Įmonių bankroto naujienos

Kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė rodo, kad praėjusiais metais bankrutuojančios statusą įgijo 1,6 tūkst. šalies įmonių. Iš jų 72 proc. aukštos rizikos dėl įvairių veiksnių buvo iki jų bankroto likus metams ir daugiau. Vis dėlto, atsižvelgiant į didėjantį veikiančių įmonių skaičių Lietuvoje, bankrotų lygis praktiškai išliko toks pats kaip ir 2013 m.

„Creditinfo” vertinimu, 2015 m. sausio pradžioje 74 proc. veikiančių Lietuvos įmonių yra žemos ir vidutinės bankroto rizikos, o aukštos ir aukščiausios rizikos – 26 proc. verslo.

„Vadovėlinis verslo bankrotas, kuris dažniausias ir Lietuvoje, kyla, kai dėl staiga pasikeitusių konkurencijos sąlygų, šalies ekonomikos būklės ar patirties versle trūkumo išbalansuojami įmonės pinigų srautai. Tai savo ruožtu paskatina domino efektą. Išbalansuoti pinigų srautai sukelia likvidumo problemas, pastarosios apsunkina atsiskaitymą, nes trūksta pinigų. Vėlavimas atsiskaityti blogina įmonės kredito istoriją, todėl ribotomis tampa galimybės gauti papildomą finansavimą padėčiai taisyti. Prie daugumos bankrotų einama laipsniškai, taigi didžiąją dalį jų numatyti galima gana ankstyvoje fazėje“, - paaiškina „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Didžiausios 2014 m. bankrutuoti pradėjusios bendrovės – „Metoil“ – bankrotą nulėmė žemas pelningumas ir pernelyg aukštas finansinių įsipareigojimų lygis. Istoriškai beveik visa įmonės veikla buvo finansuojama skolintomis lėšomis. Prasidėjus krizei ir beveik tris kartus kritus pardavimams, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai ir susidūrė su likvidumo problemomis. Nors krizės įkarštyje akcininkai papildomai investavo 5 mln. litų į įmonės kapitalą, o vadovai sugebėjo pasiekti tris kartus didesnius nei prieš krizę pardavimus, įmonės tai neišgelbėjo. Ji taip ir nesugebėjo dirbti pelningai. Pasikeitus aplinkybėms, įmonės akcininkai nusprendė atsisakyti nuostolingų verslų.

Antras didžiausias bankrotas 2014 m. – „Torlina“. Aukštos bankroto rizikos įmonė buvo nuo 2010 m. sausio. Tokį rizikos vertinimą daugiausia nulėmė reguliarūs delsimai atsiskaityti, reikšmingi turto areštai. Nors įmonė iki 2013 m. pasižymėjo gera finansine būkle, tačiau jos priklausomybė nuo vieno pirkėjo – 2013 m. pavasarį nemokia paskelbtos „Liepajas Metalurgs“ - prie bankroto privedė ir „Torliną“.

Trečias didžiausias bankrotas - „Melesta“. Ji su finansiniais sunkumais taip pat susidūrė 2009 m. prasidėjus krizei. Smukus metalų konstrukcijų paklausai, įmonės pardavimai sumažėjo tris kartus, o generuojami pinigų srautai tapo neigiami. Taigi įmonė tapo nepajėgi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais. Pažymėtina, kad buvo bandyta išgelbėti įmonę ją restruktūrizuojant, tačiau to nepavykus padaryti, kreditoriai nusprendė atgauti paskolintus pinigus realizuojant įmonės turtą.

Areštų daugiau, bet kreditoriai – protingesni

Pasibaigusiais 2014-aisiais įmonių turto areštų būta puse tūkstančio daugiau nei prieš metus. „Creditreform Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai 12043 turto areštus patyrė 6469 įmonės. Manoma, kad ir šiemet padėtis labai nesikeis, nors prošvaisčių vis dėlto esama.

„Nors 2014-ieji metai ir atnešė daugiau turto disponavimo apribojimų Lietuvos verslui, tačiau jų nė iš tolo negalima lyginti su 2008-2010 m. laikotarpiu, - teigė „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Jurgita Dambrauskaitė, remdamasi Hipotekos įstaigos Turto areštų registro duomenimis. - Štai 2009 m. registruoti net 28 958 turto apribojimai. Ir net 2008-aisiais, kurių tik maždaug pusė paženklinta ekonominio sunkmečio, areštų būta beveik 15 tūkst.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2014-uju-didziausiu-imoniu-bankrotu-trejetukas.htm?p=2

 

Per lapkričio mėnesį Lietuvoje bankrutuojančios statusą įgijo 128 įmonės, arba 12 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Iš bankrutuojančių įmonių 5 mln. litų apyvartą paskutiniais veiklos metais buvo pasiekusios 4-os, likusios – mažesnę, rodo pagal Registrų centro duomenis kreditų biuro „Creditinfo“ parengta analizė.

Bankrutuojančios statusą per lapkričio mėnesį įgijo prekybos veiklą vykdžiusi UAB „Citroma“. Kauno įmonė, praėjusiais metais dar turėjusi 23 darbuotojus, 2013 m. gavo 9 mln. litų pajamų, o 2012 m. – turėjo 10 mln. litų apyvartą.

Tarp didžiausių bankrotų – ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Klaipėdos įmonė, kurios pajamos pernai sudarė 9 mln. litų, kreditų biuro duomenimis, tiekėjams ir kitiems kreditoriams liko skolinga daugiau nei 0,5 mln. litų. Įmonė didžiausias pajamas turėjo 2011 m. – 15,5 mln. litų.

