Įmonių bankroto naujienos

Parlamentarai vieningai priėmė Įmonių bankroto įstatymo pataisas, kuriomis keičiama galiojanti bankroto administratorių atrankos ir skyrimo tvarka. Įstatyme įtvirtinta, kad bankroto administratoriai bus parinkti atsitiktinai, naudojant kompiuterinę atrankos programą bei atsižvelgiant į įmonės dydį ir veiklos ypatumus.

Kompiuterinė programa turės užtikrinti, kad bankroto administratorius būtų parenkamas atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į įmonės dydį ir veiklos ypatumus, bankroto administratorių darbo krūvio tolygumą bei laikantis įstatymuose numatytų draudimų asmeniui administruoti konkrečią įmonę.

Panašiai kaip ir jau teismuose veikiantis automatinio bylų skirstymo pasinaudojant kompiuterine programa modelis, Įmonių bankroto įstatymo pataisomis nustatytas teisinis reguliavimas leis išvengti neapibrėžtumo, subjektyvumo, neskaidraus bankroto administratorių paskyrimo vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūras atvejų ir bus apginti ir mažųjų kreditorių interesai.

Įstatyme nustatyta, kad bankroto administratoriumi negalės būti paskirtas asmuo, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės santykiais susijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju.

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, „vis dažnesni ikiteisminiai tyrimai dėl milijoninių kyšių bankroto bylose rodo, kad sistema tikrai yra ydinga. Kai bankroto administratorių atrinks kompiuteris, įmonei nebebus galimybių nusipirkti sau palankų administratorių ir bankroto procedūra bus skaidresnė“.

Šalies teismuose nagrinėjimo laukia tūkstančiai bankroto bylų ir kreditorių, kurie dėl išaugusio bankroto bylų skaičiaus ir gerokai pailgėjusių jų nagrinėjimo terminų patiria didelių nuostolių. Bankroto administratorius valdo visą bankrutuojančios įmonės turtą ir nuo jo sprendimų priklauso įmonės turto likimas.

Priėmus Įmonių bankroto įstatymo pataisas, bus supaprastintas ir paspartintas procedūrinių bankroto klausimų svarstymas bei bankroto procesas turėtų tapti skaidresnis.

 

Šaltinis: http://www.mzinios.lt/lt/2013-04-02/straipsniai/aktualijos/bankroto_procesai_bus_skaidresni.html

Ūkio bankui iškėlus bankroto bylą bus sudaryta kreditorių eilė, o didžiausiu kreditoriumi taps „Indėlių ir investicijų draudimas“. Taigi iš esmės nebelieka jokių galimybių atgauti indėlius tiems, kas laikė daugiau 100 tūkstančių eurų.

Teisininkas Mindaugas Palijanskas sako, kad nėra teisinga, kai daugiau pinigų banke laikusiems indėlininkams nepalieka net teorinių šansų atgauti savo lėšas.

„Jie yra blogi todėl, kad turi daugiau pinigų. Tokia logika. Tačiau sąlygos visiems turėtų būti vienodos“, - mano M. Palijanskas.

Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo sesuo Olga Gončaruk paprašė Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho sukurti parlamentinę tyrimo grupę. Ši esą turėtų aiškintis, ar Lietuvos bankas teisėtai atskyrė Ūkio banko dalis – į gerąją ir blogąją. Apie tai informavo pats V. Uspaskichas.

Principas – atskirti blogąjį ir gerąjį banką jo net nenacionalizavus teisininkui primena tyčinį bankrotą. Pavyzdžiui, „Snoro“ atveju visi indėlininkai stojo į bendrą kreditorių eilę.

M. Palijanskas prognozuoja, kad stambieji indėlininkai pasinaudos proga bylinėtis dėl to, kaip buvo perimtas bankas.

Tą patį prognozuoja ir Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

„Bylų bus daug. Tik klausimas – kas bus pagrindinis taikinys. Atsakyti turės ir banko vadovybė, ir auditoriai. Prieš reguliatorių – Lietuvos banką irgi gali būti bylų“, - įsitikinęs V. Plunksnis.

Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo sesuo  Olga Gončaruk paprašė Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho sukurti parlamentinę tyrimo grupę. Ši esą turėtų aiškintis, ar Lietuvos bankas teisėtai atskyrė Ūkio banko dalis – į gerąją ir blogąją. Apie tai informavo pats V. Uspaskichas.

Tačiau Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokiu būdu išspręsta bankinė krizė.

Ūkio banko klientai galės naudotis savo sąskaitomis jau šios savaitės pabaigoje, pažadėjo Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda. Pasak jo, į Šiaulių banką perkelta maždaug 200 tūkst. klientų.

