai dideli, keletą dienų užtruks suderinti visus įrašus, patikrinti visas sumas, dėsime visas pastangas kartu su administratoriumi, kad tai įvyktų kuo greičiau, be abejonės, tai tikrai užtruks, nes duomenų yra labai daug. Norėčiau nuraminti buvusius Ūkio banko klientus (kurie turėjo sumų iki 100 tūkst. EUR - DELFI), jiems nieko daryti nereikia, visos sutartys, kurios buvo Ūkio banke, jos pereina į Šiaulių banką, - sakė A. Žiugžda. - Aš labai tikiuosi, kad jau kitos savaitės pabaigoje klientai galės naudotis savo lėšomis.“

Pasak jo, į Šiaulių banką pareina gerasis Ūkio banko turtas, t.y. grynieji pinigai, vertybinių popierių portfelis, gerosios paskolos ir dalis nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje.

„Bet mūsų nedomino ne bankinis turtas“, - dėstė A. Žiugžda. Jis patikslino, jog dalis antrinių įmonių taip pat perimta, pavyzdžiui, „Ūkio banko lizingas“.

Anot A.Žiugždos, iš viso po šio perėmimo Šiaulių bankas turės apie 200 tūkst. naujų klientų, jis tikisi, kad žmonės neskubės nutraukti su Ūkio banku sudarytų sutarčių, o visi likučiai bus automatiškai perkelti į Šiaulių banką ir žmonės gaus pagal sutartis numatytas palūkanas.

Į Šiaulių banką perkeliamo turto vertę nustatė audito įmonė „KPMG Baltics“, tačiau trišalėje sutartyje numatyta atlikti papildomą detalų turto vertinimą. Jis truks tris mėnesius. Pasak centrinio banko, patikslinus turto vertes, bus tikslinami ir sandoryje dalyvaujančių šalių įsipareigojimai.

Dalis Ūkio banko – į Šiaulių banką, likučiui - bankrotas

Blogajam bankui - bankrotas


Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas sakė, jog kai nuo Ūkio banko bus atskirta „geroji” turto dalis, „blogajam” bankui bus iškeltas bankrotas.

„Prasidės bankrotas (blogajam bankui – DELFI), bus paskirtas bankroto administratorius, bus sudarytas kreditorių komitetas, bus realizuojamas blogo banko turtas ir tada visi kreditoriai pagal eilę galės atgauti kažkokią dalį pinigų, bet dabar pasakyti, kurie kreditoriai atgaus pinigų, būtų sunku. Kaip žinote, didžiausias kreditorius bus Indėlių ir investicijų draudimas“, - dėstė A. Audickas.

Pasak jo, Šiaulių bankui Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas šiam turto perėmimui suteiks reikalingą paskolą, o Šiaulių bankas yra pajėgus susitvarkyti su tokio turto perėmimu.

A.Audickas nenorėjo įvardinti, kokios vertės turto liks blogajame banke, tačiau preliminariai jis galėtų sudaryti 400-500 mln. litų.

„Kaip žinote, vienas pagrindinių Šiaulių banko akcininkų yra Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, jie turi tam tikrą politiką, taip pat ir vietiniai Šiaulių banko akcininkai turi tam tikrą politiką, ir į rizikingus turtus jie neinvestuoja. Dėl to labai rizikingas Ūkio banko turtas, vadinamas blogasis turtas, daugiausia jis yra ne Lietuvoje“, - paaiškino A. Audickas.

"Šis atvejis yra daug geresnis nei "Snoro", - džiaugėsi A.Audickas.

Jis pridūrė, jog Šiaulių bankas, pavyzdžiui, neperėmė turto Rusijoje, Škotijoje ir „nemažos dalies“ kito turto, kurį pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas bankui buvo įkeitęs pagal su Lietuvos banku sudarytą planą.

Ūkio banku domėjosi keturi bankai – be Šiaulių tai buvo SEB, DNB ir „Finasta”, tačiau derybas pradėjo tik Šiaulių bankas. Kiti bankai savo ketinimų atsisakė.

Vasario 12 d. Lietuvos bankas paskelbė Ūkio banko veiklos moratoriumą ir paskyrė laikiną administratorių. Priežastis – kapitalo pakankamumo normatyvo nevykdymas. Iš pradžių buvo nurodoma, kad yra 500 mln. Lt trūkumas, vėliau prakalbta apie beveik milijardą, kuris galėjo susidaryti dėl paskolų teikimo už pervertintą turtą. Generalinė prokuratūra dėl šių epizodų atlieka tyrimą.

