Įmonių bankroto naujienos

Bankroto atvejų statistika labiausiai augo paslaugų, transporto ir prekybos verslo sektoriuose, o žemės ūkio ir maitinimo bendrovių bankrotų – sumažėjo.

Neigiamas bendros bankrotų statistikos tendencijas didžiaja dalimi lėmė 57% padažnėję paslaugų įmonių bankrotai. Šiek tiek mažesnis augimas stebėtas transporto – 28% ir prekybos 16% sektorių bankrotų statistikoje.

Bankrotų vidutiniškai ketvirtadaliu sumažėjo žemės ūkio ir maitinimo sektoriuose: nuo 19 iki 13 žemės ūkio ir nuo 54 iki 40 maitinimo bendrovių bankrotų atvejų.

„Šių metų duomenys dar kartą patvirtino, kad bankroto atvejų daugėja, tačiau nereikėtų to vertinti kaip ūmaus situacijos pablogėjimo tam tikrose verslo šakose. Bankrotų statistika tik atspindi ankstesnių periodų ir patirtų sunkumų rezultatus“, – pranešime spaudai sako Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“,  kredito rizikos vadovė.

Pasak jos, vidutinis bankrutuojančių įmonių amžius yra daugiau nei 8 m. Statistika rodo, kad vidutinis bankrutuojančių įmonių amžius palaipsniui tik didėja.



Plačiau: http://vz.lt/article/2013/7/4/creditinfo-imoniu-bankrotu-per-metus-padaugejo-20#ixzz2Y511zwzB

Parlamentaras, socialdemokratas Algimantas Salamakinas antradienį pranešė, kad kreipėsi į prokurorus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo vykdant nacionalizuoto banko „Snoras“ bankroto procedūrą. Tuo metu Seime lankęsis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė esantis tikras, kad banko „Snoras“ bankrotui skirtos lėšos yra naudojamos pagrįstai ir tinkamai.„Kreipiausi į prokuratūrą dėl turto iššvaistymo atliekant bankroto procedūrą „Snore“, – plenarinio posėdžio metu po LB vadovo V. Vasiliausko kalbos apie centrinio banko veiklą pranešė A. Salamakinas.

Jis piktinosi, kad „Snoro“ bankroto procedūra besirūpinančių asmenų atlyginimams iš parduoto „Snoro“ turto jau yra sumokėta apie 120 mln. litų, o iš valstybės iždo banko indėlininkams teko sumokėti 4 mlrd. Lt, tačiau jokių rezultatų, ieškant pradingusio turto, dar nėra.

LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, reaguodamas į A. Salamakino pareiškimą, patikino, kad jam abejonių dėl „Snoro“ procedūrai naudojamų lėšų pagrįstumo nekyla.

„Aš tikrai galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad nebijau ikiteisminių jokių tyrimų. [...] Esu įsitikinęs, kad tos išlaidos yra pagrįstos“, – atkirto V. Vasiliauskas.

Kitas socialdemokratų narys, parlamentaras Julius Sabatauskas stebėjosi, kodėl „Snoro“ bankroto procedūrai nevadovauja Lietuvos specialistas.

„Negi Lietuvoje nėra nė vieno kvalifikuoto žmogaus, [...] kad galėtų administruoti bankroto procedūrą kaip fantastiškasis Neilas Cooperis už 125 milijonus litų?” – klausė Seimo narys.

Centrinio banko vadovas savo ruožtu atsakė, kad N. Cooperis „Snoro“ bankroto procedūrai pasirinktas dėl šio žmogaus tarptautinės patirties. V. Vasiliauskas ramino parlamentarus, pažymėdamas, kad „Snoro“ bankroto procedūros išlaidas stengiamasi sumažinti.
„Kreditorių komitetas, mano žiniomis, išlaidų skaičių sumažino gerokai, tai yra 20 procentų. Jeigu kreditoriams netinka kainų ir kokybės santykis, yra mechanizmas, kuris leistų bankroto administratorių pakeisti. Mano galva, kokybės klausimas neturėtų kelti abejonių“, – dėstė LB vadovas.

Primename, kad Vyriausybė 2011 m. lapkritį nutarė perimti finansinių sunkumų patyrusio ir nemokaus komercinio banko „Snoras“ akcijas ir laikinai sustabdė jo veiklą. Kiek vėliau pradėtas „Snoro“ bankrotas. Tuo metu buvę pagrindiniai banko akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, kurie įtariami turto iššvaistymu, yra Londone, kur nagrinėjama jų perdavimo Lietuvai byla.

Šaltinis: http://m.alfa.lt/naujienos/Verslas/21276/

Transporto sistemos pertvarka būtina ne dėl sostinės mero Artūro Zuoko pomėgio žavėtis naujovėmis, o todėl, kad miesto viešajam transportui gresia bankrotas. Tai tikina Vilniaus meras.