„Pasirašėme sutartį dėl dalies Ūkio banko turto ir įsipareigojimų. Klientų skaičius didelis, turtas didelis. Tai užtruks keletą dienų”, – sakė A.Žiugžda.

Šiaulių bankas perėmė grynuosius pinigus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje. „Turto vertė preliminari, galutinė turto vertė bus nustatyta per tris mėnesius”, – vardijo A. Žiugžda.

Perimto turto švari dalis – apie 1,9 mlrd. litų, likusi dalis – 800 mln. litų – „Indėlių ir investicijų draudimo”.Bendra į Šiaulių banką perkeliamų įsipareigojimų klientams suma siekia 2,7 mlrd. litų, tokia pati yra ir perkeliamo turto bei „Indėlių ir investicijų draudimo” įnašo vertė – 2,7 mlrd. litų.

Blogam bankui – bankrotas

„Dieną naktį derėjomės. Tikrai derybos buvo sudėtingos, intensyvios”, – sakė A. Žiugžda. Tiesa, netrūksta abejonių, kad derybos tebuvo imitacija.

Esą su Šiaulių banko akcininkais – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku jau anksčiau sutartos visos detalės

.Šeštadienį vakare pranešta, kad laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas, Šiaulių bankas ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas” pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią Šiaulių bankas perims dalį Ūkio banko įsipareigojimų, turto, teisių ir sandorių.

Blogajai Ūkio banko daliai, kuriai lieka Šiaulių banko neperimamas turtas, bus iškelta bankroto byla.

„Blogajam bankui bus iškelta bankroto byla. Bus paskirtas banko bankroto administratorius”, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė A. Audickas.

A. Audickas vėliau BNS teigė, kad blogosios Ūkio banko dalies vertė siekia 400–500 mln. litų – ji svyruoja nelygu vertinimas.

Pasak jo, didžioji dalis Ūkio banke liekančio turto yra labai rizikinga.„Tai nekilnojamasis turtas Rusijoje, Škotijoje. To turto išieškojimas gali būti sudėtingesnis”, – spaudos konferencijoje teigė A . Audickas.

Bus daug bylų

M. Palijanskas prognozuoja, kad stambieji indėlininkai pasinaudos proga bylinėtis dėl to, kaip buvo perimtas bankas.

Tą patį prognozuoja ir Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis

.„Bylų bus daug. Tik klausimas, kas bus pagrindinis taikinys. Atsakyti turės ir banko vadovybė, ir auditoriai. Prieš reguliuotoją – Lietuvos banką irgi gali būti bylų”, – įsitikinęs V.Plunksnis.

 

Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį tarp asociacijos Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ ir kreditorių bei nutraukė sostinės klubui 2010 metais iškeltą bankroto bylą, todėl „Žalgiris“ gali atnaujinti ir tęsti savo veiklą, skelbiama pranešime spaudai.

Taikų susitarimą pavyko pasiekti šių metų kovo pradžioje, kai buvę ilgamečiai komandos rėmėjai grąžino skolas visiems „Žalgirio“ futbolininkams ir kitiems kreditoriams bei perėmė jų kreditorinius reikalavimus. Iš viso daugiau kaip šimtui kreditorių buvo grąžinta daugiau kaip 3 mln. litų skolų.

„Labai džiaugiamės, kad pavyko nuveikti didelį darbą ir rasti visiems priimtinus sprendimus, atsiskaityti su futbolininkais bei kitais kreditoriais ir išsaugoti gerą legendinės Lietuvos futbolo komandos vardą. Tai išskirtinis atvejis Lietuvoje, kai įmonė grąžina skolas ir bankroto byla nutraukiama, todėl noriu padėkoti visiems, kurie tikėjo ir tiki „Žalgiriu“, visiems, kurie prisidėjo prie legendinio futbolo klubo išsaugojimo“, - sakė asociacijos Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ administracijos direktorė Aida Dudonienė.

Paklausta apie „Žalgirio“ ateitį, A. Dudonienė sakė, kad svarstomi įvairūs variantai atnaujinti ir tęsti klubo veiklą.

„Pasiūlymų turime įvairių ir visus juos atidžiai svarstome. Taip pat laukiame kuo baigsis mūsų iniciatyva iškelta civilinė byla dėl mūsų futbolo klubo „Žalgiris“ vardo naudojimo. Šiuo legendiniu vardu gali žaisti tik viena komanda. Tikimės, kad ir šiuo atveju pavyks susitarti ir rasti visiems geriausią sprendimą, o „Žalgiris“ ir toliau garsins Vilnių ir Lietuvą“, - kalbėjo moteris.

2008 metais dėl finansinių problemų Vilniaus „Žalgiris“ tapo neveiksniu. 2009-aisiais, siekiant išsaugoti „Žalgirio“ vardą, buvo įsteigta Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) „Žalgiris“, kurios komanda šiuo metu rungtyniauja A lygoje.


Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/15092677/Vilniaus.Zalgirio.bankroto.byla.nutraukta..klubas.atnaujina.veikla=2013-03-22_11-15/

Duonos gamybos įmonės krenta viena po kitos. Daugiau nei prieš metus bankrutavusi viena seniausių Marijampolės apskrityje duonos kepykla „Marijampolės duona“ nebeatgims. Jai iš paskos žengia kita didelė duonos ir konditerijos kepinių gamykla UAB „Kratonas“, veikianti Kalvarijoje.

Kalvarija liko be savo duonos

Kauno apygardos teismo nutartimi šių metų pradžioje „Kratonui“ iškelta bankroto byla. Darbo neteko apie 70 darbuotojų. Dalis jų papildė bedarbių gretas. Kovo 1 d. nedarbas Kalvarijos savivaldybėje siekė 18,4 procento.

„Man labai gaila, kad teko skelbti bankrotą ir atleisti darbininkus. „Kratono“ klestėjimo laikais dirbo per pustrečio šimto žmonių, buvome didžiausia įmonė Kalvarijoje“, - kalbėjo jos savininkas Jonas Ščeponis. Įmonė gyvavo 19 metų. Anot J.Ščeponio, įmonė nenugyventa, jos įrenginiai geros kokybės, labai vertingas yra malūnas. Įmonė kepinius gamino iš nuosavame malūne sumaltų miltų. „Tikiuosi, kad pirkėjų atsiras, tik neramu, kad visi norės pirkti už mažiausią kainą“, - apgailestavo bendrovės savininkas.

Anot J.Ščeponio, viena iš įmonės klaidų buvo sutartis su prekybos tinklais. Savo produktus tekdavo parduoti su labai didelėmis nuolaidomis. „Gaila, kad pirkėjai tų nuolaidų nepajuto. Per keletą metų po visą Lietuvą įmonė nuvažinėjo 17 transporto priemonių, o naudos nebuvo jokios“, - sakė J.Ščeponis. Kita priežastis jo manymu yra ta, kad duonos kepėjų yra išties per daug.

Bankrotą lėmė didėjančios skolos

„Kratono“ ekonominė situacija prastėjo jau keletą metų, o rimti sunkumai įmonę užgriuvo 2011 metais. Tuomet įmonė gelbėtis bandė restruktūrizuodamasi. Pernai balandį patvirtintame „Kratono“ restruktūrizavimo plane buvo numatyta optimizuoti bendrovės išlaidas, pertvarkyti gamybą, atsisakyti nuostolingų sutarčių. Iš esmės situacijos tai nepakeitė ir šių metų pradžioje „Kratono“ kreditoriai nusprendė, kad bendrovės veikla ir toliau neša nuostolius, didinti juos beprasmiška. Kauno apygardos teismui pateiktuose dokumentuose „Kratono“ savininkai nurodė, kad įmonė yra nemoki. Per 2011 metus „Kratonas“ patyrė daugiau nei 1,6 mln. litų nuostolių, per praėjusius metus nuostoliai padidėjo dar 200 tūkst. litų. Pradelsti įsipareigojimai pasiekė beveik 4,2 mln. litų. Iš jų apie 180 tūkst. litų darbuotojams.

Turto kaina krenta

Itin senas tradicijas turinčios „Marijampolės duonos“ bankrotas buvo paskelbtas praėjusių metų pradžioje. Iš pradžių turėta vilties, kad atsiras gamyklos pirkėjų, ji atsigaus. To neįvyko. Per metus nuvertėjo jos turtas. Pradėtas įmonės nekilnojamojo turto išpardavimas. Anot bankroto bylą vykdančio UAB „Valnetas“ atstovo Virginijaus Sagatausko, „Marijampolės duona“ yra įsiskolinusi apie 2,7 mln. litų. Iš jų 428 tūkst. - buvusiems darbuotojams. Iš garantinio fondo gavus 322 tūkst. litų atsiskaityta su darbininkais už priverstines prastovas, nepanaudotas atostogas, išmokėtos išeitinės kompensacijos. Su kitais kreditoriais bus atsiskaityta pardavus turtą. Įmonės turtas parduodamas dalimis, o jo vertė priklauso nuo galimybių laukti pirkėjo.

Viltys nepasiteisino

UAB „Marijampolės duona“ 2005 metais įsigijo Vilkaviškyje dirbanti duonos ir pyragų kepykla „Savas“. Tuometinė „Marijampolės duonos“ situacija nebuvo gera, tačiau vilkaviškietis tvirtino turintis didelių ambicijų. Gyrėsi suvalkietiškos duonos valgytojų rasis ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Prisijungusi „Marijampolės duoną“, „Savas“ tapo penktąja pagal dydį ir pajėgumą duonos ir pyragų gamintoja Lietuvoje.