Valstybė dengdama Ūkio banko įsipareigojimus praėjusį trečiadienį nusprendė skolintis iki 800 mln. Lt.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai. „Nesuvaldė rizikos tiek investuodami į vertybinius popierius, tiek laikydami lėšas „Snore“. Tai centrinės kredito unijos vadovų kompetencijos klausimas. Kai prarandi lėšas, niekas per daug reklamuotis nesistengia, kad nesukeltų chaotiškų veiksmų“, – tikina šaltiniai.
nvestavo Graikijoje Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vadovas Fortunatas Dirginčius pripažįsta, kad 6 kredito unijos buvo investavusios į Graikijos obligacijas. „Kokia suma – pasakyti negaliu, žinau, kad LCKU Graikijoje neturėjo nė lito“, – teigia jis. Anot jo, kai kurios unijos iš investavusiųjų į Graikijos obligacijas priklausė LCKU, bet galėjo investuoti be administracijos vadovo žinios. „Kiekvienas investicinis sprendimas – kredito unijos reikalas, nes tai atskiri juridiniai asmenys. Operatyvinius sprendimus priima pati kredito unija: ar tai būtų investicijos, ar indėlių, ar paskolų palūkanos“, – aiškina F. Dirginčius. Pašnekovas neigia, kad nuostolį padengė Vyriausybė. „Iš pradžių praradimas buvo per pusę denominuotas, išleisti nauji popieriai toms lėšoms, tai 50 proc. laikytų sumų, buvo toks sprendimas. Nuostoliams turi būti suformuojami specialūs atidėjiniai ir iš pelno jie turi būti padengiami“, – dėsto LCKU vadovas.
„Tobulėti ne tik yra kur – pradedame kaip nuo balto lapo“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas po pokalbio su Lietuvos banko vadovais apie Ūkio banko krizę. Pasak jo, galimybė, kad ekscentriškai viešumoje besielgiąs banko savininkas Vladimiras Romanovas bus nubaustas, yra nedidelė. Pasak A. Paulausko, kviečiantis į komiteto posėdį buvo norima išsiaiškinti, gerėja ar blogėja bankų priežiūra Lietuvoje. „Kai 1995 metais dar dirbau Generalinėje prokuratūroje, per pirmąją bankų krizę, mes tardėme Lietuvos banko priežiūros departamento direktorę ir klausėme, kaip tai galėjo nutikti. Dabar ten paskirtas jaunas žmogus, todėl buvo įdomu sužinoti, kaip sekasi valdyti tokias situacijas“, – portalui balsas.lt aiškino jis. A. Paulauskas teigė, kad jį, kaip NSGK vadovą, tenkino pateikti paaiškinimai, kad žmonės nenukentės, atgaus indėlius, nes šie yra drausti, tačiau neįtikino pasakojimai apie valstybės institucijų laikyseną. „Na, žmonės, kaip mums įrodė, nenukentės, tačiau pati bankų priežiūros sistema vargu ar toli pažengė. <...> Mus tikino, kad tai yra įsisenėjusi problema, tačiau man kelia abejonių, ar padaryta pažanga net nuo „Snoro“ banko istorijos“, – sakė jis. Paprašytas patikslinti, ar teisinė bazė dabar teisėsaugai leistų patraukti baudžiamojon atsakomybėn faktišką Ūkio banko vadovą Vladimirą Romanovą, buvęs generalinis prokuroras A. Paulauskas sudvejojo. „Nebent būtų įrodyta, kad jis pats kur nors atliko kokius nors veiksmus ar įsakė juos atlikti. O šiaip atsakys banko vadovai“, – tvirtino jis.
Lietuvos banko valdyba Ūkio banką pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją. Atsižvelgusi į laikinojo administratoriaus A. Audicko pateiktą išvadą bei pasiūlymus dėl Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo, Lietuvos banko valdyba taip pat nutarė šio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perduoti kitam Lietuvoje veikiančiam bankui – Šiaulių bankui. Kaip pastebi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas, finansų sistemos stabilumas yra ne vien būtina ekonomikos augimo grandis, bet ir esminė valstybės saugumo sąlyga. „Atsižvelgdamas į šiuo metu kylančias diskusijas dėl finansų sistemos ir komercinių bankų veiklos, komitetas ir siekė susipažinti bei vertinti informaciją apie Lietuvos banko veiklą ir vykdomas priemones finansų sistemos stabilumui užtikrinti“, – sakė A. Paulauskas.
Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/717748/nacionalinio-saugumo-ir-gynybos-komiteto-vadovas-uz-viska-atsakys-banko-vadovai

Kol laikinojo administratoriaus darbas nebus baigtas, klientai negalės nei atsiimti grynųjų pinigų iš banko kortelių, nei jomis atsiskaityti parduotuvėse už prekes ar paslaugas.

Taip pat neveiks ir Ūkio banko filialai ir skyriai. Užtat veiklą tęs antrinės Ūkio banko įmonės - Ūkio banko lizingas ir Ūkio banko draudimas „Bonum publicum“.