Pastarosiomis dienomis merui A. Zuokui dažnai tenka kalbėti apie naują viešojo transporto sistemą, kuri įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Meras ramina: nuo liepos vilniečiams teks dažniau persėdinėti, bet kelionės tikslą jie pasieks greičiau. O privatūs vežėjai galės dalyvauti ne tiktai konkurse dėl privežamųjų maršrutų, jie galės varžytis ir dėl trasos „Stotis–Fabijoniškės”.

Atsižvelgė į pasiūlymus

Nes ne tik opozicija, bet ir nemažai vilniečių įžvelgia būsimos pertvarkos trūkumų: trečdaliu mažės maršrutų, autobusai ir troleibusai stos rečiau ir ne visose stotelėse, kaip buvo anksčiau.

Viešojo transporto revoliuciją paskelbusi valdžia atsižvelgė į dalykiškus 490 apklaustų vilniečių pasiūlymus ir jau iš anksto daro nuolaidas.

Todėl bus uždaryta truputį mažiau, nei planuota, susidubliuojančių maršrutų.

Atsižvelgiant į studentų reikalavimus bus paliktos visos stotelės Studentų gatvėje (planuota stoti tik prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto), autobusai sustos ir Nemenčinės stotelėje, bet Antakalnio – ne. Keleiviai bus paimami ir iš visų Pilaitės stotelių.

Vienas kitą dubliuojantys maršrutai bus mažinami, bet atsiras naujų, atsižvelgiant į naujų miesto rajonų plėtrą. Ketinama įdiegti naują autobusų maršrutą „Lukiškių aikštė–Ukmergės gatvė–Bukiškės”.

Maršrutus braižė be logikos

Dėl nuo sovietinių laikų neracionaliai, stichiškai susiklosčiusių maršrutų ir grafikų Vilniaus viešasis transportas tapo chaotišku knibždėlynu, dėl kurio susidarė 180 mln. litų nuostolių, grėsė bankrotas.

Dabartinės miesto valdžios teigimu, iki šio laiko nuostolius pavyko sumažinti iki 111 mln. litų.

A.Zuokas tikino, jog netvarką lėmė politizuoti maršrutų sudarymo principai.

„Būdavo taip, kad rinkėjams politikas pažada įvesti naują maršrutą, pažado laikosi, bet paaiškėja, kad šia trasa jau driekiasi keli maršrutai”, – kalbėjo sostinės meras.

Pagal naują sistemą nuo liepos bus įdiegti 6 greitieji maršrutai, kiti bus privežamieji. Greitaisiais maršrutais autobusai ir troleibusai važinės kas 5–6 minutes, todėl vilniečiams esą nereikės niršti, jei iš miesto pakraščio atvykę iki greitojo maršruto linijos jis nespėjo į autobusą – ilgai jo laukti nereikės.

Sumažinus nuostolingus maršrutus, būtų sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų – apie 10 mln. litų per metus.

Dabar iš 96 maršrutų Vilniuje pelningi tik 10 proc.

Apytuščių autobusų nebeliks

Mero A.Zuoko teigimu, nuostolingiausi ilgi maršrutai, kai išvykę iš vienos Vilniaus vietos pilni autobusai centre ištuštėja ir iki kito miesto galo rieda apytuščiai.

Kaip pavyzdys buvo paminėtas maršrutas Grigiškės–Santariškės. Centre dauguma keleivių išlipa ir per užkimštą Kalvarijų gatvę autobusas vos slenka apytuštis eilėje su kitais taip pat pustuščiais autobusais.

Po liepos 1 dienos Grigiškių gyventojai, kuriems reikia patekti į Šnipiškes ar Santariškes, stotyje persės į 1-ąjį greitąjį maršrutą „Stotis–Santariškės” ir kur kas greičiau negu dabar pasieks kelionės tikslą.

Elektroninio bilieto kaina nesikeis, nesvarbu, kiek kartų persėdinės keleivis.

„Iš pradžių bus nesusipratimų, laikinų nepatogumų, kol vilniečiai pripras prie naujos tvarkos, naujų grafikų. Tai neišvengiama”, – pripažino A.Zuokas.

Skaitykite plačiau: http://www.lrytas.lt/-13682115071367435343-sostin%C4%97s-vie%C5%A1ojo-transporto-pertvarka-atitolins-bankrot%C4%85.htm

Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ nevykdant kapitalo pakankamumo ir kai kurių kitų riziką ribojančių normatyvų, įsipareigojimams gerokai viršijus turto vertę ir jos vadovams pripažinus, kad jie nebeturi galimybių atkurti unijos veiklos stabilumą, Lietuvos banko valdyba pripažino šią kredito uniją nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą veiklos licenciją.