Svajonės nepasiteisino. „Marijampolės duona“ taip ir neatsigavo, o vis ritosi žemyn. O štai tam pačiam savininkui priklausanti kepykla „Savas“ - priešingai. Šiuo metu Vilkaviškio firmoje „Savas“ dirba 135 darbininkai, įmonė dirba stabiliai, įsiskolinimų neturi.

„Savas“ Vilkaviškyje įkurta 1991 metais. Ji įsteigta vietoj buvusio Vilkaviškio duonos kombinato. Kepyklai Vilkaviškyje atnaujinti savininkas tvirtino investavęs apie 1 milijoną litų.

Įmonės krenta viena po kitos

Šiuo metu vykdomos Marijampolės, Šiaulių, Akmenės, Vilkijos ir Prienų duonos kepyklų bankroto bylos. Per keletą praėjusių metų bankrutavo 24 duonos kepyklos. Anot V.Sagatausko, pagrindinė bankroto priežastis - didelės duonos gamybos sąnaudos. Pabrangę grūdai, elektra, kuras, šildymas sukėlė duonos kainas. Nuolat augančios skolos gamykloms tapo nebepakeliamos.

Naminė duona populiarėja

Gamyklos skundžiasi sunkumais ir bankrutuoja, bet daugėja namuose kepančiųjų duoną pagal senąsias tradicijas. Jie pirkimu nesiskundžia. Marijampolės ir Kauno ūkininkų turgeliuose duoną pardavinėja Marijampolės sav. Surgučių kaime ekologinę žemdirbystę ir gamybą vykdantys ūkininkai Vilija ir Algirdas Žemaičiai. „Mes viską darome patys. Patys sėjame, auginame rugius, malame grūdus senovinėmis girnomis, patys kepame. Niekada į turgų nesiunčiu kitų žmonių. Duoną pardavinėju pati. Man patinka kalbėtis su žmonėmis, girdėti jų atsiliepimus. Naminė duona nepigi, gera duona ir negali būti pigi, bet ji daug sveikesnė ir skalsesnė. Kai kurie mūsų pirkėjai sako verčiau perkantys mažesnį gabaliuką geros, bet brangesnės duonos, nei pigios ir neaiškios kokybės. Negaliu vertinti didžiųjų kepyklų gaminamos duonos, nes jos neperku. Man nepatinka tai, kad negali atsekti, kur didžiosios įmonės perka grūdus, miltus, kur įsigytus priedus į duoną maišo. Pavadinimai skambūs, bet vien iš jų apie duoną spręsti sunku“, - sakė Vilija.

Vilija ir Algirdas Žemaičiai savo duonos nesiūlo prekybos centrams, neturi savo parduotuvės. „Gal ir mums tas pats atsitiktų, jeigu turėtume savo prekybos įmonę, daug keptume. Mes kepame tik tiek, kiek galime parduoti ir, sakyčiau, net per mažai, nes naminių produktų paklausa tikrai yra didelė“, - sakė V.Žemaitienė.

 

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/valgytoju_bus_be_duonos/


Ekonominiu sunkmečiu išaugus bankrotų skaičiui, išryškėjus tyčinio bankroto nustatymo ir kitos bankroto proceso problemoms, Seimas pritarė Įmonių bankroto įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma tobulinti tyčinio bankroto nustatymą.
Tyčiniu bankrotu siūloma laikyti įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir (arba) sudarant sandorius, kurie pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Svarstomomis pataisomis siūloma nustatyti požymius, kuriems esant bankrotas būtų pripažįstamas tyčiniu, sudaryti nepakantumo sąlygas asmenims, privedusiems įmonę prie bankroto tyčia, nustatant jų civilinę atsakomybę.

