Įmonių bankroto naujienos

Vilniaus apygardos teismas areštavo su verslininku Vladimiru Romanovu siejamos bendrovės "Baltic Media Holding" valdomas žiniasklaidos bendrovės "Diena Media News" akcijas.

Tokį sprendimą teismas priėmė gegužės 23 d., nagrinėdamas Nerijaus Lukaičio prašymą iškelti bankroto bylą "Baltic Media Holding", BNS pranešė, Gintautas Stalnionis, teismo atstovas .

Anot jo, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones "Baltic Media Holding" taip pat areštavo jos turtą, bankuose esančias lėšas. Kitas teismo posėdis numatomas rugsėjo 5 d.

Naujienų portalas delfi.lt rašo, jog p. Lukaitis teisme siekia bendrovės „Diena Media News“ kontrolės. Stambiu įmonės kreditoriumi jis tapo po to, kai Nevio salos lengvatinių mokesčių  zonoje registruota kompanija "PrimeField Capital" jam perleido teisę į 5 mln. Lt, kuriuos ofšorinė kompanija paskolino didžiausiai "Diena Media News" akcininkei bendrovei „Baltic Media Holding“.

Anot portalo, p. Lukaitis šių metų kovo 18 d. pareikalavo šią skolą grąžinti per 7 kalendorines dienas, o nesulaukęs teigiamo atsakymo, reikalauja „Baltic Media Holding“ iškelti bankroto bylą. „Baltic Media Holding“ bankroto administratoriumi p. Lukaitis prašo paskirti Aurimo Valaičio vadovaujamą bendrovę Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Anot delfi.lt, "PrimeField Capital Ltd.“ figūravo Ūkio banko imperijos versluose - ji dalyvavo su p. Romanovu siejamos Bosnijos ir Hercegovinos kasyklos „Rudnik Boksita“ valdyme ir buvo pagrindine šios bendrovės akcininke.

"Diena Media News" pernai patyrė 14,153 mln. Lt audituotų grynųjų nuostolių - 3 kartus daugiau nei 2011 m., kai jie buvo 4,521 mln. Lt. "Diena Media News" auditavusi bendrovė "Moore Stephens Vilnius" teigia, jog gruodžio 31 d. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai 10,3 mln. Lt viršijo trumpalaikį turtą - sukaupti nepadengti nuostoliai yra 12,3 mln. Lt.

"Diena Media News" valdo regioninius dienraščius "Kauno diena", "Klaipėda", savaitraščius "Vilniaus diena" ir rusų kalba "Klaipėda", taip pat - interneto naujienų portalus diena.lt, kaunodiena.lt ir klaipeda.diena.lt.

Praėjusių metų pabaigoje 50,15% "Diena Media News" akcijų valdė bendrovė "Baltic Media Holding".

* * *
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Bankrutuojančios kredito unijos "Laikinosios sostinės kreditas" pajininkams nepavyko unijos bankroto administratoriumi paskirti bendrovę Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Lietuvos apeliacinis teismas rugpjūčio 8 d. atmetė grupės fizinių asmenų skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo gegužės 27 d. nutartį, kuria "Laikinosios sostinės kredito" bankroto administratoriumi yra skiriama bendrovė "Verslo konsultantai".

Anot Apeliacinio teismo, skundą pateikę gyventojai neįrodė, kad teismo paskirtas administratorius "Verslo konsultantai" dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali vykdyti jam pavestų funkcijų, taip pat nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti paskirto administratoriaus šališkumu.

Tačiau, Lietuvos apeliacinio teismo teigimu, jeigu vėlesnėje bankroto proceso stadijoje iškils pagrįstos abejonės dėl "Verslo konsultantų" tinkamumo ar galimo nešališkumo, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditoriai turės teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo.

"Verslo konsultantų" kandidatūrą pateikė "Laikinosios sostinės kredito" bankrotą inicijavęs Lietuvos bankas. Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl "Laikinosios sostinės kredito" bankroto administratoriaus, nurodė, kad Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro kandidatūrą siūlė įmonės pajininkai, dėl ko ji gali sukelti pagrįstas kitų kreditorių abejones bei prielaidas įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išsiaiškinti tikras bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti visų kreditorių interesus.