Elektroninės bankininkystės klientai galės prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir pasitikrinti savo sąskaitos duomenis, tačiau laikinai jokių pavedimų atlikti nebus galima.

Tiek valdžios atstovai, tiek Lietuvos banko valdyba užtikrino, kad turintys banke indėlių ir lėšų iki 100 tūkst. eurų (maždaug 345 tūkst. litų) savo pinigus atgaus, nes jie yra privalomai draudžiami pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Ūkio banko darbuotojams nuo vasario 13 dienos nereikia atvykti į darbą. Už prastovą ne dėl savo kaltės jie gaus 2/3 savo nuolatinio atlyginimo.

Papildomos informacijos galima ieškoti telefonu 8 800 10 007 (skambinant iš Lietuvos), telefonu +370 37 395 532 (skambinant iš užsienio) ir interneto svetainėse www.ub.lt ir Lietuvos banko svetainėje.

Lietuvos bankų asociacija: Ūkio banko lizingas veikia stabiliai

Ūkio banko veiklos sustabdymas sukėlė sumaištį šalies finansų rinkoje ir privertė sunerimti gyventojus. Jiems abejonių kilo dėl panašiu pavadinimu veikiančios ir Ūkio bankui priklausančios dukterinės įmonės Ūkio banko lizingas veiklos tęstinumo. Ūkio banko veiklos sustabdymas nepaliečia „Ūkio banko lizingo“ veiklos tęstinumo, nes jos yra dvi atskiros finansinės institucijos ir veikia savarankiškai.

„Mūsų žiniomis, lizingo bendrovė neturi finansinių problemų, jos įsipareigojimai klientams, verslo partneriams vykdomi, gyventojams ir toliau įprasta tvarka teikiamos paslaugos“, - teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, įmonės klientai neturėtų jaudintis dėl šiuo metu galiojančių sutarčių ir šiomis dienomis sumokėtų lizingo įmokų. Banko krizė nedaro jokios įtakos ir naujai sudaromoms pirkimo išsimokėtinai sutartims. Visi norintys ir toliau gali naudotis Ūkio banko lizingo paslaugomis – pirkti prekes išsimokėtinai tiek prekybos vietose, tiek internetu ar gauti vartojimo kreditą.

Visi klientai eilines įmokas pagal vartojimo kredito, išperkamosios nuomos ir mokėjimo kortelių su kredito limitu sutartis mokėti gali į Ūkio banko lizingo sąskaitas, esančias kituose šalies bankuose: Swedbank, SEB, DNB, Šiaulių ir Danske. Taip pat įmokos priimamos ir Lietuvos pašto skyriuose, Lietuvos spaudos kioskuose, R-KIOSK parduotuvėse, prekybos centruose „Maxima“, „Perlo“ terminaluose.

Plačiau:http://www.lrytas.lt/-13606772631359116662-k%C4%85-daryti-jei-j%C5%ABs%C5%B3-pinigai-%C5%ABkio-banke-atnaujinta-papildyta.htm

 

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad Ūkio banką reikia siekti išsaugoti, tačiau ne bet kokia kaina, o jeigu būtų paskelbtas šio banko bankrotas, jo poveikis Lietuvos ekonomikai nebūtų labai didelis.

„Jeigu šis bankrotas įvyktų, tai neturėtų didelės įtakos ekonomikai, nes Ūkio bankas yra mažas, jo tarpbankiniai įsipareigojimai nedideli, kiti Lietuvos komerciniai bankai yra labai stiprūs. Net dvigubai didesnio “Snoro„ krizės poveikis ekonomikai buvo labai nedidelis, nes jo paskolų portfelis rezidentams buvo menkas, tarpbankiniai įsipareigojimai taip pat nedideli“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė I. Šimonytė.

Anot jos, jeigu tektų mokėti išmokas apdraustiems Ūkio banko indėlininkams, jas tektų mokėti iš skolintų lėšų, nes Indėlių draudimo fondas neturi sukaupęs tam reikiamų išteklių.

„Vis dėlto nemanau, kad tokio nedidelio banko bankrotas galėtų kaip nors esmingai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. Lietuva pastaruosius metus skolinasi tikrai geromis sąlygomis ir esant reikalui, manau, galėtų racionalia kaina sukaupti lėšas ir šiam tikslui“, - tvirtino I. Šimonytė.

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Ūkio banke dirbo 652 žmonės, o metų pabaigoje jau 740. Per paskutinį metų ketvirtį banko darbuotojų skaičius padidėjo net 14 proc. Banko skyrių skaičius nepakito. Jų buvo 61. Ūkio banko klientų skaičius didėjo tik simboliškai – nuo 150,5 iki 151 tūkstančio.