Apyvartinių lėšų stoka ir beveik trečdaliu išaugusios televizorių detalių kainos vienintelius Lietuvoje televizorių gamintojus – bendrovę „Šiaulių tauro televizoriai“ – privedė prie bankroto slenksčio, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak bendrovės vadovo Rimantas Žukausko, šiuo metu pagrindinės bendrovės tikslai – susitarti su kreditoriais dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, keisti įmonės veiklą ekonomiškai efektyvesne kryptimi ir užtikrinti normalų įmonės darbą. Tam, kad išliptų iš duobės įmonė yra paruošusi ir išsigelbėjimo planą – ketina išlesti naują 24 colių įstrižainės televizorių.
„Gamindamos vidutinio dydžio televizorius netgi žymios kompanijos siekia kaip įmanoma labiau sumažinti kainą. Į pagrindinės technines charakteristikas, kurios garantuotų gerą vaizdo kokybę, ryškumą, kontrastą, raišką, garsą, šiame segmente toks dėmesys nėra kreipiamas.Šiuo požiūriu mūsų 24 colių televizorius yra išskirtinis“, – aiškino bendrovės generalinis direktorius R. Žukauskas. Pastarąjį pusmetį bendrovė dirba su pertraukomis. „Deja, neišnaudojome ir tų pajėgumų, kuriuos galima pasiekti turint pusantro šimto darbuotojų. Būna ir priverstinių, neapmokamų prastovų. Optimizavome veiklos sąnaudas. Dabar jos tokios, kad mažesnės būti negali, bet pakankamos gaminti 20-40 tūkst. televizorių per mėnesį.Aiškiai žinome, ką turėtume daryti - kokius produktus, kokiomis priemonėmis ir su kokiais partneriais kurti. Su kai kuriais partneriais, kurie dalyvaus tolesniuose veiksmuose, turime pasirašę ilgalaikes sutartis“, - pasakojo R. Žukauskas.
Verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“, kuri siekia padėti apsisaugoti verslininkams nuo nemokių klientų, net ir Europos krizės sąlygomis pagerino savo įmonių grupės finansinius rezultatus. Tačiau šiemet draudikai turės imtis novatoriškų sprendimų, nes „Coface“ ekspertai prognozuoja, kad 2013 m. ekonominė situacija, ypač Europoje, nepagerės, o Lietuvoje nemokių įmonių skaičius nemažės, gali netgi augti.
„Coface Lietuva“ pasirašyta įmokų suma 2012 m. siekė 9,839 mln. Lt., t. y. 5,4 proc. daugiau nei 2011 m., kai ši suma siekė 9,315 mln. Lt. Praėjusiais metais buvo sudarytos 78 draudimo sutartys, t. y. beveik 30 proc. daugiau nei 2011 m., kai buvo sudarytos 55 sutartys. 2012 m. buvo išmokėta 5,679 mln. Lt, t. y. beveik 38 proc. daugiau lyginant su 2011-aisiais, kai buvo išmokėta 3,570 mln. Lt. „2012 m. įmokų surinkome 5,4 proc. daugiau, tačiau mūsų išmokų kiekis padidėjo beveik 38 proc. Tai rodo, jog 2012 m. sukėlė daugiau ir stambesnių nemokumo atvejų lyginant su 2011-aisiais. Surinktas didesnis įmokų kiekis ir ypač pastebimai, net 30 proc., išaugęs draudėjų skaičius, liudija, jog įmonės vis labiau pasitiki kreditų draudikais ir taip vis dažniau valdo savo pirkėjų atsiskaitymo riziką. Taip pat prie draudėjų skaičiaus augimo prisidėjo ir didesnis draudikų lankstumas nustatant draudimo sąlygas, ypač draudimo kainos mažėjimas. Tai akivaizdžiai matosi iš draudimo įmokų ir sudarytų sutarčių santykio“, – teigia „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Mantvydas Štareika.
Pasak jo, draudimo išmokos 2012 m. buvo stambesnės lyginant su 2011 m. Tai galėjo nutikti dėl to, kad „Coface Lietuva“ draudėjai manydami, jog ekonomikos sunkmetis jau baigėsi, daugiau rizikavo ir prekiavo didesnėmis apimtimis. Tačiau, kaip parodė 2012 m. apžvalga, net ir ilgą laiką veiklą vykdžiusios įmonės susidūrė su atsiskaitymo problemomis ir buvo priverstos stabdyti savo veiklą. Senomis ir dažniausiai patikimomis laikytos bendrovės daugiausiai prekiauja su mažesniu skaičiumi tiekėjų, todėl įsiskolinimai paprastai būna didesni nei vidutiniai rinkoje. Todėl tokių kompanijų griūtis sukelia sunkių padarinių tiekėjams, kurių skolos skaičiuojamos milijoninėmis sumomis. Taip pat prie padidėjusios išmokų sumos netiesiogiai prisidėjo ir Lietuvoje įvykęs banko bankrotas. Šio banko finansuotos bendrovės, netikėtai nutrūkus finansavimui, nesugebėjo rasti kitų galimybių pasiskolinti apyvartinių lėšų ir buvo priverstos stabdyti savo veiklą.
„Panašių tendencijų tikimės ir 2013 m. Manome, jog nemokių įmonių skaičius tikrai nemažės, o gal netgi augs. Viena svarbiausių to priežasčių – tebesitęsiantis neapibrėžtumas Vakarų Europoje, kur mūsų grupės įmonės vis dar fiksuoja augantį nemokumą tarp statybų, metalo, žemės ūkio produkcijos bei tekstilės sektorių įmonių. Kartu vis dar akylai stebime Lietuvos rinką dėl pasikartojusios bankų mokumo problemos“, – pažymi Štareika. Netgi per ekonomikos nuosmukį, ypač euro zonoje, „Coface“ grupė ir toliau didino savo apyvartą, kuri siekė 1,571 mln. EUR (+1,4 proc.). Nors klientų veiklos apimtys didėjo nežymiai, pardavimai plėtojosi sparčiai, taigi įmokos išaugo 3,1 proc.
Remiantis 2012 m. paskelbtais rezultatais, išryškėjo teigiamas poslinkis, kurį lėmė įmonės pertvarkymas įgyvendinant planą „Tvirtas įsipareigojimas“. Palyginti su 2011-aisiais, 2012 m. pelnas iš einamosios veiklos išaugo iki 189 mln. EUR, t. y. 62 proc. daugiau nei 2011 m. (išaugo 10 proc. atmetus pertvarkymo išlaidas pirmąjį 2011 m. pusmetį). Grynasis pelnas siekė 129 mln. EUR, t. y. 80 proc. daugiau nei 2011 m. (išaugo 6,6 proc. atmetus pertvarkymo išlaidas pirmąjį 2011 m. pusmetį). Reitingų agentūros „Moody's" ir „Fitch" patvirtino kompanijai nustatytus reitingus: atitinkamai A2 su stabilia perspektyva (patvirtintas 2012 m. gegužės mėnesį) ir AA- su stabilia perspektyva (patvirtintas 2012 m. lapkričio mėnesį). Net jei besiformuojančios rinkos šalys ir pademonstruos stiprų ekonomikos gyvybingumą, „Coface“ ekspertai nesitiki, kad 2013 m. ekonominė situacija, ypač Europoje, pagerės. Taigi apribojimai įmonėms bus didesni, o galimybės mažesnės.