Lietuvos bankas šiemet gegužės 9 d. pripažino nemokia kredito uniją "Laikinosios sostinės kreditas" ir atšaukė jai išduotą licenciją. Balandžio 30 dienos duomenimis, kredito unijos "Laikinosios sostinės kreditas" turtas sudarė 20,93 mln. Lt, įsipareigojimai siekė 24,28 mln. Lt ir jai trūko 3,35 mln. Lt kapitalo.

* * *
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Su JAV informacinių technologijų kompanija IBM bendradarbiauti turėjusiam Lietuvos tyrimų centrui (LTC) inicijuojamas bankrotas. To Vilniaus apygardos teismo prašo Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijos.

„Ieškinys iš ministerijų pradėti bankroto bylą LTC gautas dar liepos 18 d., tačiau ieškinyje buvo rasta trūkumų, kuriuos ieškovas pašalino ir teismas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo užregistravo liepos 30 d.“, – VŽ sakė Gintautas Stalnionis, Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai.

Anot jo, Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį per posėdį nusprendė ieškinį dėl bankroto LTC pradėti nagrinėti rugpjūčio 20 d.

VŽ anksčiau rašė, kad Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pasiūlymui nutraukti sutartį dėl bendradarbiavimo su JAV informacijos technologijų milžine IBM. Toks sprendimas priimtas po to, kai apie nemokumą paskelbė su IBM mokslinių tyrimų srityje bendradarbiauti turėjęs LTC.

Pagal 2010 m. pasirašytą sutartį Lietuva IBM buvo įsipareigojusi per penkerius metus sumokėti 130 mln. Lt, tačiau realiai sumokėjo apie 10 mln. Lt.

Ūkio ministerijos atstovai anksčiau buvo įvardiję, kad atsiskaityti su kreditoriais ir padengti nuostolius LTC reikėtų 18,9 mln. Lt valstybės lėšų.

LTC įstatinis kapitalas sudarė 3,9 mln. Lt, tačiau vėliau buvo sumažintas iki 22.000 Lt.

Bendrovei „Kraujo donorystės centras“ panaikinta licencija, vykdoma jos bankroto procedūra. Sveikatos apsaugos ministerija nusiteikusi visus su kraujo donoryste susijusius reikalus perduoti valstybei priklausančiai vieningai tarnybai.

Vytenis Andriukaitis, sveikatos apsaugos ministras, VŽ patvirtino, kad „dėl daugybės užfiksuotų pažeidimų“ panaikinta Kaune veikusios bendrovės „Kraujo donorystės centro“ licencija.

Be to, ministerijos vadovas atkreipė dėmesį, kad šiai įmonei jau kurį laiką vykdoma bankroto procedūra, todėl licencijos panaikinimas tėra vienas iš neišvengiamų šios procedūros žingsnių.

Portalas „Rekvizitai.lt“ patalpinta informacija apie tai, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ dar š.m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo priimta nutartimi pradėta bankroto procedūra, paskirtas bankroto administratorius – UAB „Valnetas“.

„Kraujo donorystės centro“ veikloje būta labai daug pažeidimų, konstatuota neskaidri jos veikla. Todėl ir panaikinta licencija bei pradėtas bankrotas“, - teigė p. Andriukaitis.

Ministras užsiminė, kad siekiama kraujo donorystę patikėti valstybinei institucijai, nes taip esą numato ir Europos Sąjungos direktyvos, kurios reikalauja iš valstybių-narių siekti neatlygintinos donorystės skatinimo.

Teigiama, kad šiuo metu veikiančio valstybinio Nacionalinio kraujo centro, kuris formaliai aptarnauja Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio regionus, pagrindu bus steigiama nauja institucija – Nacionalinė kraujo tarnyba. Ji turėtų apimti visą šalį.

Sustabdžius „Kraujo donorystės centro“ veiklą ir pradėjus šios bendrovės bankroto procedūrą, Kaune veikiančias ligonines krauju aprūpina Nacionalinis ir Kauno klinikų kraujo centrai.

Planuojama, kad vieninga, valstybei priklausanti Nacionalinė kraujo tarnyba pradės veikti iki šių metų pabaigos.


"Verslo žinių" straipsnis
Kauno apygardos teismas Vilhelmo Antanaičio,  pėdkelnių gamybos UAB „Dana ir Ko“ bendraturčio  ir vadovo, prašymu iškėlė įmonei bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Kovo mėnesį „Verslo žinios“ rašė apie p. Antanaičio priekaištus ankstesnei įmonės vadovei Vandai Pranculienei, neva netinkamai vykdžiusiai pareigas. Ir žadėjo per pusmetį apsispręsti dėl įmonės veiklos perspektyvų.