Šie skaičiai būtų visai neįdomūs, jei nevertintume situacijos kituose šalies komerciniuose bankuose. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį visi bankai tęsė darbuotojų skaičiaus mažinimo politiką. Vienu darbuotoju padaugėjo tik Šiaulių banke (nuo 480 iki 481), 17 žmonių įsidarbino Medicinos banke (darbuotojų padaugėjo nuo 545 iki 562).

Daugiausiai žmonių praėjusių metų pabaigoje dirbo „Swedbank“ - 2153. Per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius darbuotojų šiame banke sumažėjo 21. SEB darbuotojų skaičių sumažino nuo 1824 iki 1766. DNB bankas darbuotojų skaičių sumažino nuo 1377 iki 1364.

Ilgą laiką vadovaujančias pareigas „Swedbank“ ėjęs, o dabar privatų verslą turintis Tomas Andrejauskas portalui lrytas.lt teigė, kad didieji šalies bankai pastaruoju metu darbuotojų skaičių mažina optimizuodami veiklą.

„Aktyvių bankų klientų skaičius daug kur sumažėjęs, mažiau išduodama paskolų ir suteikiama kitų paslaugų, todėl natūralu, kad darbo krūvis bankuose taip pat keičiasi“, - sakė T. Andrejauskas.

Faktas, kad finansinių problemų turintis bankas samdė naujus darbuotojus, T. Andrejauskui pasirodė įdomus.

Jis svarsto, kad Ūkio bankas galėjo sparčiai auginti darbuotojų gretas, nes pradėjo teikti ar ruošėsi teikti kokias nors naujas paslaugas, ar bandė intensyvinti veiklą.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13607406791359508598-prie%C5%A1-u%C5%BEdarym%C4%85-%C5%ABkio-bankas-p%C5%ABt%C4%97si-kaip-ant-mieli%C5%B3.htm

Neteisėto praturtėjimo nusikaltimus tiriančios tarnybos vadovas stebisi ir lietuvių paprastumu, ir išradingumu: pridėtinės vertės mokesčius vėl bandoma slėpti pačiu primityviausiu būdu, bet gudresni veikėjai atrado ir sąlygiškai legalią nišą išplauti nešvarius pinigus per kredito unijas. Tačiau po „Snoro“ griūties didžioji dalis tautiečių pinigų vienoje kredito įstaigoje nelaiko daugiau, nei bankroto atveju kompensuotų valstybė.

Nuo 2010 metų gruodį Seimo priimtų įstatymo pataisų, atvėrusių kelią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai narplioti nešvarių pinigų įgijimo bei legalizavimo nusikaltimus, jau pradėti 74 ikiteisminiai tyrimai, tačiau dėl didelės jų apimties teismus pasiekė tik 7 bylos.

FNTT vadovas K.Jucevičius aiškino, kad tiriant šiuos nusikaltimus vis mažiau iš valstybės pinigų gaunanti tarnyba privalo atlikti labai sudėtingus, dažnai net tarptautinius tyrimus, tačiau pagalbos iš užsienio kolegų tenka laukti neįprastai ilgai. Kur kas greičiau pajudėjo reikalai aptikus naują nešvarių lėšų legalizavimo landą - kredito unijas.

- Valdžia daug kalba apie savo siekius kovoti su šešėliu, nelegaliu verslu, neteisėtu praturtėjimu, o kokia ta tikroji FNTT kova? - „Respublika“ paklausė Kęstučio Jucevičiaus.

- Neteisėtai praturtėti siekiantys asmenys, sukantys nelegalų verslą, nuolat tobulėja. Šiandien matome akivaizdžią tendenciją, kad jie stengiasi kuo mažiau užsibūti vienoje valstybėje ir migruoja po visą Europos Sąjungą, už jos ribų. Pėdsakai mėtomi milžiniškoje erdvėje, kur nebėra problemų dėl mokestinių dalykų.

Šią veiklą mes vadiname karuseline, jos galutinis tikslas yra kurioje nors valstybėje tiesiog staiga mesti įmonę, kuri nesumoka mokesčių, ir dingti.

- Kur šiandien slepia neteisėtai uždirbtus pinigus ar nesumokėtus mokesčius Lietuvos piliečiai?

- Jei kuris nusuka kelis tūkstančius, turbūt net neslepia, pravalgo. Dideli pinigai, uždirbti iš narkotikų ar kontrabandos, kurį laiką tik tyliai laikomi, tačiau ateina laikas, kai juos bandoma legalizuoti.

Jei kalbame apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemas, galiu nustebinti: jos ne tobulėja, ne tampa sudėtingesnės, o atvirkščiai - vėl kuriamos pačios primityviausios.

