Įmonių bankroto naujienos

Sausio mėnesį bankroto procesas buvo pradėtas 140-yje įmonių, daugiausia – statybos bendrovėms (25). Tai yra beveik tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu. Bendras įmonėms pradėtų bankrotų skaičius per metus nežymiai sumažėjo, rodo kreditų biuro „Creditinfo" duomenys.

Bankroto procedūros pradėtos 16-oje pramonės įmonių, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – po 15, paslaugų veikloje – 20, transporto veikloje – 14 pradėtų bankrotų.

Pasak Rasos Maskeliūnienės, kreditų biuro „Creditinfo vyriausiosios kredito analitikės, retas bankrotas užklumpa netikėtai – 80-iai proc. įmonių, kurios sausį įgavo bankrutuojančios statusą, aukšta bankroto tikimybė buvo prognozuojama dar 2012 metų vasarą.

Bankroto procedūros sausio mėnesį buvo užbaigtos mažmeninės prekybos degalais bendrovei "Vakoil”, kurios 2011 m. pajamos siekė 64 mln. litų, o 2012 m. liepą įmonė turėjo 60 darbuotojų. Sausį bankrutavusiomis taip pat tapo krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė „Aktrija" (2011 m. pajamos – 10 mln. litų), tos pačios veiklos bendrovės "Tagera” (2012 m. pajamos – 8,1 mln. litų), tinkavimo bendrovės "Dovirma” (2012 m. pajamos – 8,6 mln. litų) ir kitos įmonės.

 

Šaltinis: http://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/creditinfo-sausio-imoniu-bankrotai-buvo-prognozuoti-614227#.UvFQHj1_snM

Per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pradėtų bankroto procesų skaičius padidėjo 18%, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis.

Per 2013 m. I pusmetį bankroto procesas buvo pradėtas 749 įmonėms. Tuo metu 2012 m. I pusmetį – 635 įmonėms. Pagrindiniai bankroto proceso iniciatoriai buvo įmonių kreditoriai (45,8%), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (17,8%), įmonių administracijos vadovai (17,6%).

Šių metų I pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai išaugo Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos inicijuotų bankrotų – atitinkamai 7,2 ir 2,3 karto. Įmonės likvidatorių ir darbuotojų inicijuotų bankrotų sumažėjo – atitinkamai 76,2 ir 16,2%.

Sunkiausia - prekybos ir statybos įmonėms

2013 m. I pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonėse – atitinkamai 32,8% ir 15,4%.

Palyginti su pernai, 2,3 karto išaugo pradėtų bankroto procesų skaičius kitoje aptarnavimo veikloje, 73,9% – administracinėje ir aptarnavimo veikloje. Nekilnojamojo turto operacijų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei statybos veiklose tokių įmonių skaičius sumažėjo atitinkamai 41,9%, 12,5% ir 6,5%.



Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/25/per-metus-isaugo-bankrotu-skaicius#ixzz2lgjtQp7r

 

Vyriausybė ketina šį trečiadienį svarstyti pasiūlymą pripažinti beviltiškomis šešių bankrutavusių arba veiklos nevykdančių bendrovių skolas.

Bendra nurašomos skolos suma – 114,3 mln. Lt.

Finansų ministerija, vadovaudamasi Turto banko siūlymais, parengė Vyriausybės nutarimą, kuriuo „siūloma pripažinti beviltiškomis šių ūkio subjektų skolas – AB „Inkaras“, UAB „Medicinos sistema“, AB „Kuro aparatūra“, Kauno rajono ŽŪB „Vieversys“, Kupiškio rajono ŽŪB „Pakupys“ ir Lazdijų rajono ŽŪB „Avižieniai“.

Pranešta, kad Finansų ministerija, kaip kreditorė, atsisakys reikalavimo teisės į šių įmonių 79,6 mln. Lt skolas, 15 mln. Lt palūkanas ir 19,7 mln. Lt delspinigius.

„Kadangi skolų iš minėtų skolininkų neįmanoma išieškoti, jas siekiama pripažinti beviltiškomis ir nurašyti, dalį – revizuoti. Bus nutraukti beviltiškų skolų, kurių išieškoti nėra iš ko, išieškojimo veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės suteiktų paskolų sumos nurašymas nepareikalaus grynųjų lėšų, nes valstybės vardu gautos paskolos kreditoriams jau yra grąžintos, valstybės garantiniai įsipareigojimai jau yra įvykdyti ankstesniais metais“, - rašoma teikiamo Vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte.

Paskolos valstybės vardu įmonėms „Inkaras“, „Kuro aparatūra“, „Medicinos sistema, taip pat „Vieversys“, „Pakupys“ ir „Avižinieiai“ buvo paimtos 1991-1996 m. Bet beveik prieš dešimtmetį „Inkaras“, „Medicinos sistema“ ir „Kuro aparatūra“ paskelbtos bankrutavusiomis bendrovėmis, o „Vieversys“, „Pakupys“ ir „Avižieniai“ faktiškai nebevykdo jokios veiklos, visas jų likvidus turtas išparduotas, todėl nėra iš ko grąžinti likusių milijoninių skolų.


Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/18/milijonines-skolos-valstybei-bus-pripazintos-beviltiskomis#ixzz2l4xMgZsv

 

Bankrutuojančio Ūkio banko aukcionuose investuotojai labiausiai konkuruoti turėtų dėl mažesnių nekilnojamojo turto objektų, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.

„Patys matote, koks sujudimas dabar NT rinkoje, todėl NT potencialius pirkėjus turėtų traukti labiausiai. Manau, daugiausia konkurencijos bus dėl mažesnių NT objektų, nes jie pigesni ir likvidūs, o štai, tarkime, “Žalgirio„ stadiono sklypų kompleksas vilios tik kelis stambiuosius rinkos dalyvius, nes projektui reikia milžiniškų investicijų“, – teigia įmonių sandoriams tarpininkaujančios įmonės „Keystone Advisers“ vadovas Karolis Rūkas.

„Tikėtina, kad mažiausia konkurencija bus dėl Ūkio banko blogų paskolų portfelio. Kaip žinoma, Ūkio banko ir “Snoro„ klientai dažnai buvo tie, kurie nesugebėdavo paskolos gauti skandinaviškuose bankuose. Todėl vargu ar šis portfelis domins šalyje veikiančius bankus, veikiau skolų administravimo versle veikiančias įmones. Nenustebčiau, jei šis portfelis liktų neparduotas“, – svarsto K.Rūkas.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas/bendroves/bankrutuojancio-ukio-banko-aukcione-didziausia-konkurencija-bus-del-mazesniu-nt-objektu-663-384831#ixzz2kvyAEiQ4

Jau į užmarštį nuėjusi bankrutavusio nacionalinio vežėjo „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ byla atgimė su trenksmu. Trečiadienį buvusių „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkų namuose atliktos kratos. Generalinė prokuratūra praneša, jog įtarimai pareikšti 17 asmenų. Kratos atliktos ir buvusio bendrovės savininko Gedimino Žiemelio, ir buvusio įmonės vadovo, kuriam šiuo metu priklauso kontrolinis skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ akcijų paketas, Vytauto Kaikario namuose ir darbovietėse.

Laikinasis bendrovės „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis teigia, jog pačioje bendrovėje jokių kratų nebuvo, bet jei bus nustatyta buvusių bendrovės savininkų nesąžininga veikla, dėl kurios įmonė galėjo patirti nuostolių, jiems bus pareikšti civiliniai ieškiniai.

Įtariama, kad turtas buvo išplautas

„Siekiant surasti bylai reikšmingus dokumentus ir kitą svarbią informaciją įtariamųjų gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Taip pat, prokuroro sprendimu, siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, minėtų asmenų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui laikinai apribotos nuosavybės teisės“, – pranešime teigė Generalinės prokuratūros atstovai.

Šis ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas 2009 metų pradžioje. Jo metu nustatyta, kas AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veikų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

Taip pat turimi dokumentai leidžia daryti prielaidas, kad bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“, kaip skolininkė, neinformuodama kreditorių, sudarė sandorius, galimai pažeidžiančius kreditorių teises. Tikėtina, kad skolininkė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms AB „flyLAL Group“ įmonėms, tokiu būdu padarydama žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams.

Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas, „Oro navigacija“ ir Turto bankas pateikė daugiau kaip 36 mln. Lt ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Žada teikti ieškinius

„FlyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto administratorius A.Valaitis 15min.lt teigė, jog bendrovėje prokuratūros pareigūnai nesilankė.

„Pačioje įmonėje nebuvo atliktos jokios kratos. Kol kas nežinoma, nei kokie dokumentai paimti, nei kam pareikšti įtarimai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas jau seniai. Jis vyksta savo vaga. Bankroto procedūra tęsiama“, – sakė jis.

Bankroto administratorius minėjo, jog įrodžius buvusių savininkų nesąžiningus veiksmus, bendrovės vardu jiems bus pateiktos turtinės pretenzijos: „Jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti kokių nors asmenų veiksmai, kurių pagrindu įmonei buvo padaryta žala, tai mes pasinaudosime savo teise reikšti civilinius ieškinius ir ikiteisminiuose tyrimuose.“

Viltis – ginčas su  „Air Baltic“ dėl 150 mln. litų

Šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ ir Latvijos valstybinės skrydžių bendrovės.

„Ginčas, kuris buvo pradėtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, su Rygos oro uostu ir bendrove „Air Baltic“ toliau vyksta. Šiame teisminiame ginče buvo atliktos ekspertizės. Teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad maršrutuose, kuriuose dempingo kainomis veikė „Air Baltic“, per laikotarpį nuo 2004 iki 2008 m. „FlyLAL“ patyrė 149,86 mln. litų nuostolį“, – sakė A.Valaitis.

Jis nesiėmė prognozuoti, ar atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jame atliekami veiksmai kokiu nors būdu galėtų paveikti procesus, kuriuose bendrovė „FlyLAL“ yra ieškovu.

Paklaustas, ar „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ dar turi kokio nors turto, jis teigė, kad įmonė paskelbus bankrotą turėjo tik buvusio turto likučių – atsargines lėktuvų dalis, darbuotojų aprangą, keleivių pervežimui reikalingos įrangos ir kitų smulkmenų.