„Licencijos atšaukimas – griežčiausia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nustatyta poveikio priemonė, kurią pritaikius kredito unija nebeturi teisės tęsti kredito įstaigos veiklos. Deja, kitų, švelnesnių poveikio priemonių arsenalas jau panaudotas – jų taikymas šiuo atveju būtų neveiksmingas juolab kad ir pati unija pripažįsta esanti nepajėgi išspręsti susikaupusių problemų, taigi ji neturi ateities. Be to, iškilus abejonėms dėl kai kurių sandorių teisėtumo, jau anksčiau buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl šios kredito unijos“, – komentuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

2013 m. balandžio 30 d. finansinių ataskaitų duomenimis, kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ turtas sudarė 20,93 mln. Lt, įsipareigojimai – 24,28 mln. Lt, tai yra, trūko 3,35 mln. Lt kapitalo.

2013 m. gegužės 7 d. kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ rašte Lietuvos bankui nurodė, kad kapitalo stiprinimui yra panaudojusi visus galimus būdus ir neturi strategijos dėl kredito unijos veiklos tęstinumo. Kredito unijos narių neeiliniam visuotiniam susirinkimui priėmus nutarimą kreiptis į kredito unijos narius dėl papildomų įnašų į jos kapitalą, narių pasiūlymų didinti kapitalą nebuvo gauta.

Priimdama nutarimą dėl kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“, Lietuvos banko valdyba atsižvelgė į pažeidimų turinį ir jų kartotinumą – kredito unijai jau ir anksčiau ne kartą taikytos poveikio priemonės už teisės aktų pažeidimus, duoti rašytiniai nurodymai. 2012 m. iš pareigų buvo nušalinta tuometinė kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ administracijos vadovė. Nors kredito unija ir ėmėsi tam tikrų veiksmų šalinti trūkumus, bet užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymą bei stabilią unijos veiklą jai nepavyko.

Artimiausiu metu Lietuvos bankas kreipsis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“. Teismui bus siūloma jos bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo konsultantai“.

Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą poveikio priemonės dėl nemokumo pritaikymas yra draudžiamasis įvykis, todėl kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ indėlininkams bus išmokamos indėlių draudimo išmokos.

Lietuvos bankas informuotas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų padarymo. Tiriami galimai nusikalstami kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditų, kurių bendra suma viršija 7,7 mln. Lt, išdavimo faktai.

 

Plačiau: http://www.lrytas.lt/-13681051271367987339-u%C5%BEdaryta-dar-viena-kredito-unija-papildyta.htm

 

2013 m. buvo itin aktyvūs bankroto teisės kontekste. 2013 m. kovo 1 d. pradėjo veikti LR fizinių asmenų bankroto įstatymas, taip pat šį pavasarį buvo patvirtinti net 2 svarbūs LR įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) pakeitimų paketai, kurie numato esminių bankroto proceso pertvarkymų.

Administratoriaus parinkimo ginčus spręs kompiuteris

Pirmojo ĮBĮ pakeitimais bus iš esmės pertvarkyta bankroto administratorių skyrimo administruoti bankrutuojančias bendroves tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką besikreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo asmuo privalo nurodyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, be to, teismas taip pat turi teisę savarankiškai, pasitaręs su Įmonių bankroto valdymo departamentu, skirti kitą, nei buvo nurodyta administratorių.

Tokia tvarka, kai kreditorius dar iki kreipimosi į teismą turi susitarti su potencialiu administratoriumi ir gauti jo sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, sudaro prielaidų kreditoriams piktnaudžiauti procesu, siekti, jog būtų paskirtas jiems palankus ir tik to kreditoriaus interesus ginsiantis administratorius.

Dėl šios priežasties bankroto administratoriaus skyrimas paprastai visada yra ginčijamas kitų kreditorių, teismas dažnai neturi galimybės paskirti visiškai nešališko administratoriaus.

Kartais ginčai dėl administratoriaus itin ištęsia patį bankroto bylos iškėlimo etapą ir taip neleidžia kreditoriams kuo skubiau ir efektyviau pradėti ginti savo interesų (tai aiškiai buvo matyti AB bankas Snoras atveju, kada paskirtas administratorius buvo užginčytas – bankroto byla jau buvo iškelta, tačiau administratoriaus įgaliojimai dar nebuvo galutinai patvirtinti ir jis galėjo būti atšauktas ar pakeistas).

Naujoji tvarka numato, kad administratoriaus parinkimo klausimas bus patikėtas specialiai sukurtai kompiuterinei programai, kuri, gavusi suvestus pradinius duomenis apie bankrutuojančios įmonės dydį, vykdytą veiklą, taip pat kitas esmines savybes, pasiūlys keletą nurodytus kriterijus atitinkančių administratorių. Konkretų administratorių teismas turės teisę skirti savo nuožiūra ir tokio sprendimo net neprivalės motyvuoti. Dar daugiau – tokie teismo paskyrimai nebegalės būti skundžiami apeliacine tvarka.

Pažymėtina, kad taip gali būti ir toliau sudaromos sąlygos skirti pageidaujamus administratorius, jei sukurtoji programa bus itin primityvi ir tik formaliai atrinkinės kandidatūras. Skundžiami galės būti tik teismo sprendimai, kuriais nebus paskirti administratoriais tie asmenys, kuriuos bus atrinkusi programa.