„Dar negaliu pasakyti, koks scenarijus bus vykdomas. Svarstome, kur bus toliau gaminama produkcija, gali būti, kad ne Lietuvoje. Žiūrime sąnaudas ir skaičiuojame, kur tikslinga toliau vykdyti gamybą, kad produkcija būtų konkurencinga“, – tuomet svarstė  fabriko direktorius.

1991 m. Kaune pradėjęs veikti didžiausias šalyje pėdkelnių gamybos fabrikas „Dana ir Ko“ vis mažiau produkcijos parduodavo vietos rinkoje, tačiau eksportas nuolat augo. Didžioji dalis – apie 65% – „Dana ir KO“  gaminių buvo eksportuojama į Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Suomiją ir kt.

Prieš metus bendrovė  skelbė, kad „Dana ir Ko“ produkcija priimta į prancūzų valdomą mažmeninės prekybos tinklą „Auhan“, turintį parduotuvių 108 pasaulio šalyse ir žadama pasirašyti sutartį su dar vienu prancūzų mažmenininku, valdančiu 270 parduotuvių 35 šalyse.

Iki 8 mln. Lt 2010 m. kritę bendrovės pardavimo pajamos  per 2012 m. išaugo iki 9,5 mln. Lt.


Lengva ranka iš Ūkio banko kasos paskolini apie 300 milijonų litų įmonei, kuriai gresia bankrotas. Tuomet pinigai dingsta kaip į vandenį, o kvailio vietoje lieka banko indėlininkai. Atrodo, tokį planą rezgė pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, savo keistais sprendimais sugriovęs didžiulę savo verslo imperiją.

Portalas lrytas.lt gavo dokumentus, liudijančius apie neregėto masto V. Romanovo verslo sandorius, vykdytus artėjant Ūkio banko žlugimui. Sveiku protu nesuvokiami sprendimai leidžia įtarinėti, kad bankas ir kitos su V. Romanovu susijusios įmonės buvo žlugdomos sąmoningai arba galima galvoti apie tai, kad svarbiausius sprendimus šioje verslo imperijoje priiminėjo visiškas avantiūristas.

Manipuliavo milžiniškomis baudomis

Jau rašėme apie vieną svarbiausių V. Romanovo verslo imperijos įmonių „Turto valdymo strategija“, kuriai pastaruoju metu vadovavo buvusio bankininko šokių partnerė Aleksandra Goryanova. Bendrovė, kuri per tarpinę įmonę „Ruskij Karavaj“ valdo maždaug 200 mln. litų vertą verslo centrą Maskvos centre, šių metų pavasarį netikėtai bankrutavo.

Portalui lrytas.lt pavyko sužinoti, kaip tai atsitiko. Pavarčius dokumentus susidaro įspūdis, kad bendrovė į bankrotą galėjo būti stumiama tyčia.

Praėjusių metų pabaigoje beveik visas „Ruskij Karavaj“ akcijas V. Romanovas per tarpininkus nutarė už 100 mln. litų parduoti viename Maskvos bute registruotai bendrovei „Lazurit“.

Preliminari sutartis dėl įmonės, kuriai priklauso verslo centras Maskvos centre, pardavimo buvo pasirašyta 2012 m. lapkričio 19 dieną. Joje buvo numatyta ir bauda, kurią „Lazurit“ gautų, jei sandoris iki metų pabaigos neįvyktų. Baudos dydis įspūdingas – net 50 mln. litų. Jis atitiko pusę parduodamo objekto kainos.

Keista, bet norėjęs parduoti savo įmonę V. Romanovas per gerą mėnesį kažkodėl to nepadarė ir neaiškiai bendrovei „Lazurit“ liko skolingas 50 mln. litų.

Po nepavykusio sandorio brangų objektą valdanti ir netikėtai į skolas įklimpusi bendrovė ir jos motininė įmonė „Turto valdymo strategija“ tapo nemoki. Balandžio mėnesį pastarajai buvo inicijuotas bankrotas. Pagrindiniu įmonės kreditoriumi tapo „Lazurit“.

Bankrotas buvo surežisuotas?