Jeigu „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ pavyktų iš Latvijos prisiteisti 150 mln. litų nustatytos žalos kompensaciją, ji būtų didesnė nei šiuo metu esantys bankrutuojančios įmonės įsipareigojimai, kurie siekia 130 mln. Lt.

Pasak A.Valaičio, „airBaltic“ ir „FlyLAL“ stipriai konkuravo tuo metu. Jeigu „airBaltic“ būtų pardavinėjusi savo paslaugą rinkos, o ne dempingo kainomis, tai „FlyLAL“ tokio nuostolio nebūtų patyrusi ir būtų galėjusi išvengti bankroto.

Atskyrė pelningas veiklas

2005 metų rugpjūtį tuometines "Lietuvos avialinijas" iš valstybės įsigijo bendrovės "LAL investicijų valdymas", kurio kontrolinis 70 proc. akcijų paketas priklausė "Fimai". Avialinijų privatizavime finansiniai partneriai buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė "ŽIA valda" ir statybų bendrovė "Garantas".

Po "flyLAL-Lithuanian Airlines" privatizavimo, į skrydžių įmonės valdybą išrinktas "Fima" prezidentas Vaidas Barakauskas, "ŽIA valdos" vienas savininkų ir direktorius G.Žiemelis, "Garanto" generalinis direktorius Petras Vasiliauskas.

2005 metų spalį paskelbta, kad "Lietuvos avialinijos" atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, kuris tapo bendrove "Baltic Ground Service", dabar veikiančia Varšuvos biržoje kotiruojamos "Avia Solutions Group" sudėtyje. Nuo spalio pradžios buvo atskirtas ir avialinijų bilietų pardavimo centras, kuris tapo bendrove Bilietų platinimo centras.

Avialinijų įmonės Technikos departamentas 2005 metais ėmė dirbti su prekės ženklu "LAL Technics", o 2007 pradžioje tapo atskira bendrove "flyLAL Technics", valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar tai yra viena sėkmingiausių "Avia Solutions Group" grupės įmonių.



Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas/bendroves/visu-pamirsta-flylal-bankroto-byla-atgijo-paskui-prokurorus-pas-gedimina-ziemeli-gali-ateiti-ir-bankroto-administratorius-663-382792#ixzz2jteMubds
Per spalį bankrotų skaičius šoktelėjo iki 162. Šis skaičius 29% viršija vidutinį mėnesinį šių metų bankrotų skaičių (125) ir yra didžiausias nuo 2010 metų spalio, teigia „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Registrų centro duomenis.

Labiausiai spalio mėnesį, palyginti su metų vidurkiu, bankrutuojančių įmonių pagausėjo statybos, prekybos, maitinimo įmonėse, o sumažėjo tik dalyje paslaugas teikiančių ūkio sektorių.

Bankrotų skaičius išaugo 18%

Pagal bankrotų skaičių per dešimt mėnesių 2013-ieji net 18% aplenkė praėjusius metus. Šiemet baltą vėliavą iškėlė 200 kompanijų daugiau nei pernai. Bankrotų gausėjo visose stambiose ūkio šakose, išskyrus nekilnojamojo turto ir žemės ūkio veiklas.

„Spalio mėnesio bankrotų banga siūbtelėjo sutapus net kelioms priežastims – smulkios prekybos ir maitinimo įmonės neišlaikė konkurencijos;  be to, rudenį paprastai pagausėja statybos įmonių bankrotų,“ – komentuoja Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas

Staigus naujų įmonių bankrotų augimas rodo, kad jų plėtra ne visada buvo tvari – ypač paslaugų, maitinimo ir transporto sektoriuose. Dėl koncentracijos ir apyvartinių lėšų trūkumo blogėjo padėtis daugelyje prekybos šakų. Transporte bankrotų augimas labiau buvo juntamas ekspedijavimo veikloje, kur prisisteigė daug naujų įmonių. Iš kitos pusės, mažus atlyginimus mokančios paslaugų įmonės (pašto, valymo, apsaugos, pramogų), regis, gana sėkmingai atlaikė minimalios algos padidinimą, nors dėl prastos metų pradžios metiniai rezultatai bus prastesni. Silpnesnėms įmonėms pasitraukus iš rinkos atlaisvintas kelias didinti paslaugų įkainius.

Bankrutuojančių įmonių, palyginti su pernai 10 mėnesių, labiausiai augo  prekyboje (19%), transporte (31%), maitinimo ir apgyvendinimo veikloje  (16%), pramonėje (12%), statyboje (7%). Bankrotų pastebimai mažėjo nekilnojamojo turto įmonėse.

Daugiau bankrutavo naujokų

Iš šiemet bankrutavusių 1.293 įmonių 26% įkurtos 2009 m. ir vėliau. Naujokių bankrutavo 7% daugiau nei pernai. Tarp bankrutavusių daugiausiai transporto, maitinimo ir apgyvendinimo, statybos, profesinės veiklos įmonių.