Be to, jei programa pagal įvestus parametrus nepateiks nė vieno administratoriaus kandidatūros, teismas privalės administratorių parinkti iš asmenų, pateikusių sutikimus administruoti bet kokias įmones, sąrašo. Šiuo atveju gali atsitikti taip, kad tokių asmenų kompetencija neleis profesionaliai administruoti bankrutuojančios įmonės ir taip gali būti padaryta žala kreditorių interesams.

Kiti šio paketo pakeitimai susiję su administratorių priežiūra, jų veiklos dokumentų išdavimo tvarkos keitimu ir panašiomis administracinio pobūdžio priemonėmis.

Kadangi kompiuterinei programai sukurti ir tinkamai išbandyti prireiks ne vieno mėnesio, šių pakeitimų įsigaliojimas nukeltas ilgam laikui – jie įsigalios tik 2015 m. sausio 1 d.

Lengviau atpažįstami tyčiniai bankrotai

Kitas ĮBĮ pakeitimų paketas įsigalios žymiai greičiau – jau 2013 m. spalio 1 d. Svarbiausia naujovė – itin išplėstas tyčinio bankroto reguliavimas. Tikėtina, kad tokias naujoves lėmė labai nedidelis tyčinių bankrotų skaičius bei itin sudėtingas kelias, siekiant pripažinti konkretų bankrotą tyčiniu.

ĮBĮ pakeitimai išplečia tyčinio bankroto apibrėžimą bei, kas yra itin svarbu, aiškiai įtvirtina kelias prezumpcijas, kada bet kuris bankrotas bus laikomas tyčiniu: kai įmonės veikla perkeliama į naują įmonę, kai į tokią naują įmonę pereina darbuotojai ir/ar vadovai; kai bendrovė atsiskaitydama su kreditoriais pažeidžia CK 6.930-1 numatytą mokėjimų eiliškumą ir nesikreipiama dėl privalomo bankroto bylos iškėlimo, esant tam visiems pagrindams; kai daugiau nei 3 mėnesius bendrovė nemoka darbo užmokesčio ar kitų susijusių išmokų.

Be to, naujieji pakeitimai įtvirtina 5 gana plačiai ir abstrakčiai suformuluotus pagrindus, kada teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu. Tai sudarys galimybę kreditoriams lengviau įrodinėti tyčinį bankroto buvimo faktą ir supaprastins įrodinėjimo naštą.

Taip pat yra nustatyta, kad vienam iš kreditorių padavus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas turės kreiptis į visus kitus kreditorius ir sudaryti jiems galimybes pateikti jiems žinomą informaciją, kuri galėtų patvirtinti tyčinio bankroto buvimo faktą.

Galiausiai, ĮBĮ įtvirtins teismo pareigą bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms, jei bus nustatytas tyčinis bankrotas. Tai sudarys prielaidas patikrinti, ar nėra pagrindo kelti baudžiamąją bylą dėl skolininko nesąžiningumo ar nusikalstamo bankroto.

Geresnės galimybės susipažinti su bankroto dokumentais

Kita svarbi naujovė – numatyta galimybė kreditoriui savarankiškai patikrinti bankrutuojančios bendrovės dokumentus. Kadangi ne visada yra pasitikima bankroto administratorių darbu ir kompetencija, taip pat siekiant sumažinti galimą administratorių šališkumą, numatyta, kad teismas turės teisę leisti kreditoriui (ar jų grupei), turinčiam virš 10 proc. visų reikalavimų sumos (arba kreditorių atstovams, jei jie yra profesionalūs teisininkai ar turi teisininko diplomą), susipažinti su visa bankrutuojančios įmonės informacija  – atlikti patikrinimą.

Tokie prašymai turės būti motyvuoti. ĮBĮ taip pat apibrėš sąlygas, terminus, atlyginimo administratoriui už tokį susipažinimą mokėjimo tvarką. Be to, ši naujovė leis kreditoriams nuspręsti, ar buvo tyčinio bankroto požymių ir ar yra pagrindo kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Bankrutuojančios įmonės veiklos apribojimai

Dar vienas svarbus pakeitimas yra susijęs su ūkine-komercine bankrutuojančios įmonės veikla. Dabartinė redakcija leidžia tokią veiklą vykdyti (jei ji mažina nuostolius ir didina galimybes atsiskaityti su kreditoriais) praktiškai iki paskutinių įmonės gyvavimo dienų.