Šią istoriją narpliojantiems pareigūnams kyla įtarimų, ar toks bankrotas nėra surežisuotas. Esą sutartis dėl verslo centrą valdančios bendrovės pardavimo galėjo būti fiktyvi. Sandorio greičiausiai net nebuvo planuota užbaigti, o 50 mln. litų kompensaciją gavusi bendrovė galėjo būti pasitelkta paties V. Romanovo norint suorganizuoti savos įmonės bankrotą ir „išsigryninti“ 50 mln. litų.

Kam to reikėjo? Pasirodo, dalis Maskvoje esančio verslo centro yra įkeistas Ūkio bankui. Taigi realiai jis V. Romanovui jau nepriklauso. Tuo tarpu sužlugdžius verslo centrą valdančią įmonę, bent kažkiek pinigų būtų galima pabandyti susigrąžinti.

Tokius įtarimus sustiprino ir faktas, kad bendrovės „Turto valdymo strategija“ bankroto administravimas iš pradžių buvo patikėtas, kaip skelbia žiniasklaida, su V. Romanovu susijusiems asmenims. Teisėjai apsižiūrėjo tik po dviejų mėnesių ir pakeitė bankroto administratorių.

Portalo lrytas.lt žiniomis, verslo centrą Maskvos centre turinti įmonė Ūkio bankui praėjusių metų pabaigoje buvo skolinga 43,5 mln. litų. Tačiau to buvo negana. Bendrovė iš Ūkio banko prieš jam žlungant ketino skolintis dar 251 mln. litų įvairioms skoloms finansuoti bei 6 mln. JAV dolerių (apie 15 mln. litų) apyvartinėms lėšoms.

Tačiau pasiskolinti daugiau pinigų iš savo banko tąkart nespėta. Matyt, tam sutrukdė padidėjęs Lietuvos banko dėmesys V. Romanovo banke vykstantiems procesams. Netrukus Ūkio banko veikla buvo sustabdyta.

Liepos pradžioje bendrovei „Turto valdymo strategija“ buvo paskelbtas bankrotas, o su V. Romanovu šokusi A. Goryanova liko be darbo.

A. Goryanova sako apie keistus turto pardavimo sandorius nieko nežinanti, nes tuo metu įmonei vadovavo kita moteris. Su praėjusių metų pabaigoje „Turto valdymo strategijai“ vadovavusia Sigita Paulauskaite portalui lrytas.lt susisiekti nepavyko. Buvusi vadovė yra išėjusi motinystės atostogų.

Tuo tarpu pats V. Romanovas su žiniasklaida ir toliau nebendrauja. Išgirdęs, apie ką bus kalbama, buvęs bankininkas pareiškė neketinąs atsakinėti į „iškrypėlių“ klausimus.

Turtas keliauja į mokesčių rojų

Jau senokai Maskvoje apsistojęs V. Romanovas laiko veltui nešvaisto. Žlugusio Ūkio banko bankroto administratoriai neseniai išsiaiškino, kad bankui neįkeista Maskvos centre esančio verslo centro dalis (apie pusė pastato) balandį buvo parduota lengvatinio apmokestinimo valstybėse esančioms kompanijoms, todėl atgauti šį turtą bus nelengva.

Bankroto administratoriaus atstovai portalui lrytas.lt patvirtino planuojantys teismuose užginčyti susitarimą su „Lazurit“ ir taip išsaugoti 50 mln. litų.

„Mes ruošiame ieškinį. Pagal lietuvišką teisinę sistemą, Lietuvos teismų suformuotą praktiką, baudos už neįvykusį sandorį turi būti protingos, skirtos tik kompensuoti galimus pirkėjo nuostolius“, - sakė Ūkio banko interesams atstovaujantis advokatas Vidmantas Drizga.

Jis pastebėjo, kad tokia praktika, kai bankroto metu būdavo sąmoningai „išpučiamos“ baudos, siekiant pasididinti reikalavimus, Lietuvoje buvo dažna prieš dešimt metų ar dar seniau.

Generalinė prokuratūra, pavasarį pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke, tyrimo eigos nekomentuoja. Prokuratūra nesako, ar pareikš įtarimus V. Romanovui, ar jis bus apklausiamas kaip liudininkas.

 

informacija paimta iš www.lrytas.lt, daugiau skaitykite:

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/aiskeja-kaip-v-romanovas-nuvare-savo-versla-i-bankrota.htm

Pasak statistikų, daugiausia bankrutuoja mažos įmonės – 2012 m. įmonėse, kuriose bankroto proceso pradžioje buvo iki 10 darbuotojų, pradėta 88,9% visų 2012 m. pradėtų bankroto procesų.