Nagrinėjant bankrutuojančių įmonių geografiją, bankrutuojančių įmonių spalį labiausiai  pagausėjo didžiuosiuose miestuose, visų pirma, Vilniaus mieste. Čia per š.m. 9 mėnesius vidutiniškai registruota po 43, o spalį – net 64 bankrotai. Kituose didmiesčiuose spalio bankrotų šuolis lyginant su 9 mėnesių vidurkiu buvo gerokai nuosaikesnis.



Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/5/imoniu-bankrotai-spalio-menesi-pasieke-pika#ixzz2jnpzgVHW

Dviejų bankų – „Snoro” ir Ūkio – likvidavimas pridarė milijardinių nuostolių, bet laikui bėgant abejonių, ar bankrotų procesas valdomas skaidriai, ne mažėja, o tik daugėja.

Pati naujausia mįslė – kaip sostinės biurų kvartalo „Vilniaus verslo uostas” savininkai V.Banys ir A.Ginaitis tiktai už keliasdešimt tūkstančių litų iš „Snoro” susigrąžino 51 proc. įmonės valdytojo akcijų, kurias už 26 mln. litų paskolą buvo perėmusi bendrovė „Snoras Investment Management”.

Verslo centrą rengiamasi parduoti, todėl jo savininkai tvirtina, kad 26 mln. litų paskola bus padengta.

Atrodytų, ko daugiau reikia – įsipareigojimai bankui bus įvykdyti ir abi pusės džiaugsis sėkme.

Bet ar iš tikrųjų taip yra?

Netgi jeigu paskola ir bus grąžinta, tikrai neaišku, ar tai „Snoro” banko kreditoriams naudingas sandoris.

Mat pardavus verslo centrą bent už jo savikainą ir grąžinus bankams paskolas iš „Snoro” valdytų „Vilniaus verslo uosto” akcijų būtų galima dar ir uždirbti per 30 mln. litų.

Bet ši galimybė buvo prarasta.

Įtarimus, kad verslo centro kontrolinio akcijų paketo perleidimas jo seniesiems savininkams nebuvo skaidrus, stiprina šį sandorį gaubiantis paslaptingumas ir aferą primenančios jo įgyvendinimo aplinkybės.

Žinoma, kad „Snoro” administratorius N.Cooperis spaudė antrinės banko įmonės „Snoras Investment Management” direktorę V.Andrikytę pasirašyti galimai nuostolingą akcijų pardavimo sutartį, o kai ši atsisakė tai daryti ir pasitraukė iš pareigų, ją pakeitė niekam negirdėtas 25 metų Jonavos gyventojas T.Laucius.

Galima pamanyti, kad „Snoro” administratorius tarsi pasimokė iš Lietuvoje pagarsėjusio gudragalviškų aferų meistro S.Rachinšteino.

Pastarasis už keliolika litų susirasdavo įmonių vadovus tarp asocialių asmenų.

Žinoma, britas elgėsi solidžiau – finansinės įstaigos vairą patikėjo motosporto klubui vadovavusiam jaunuoliui ir tris mėnesius mokėjo jam buvusios direktorės algą, kol verslo centro akcijos buvo parduotos, o jas valdžiusiai „Snoro” antrinei įmonei paskelbtas bankrotas.

Beje, „Snoro” bankrotą nuo pradžių lydi skandalai ir nepaaiškinamas pinigų švaistymas.

O juk iš likviduoto banko plaukiantys pinigai – jau ne privatus, bet mokesčių mokėtojų turtas, todėl jie turi teisę žinoti, ar tikrai laikinajam bankroto administratoriui S.Freakley už 8 darbo dienas vertėjo mokėti 16,7 mln. litų, ar būtina N.Cooperiui samdyti britų konsultantus už 112 mln. litų.

Nei į šiuos, nei į kitus su „Snoro” valdymu susijusius klausimus aiškių atsakymų nepateikiama, motyvuojant banko veiklos konfidencialumu.

Kol kas aišku tik tiek, kad šio banko bankroto administravimo kaina rekordinė, o taip brangiai kainuojančios veiklos efektyvumas labai abejotinas.

Skelbiama, kad į „Snorą” sugrįžo daugiau kaip pusantro milijardo litų. Bet didžioji šių pinigų dalis – tvarkingų skolininkų bankui mokamos paskolos ir jų palūkanos bei iš kitų patikimų finansinių institucijų pervedamos lėšos. Tai įprastinė visų bankų veikla, kurią atlieka savi darbuotojai.

Tuo metu nėra atsakymo, ar jau pavyko bent vieną kitą milijoną litų susigrąžinti iš lengvatinių mokesčių zonose ir Šveicarijos bankuose esą dingusių milijardinių sumų, o tai būtų svarbiausias dosniai apmokamų britų uždavinys.

Atidžiau pažvelgus net ir į „Snoro” administracijos reklamuojamus kaip labai sėkmingus turto pardavimo sandorius ima aiškėti, kad greičiau tai buvo sėkmė ne bankui, o jo turto pirkėjams.

Antai skelbta, kad „Snoro lizingas” parduodamas už 74 mln. litų. Bet nutylėta, kad į šią kainą įskaičiuoti ir pirkėjo įsipareigojimai padengti įmonės skolinius įsipareigojimus, o tuomet „Snorui” realiai telieka 7,7 mln. litų. Bet ar tai ne mažoka už pernai beveik 4 mln. pelno uždirbusią įmonę?