Pakeitimai įtvirtina, kad ūkine-komercine veikla įmonė galės verstis tik iki tol, kol teismas pripažins įmonę bankrutavusia ir priims nutartį dėl likvidavimo dėl bankroto. Tai vers kreditorius itin atsargiai priiminėti sprendimą dėl kreipimosi į teismą šiais klausimais, nes praktikoje dabar tokie klausimai būdavo išsprendžiami dažniausiai pirmojo kreditorių susirinkimo metu.



http://www.delfi.lt/news/daily/law/a-zvybas-imoniu-bankroto-procedurose-numatomi-esminiai-pokyciai.d?id=61359345#ixzz2TH7mR8rc

Lietuvos premjeras pareiškė, kad Ūkio banko bankrotas gali tapti kliūtimi šaliai siekiant 2015 metais įvesti eurą. Algirdas Butkevičius sako po lygiai vertinantis Lietuvos galimybes po dvejų metų prisijungti ir neprisijungti prie euro zonos.

„Galiu pasakyt, kad aš irgi esu 50 ant 50 dėl to, kad šiek tiek mums padidino tam tikrą riziką šiek tiek netikėtas Ūkio banko bankrotas“, – ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams sakė A.Butkevičius

Premjeras sako, kad Ūkio banko bankroto įtakos euro įvedimui negalima nuvertinti.

„Nors sakėme kad iš dalies tai neturės įtakos, bet vis dėlto reikia įvertinti, kad Indėlių draudimo fondas, kuris turi sukaupti pinigus nuo indėlių draudimo, manau, kad gali atsiliepti, ir neaišku, kaip įskaičiuos Europos centrinis bankas tas kai kurias prarastas pinigų sumas“, – teigė premjeras.

Skandinavijos finansų grupės SEB analitikai kovo pabaigoje skelbė, kad esama 50 proc. tikimybės, jog euras Lietuvoje bus 2015 metais.



http://verslas.delfi.lt/verslas/abutkevicius-ukio-banko-bankrotas-gali-tapti-kliutimi-euro-ivedimui.d?id=61185367#ixzz2TH9tyWQp

 

Ūkio banko laikinojo administratoriaus pateiktoje išvadoje teigiama, kad nėra realių galimybių atkurti jo veiklos stabilumą ir patikimumą.

Lietuvos premjeras pareiškė, kad Ūkio banko bankrotas gali tapti kliūtimi šaliai siekiant 2015 metais įvesti eurą. Algirdas Butkevičius sako po lygiai vertinantis Lietuvos galimybes po dvejų metų prisijungti ir neprisijungti prie eurozonos.

„Galiu pasakyt, kad aš irgi esu 50 ant 50 dėl to, kad šiek tiek mums padidino tam tikrą riziką šiek tiek netikėtas Ūkio banko bankrotas“, - ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Lietuvos banko valdyba 2013 metų vasario 18 dieną Ūkio banką pripažino nemokiu ir priėmė sprendimą visam laikui atšaukti šiam bankui išduotą banko licenciją.

Bankroto administratoriumi bus siūloma bendrovė „Valnetas“.

Atsižvelgiant į 2013 m. vasario 23 d. tarp akcinės bendrovės Šiaulių banko, Ūkio banko ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sudaryta Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartis, o 2013 m. kovo 3 d. sutarties šalys pasirašė turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo pagal sutartį aktą.

Ūkio banko laikinasis administratorius Lietuvos bankui pateikė kartu su audito įmone „KPMG Baltics“ sudarytą 2013 m. kovo 18 d. tarpinę banko finansinės būklės ataskaitą.

Pagal ją po įsipareigojimų ir turto perdavimo, Ūkio banko turto grynoji vertė yra 356,322 mln. Lt, įsipareigojimai – 1583,14 mln. Lt. Banko turto grynoji vertė 1226,82 mln. Lt mažesnė už įsipareigojimus, todėl bankas buvo ir išlieka nemokus.

Atsižvelgdama į tai ir į aplinkybę, kad pagrindiniai moratoriumo metu laikinajam administratoriui Adomui Ąžuolui Audickui kelti uždaviniai įgyvendinti, Lietuvos banko valdyba nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu Ūkio bankui iškelti bankroto bylą.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, Lietuvos bankas, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, turi pasiūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Lietuvos banko valdyba pritarė Lietuvos banko priežiūros tarnybos pateiktai bankroto administratoriaus kandidatūrai, tad teismui Ūkio banko administratoriumi bus siūloma skirti bendrovę „Valnetas“.

Šio bankroto administratoriaus kandidatūra pasirinkta atsižvelgus į bankroto administravimo patirtį, reputaciją, galimybes efektyviai vykdyti sudėtingus, didelės apimties bankroto procesus ir pasiūlymus dėl paslaugų įkainių.

Bendrovė „Valnetas“ yra viena iš didžiausią bankroto administravimo patirtį turinčių įmonių Lietuvoje. Bendrovė nurodė ketinanti Ūkio banko bankroto administravimui pasitelkti yra subūrusi teisininkų (TARK GRUNTE SUTKIENE ir AAA „Baltic Service Company“), auditorių (BDO Auditas ir apskaita), turto vertintojų (NEWSEC/Re&Solution) komandą.

Teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos Ūkio bankui iškėlimo, laikinojo administratoriaus ir jo komandos įgaliojimai baigsis, o Ūkio banką toliau administruos teismo paskirtas bankroto administratorius.