Trečiadienį Seimo audito komitetas ėmėsi aiškintis, kodėl nepriklausomas auditorius „Deloitte Lietuva“ išvadose apie Ūkio banko 2011 metų finansines ataskaitas, matė mažiau problemų nei Lietuvos bankas.

„Problemos yra tikrai labai senos, tai nėra 2010, 2011 ar 2012 m. problemos”, - sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Pasak jo, anksčiau problemos Ūkio banke buvo ne tokios didelės, tačiau 2011 m. jų padaugėjo, nors Lietuvos bankas ir „Deloitte Lietuva“ bendradarbiavo – susitikimas tarp institucijų įvyko 2012 m.

Tačiau “Deloitte Lietuva“ vadovas Saulius Bakas dėstė, jog susitikimo su Lietuvos banku metu buvo apsikeista informacija, tačiau ji nebuvo tokia reikšminga, kad audito bendrovė pakeistų savo išvadą.

„Mūsų manymu, 2011 m. finansinė atskaitomybė atitinka tuo metu egzistavusią situaciją“, - teigė S.Bakas.

V.Valvonis į tokį teiginį replikavo, ar auditorių pareiga nėra vertinti bankui įkeistą turtą ir išduotas paskolas, nors tai yra numatyta auditoriams keliamuose reikalavimuose.

Tačiau, anot S.Bako, bendrovė turėjo pastabų dėl Ūkio banko situacijos 2012 m., t.y. dėl jo turimo turto verčių sumažėjimo. Kadangi praėjusių metų auditas nėra baigtas, detaliau įmonė situacijos nekomentavo.

Šimtai milijonų litų neatitikimas

„Paskolų vertė buvo reikšmingai kitokia, negu buvo skelbiama paties (Ūkio – DELFI) banko“, - sakė V.Valvonis.

Anot jo, Ūkio banko išduotų paskolų neatitikimai siekė „šimtus milijonų litų“.

Tačiau S.Bakas teigė, kad Lietuvos banko įstatyme numatyta, kad auditoriams turi būti suteikiama inspektavimo ataskaita, jei tai yra būtina. Vėliau auditoriams paprašius Ūkio banko inspektavimo ataskaitos, buvo paaiškinta, kad dėl tam tikrų priežasčių ji negali būti suteikta.

Paklausti, kodėl įmonė „Deloitte Lietuva“ 2012 m. nebaigė Ūkio banko audito, S. Bakas paaiškino, jog informavus apie Lietuvos banko sprendimą darbuotojai turėjo palikti patalpas, o laikinasis Ūkio banko administratorius išreiškė nuomonę, jog nėra reikalo tęsti nepriklausomo Ūkio banko audito.

2011 m. bėdų matė, bet negalėjo įrodyti

V.Valvonis sako, jog kai kurios problemos Ūkio banke buvo matomos ir 2011 metais, tačiau iš jų nebuvo galima padaryti esminių išvadų.