Kita vertus, visuomenė nežino, kiek tų skolų prieš pardavimą buvo tyliai nurašyta.

Abejonių būtų mažiau, jei „Snoro” administravimą prižiūrintis kreditorių komitetas iš tiesų reikliai vertintų tai, kas vyksta.

Bet susidaro įspūdis, kad šio komiteto pirmininkė A.Mažintienė atlieka ne kontrolės, o greičiau banko viešųjų ryšių agentūros vaidmenį – stengiasi teisinti administratoriaus veiksmus.

Lietuvos bankas taip pat nė iš tolo neprimena griežto ne tik „Snoro”, bet ir Ūkio banko bankrotų prievaizdo.

Centrinio banko vadovas V.Vasiliauskas net pats sukėlė abejonių, ar neįsivėlė į privačių ir viešųjų ryšių konfliktą skirdamas Ūkio banko administratoriumi buvusį savo studijų laikų draugo R.Norkaus advokatų kontoros darbuotoją A.Audicką.

O ši advokatų kontora dirbo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, kuris yra vienas Ūkio banką perėmusio Šiaulių banko savininkų. Jau vien dėl šių sąsajų galima klausti, ar ir Ūkio banko bankrotas vyksta skaidriai. Bet V.Vasiliauskas į šias abejones tesugebėjo atsakyti, kad etika ir moralė – ne šio pasaulio sąvokos.

Lietuva nėra apdrausta nuo bankų bankrotų ir ateityje. Bet pasitikėjimą finansų rinka griauna ne tik uždaromi bankai, bet ir neskaidriai vykstantis jų bankroto procesas.

 

Plačiau: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/klausimu-del-banku-bankrotu-nesumazejo.htm

 

Esame plastiko produkcijos gamybos įmonė. Gaminome tam tikras pakuotes įmonei, jas nuvežėm kitai įmonei, kuri už produkciją nesumokėjo ir bankrutavo.

Kol viskas išaiškėjo, minėtoji įmonė sugebėjo toms pačioms prekėms išrašyti PVM sąskaitą faktūrą kitai įmonei ir jas perpardavė, nors ši įmonė nespėjo apmokėti bei išsivežti prekių, prekės stovi bankrutavusios įmones sandėliuose.

Dabar mūsų gamintos prekės stovi užrakintos po bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius teigia, kad jis negali grąžinti gamintų prekių, kurios priklauso pagal nuosavybės teisę mums, kadangi joms jau yra išrašyta perpardavimo PVM sąskaita faktūra (nors ji ir nėra apmokėta). Ar įmanoma kaip nors mums atgauti savo prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas.

Pradedant atsakinėti į pateiktą skaitytojo klausimą pirma būtina apžvelgti bankroto procedūros reglamentavimo ypatybes. Pagrindiniai teisės aktai reguliuojantis bankroto procedūrą yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ir fizinių asmenų bankroto įstatymai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ) yra specialus įstatymas skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialaus įstatymo nuostatoms.

Vadovaujantis ĮBĮ, įmonei iškeliama bankroto byla, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams (darbuotojui) atlyginimus. Taip pat ĮBĮ yra įtvirtintos normos, suteikiančios teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai  įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Pradėjus bankroto procedūrą ir teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių, uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bei atlikti kitus veiksmus, pagal ĮBĮ. Todėl svarbu pabrėžti, kad apribojimai disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, taikomi nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.

Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape, pagal ĮBĮ nustatytą eiliškumą, tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas pažymi, jog bankroto teisinio instituto paskirtis yra pirmiausia apsaugoti nemokaus skolininko, negebančio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas –patenkinti kreditorių reikalavimus. Kaip žinoma, bankrutuojančios bendrovės sudarytų sandorių teisėtumas, neteisėtų sandorių nuginčijimas, tiesiogiai įtakoja turto kiekį, o tai lemia kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus bendrovei. Taigi, bankrutuojančios bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo klausimas tiesiogiai įtakoja bendrovės turo kiekį, o tai lemia kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus bendrovei.

Bankrutuojančios bendrovės sandorių teisėtumo klausimas tiesiogiai siejasi su kreditorių teise į nuosavybę, su jų galimybe patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad ĮBĮ nenustatyta draudimo bankrutuojančios įmonės kreditoriams ginti savo teises, todėl kreditorius turi teisę ginti savo interesus ne tik ĮBĮ nustatyta tvarka, bet ir kitomis, šiame įstatyme nenustatytomis, bet jam neprieštaraujančiomis teisinėmis priemonėmis.

Bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidė jų teises ar teisėtus interesus dėl netinkamo prievolių vykdymo ar jų neįvykdymo, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant prievoliniais savo teisių gynybos būdais, tame tarpe restitucija (restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu).

Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, iki to laiko juridinis asmuo išsaugo savo pareigą atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik jo teisių pažeidimo pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas, realaus įvykdymo garantijos. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus pagal pasirinktą savo pažeistų teisių gynybos būdą.