Didžiausią dalį įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2012 m., sudarė įmonės, nuo įregistravimo iki bankroto paskelbimo dienos gyvavusios 5–10 metų (34,4%) bei 10 ir daugiau metų (32,4%).

2012 m. daugiausia bankroto proce­sų buvo pra­dėta did­me­ninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (27,1%), statybos (18,9%) ir apdirbamo­sios gamybos (12,2%) įmonėse.

Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2012 m., viso turto vertė sudarė 60,9% patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. 2012 m. buvo patenkintos 1.138 įmonių paraiškos (37,6% mažiau nei 2011 m.), pagal kurias įmonių, kurioms pradėtas bankroto procesas, darbuotojams iš Garantinio fondo buvo skirta 34,8 mln. Lt.


Plačiau: http://vz.lt/article/2013/7/19/pernai-imoniu-bankrotu-isaugo-desimtadaliu#ixzz2ZkxeIL2Y

Nors, palyginti su pernai, šiemet parduotuvių bankrotų buvo tik 9,5 proc. daugiau, tačiau tendencijos mažmeninės prekybos sektoriaus „viduje“ nelabai džiugina, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa, - gausiau bankrutavo maisto produktų (nuo 30 iki 37),  drabužių ir tekstilės (nuo 8 iki 12), elektronikos prekių (nuo  4 iki 7) mažmenininkai.

Ten, kur vyksta prekybos koncentracija – bankrutuoja senesnės parduotuvės. Pavyzdžiui, pernai su rinka atsisveikino 3 nespecializuotos maisto parduotuvės įsteigtos iki 1999 metų, šiemet tokių buvo net 11. Ten, kur steigiasi daugiau naujų įmonių - daugiau bankrutavo naujos įmonės. Štai pernai užsidarė 1 drabužių ir avalynės parduotuvė, įsteigta po 2009 metų, šiemet jau 7.“

Tęsiasi pernykštė tendencija, kad labiau bankrutuoja regionuose esančios parduotuvės. Jei penkiuose didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose su pirkėjais šiais metais atsisveikino 12 proc. mažiau parduotuvių nei pernai, tai likusiose 50 savivaldybių mažmenos įmonių bankrotų beveik dvigubėjo - nuo 21 iki 39.

Didmiesčiuose labiausiai bankrutavo drabužių parduotuvės (+4), mažėjo statybinių ir laisvalaikio prekių parduotuvių (-10) bei vaistinių (-4) bankrotų. Pastarojoje šakoje jau beveik neliko tinklams nepriklausančių prekybos taškų. Iš didmiesčių prasčiausiai mažmenininkai jaučiasi Šiauliuose.

Čia didžiausia emigracija ir didžiausias vienam gyventojui tenkantis prekybinis plotas. Parduotuvių bankrotais Šiauliai lenkia dvigubai didesnę Klaipėdą.

Parduotuvių bankrotų gausėjimą regionuose skatina vienu metu susidėjusios demografinės problemos (visų pirma, emigracija), prekybos koncentracija ir išaugusi minimali alga. Čia labiausiai gausėjo maisto (+10)  ir statybinių, buities ir laisvalaikio prekių (+8) parduotuvių bankrotų.

Plačiau:http://www.verslosavaite.lt/index.php/Nyksta-mazos-provincijos-parduotuves.html

Lietuva toliau nepatenka į pirmąją rizikingiausių pasaulio valstybių sąrašo dalį – tarp 70-ies valstybių, išrikiuotų nuo rizikingiausių iki saugiausių, mūsų šalis yra 42-oje vietoje, trečiadienį paskelbtoje 2013 m. II ketv. valstybių kreditingumo ataskaitoje nurodo bendrovė „S&P Capital IQ“ (ankstesnis pavadinimas – CMA).

Atitinkamose 2013 m. I ketv. ir 2012 m. IV ketv. ataskaitose Lietuvos bankroto rizika buvo mažesnė ir sudarė atitinkamai 8,3% ir 7,4%. Tačiau dar 2012 III ketv. rodiklis buvo didesnis ir sudarė 11,6%.

2009 m. II ketv. Lietuvos bankroto tikimybė buvo pašokusi iki 31% – Lietuva buvo atsidūrusi rizikingiausių valstybių dešimtuke.