„Reikia skirti du dalykus. Vienas dalykas yra, ką tu gali jausti viduje ir kuo gali tikėti, kitas dalykas yra, ką tu paskui įrodyti teisme. Bet kuris moratoriumas arba bankrotas yra kraštutinė priemonė ir žinai, kad tą vedamą inspektavimo ataskaitą gali skųsti teisme, tai tu turi ne tik tikėti, bet iš principo įrodyti dokumentais. 2011 m. tam tikrų problemų buvo matoma, bet viskas banke buvo taip supinta, kad mes negalėjome tiek įrodyti, kiek dabar jau pamatėme 2012 m.“, - dėstė V.Valvonis.

Jis patikslino, jog turima informacija Lietuvos bankas su auditoriais nesidalijo, o problemų nepastebėjo auditoriai, V.Valvonio nuomone, priežastis yra didesnė – tam tikrais atvejais auditai yra daromi „atmestinai ir paviršutiniškai“ ir naudos iš jų nėra.

„Aš nenorėčiau kalbėti apie konkretų auditą, bet mano bendra asmeninė nuomonė yra tokia, nes negali būti tokių skirtumų, kokius matome ir unijose, ir „Snore“ ir visur kitur, ir čia – Ūkio banke. Mes matome visiškai skirtingai: būna juoda ir balta. Tai būti negali. Problemos visada yra tos pačios: paskolos, susijusios su akcininku ir užstatų vertė, kuri automatiškai lemia, kokia yra paskolos vertė, ir kiek reikia atidėjimų ir koks nuostolis“, - vardijo V.Valvonis.

Pasak jo, auditoriai darbą galėtų atlikti geriau ir išsamiau, o yra faktų rodančių, jog auditoriai bėdų nepastebi, yra – tai rodo „Snoro“ ir kredito unijų atvejai. Jis patikslino, jog „šimtus milijonų neatitikimų“ Lietuvos bankas Ūkio banke pamatė jau 2011 m. rugpjūtį ir šie neatitikimai taip pat buvo dėl su akcininku susijusių paskolų.

Lietuvos banko duomenų prašė žodžiu pernai, raštu kreipėsi šiemet

S.Bakas, paklaustas, kada auditorių įmonė kreipėsi dėl Ūkio banko auditavimo ataskaitos, sakė, jog susitikimai su Lietuvos banku vyko 2012 m. vasarį, tuomet buvo aptarti Ūkio banko rezultatai, banko inspektavimo ataskaitos už 2011 m. paprašyta žodžiu.

“2013 m. sausio mėnesį (inspektavimo ataskaitos – DELFI) prašėme jau raštu“, - sakė jis ir pridūrė, jog anksčiau centrinis bankas buvo minėjęs, kad dauguma bėdų Ūkio banke kilo 2012 m. - Oficialiame rašte, kurį gavome 2013 metais, yra teigiama, kad yra tam tikros paslaptys tarnybinės, kurių, jų manymu, jie negali atskleisti inspektavimo ataskaitose.“

S.Bakas pakartojo, jog, įmonės manymu, 2011 m. ataskaitos dėl Ūkio banko finansinės būklės, jo balansas, jame esančios sumos atspindi tuo metu galiojančią audito įmonės turimą informaciją.

Paklaustas, ar Ūkio bankas galėjo auditoriams pateikti neteisingą informaciją apie turto vertes sakė: „Negaliu šito komentuoti“.

„Pagal audito standartus, mes turime įsitikinti, ar turto vertintojas yra kvalifikuotas, ar turi licenciją, paprašome galbūt antro vertintojo dar padaryti vertinimą, jeigu kyla abejonių, priklausomai nuo turto sudėtingumo ir panašiai. Būna daug diskusijų, vertintojas kartais keičia savo vertinimus ir jau į galutinę ataskaitą, kuri išleidžiama, mes ja pasitikime ir tos sumos yra įtrauktos į balansą, - sakė S. Bakas. - Išorinis auditorius neatsakingas už (tikrinamos įmonės – DELFI) vadovybės sprendimus. Mūsų darbas pareikšti nuomonę apie ataskaitas tam tikrai dienai. Kas vyksta po to, kokie sprendimai priimami, mes nuomonės nepareiškiame, ir per metus gali daug įvykių atsitikti, kurie gali paveikti likvidumą ir panašiai. Mes manome 2011 m. ataskaitose reikšmingų iškraipymų nėra.“

Dėl to įmonė patikrinimų viduje inicijuoti neplanuoja. Tačiau jei priežiūros tarnybos nuspręs kitaip, įmonė reaguos.