Suinteresuotam asmeniui teikiant prašymą jį įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nutartimi patvirtinus tokį reikalavimą, toks asmuo įgyja kreditoriaus bankroto procedūrose teisinį statusą bei šios teisinės padėties nulemtas teises ir pareigas pagal ĮBĮ. Suinteresuotas asmuo įstodamas į bankroto bylos procesą, t. y. įsirašydamas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su galiojančiu kreditoriniu reikalavimu, kreditorius praranda galimybę reikšti tą patį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei ieškininės teisenos tvarka (pvz.: reiškiamas prašymas įtraukti į skolininko kreditorių sąrašą dėl skolos pagal sutartį ir tuo pačių teikiamas ieškinys, reikalaujant nutraukti sutartį ir grąžinti skolą).

Svarbu, kad tokiu būdu suinteresuotas asmuo praranda teisę reikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kadangi tokio reikalavimo taikymas reikštų kito jo teisių gynybos būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedūroms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl stojant į bankroto bylos procedūrą būtina pasirinkti tinkamiausią savo pažeistų teisių gynybos būdą t.y. pateikti prašymą įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą arba teikti ieškinį ir jame reikalauti vienus ar kitus įmonės sudarytus sandorius pripažinti neteisėtais ir tenkinti atitinkamus reikalavimus (dažniausiai tai daroma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) 6.66 straipsniu, kuriame numatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius).

Nagrinėjant skaitytojo pateiktą klausimą, būtina pažymėti, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjui tenka pareiga perduoti daiktą, o pirkėjui priimti ir sumokėti už jį numatytą kainą. Atitinkamai sutarties šalims pažeidus savo prievoles kyla skirtingi teisiniai padariniai. CK 6.345 straipsnyje nurodyta pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinės pasekmės.

Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti. Tačiau, kai pirkėjas tampa nemokus, pardavėjas negali išreikalauti daiktų, už kuriuos nesumokėta, jeigu per protingą terminą pirkėjo administratorius (bankroto administratorius) pasiūlo sumokėti kainą ar pateikia šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.

Taip pat būtina akcentuoti, jog CK yra numatytas draudimas disponuoti pirkimo – pardavimo sutartimi perduotais daiktais, t.y. jeigu pirkimo – pardavimo sutartis numato, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos, tai pirkėjas iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo jam neturi teisės tuos daiktus parduoti ar kitaip jais disponuoti, išskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktų paskirtis ir savybės lemia ką kitą.

Todėl svarbios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos dėl nuosavybės teisės perėjimo, nes bendra CK taisyklė nurodo, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, tačiau dėl nuosavybės įgijimo momento galima kitaip susitarti sutartyje arba tai gali skirtingai reglamentuoti specialūs įstatymai.

Atsakant į skaitytojo klausimą, kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas pažymi, kad yra galimybė atgauti prekes už kurias nebuvo sumokėta. Tačiau tokiai galimybei įgyvendinti turi būti atitinkamos sąlygos ir imtasi konkrečių veiksmų, t. y. pirma, turi būti nuginčytas prekių pardavimas, pagal PVM sąskaitą faktūrą.

Tokį reikalavimą būtų galima reikšti tuo pagrindu, jog nuosavybės teisė nebuvo perėjusi bankrutuojančiai įmonei, vadovautis CK 3.307 straipsnio 1 dalimi, ši norma numato, jog pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Pabrėžtina, kad prekių pardavėjas turi peržiūrėti, kaip buvo susitarta dėl nuosavybės teisės perėjimo, pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nes tikėtina, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

Kitas pagrindas pripažinti prekių pardavimą neteisėtu, pagal PVM sąskaitą faktūrą, būtų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, kad jokie sandoriai negali būti atlikti įmonėje nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ar įmonė galėjo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kada buvo perduotos prekės t. y. prieš ar po bankroto bylos iškėlimo.

Būtina pažymėti, jog pagal ĮBĮ 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų terminai yra pasibaigę. Teismų praktikoje, nurodyta įstatyminė nuostata reiškia ir tai, kad bankrutuojančios įmonės įsiskolinimai tampa neapmokėtini, o kitoks materialus turtas neperduotinas kreditoriams iki pasibaigs bankroto procedūrų taikymas, taigi bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas yra sustabdomas.

Pažymėtina, jog galima visai priešinga situacija, jeigu būtų nustatyta, kad nuosavybės teisė įmonei į perduotas prekes atsiranda nuo jų perdavimo momento, o ne nuo visiško atsiskaitymo su pardavėju momento. Tuo atveju, teismas atsisakytų tenkinti reikalavimą grąžinti perduotą produkciją įmonei, ir nepripažintų, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta nepagrįstai, tada pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą būtų reikalaujama atsiskaityti joje nurodytam asmeniui ir jam perduodama produkcija, o gauti pinigai būtų paskirstomi atitinkamai pagal sudarytas kreditorių eiles.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Po šešerių metų bylos tyrimo teismas paskelbė išteisinąs bendrovę ir jos vadovą, pripažindamas, kad tai buvo išpūstas burbulas. Tuo metu pareigūnų taikiniu tapusios ir galiausiai bankrutavusios įmonės vadovas teigia, kad tai buvo konkurentų užsakymas.