Tikimasi, kad teismui patvirtintus pasiūlytą kandidatą bankroto administratorius ir jo pasirinkta komanda tinkamai užtikrins pradėtų darbų ir trišalės sutarties tarp Ūkio banko, Šiaulių banko ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ tęstinumą.

 

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13662940571363987695-%C5%ABkio-bankui-keliama-bankroto-byla-tr%C5%ABksta-daugiau-nei-milijardo-lit%C5%B3.htm

Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ro­rai ir Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­bos (FNTT) pa­rei­gū­nai at­sklei­dė ga­li­mai vyk­dy­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką Jo­niš­kio ra­jo­no kiau­li­nin­kys­tės bend­ro­vė­je „Si­dab­ra“.

Įta­ria­ma, kad, pa­si­tel­kę fi­nan­si­nes ma­chi­na­ci­jas, šios bend­ro­vės va­do­vai ga­lė­jo iš­veng­ti pen­kių mi­li­jo­nų li­tų ža­los at­ly­gi­ni­mo kre­di­to­riams.

Kal­tę ban­dy­ta su­vers­ti kri­zei

Bau­džia­mą­ją by­lą dėl nu­si­kals­ta­mo bank­ro­to ir sko­li­nin­ko ne­są­ži­nin­gu­mo nag­ri­nės Jo­niš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas.

Kal­ti­ni­mai pa­reikš­ti trims UAB „Si­dab­ra“ ir UAB „Ke­pa­lių be­ko­nas“ bu­vu­siems įmo­nių dar­buo­to­jams – di­rek­to­riui Gin­tau­tui Ul­vy­dui, val­dy­bos pir­mi­nin­kui Ado­mui Gri­gai­čiui ir bu­hal­te­riui Da­riui Za­lec­kiui.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu vi­si įta­ria­mie­ji sa­vo kal­tę dėl ga­li­mai nu­si­kals­ta­mos vei­kos nei­gė – tvir­ti­no, kad „Si­dab­ra“ bank­ru­ta­vo dėl eko­no­mi­nės kri­zės, o ne dėl nu­si­kals­ta­mų veiks­mų.

Bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas už nu­si­kals­ta­mą bank­ro­tą ir sko­li­nin­ko ne­są­ži­nin­gu­mą nu­ma­to lais­vės atė­mi­mo baus­mę iki tre­jų me­tų.

Bank­ro­tas – per­ke­liant tur­tą

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­kę FNTT Šiau­lių apy­gar­dos ty­rė­jai nu­sta­tė nu­si­kals­ta­mos vei­kos sche­mą, kaip vie­nos di­džiau­sių šiau­rės Lie­tu­vos gy­vu­li­nin­kys­tės įmo­nių gru­pių „Li­tag­ra“ tie­sio­giai val­dy­tos UAB „Si­dab­ra“ ir UAB „Ke­pa­lių be­ko­nas“ ža­los at­ly­gi­ni­mo kre­di­to­riams iš­ven­gė tur­tą per­kel­da­mos iš vie­nos bend­ro­vės į ki­tą.

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, „fe­nik­so sind­ro­mą“ su­kė­lę įta­ria­mie­ji abie­jų bend­ro­vių va­do­vai, są­mo­nin­gai blo­gai val­dy­da­mi UAB „Si­dab­ra“, per­kė­lė di­džią­ją da­lį jos tur­to į iki tol jo­kios veik­los ne­vyk­džiu­sią bend­ro­vę „Ke­pa­lių be­ko­nas“.

Abie­jų bend­ro­vių di­rek­to­riu­mi bu­vo šiuo me­tu AB „Jo­niš­kio grū­dai“ ga­my­bos va­do­vas G. Ul­vy­das. 2010–2011 me­tais G. Ul­vy­das bu­vo Lie­tu­vos kiau­lių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas.

13 mi­li­jo­nų li­tų tur­tą į „Ke­pa­lių be­ko­ną“ per­kė­lu­si „Si­dab­ra“ ne­ga­lė­jo to­liau tęs­ti sa­vo veik­los ir at­si­skai­ty­ti su pre­kių tie­kė­jais, tai­gi per pus­me­tį ta­po ne­mo­ki.

Nus­ta­ty­ta, kad, bank­ru­ta­vus „Si­dab­rai“, jos kre­di­to­riai pa­ty­rė pen­kių mi­li­jo­nų li­tų ža­lą, iš jų 400 tūks­tan­čių li­tų li­ko pra­si­sko­lin­ta „Sod­rai“ ir Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai.

Ty­ri­mo me­tu at­skleis­ta, kad iki tol veik­los ne­vyk­džiu­si bend­ro­vė „Ke­pa­lių be­ko­nas“, pe­rė­mu­si bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės „Si­dab­ra“ tur­tą, įdar­bi­no ir di­džią­ją da­lį dar­buo­to­jų, iki tol dir­bu­sių bank­ru­ta­vu­sio­je bend­ro­vė­je.