„Mes 2012 m. audito nebaigėme, proceso metu komunikavome su banko taryba ir centriniu banku ir buvo pastebėjimų, kad vertės žymiai nukritusios, bet konkrečių sumų negalėjome įvertinti, dėl to, kad auditas buvo nebaigtas“, - pridūrė S. Bakas.

“Deloitte Lietuva“ dirbo ir su Lietuvos banku

Tiesa, “Deloitte Lietuva“ paslaugas teikė ir Lietuvos bankui, V.Valvonio teigimu, centrinį banką saisto viešųjų pirkimų procedūros ir bankas turi pasirinkti mažiausią kainą pasiūliusį paslaugos teikėją.

„Tačiau, ką mes galime padaryti ir ką mes padarėme, t.y., mes pasirinkome, kad audito komanda ir kuruojantis auditorių partneris būtų kitas negu yra Ūkio banke, kad nebūtų jokių interesų konfliktų ir jokių šešėlių, tą mes ir padarėme, ką galėjome įstatymo ribose“, - sakė V.Valvonis.

Mato, kad nebendradarbiavo ir neatliko pareigų

„Matome antro banko griūtį, aš matau (problemas – DELFI): visų pirma, bendradarbiavimas, o kita – funkcijų neatlikimas. Kai gausime 5-erių metų apžvalgą tiek audito kompanijos, tiek centrinio banko, galėsime lyginti ir įvertinti, kur slypi tiesa“, - dėstė Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.

Pasak jos, negali to paties darbo atlikti ir centrinis bankas, ir nepriklausomi auditoriai, tačiau išvados būti visiškai skirtingos – neaišku, kuria išvada tuomet tikėti.

J. Vaickienė sakė neturinti išankstinių išvadų po Lietuvos banko ir “Deloitte Lietuva“ pasisakymo.

„Dabar mes tikrai išgirdome centrinio banko ir auditorių pasiaiškinimų, kurie mūsų jgalbūt visiškai ir netenkino, norėjosi išsamesnių dalykų tiek apie turto vertinimą. Aš suprantu, kad ateityje mes turėsime didžiulę problemą ir dėl turto vertinimo, ir duok Dieve, kad tai būtų paskutinis bankas“, - teigė ji.

Kalbėdama apie galimus įstatymų pakeitimus, J. Vaickienė svarstė, jog galbūt vertinga numatyti, kad tą pačią finansų įstaigą turėtų vertinti ne vienas ir tas pats auditorius, bet būtų privaloma įmones keisti.
“Deloitte Lietuva“ Ūkio banką auditavo daugiau nei dešimtmetį.

Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas teigė, jog įmonės „Deloitte Lietuva“ tyrimo neatliks, jei tam negaus papildomo paklausimo, tačiau Auditorių rūmai atlieka periodinius audito įmonių tikrinimus.

Audito komiteto posėdžio metu pranešta, jog Lietuvos banko duomenimis, problemų Ūkio banke užfiksuota 2011 m. rugpjūtį.

Skelbta, kad Ūkio bankas yra nemokus, todėl nuspręsta jį padalinti į gerąjį ir blogąjį banką. Banko nuostoliai yra didesni nei 800 mln. litų.

Laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas, paklaustas, ar veiklos problemų nematė banką auditavusi bendrovė, yra sakęs, jog jam keista, jog įmonė nematė problemų Ūkio banke.
„Man sunku pasakyti, manau, jį reikėtų užduoti pačiai auditavusiai bendrovei – dėl kokių priežasčių jie davė tokią išvadą, kokią davė, ir kodėl jie nematė tiek problemų“, - teigė jis.

A.Audickas sakė, jog Lietuvos bankas, priešingai nei „Deloitte Lietuva“, problemas matė ir reikėtų auditorių paklausti, kodėl.

Bankrutavusi UAB „Nordic investicija“ parduoda reikalavimo teises, komplekse parduoda nekilnojamąjį turtą, t.y. pastatus, esančius J.Janonio g. 30, Panevėžyje. Atskirai parduodami 8 žemės sklypai, esantys Vilniaus raj.

Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8-37) 308945, faksas (8-37) 308948, el. paštas biuras@adminbiuras.lt

Bankrutavusi UAB „Slenkančios sistemos“ parduoda nekilnojamojo turto kompleksą (žemės sklypus su statiniais), esantį adresu Širvintų r. sav. Širvintų sen., Juodelių k. Bendras žemės sklypų plotas – 3,9454 ha, bendras pastatų plotas – 7713,51 kv. m. Pardavimo kaina – 3.710.040,00 Lt plius PVM.

 

Pasiūlymai dėl turto pirkimo renkami 2 mėnesius po skelbimo išspausdinimo. Smulkesnė informacija teikiama tel. 8-686 32435