Kitos šalys

Palyginti, kaimyninės Latvijos bankroto tikimybė šiuo metu yra kiek didesnė ir sudaro 9,28% (41-a vieta rizikingiausių valstybių sąraše), tačiau Estijos – kur kas mažesnė (5,18%, 57-a vieta).

Rusijos bankroto rizika per artimiausius 5 metus sudaro 13,13%, Lenkijos – 7,3%, o Vokietijos – 2,74%.

Ataskaitos duomenimis, saugumo sala galima būtų laikyti Skandinavijos valstybes – jų bankroto rizika yra mažiausia pasaulyje ir nusileidžia net tokioms šalims kaip JAV ar Šveicarija.

Norvegijos bankroto per artimiausius penkerius metus tikimybė yra menkiausiai tikėtina, tesiekia 1,61%, po jos rikiuojasi Švedija (1,94%), Suomija (2,32%).

Jungtinės Valstijos sąraše šalių, išrikiuotų nuo rizikingiausių iki saugiausių, užima 67 vietą (bankroto tikimybė – 2,44%), Šveicarija – 66 vietą (2,7%), o Jungtinė Karalystė – 62 vietą (4,38%).

Rizikingiausios valstybės, anot ataskaitos, yra Argentina, Kipras ir Venesuela – jų bankroto rizika sudaro atitinkamai 81,62%, 65,61% ir 51,36%.

Sudėtinė bankroto tikimybė (angl. cumulative probability default, CPD) yra išvestinis finansinis rodiklis, apskaičiuojamas pagal apsidraudimo nuo šalies nemokumo rizikos kainą (angl. credit default swap, CDS), kuri aktuali perkant pasirinktos šalies vertybinius popierius (kuo rizika didesnė, tuo daugiau reikės pakloti už jų draudimą nuo galimo neišpirkimo).

Bankrotu, arba nemokumu, laikomas įvykis, kai šalis nesugeba laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pvz., nustatytą dieną išpirkti obligacijų ar sumokėti už jas palūkanų.

---

Lietuvos bankroto tikimybė*, %

2009 I ketv. 15
2009 II ketv. 31
2009 III ketv. 19,3
2009 IV ketv. 19,3
2010 I ketv. 14,9
2010 II ketv. 18
2010 III kletv. 17,5
2010 IV ketv. 16,4
2011 I ketv. 14,5
2011 II ketv. 13,4
2011 III ketv. 20,2
2011 IV ketv. 23,4
2012 I ketv. 15,5
2012 II ketv. 17
2012 III ketv. 11,6
2012 IV ketv. 7,4
2013 I ketv. 8,3
2013 II ketv. 9,27

* - per artimiausius 5 metus, bankrotas suvokiamas kaip išleistų vertybinių popierių neišpirkimas laiku

Šaltinis: „S&P Capital IQ“

 

Įmonės bankroto tikimybė galite įsivertinti adresu http://www.adminbiuras.lt/bankroto-tikimybes-skaiciuokle



Plačiau: http://vz.lt/article/2013/7/17/suskaiciavo-kokia-tikimybe-kad-lietuva-bankrutuos#ixzz2ZIfMTakt

Tiek skolininkų, tiek kreditorių labui procedūros turėtų būti greitos ir veiksmingos: jos turėtų leisti išsaugoti darbo vietas, padėti tiekėjams išlaikyti klientus, o įmonių savininkams – perspektyvių įmonių vertę. Nevienodo bankroto reglamentavimo įvairių šalių nacionalinėje teisėje pasekmė – teisinis netikrumas ir nepalanki verslo aplinka. Pagrindinės problemos susijusios su skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpiu, bankroto procedūros inicijavimo sąlygomis, reikalavimų pateikimo tvarka ir restruktūrizavimo plano sudarymo taisyklėmis. Tai gali neigiamai atsiliepti tarpvalstybinėms investicijoms. Šiandien pradėtose konsultacijose suinteresuotieji subjektai raginami pareikšti nuomonę, kaip būtų geriausia spręsti šias problemas.