Anksčiau PVM buvo išplaunamas per ilgą, bent 3-4 fiktyvių įmonių grandį, o šiandien niekas taip nesivargina. Pakanka vienos fiktyvios kontoros, į jos sąskaitą pervedami pinigai ir iškart išgryninami. Gudresni veikėjai įsuka tarptautinę, karuselinę schemą.

Turbūt paskutinis nešvarių pinigų legalizavimo Lietuvoje mados klyksmas yra kredito unijos. Jau pastebėjome, kad kai kurios jų tik tam ir steigiamos, kad nusikalstamai įgytos lėšos būtų legalizuotos iš esmės nenusižengiant įstatymams.

Lietuvos bankas vykdo kredito unijų priežiūrą, tačiau šioms institucijoms nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip komerciniams bankams. Todėl nusikalsti nusprendę asmenys gana lengvai įkuria kredito uniją, ši pasiskolina stambią sumą iš ofšorinės kompanijos kur nors Mergelių salose, kur tie patys verslininkai jau yra padėję savo nelegalius turtus. Per kredito uniją Lietuvoje šios lėšos labai greitai tampa legalios.

- Ar pastaraisiais mėnesiais kredito unijas supurtę patikrinimai yra susiję būtent su neteisėto praturtėjimo tyrimais?

- Šių tyrimų iniciatyva ėjo daugiau iš mūsų, o ne iš Lietuvos banko. Viena iš FNTT funkcijų yra ir ES lėšų neteisėto panaudojimo tyrimas. Pastebėjome, kad nemažai įmonių, siekiančių gauti ES finansavimą, privalo turėti ir savo įstatinį kapitalą, vienu metu jis pradėjo lietis būtent iš unijų.

Ėmę aiškintis pamatėme tokį paveikslą: kažkoks nedidelis „uabas“ įsigijo mažą žemės sklypą su apgriuvusia ferma atokiame rajone. Nors toks turtas geriausiu atveju gali kainuoti kokius 10 tūkst. litų, staiga jis įvertinamas milijonu ar daugiau, o kredito unija už tokią vertybę išduoda ir atitinkamo dydžio paskolą.

Taip tas „uabas“ jau turi solidžią sumą, bet kas bus, kai ši, jokios veiklos nevykdanti firmelė, po metų kitų turės grąžinti paskolą ir dar palūkanas? O pinigai jau iškeliavo į kitą ofšorą. Bet kuris rimtas verslininkas pasakys, kad tas, kuris skolinasi didelę sumą su 10 proc. palūkanų, net neketina šių pinigų grąžinti.

Dabar vykstantys tyrimai dėl kai kurių kredito unijų turbūt nebus pabaiga - tokių problemiškų įstaigų šioje srityje FNTT mato ir daugiau, tad bendras darbas su Lietuvos banku tęsiamas.


Juk bėda yra ta, kad kredito unijos dalija ne savo pinigus, o surinktus iš gyventojų. Jau turėjome vieną didelį „Snorą“, tad galime sulaukti ir kelių „snoriukų“ - įtartina veikla gali būti vykdyta tikrai ne visose kredito unijose, o tik kai kuriose.
Dar viena bėda yra ta, kad paprasti piliečiai savo lėšų juk nepraras - nukentės vėl valstybė, kuri įsipareigojusi kompensuoti visus indėlius iki 345 tūkst. litų vertės.

Manau, kad jeigu nebūtų šio valstybės įsipareigojimo, nė vienas gyventojas neneštų pinigų į unijas. O į jas pinigai ypač ėmė plūsti po „Snoro“ uždarymo, kai kiti bankai už indėlius pradėjo mokėti dar mažesnes palūkanas, o unijos duodavo gerokai daugiau.

Kredito unijų tyrimą FNTT pradėjo labai atsargiai, nenorėdama sukelti sąžiningai dirbančių tokių įstaigų griūties, tačiau jų indėlininkai net nepajudėjo iš vietos. Niekas nepuolė atsiimti savo pinigų. Išsiaiškinome, kad po „Snoro“ istorijos dauguma lietuvių pinigus saugo labai apdairiai - išdėlioja visur, bet tik iki 350 tūkst. litų vienoje vietoje, kad naujo bankroto atveju viską kompensuotų valstybė.

- Ar FNTT atskleista schema rodo, kad Lietuvos bankas, Lietuvos įstatymai pernelyg laisvai ir lengvai leidžia steigtis kredito unijoms?

- Jos kuriasi gana lengvai, bet tai suprantama, žinant tokių įstaigų prigimtį. Kitados kredito unijos buvo  pradėtos kurti kolektyvų bendruomenėse, kad jų nariai esant reikalui galėtų pasiskolinti. Tačiau Lietuvoje kažkas pamatė, kad šis kredito įstaigos modelis yra puiki landa nusikalsti, tam ir buvo panaudota graži idėja.