Tur­to – už du tūks­tan­čius

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu aiš­ki­nan­tis kiau­les au­gi­nu­sios bend­ro­vės bank­ro­to ap­lin­ky­bes, bu­vo at­skleis­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka, tu­rin­ti „fe­nik­so sind­ro­mo“ po­žy­mių.

FNTT Šiau­lių apy­gar­dos val­dy­bos ty­rė­jai tik­ri­no ga­li­mas nuo­sto­lin­gas ūki­nės ko­mer­ci­nės veik­los ope­ra­ci­jas, bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės „Si­dab­ra“ įsi­sko­li­ni­mų di­na­mi­ką nuo sko­los at­si­ra­di­mo iki bank­ro­to pa­skel­bi­mo die­nos.

Su­rink­ta duo­me­nų, kad „Si­dab­ra“ tur­tas bend­ro­vei „Ke­pa­lių be­ko­nas“ bu­vo per­duo­tas dar iki bank­ro­to – taip iš­veng­ta ne tik įsi­pa­rei­go­ji­mų 62 kre­di­to­riams, bet ir pri­va­lo­mų vals­ty­bei su­mo­kė­ti mo­kes­čių.

„Šiau­lių kraš­to“ ži­nio­mis, bend­ro­vės „Ke­pa­lių be­ko­nas“ va­do­vai 2012 me­tų gruo­džio mė­ne­sį krei­pė­si į Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją pra­šy­da­mi iki tol veik­los ne­vyk­džiu­sią bend­ro­vę „Ke­pa­lių be­ko­nas“ nuo 2011 me­tų sau­sio 1 die­nos įre­gist­ruo­ti PVM mo­kė­to­ju.

Po pus­me­čio – 2011 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį – pa­skelb­tas ofi­cia­lus UAB „Si­dab­ra“ bank­ro­tas. Jo pa­skel­bi­mo die­ną „Si­dab­ros“ ba­lan­se bu­vo tur­to vos už du tūks­tan­čius li­tų.

Mi­li­jo­ni­nį bank­ru­tuo­jan­čios bend­ro­vės tur­tą jau bu­vo spė­ta per­duo­ti veik­lą pra­dė­ju­siai UAB „Ke­pa­lių be­ko­nas“.

Net­ru­kus po sėk­min­gai su­regz­to tur­to per­kė­li­mo pla­no, at­si­kra­tant kre­di­to­ri­nių įsi­sko­li­ni­mų ir mo­kes­čių vals­ty­bei, UAB „Ke­pa­lių be­ko­nas“ su­si­do­mė­jo Da­ni­jos kiau­lių au­gi­ni­mo bend­ro­vė „Sae­rim­ner“. Šiuo me­tu „Ke­pa­lių be­ko­nas“ Jo­niš­kio bend­ro­vė pri­klau­so da­nams.

Šaltinis: http://www.skrastas.lt/?data=2013-04-18&id=1366215013&pried=2013-04-18

Ieškinyje buvęs bankininkas teigia, kad valstybė ir Lietuvos bankas jį apgavo ir reikalauja priteisti patirtą žalą – reikalaujama suma gali siekti 70 mln. Lt.Neoficialiomis žiniomis, V.Romanovas ieškinyje tvirtina, kad visi „Ūkio banko“ sunkumai, dėl kurių Lietuvos bankas jį uždarė, centriniam bankui buvo žinomi dar prieš du metus, o po „Snoro” žlugimo su Lietuvos banku buvo suderintas priemonių planas.

Jame esą buvo numatyta, ką turi padaryti „Ūkio bankas”, kad išvengtų „Snoro” likimo.

Esą devyniasdešimt procentų šių veiksmų “Ūkio bankas” įvykdė, ir vos jo būklė pagerėjo, Lietuvos bankas jį uždarė.

„Klauskit advokatų, aš nieko nežinau. Aš asmeniškai nieko nerašiau, tik pasirašiau tai, ką advokatai paruošė. Nieko nežinau, ir ne verslininkas aš, aš esu sportininkas. Nenoriu aš nieko dabar skaičiuot”, – apie galimą valstybės padavimą į teismą atsakė buvęs bankininkas.

V.Romanovo ieškinys prieš valstybę ir Lietuvos banką įteiktas Vilniaus apygardos teismui, sumokėta 50 tūkst. Lt žyminio mokesčio.

Ieškiniu reikalaujama atšaukti Lietuvos banko sprendimą apriboti “Ūkio banko” veiklą, paskirti jam laikinąjį administratorių, o po to banko likučius perduoti „Šiaulių bankui”.

Taip pat reikalaujama iš valstybės priteisti V.Romanovo patirtą finansinę žalą – ieškinyje suma nenurodoma, tačiau prašoma, kad teismas apskaičiuotų prarasto V.Romanovo turto vertę.

Dieną prieš „Ūkio banko” žlugimą, jo turėtas akcijų paketas biržoje buvo vertas maždaug 70 mln. Lt.