„Europoje reikėtų diegti finansinių sunkumų patiriančių perspektyvių įmonių ir fizinių asmenų „sanavimo ir gaivinimo“ tradiciją. – sakė už teisingumą atsakinga Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Sąžiningų įmonių savininkams turėtų būti suteikiamas dar vienas šansas – nesėkmės atveju bankrotas neturėtų tapti „nuosprendžiu iki gyvos galvos“. Ypač svarbios yra MVĮ, mūsų ekonomikos ramstis. Tikiuosi, kad visi, kuriems ši tema aktuali, aktyviai dalyvaus konsultacijose, todėl galėsime atsirinkti pačias geriausias idėjas, padėsiančias spręsti įmonių bankroto problemas.“

2000 m. pateiktas pasiūlymas atnaujinti ES Bankroto reglamentą yra pirmas svarbus žingsnis kuriant XXI amžiaus realijas atitinkančią ES bankroto teisę (IP/12/1354MEMO/12/969). Kita vertus, akivaizdu, kad vien peržiūrėjus reglamentą nebus išspręstos esminės tarpvalstybinio bankroto problemos, pavyzdžiui, kartais labai skirtingos nacionalinės bankroto teisės nuostatos. Todėl komunikate, 2012 m. gruodžio mėn. priimtame kartu su Bankroto reglamento pasiūlymu, Komisija pradėjo diskusiją dėl naujo ES požiūrio į žlungančias įmones ir skirtingas joms taikytinas nacionalines bankroto teisės nuostatas. Šiandien skelbiamos konsultacijos yra šios diskusijos tąsa.

Vienas iš konsultacijose keliamų klausimų – ar reikia suderinti skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpį (per kurį bankrutavusi įmonė uždaroma), nes dažnai nuo šio laikotarpio labai priklauso galimybė pradėti naują verslą. Šiuo metu laikas, per kurį žlugusi įmonė turi būti uždaryta, įvairiose ES šalyse labai skiriasi – nuo keturių mėnesių Airijoje iki daugiau kaip šešerių metų Čekijoje, o kai kuriose šalyse bankrutavusių verslininkų skoliniai įsipareigojimai iš viso nepanaikinami.

Per konsultacijas taip pat bus aptartos nuostatos, kuriomis reglamentuojama profesinė likvidatorių veikla. Taip pat suinteresuotųjų subjektų klausiama, ar galiojančios taisyklės dėl direktorių pareigų ir atsakomybės bankroto atveju kelia praktinių problemų ir ar reikėtų nustatyti ES lygmens taisykles, kurios užtikrintų, kad sukčiaujantis vadovas, nušalintas nuo veiklos vienoje šalyje, negalėtų vadovauti įmonei kitoje šalyje. Galiausiai konsultacijose klausiama, ar yra kilę praktinių problemų dėl teisinio netikrumo, sukeliamo skirtingų sąlygų, kuriomis kreditoriams nepalankus nemokaus skolininko sandoris gali būti panaikintas nacionaliniame teisme.

Šios konsultacijos vyks iki 2013 m. spalio 11 d. Jose dalyvauti galima čia: http://ec.europa.eu/yourvoice/ipm/forms/dispatch?form=InsolvencyTwo

Pagrindiniai faktai

Įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant gerovę ir darbo vietas. Tačiau įsteigti įmonę ir išlaikyti ją veikiančią nelengva, ypač dabartinėmis ekonomikos sąlygomis.

Statistika rodo, kad veikti reikia kuo skubiau – pusė naujų įmonių neišgyvena nė penkerių metų. Kasmet ES uždaroma vidutiniškai 200 000 įmonių, ir dėl to tiesiogiai prarandama 1,7 mln. darbo vietų. Kas ketvirtas bankroto atvejis yra tarpvalstybinio pobūdžio.

Reaguodama į tai Europos lygmeniu, 2012 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė bankroto teisės nuostatų atnaujinimo priemonių rinkinį (IP/12/1354,MEMO/12/969). Svarbiausi šiame rinkinyje – pasiūlymas iš dalies pakeisti Bankroto reglamentą ir politinis komunikatas „Naujas europinis požiūris į verslo žlugimą ir bankrotą“.

Europos bankroto teisės nuostatos įtvirtintos Reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (Bankroto reglamentas), kuris taikomas nuo 2002 m. gegužės 31 d. Šiame reglamente yra nuostatų dėl jurisdikcijos, pripažinimo ir taikytinos teisės, taip pat numatomas keliose valstybėse narėse iškeltų bankroto bylų koordinavimas. Reglamentas taikomas, kai skolininko turtas arba kreditoriai yra keliose valstybėse narėse.

 

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-655_lt.htm