- Ar šioje grandinėje nusikaltėliais netampa turto vertintojai, kurie tokias fermas įkainoja milijonais ir atveria kelią nešvariems pinigams legalizuoti?

- Žinoma, ir jau yra tyrimų, kuriuose įtarimai pateikti būtent turto vertintojams, kaip bendros sukčiavimo schemos dalyviams. Tokie turto vertintojai įprastai atstovauja nusikaltėliams artimų žmonių įsteigtoms firmoms.

- Kadangi neteisėto praturtėjimo keliai driekiasi nepaisydami valstybių sienų, ar FNTT sulaukia operatyvios ir naudingos paramos iš savo kolegų kitose ES šalyse?

- Nepasakyčiau, kad tas tarptautinis bendradarbiavimas yra toks puikus, kaip kartais mėgsta deklaruoti nebent politikai.

Jeigu mūsų atliekamas tyrimas kelia susidomėjimą ir kitos šalies kolegoms, tai tikrai ne dėl degančio noro padėti. Tokios tarnybos kaip FNTT užsienyje atsišaukia greičiau tada, kai Lietuvos piliečiai nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti ir toje šalyje.

Jeigu tik prašome dokumentų, pažymų apie savo piliečius, kurie kitai valstybei neatnešė nuostolių, atsakymas net iš Latvijos gali užtrukti ištisus mėnesius. Bet aš suprantu kolegas užsienyje - jie irgi paskendę savo kasdieniuose darbuose.

- O ar jums padeda vadinamosiose ofšorinėse, neapmokestinamosiose, zonose dirbanti teisėsauga?

- Visas pasaulis dėl ofšorų problemų turėjo, turi ir turės. Kada jos bus sprendžiamos, negaliu pasakyti nei aš, nei turbūt niekas kitas. Prasidėjus pasaulinei krizei net JAV prezidentas kartu su ES vadovais buvo iškėlę klausimą - ką daryti su ofšorais, kurie labiausiai padeda ne viso pasaulio teisėsaugininkams, o nusikaltėliams, net didžiosios kompanijos savo mokesčius ėmė slėpti ten.

Pasaulio galingieji pasikalbėjo ir tuo viskas baigėsi. Amerikai šis klausimas buvo aktualus gal tik ieškant Rugsėjo 11-osios kaltininkų, aiškinantis, per kokias sąskaitas jie buvo finansuojami. Šiandien pasaulis su tomis zonomis be mokesčių visiškai nebekovoja.

FNTT džiaugiasi, jeigu sulaukia bent atsakymo iš ofšorinėse zonose dirbančių mūsų kolegų, nes dažnai tai yra trečiosios šalys, kurios nėra įpareigotos atsiskaityti Lietuvai. Bet ir tokiu atveju laiškas iki Vilniaus gali keliauti net metus.

O FNTT dominantys asmenys dažniausiai samdo tik brangiausius advokatus, kurie sugalvoja aibes būdų, kaip apsunkinti mūsų tyrimą, labai populiaru vis pakišti mums kokį paskolos lapelį, „įrodantį“ nešvarių pinigų teisėtumą, o tie skolintojai vis dažniau būna užsieniečiai. Deja, bet tokiais advokatais dėl sotesnio gyvenimo yra tapę ir buvę patyrę FNTT pareigūnai, kurių išlaikyti valstybė galbūt nematė prasmės.

- Praėjusią savaitę FNTT viešėję Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai tiek daug klausinėjo apie jūsų agentų kaukes ir antrankius, kad jiems neliko laiko pasidomėti net tarnybą kamuojančiomis problemomis. Kokių bėdų turi FNTT?

- Finansavimo problemų kyla turbūt visur, o apie FNTT galiu pasakyti konkrečiais skaičiais - 2008 metais mūsų tarnyba per metus gavo 29 mln. litų, o pernai - jau tik 21 mln.

Tas 8 mln. trūkumas pirmiausia kerta per mūsų tiesioginę veiklą, nes, pavyzdžiui, tarnybinio automobilio ridos limitas yra vos 70 km per dieną, o vykdant operaciją kartais per dieną tenka išdeginti visą mėnesiui skirtą benziną. Mūsų įtariamieji, kuriuos reikia ir sekti, dažniausiai važiuoja gerais automobiliais ir kur tik nori - štai toks ir skirtumas.

Išties Seimo nariai klausė manęs ir apie kaukes, ir apie antrankius. Diskusija dėl kaukių net neprasidėjo, nes paaiškinau, kad FNTT pareigūnai jų nenaudoja.