Ekspertai abejoja, ar V.Romanovas tokią sumą tikrai būtų gavęs, jei būtų bandęs akcijas parduoti, nes biržoje tokiam akcijų kiekiui pirkėjas vargu ar atsirastų, be to, auditas būtų atskleidęs banko finansines problemas.

Suskaidžius Ūkio banką – į „gerąjį“ ir „blogąjį“, darbuotojai liko nuošalyje, tiesa jiems mokamas 6 litų už kiekvieną prastovos valandą atlygis. Tokį atlygį Ūkio banko darbuotojams patvirtino laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Ąžuolas Audickas.

Darbuotojai turi teisę išeiti iš darbo ir gauti dviejų vidutinių darbo užmokesčių atlygį, bet šie vis dar laukia, tikėdamiesi, kad paklius į „gerojo“ banko darbuotojų sąrašą.

Vis dėlto, kai kurie teisininkai įžvelgia Ūkio banko darbuotojų interesų nepaisymą ir valstybės negeranoriškumą. Esą užmirštama Europos sąjungos direktyva ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad Ūkio banko dalijimo atveju galėtų būti taikoma 2005 metais įsigaliojusi Darbo kodekso 138 straipsnio redakcija.

„Šios redakcijos esmė, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti ne tik įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas bei įmonės reorganizavimas, bet ir verslo ar jo dalies perdavimas“, – lrytas.lt kalbėjo nepanoręs atskleisti savo pavardės žinomos advokatų kontoros teisininkas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof. Tomo Davulio teigimu, direktyva byloja apie verslo dalies perdavimą, kai perimama ne tik funkcija, bet šią funkciją įgyvendinantis ekonominis vienetas. Profesoriaus teigimu, tik teismas galėtų įvertinti visas aplinkybes ir pasakyti ar Ūkio banko atveju yra verslo perdavimas.

„Manau, kad jei darbuotojai kreiptųsi pagal Darbo kodekso 138 straipsnį, jų ieškiniai būtų nagrinėjami. Teismas tuomet spręstų ar Ūkio banko atveju buvo verslo dalies perdavimas, ar ne“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto dekanas.

Praėjusių metų vasario pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas arba perėmėjas galėtų atleisti darbuotoją iš darbo.

ESTT 2010 metų rugsėjo 15 d. sprendime Jhonny Briotas, C-386/09 išplėtojo mintį, kad darbo sutartys, kurios Direktyvos 2001/23/EB prasme buvo neteisėtai nutrauktos prieš pat įmonės perdavimą, turi būti vertinamos kaip vis dar galiojančios tarp darbuotojų ir įmonę perėmusio asmens, net jeigu tas darbuotojas nebuvo perimtas dirbti įmonėje po įmonės perdavimo.

Padalijus Ūkio banką į „gerąją“ ir „blogąją“ dalis – „blogajai“ bus skelbiamas bankrotas. Tokiu atveju su darbuotoju, kuris liks bankrutuosiančioje Ūkio banko dalyje, bus be įspėjimo nutraukiama darbo sutartis. Darbo kodekso 136 straipsnio 6 dalis numato, kad likvidavus darbdavį sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta be įspėjimo.

A. Audickas M-1 informacijos tarnybai ankščiau patvirtino, kad Ūkio banko darbuotojų likimą spręs įmonės bankroto administratorius. Jis taip pat patvirtino, kad pusė tūkstančio žmonių liks bankrutuojančioje įmonėje ir bus atleisti pagal bankroto įstatymus.

Lrytas.lt jau ankščiau rašė, kad darbuotojai buvo pradėti skirstyti į blogus ir gerus – kurie buvo priskirti prie „blogosios“ Ūkio banko dalies – nežinojo kodėl taip buvo pasielgta. Jei šie dirbo vienoje įmonėje, kodėl staiga, pasirinktas būtent šis, galimai diskriminacinis, atrankos būdas – kai vienų darbuotojų laukia šviesi, o kitų – niūri ir miglota, ateitis.

Ūkio banko administratoriaus A. Audicko teigimu, žmonių dalijimas, kurie liks „blogoje“ ir „geroje“ Ūkio banko dalyje vykdomas pagal tai, kokias funkcijas šie vykdė Ūkio banke ir kokias funkcijas jie vykdys Šiaulių banke.

„Šiaulių bankas įvertino kiek jiems reikės darbuotojų, ir, tikriausiai, pasiėmė tuos darbuotojus, kurie dirbdavo tuose aptarnavimo skyriuose. Dalis darbuotojų bus reikalingi perimančiam – Šiaulių bankui, dalis – Ūkio bankui. Banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vyko vadovaujantis Bankų įstatymo 76 (1) straipsniu“, – kalbėjo laikinasis Ūkio banko administratorius.

Šaltinis://www.lrytas.lt/-13642039731362757858-%C5%ABkio-banko-darbuotoj%C5%B3-viltis-verslo-ar-jo-dalies-perdavimas.htm