Siūlė bausti baudomis

Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje bendrovė "Petrotrans Bunkering" ir jos vadovas Jurijus Gusevas buvo išteisinti dėl kaltinimų apgaulingai vykdę įmonės apskaitą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Prieš teismo posėdį pagrindinis kaltinamasis J.Gusevas neabejojo, kad išgirs palankų sprendimą.

2007 metų pabaigoje buvo pradėtas tyrimas, kurio metu aiškintasi, ar prieš metus pradėjusi veiklą degalais laivams prekiavusi įmonė teisingai deklaravo turimus naftos produktus.

Mat vieno laivelio savininkas pareiškė, kad nelegaliai pirko 40 tonų degalų iš "Petrotrans Bunkering".

Prokuroras siūlė bendrovę bei jos vadovą bausti baudomis.

Degalus matavo liniuotėmis

Prasidėjo tyrimas, kurio tikslas buvo patikrinti, ar deklaruotas degalų kiekis atitinka faktinį.

Užuot perpylę degalus į kitas talpas ir skaitikliais išmatavę jų kiekį, tikrintojai matavo talpas liniuotėmis bei ruletėmis ir, remdamiesi tokiais matavimais, bandė įrodyti, jog faktiniai kiekiai neatitinka nurodytųjų dokumentuose.

Tuo pačiu metu įmonę užklupo įvairių instancijų tikrintojai.

Tyrimas truko šešerius metus. Per šį laiką pasikeitė ne vienas tyrėjas bei jų darbą kontroliavęs prokuroras. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje neliko pareigūno, pradėjusio bendrovės tikrinimą, neliko ir jo vadovo.

Net teisme specialistai nesutarė, kaip dažnai įmonė turėtų atlikti turimų naftos produktų inventorizaciją: kartą per mėnesį ar kartą per metus.

Galiausiai kaltinimai tikslinti jau bylą nagrinėjant teisme.

Komentuodamas sprendimą, jį paskelbęs teisėjas stebėjosi, kad iš įmonės vadovo reikalauta padaryti tai, ko nesugebėjo padaryti 14 autoritetingos komisijos narių.

Įžvelgė konkurentų klastą

Teismo sprendimas buvo konkretus – kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamų veikų, todėl buvo išteisinti.

Paskelbus nuosprendį J.Gusevas pasakojo, kad nuo pat pradžios jautė, jog į susidorojimą panašus tyrimas buvo inicijuotas konkurentų.

"2006 metais mes įsiveržėme į rinką labai ryžtingai ir aktyviai. Nenuostabu, kad atsirado norinčiųjų mus pašalinti. Viskas buvo daroma taip grubiai, kad net bjauru prisiminti. Įsivaizduokite, tyrimas pradėtas neva remiantis operatyviniais duomenimis. O tie duomenys buvo po poros mėnesių nuo tyrimo pradžios pasirodęs vieno žmogaus teigimas, kad jis iš manęs neoficialiai įsigijo degalų savo laiveliui. Nieko nedomino faktas, kad 100 litrų per sekundę pripilantis mūsų įrenginys būtų tiesiog susprogdinęs laivelį", – pasakojo J.Gusevas.

Kalbėdamas apie kaltinimų absurdiškumą J.Gusevas stebėjosi, jog pareigūnams atėjo į galvą, kad jis galėjo iš savo įmonės, vadinasi, pats iš savęs, pavogti 40 tonų degalų ir juos pigiau nei buvo pirkta parduoti laivo savininkui.

Gali reikalauti milijonų

Vyras pasakojo, kad dėl tyrimo patyrė didžiulių nuostolių ne tik bendrovė, kuri galiausiai bankrutavo, bet ir jis pats. Tanklaivio, atplukdžiusio degalus prastovos, kurios įvyko dėl tyrimo, kainavo 130 tūkst. eurų.

Bendrovės vadovas banko paskoloms gauti garantavo pusės milijono litų vertės asmeniniu nekilnojamuoju turtu. Galiausiai šis turtas buvo parduotas.

"Dabar, kai byla subliūško ir teismas mus išteisino, advokatas ragina prisiteisti iš valstybės kompensaciją už patirtus nuostolius. Tai būtų milijoninės sumos. Aš dar nežinau, ar tai darysiu, bet savo 500 tūkst. litų sieksiu atgauti, – teigė J.Gusevas. – Dabar daug kas pasikeitė. Konkurentai elgiasi santūriau, o ir mes padarėme iš šios bylos tinkamas išvadas. Viena jų – kyšių kaip nedaviau, taip ir neduosiu, nes dirbu skaidriai. Mokėti pinigus vien už tai, kad kažkas leistų tiesiog gyvuoti, man primena nusikaltimą."

Sklypas, aštuoni lauko statiniai ir smulkūs baldai – visą šį "Bajorkiemio" turtą bus galima įsigyti už 709 tūkst. litų rugsėjo pradžioje vyksiančiose varžytynėse. Tai beveik viskas, kas liko iš gaisro nusiaubto ir bankrutavusio restorano komplekso, vertinto beveik 6 mln.litų.