Apie antrankius parlamentarams taip pat paaiškinau - mes privalome jais surakinti sulaikytą asmenį tik todėl, kad taip nurodo Konvojavimo taisyklės, o konvojavimą patys ir atliekame. Už pabėgusį įtariamąjį juk atsakytų pats FNTT pareigūnas.

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/fntt-direktorius-kestutis-jucevicius-snoro-bankrotas-ismoke-neprarasti-pinigu-912804/

 

Klaipėdos apygardos teismas priėmė pareiškimą iškelti bankroto bylą „Birutės uostas“. To teismo prašo skolų išieškotoja bendrovė „Conlex“. Tačiau viena savininkių dainininkė Birutė Petrikytė, apie tai paklausta, tik trauko pečiais ir tikina pirmą kartą apie tai girdinti. „Birutės uostas“ yra svečių namai ir restoranas netoli Šventosios.

Skolų išieškojimu užsiimančios bendrovės „Conlex“ vadovas Donatas Juršys „Vakarinei Palangai“ paaiškino, jog B. Petrikytei net kelis kartus buvo pranešta apie jau dvejus metus negrąžinamą 1200 Lt skolą Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai (LATGA).

„Jeigu skola tęsiasi daugiau nei dvejus metus, reikėtų ją atiduoti, jeigu negali to padaryti, įmonės vadovas turi skelbti bankrotą. Mes manome, kad „Birutės uostas“ yra nemokus“, - patikino D. Juršys. Pasak jo, B. Petrikytė nė nesirengia grąžinti šios skolos, nė į vieną laišką nesulaukta atsakymo.

Vadovas tikino, jog kreditingumo istorija rodo, kad „Birutės uostas“ neva taip pat yra skolingas per 5 tūkst. Lt „Sodrai“, nepadengtos dar trys kitos skolos.

„Mes nieko nežinome, pirmą kartą apie tai iš jūsų išgirdome. Nesirengiame uždaryti „Birutės uosto“. Mes visada dirbame ir žiemą, ir vasarą“, - laikraštį patikino B. Petrikytė. Tiesa, ji nesigynė, kad turi skolų, bet esą nedidelių - vienam galbūt apie 400 Lt, kitam - apie 800 Lt. „Visada labai sunku buvo, nėra lengva ir dabar, bet susitvarkome“, - teigė dainininkė.

„Aš darau prielaidą, jog „Birutės uostas“ turi skolą, neatsiskaito, todėl ieškovai galimai mano, kad bendrovė yra nemoki. Teismas turės išsiaiškinti, kokia yra atsakovo finansinė padėtis“, - „Vakarinei Palangai“ paaiškino Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė.

Pasiteiravus, ar išties atlikėja galėjo nežinoti apie šį ieškinį, teismo pirmininko patarėja to neneigė: „Matyt, dar iš teismo negavo duomenų, nes atsakovui dokumentai siunčiami paštu“.

Jei „Birutės uostas“ ras pinigų atsiskaityti su skolininku, gali būti sudaryta taikos sutartis.

„Bet pagal procentus, gavus ieškinį, daugiau nei pusei įmonių keliamos bankroto bylos. Nemažai atvejų, kai ieškiniai būna nepagrįsti ir didelėms įmonėms, jos įrodo, kad yra mokios“, - sakė G. Daugėlaitė.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13601597611359328735-b-petrikytei-skol%C5%B3-i%C5%A1ie%C5%A1kotojai-grasina-bankrotu.htm

Londono teismas pusmečiui atidėjo buvusių „Snoro“ banko vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko perdavimo Lietuvai bylą. Kaip dabar banko „Snoras“ uždarymą ir Lietuvoje dėl to tebeverdančias aistras vertina buvęs jo vadovas R. Baranauskas?

Po Vestminsterio magistrato teismo, kuris kitą posėdį paskyrė liepos mėnesiui, buvęs banko „Snoras“ vadovas susitiko su žurnalistais ir atsakė į klausimus.

- Teko girdėti, jog rengiatės teismui pateikti įrodymų, kad bankas buvo mokus ir jokios vadinamosios kelių milijardų skylės nebuvo.

- Taip. Mūsų advokatai teismui yra pateikę daugiau kaip kelias dešimtis liudytojų, ekspertų parodymų ir įrodymų bei gerai žinomos Didžiojoje Britanijoje tarptautinės finansinės kompanijos ekspertų ir auditorių ataskaitą, kurioje pateikiamos išvados apie „Snoro“ mokumą ir apie tikrąją banko finansinę padėtį iki jo sužlugdymo 2011 metų lapkričio 16 dieną.

Išvados pagrįstos banko ekonominiais ir finansiniais rodikliais bei skaičiais iš „Snoro“ banko balansinių ir kitų finansinių ataskaitų.

- Savo įrodymų teismui prieš jus pateikia ir Lietuvos prokurorai. Ar susipažinote su jais? Ką galite pakomentuoti?

- Yra pateiktas Europos arešto orderis su įtarimais (pabrėžiu - įtarimais, o ne kaltinimais) dėl galimai vykdytos nusikalstamos veikos.

Tai nepagrįsta jokiais rašytiniais dokumentais. Taip pat teismui pateiktas banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley liudijimas, kuris nėra pagrįstas skaičiais arba dokumentais apie banko turto trūkumą, o labiau primena pareiškimų rinkinį.

Dar yra bendrovės „Zolfo Cooper“ vieno darbuotojų, bet ne vadovo N. Cooperio liudijimas, kuris apima labai bendrus teiginius apie situaciją banke.

Pateiktos ir dviejų Lietuvos akademinio pasaulio specialistų išvados, teigiančios, jog Lietuva yra demokratinė šalis ir joje teisėsauga veikia labai gerai. Tai ir viskas. Išvadas galite pasidaryti patys...

- Tačiau kodėl nenorite grįžti į Lietuvą ir stoti prieš teismą? Gal būtumėte išteisinti?

- Kaip jau minėjau, Lietuvoje mums pareikšti tik įtarimai. Paprasčiausiai nėra už ką teisti.

Be to, žinome, kad teismas nebus teisingas ir nešališkas. Tai rodo Lietuvos teismų atmetami ar ignoruojami skundai, pateikti mūsų advokatų.

Nuo pat šios sukurptos istorijos pradžios mus norima suimti ir priversti prisipažinti tai, ko nepadarėme. Dėl suėmimo ir išrašytas Europos arešto orderis, beje, tai jau trečiasis.

Norima prievarta išgauti prisipažinimą, ir mes žinome, kaip tai daroma.

Paprastai tariant, norima paslėpti visus galus - toks yra banko „Snoras“ užgrobėjų tikslas.

Siūlėmės prokurorams mus apklausti naudojant vaizdo priemones, interneto programą „Skype“, dalyvaujant mūsų advokatams.

Tačiau Lietuvos prokurorams to nereikia, nors Latvijos teisėsaugos atstovai buvo patys atvykę į Londoną.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13597332221358879313-buv%C4%99s-snoro-vadovas-r-baranauskas-grumiasi-u%C5%BE-savo-teisyb%C4%99.htm

Didžiausia Lietuvoje alkoholio gamintoja, „Swedbank“ grupės įmonės kontroliuojama įmonių grupė „Alita“ jai priklausantį kontrolinį 96% „Anykščių vyno“ akcijų paketą ketino parduoti už 8,7 mln. Lt. Nepardavus įmonės, jai bus inicijuojamas bankrotas, - praneša respublikinė žiniasklaida.

Tai nurodoma teismui pateiktuose „Alitos“ argumentuose dėl galimo nuostolių išreikalavimo iš smulkiosios akcininkės, Kipre registruotos bendrovės „Plass Investment“.

Lietuvos apeliacinis teismas sausio 24 dieną paliko galioti „Alitai“ nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo „Plass Investment“ nebūtina užtikrinti 2,516 mln. Lt depozito „Alitos“ naudai.

„Įmonių grupė „Alita“ sulaukė pasiūlymo parduoti jai priklausančias „Anykščių vyno“ akcijas už 8,7 mln. Lt. Nurodoma, kad „Anykščių vynas“ turi mokumo problemų, todėl neradus akcijų pirkėjo, „Anykščių vynui“ bus inicijuotas bankroto procesas. Dėl draudimo parduoti „Anykščių vyno“ akcijas bendrovė patirs 2,396 mln. Lt nuostolių - tai atitinka skirtumą tarp pasiūlytos akcijų kainos ir akcijų vertės“, - rašoma teismo nutartyje.

„Alita“ neslėpė, kad ieško pirkėjo „Anykščių vynui“. Tačiau „Plass Investment“ inicijavus teisinius ginčus bei pasiekus laikino „Alitos“ turto arešto, „Anykščių vyno“ akcijų parduoti nepavyko.

Realiausia galima „Anykščių vyno“ pirkėja buvo viena didžiausių Lietuvoje grūdų prekybos ir logistikos bendrovių „Šiaurės vilkas“, tačiau sandoris nebuvo sėkmingas.

Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, teismui pritrūko konkrečių įrodymų ar susitarimų dėl galimo „Anykščių vyno“ akcijų pardavimo.

„Alita“ teismus bandė įtikinti, kad nori parduoti nekilnojamojo turto už 2,007 mln. Lt, tačiau jo areštavimo gali patirti 120 tūkst. litų nuostolių. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, galimi nuostoliai yra hipotetiniai, nes „Alita“ nebuvo sudariusi nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių.

Šaltinis: http://nyksciai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=14868&Itemid=1