Trys aukcionai

Trys lauko kavinės, tiek pat klėčių, tvartas, lauko statiniai – kiekvienas šių pastatų bankroto administratoriaus skelbiamose varžytinėse bus parduodami už pradinę 1 tūkst. litų kainą.
Nors kaina ir vienoda, skiriasi statinių plotai ir dydžiai – ta pačia kaina bus galima įsigyti ir 50 kv. m. klėtį, ir beveik 200 kv. m. lauko kavinę. Kartu su dalyvio mokesčiu pradinė aštuonių pastatų kaina neviršys 9 tūkst. litų.

Tokios mažos kainos priežastis – beveik visi mediniai pastatai, vykdant teismo sprendimą, parduodami nugriauti. Pirkėjui juos teks ir išsivežti pačiam. Pirmosios pastatų varžytynės paskelbtos rugsėjo 3 d., o jau kitą dieną bus galima įsigyti įvairaus "Bajorkiemio" kilnojamojo turto – stalų, kėdžių, paveikslų.

Rugsėjo 11-ąją, per trečiąjį aukcioną, bankroto administratoriai tikisi surinkti gerokai daugiau pinigų – čia už pradinę 700 tūkst. litų kainą bus parduodamas 0,8 ha žemės sklypas su elektros įvadais, vandentiekio bei kanalizacijos sistema ir tiesiogine nuovaža nuo magistralės.

Kaip skelbiama valstybinės įmonės "Turto fondas" tinklalapyje, į šį paketą įtraukti ir sudegusio pagrindinio 1,5 tūkst. kv. m. pastato likučiai bei šalia esanti kalvė.

Tik rąstų imitacija

Kaip "Kauno dienai" sakė varžytynes administruojančios bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro bankroto administratorius Vytautas Česonis, susidomėjimas visais trimis aukcionais nemažas.

"Konkrečių skaičių dar negalėčiau pasakyti, bet šiuo turtu domisi nemažai žmonių. Kol kas nematome varžytynių registracijos mokesčio savo sąskaitoje – pagal jį būtų galima spręsti, kiek aukcionuose bus dalyvių", – aiškino V.Česonis. Tiems, kuriems akys sužibo nuo galimybės už tūkstantį litų įsigyti senovinę klėtį, teks nusivilti. Parduodami pastatai nėra rąstiniai. "Mums pradėjus jais detaliau domėtis, paaiškėjo, kad tai storos lentos, o už jų – plytos arba tiesiog šiltinimo medžiaga. Tai tik rastų imitacija", – sakė bankroto administratorius.
V.Česonis svarstė, kad jei pirkėjas pastatą nugriaus tvarkingai, tai jį tikrai pavyks atkurti kitoje vietoje.
Brangiausias – sklypas
Bankroto administratorius užsiminė, kad organizuojant smulkiojo turto varžytuves, buvo ir sunkumų. "Bajorkiemio" buhalterijoje mums nepavyko surasti visų šių daiktų įsigijimo dokumentų, tad pradinę kiekvieno daikto kainą nustatėme ties 100 litų riba. Per varžytynes ji gali arba kilti, arba mažėti. Taip pasielgėme, nes net neapsimokėjo skirti pinigų turtui vertinti, kuris būtų kainavęs daugiau nei visas kilnojamasis turtas", – aiškino jis.

V.Česonio teigimu, daugiausia pinigų tikimasi gauti už per trečiąsias varžytynes ketinamą parduoti šalia autostrados esantį sklypą, kuriame tebestovi pagrindinio "Bajorkiemio" pastato nuodėguliai.

"Šiose varžytynėse neatskiriamai vienas nuo kito bus parduodamas sklypas, sudegusio pastato likučiai ir kalvė. Iš sudegusio pastato telikę tik akmeniniai pamatai. Kalvė parduodama, teismas leido jos negriauti. Tai – kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą", – priminė V.Česonis

Paini istorija

Netoli Kauno esančio "Bajorkiemio" bėdos prasidėjo 2008 m., kai restoranas buvo priverstas sustabdyti veiklą dėl jo savininko Gintauto Remeikos mokesčių nemokėjimo.

2012 m. pavasarį Kauno apygardos teismas paliko galioti ankstesnį žemesnės instancijos teismo sprendimą nugriauti daugumą "Bajorkiemio" statinių, nes jie pastatyti Kauno regioninio parko teritorijoje be reikiamų leidimų.

Nors tada teismas buvo palikęs galimybę per metus įteisinti pagrindinį pastatą, jis visiškai supleškėjo praėjusių metų lapkričio 29-osios naktį. Teisėsaugos pareigūnai atsisakė patvirtinti tyčinio padegimo versiją, bet pripažino, kad gaisravietėje rasta degaus skysčio.

Dar viena byla, susijusi su "Bajorkiemiu", taip pat buvo nagrinėjama Aukščiausiajame teisme. Bankroto administratorius bandė atsikovoti iš banko DNB restorano pastatus, kurie yra įkeisti už buvusio restorano savininko G.Remeikos paimtas paskolas. Gaisras kilo kaip tik prieš Aukščiausiojo Teismo sprendimo paskelbimą. Pastato statiniai teismo sprendimu liko įkeisti bankui.
Kaip sakė V.Česonis, už gautus pinigus pirmiausiai bus atsiskaitoma su kreditoriais, t.y. DNB banku.