Bankrutuojančios statusą lapkritį įgijo ir UAB „PCS 85“. Statybos įmonėje pernai vasarą dirbo 102 darbuotojai, 2012 m. pajamos sudarė 8,8 mln. litų. Bendrovė, kuriai yra įregistruoti 19 turto areštų, liko skolinga už telekomunikacijų, įrankių nuomos ir kitas paslaugas bei prekes.

2014 m. bankrutuojančios statusą per mėnesį vidutiniškai įgyja 133 įmonės.



Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/lapkriti-bankrota-paskelbe-maziau-imoniu-nei-spali-662-470397#ixzz3KmGrnc6w

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad eilinis kelionių organizatoriaus bankrotas aiškiai parodo, kad turizmo sektoriaus kontrolė yra prastos būklės.

„Kiek tūkstančių keliautojų dar turi nukentėti, kad valdžios institucijos galiausiai imtųsi reikiamų veiksmų sureguliuoti turizmo rinkos priežiūrą? Kiek dar žmonių turi patirti stresą paskutinę atostogų dieną, sužinoję apie kelionių organizatoriaus bankrotą, kol vartotojai nustos pirkti kelionių paketus už kelis kartus nei jų savikaina mažesnes kainas, tarsi būdami įsitikinę, kad milžiniška nuolaida yra prigimtinė žmogaus teisė? Galų gale – ar vartotojai pradės ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis ir reikalauti, kad būtų atlyginti visi jų patirti nuostoliai? ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog tokią teisę jie turi“, – teigia Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė.

Turizmo rūmų vadovės teigimu, būtina kuo greičiau suteikti Turizmo departamentui rimtus svertus šios, kaip matome, opios sferos kontrolei.

„Panašūs klausimai sukosi galvoje po „Go Planet Travel“ bankroto ir dalį jų dar kartą uždaviau lygiai prieš mėnesį, ragindama priimti reikiamus sprendimus, idant skaudžios istorijos nepasikartotų. Reaguodama į Valstybinio turizmo departamento viešai išsakytą poziciją, jog jis neturi įrankių, kurių reikia, norint tinkamai kontroliuoti turizmo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklą, paraginau šiuos įrankius suteikti, sakydama: „Jei tokia valia bus, turizmo verslo atstovai įsipareigoja padėti turizmo rinkos priežiūros procese. Deja. „Plius Travel“ atvejis parodė, kad per keturis mėnesius nuo „Go Planet Travel“ bankroto iš esmės niekas nepasikeitė. Ženklų, indikuojančių galimas „Plius Travel“ problemas, buvo. Lygiai prieš dvi savaites žiniasklaidoje pranešta, kad į Šarm el Šeichą išvykę keliautojai rado neapmokėtus viešbučius. Bendrovės atstovas tąkart teigė, kad po kelių valandų problema buvo išspręsta. Tačiau įdomu, ar kam nors Turizmo departamente kilo bent menkiausia mintis, jog ši istorija gali būti ženklas, kad įmonė susiduria su finansinėmis problemomis“, – rašoma  pranešime žiniasklaidai.

Ž. Gavelienės tvirtinimu, būtina kontroliuoti ir kelionių organizatorių draudimų sumas, nes būna atvejų, kai draudimo suma yra minimali, o, kilus sunkumų, įmonės nuostolius priverstos padengti draudimo kompanijos.

„Draudimo sumą miniu neatsitiktinai. „Plius Travel“ draudimo suma siekė 700 tūkst. litų. Tačiau ką reiškia šis skaičius, kai vien parskraidinti Madeiroje bei Egipte „užstrigusius“ keliautojus išleista beveik 600 tūkst. litų? O iš ko bus padengti nuostoliai daugiau kaip tūkstančiui „Plius Travel“ keliones įsigijusių žmonių? Eilinį sykį dalį kaštų prisiims savo klientus saugančios kelionių agentūros? Sąžiningas verslas ir vėl mokės už pasielgusius nesąžiningai? O gal tai Lietuvoje jau tampa socialine norma?“ – teigiama pranešime spaudai.

„Reikia pripažinti, kad pervertinau mūsų valdžios institucijų gebėjimus. Tad ir kyla pagrindinis klausimas – ko reikia, kad galiausiai būtų užtikrinta turizmo rinkos priežiūra ir keliaujančių Lietuvos Respublikos piliečių apsauga?

Jei Turizmo departamentas neturi pakankamai resursų, gal pagelbėti gali Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba? Galų gale, kodėl šio klausimo Vyriausybės posėdžiuose bei Seime nekelia turizmą koordinuojanti Ūkio ministerija? Ar tam reikia, kad nuostolius patyrę keliautojai surengtų piketą prie šių institucijų bei pateiktų grupinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo teisme, atsakovu nurodydami valstybę?“ – teigia Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė



Skaitykite daugiau: ​Lietuvos turizmo rūmų prezidentė: ankstesni kelionių organizatorių bankrotai nieko nepamokė | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/1205903/lietuvos-turizmo-rumu-prezidente-ankstesni-kelioniu-organizatoriu-bankrotai-nieko-nepamoke#ixzz3JMf4iCgV

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvoje bankrutuojančios statusą įgijo 1.195 įmonės. Tai yra 4% daugiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai bankrutavo 1.150 įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Bankrotų šiemet padaugėjo apdirbamosios pramonės, statybos, NT operacijų, transporto, viešbučių ir restoranų veiklose, o sumažėjo prekybos sektoriuje. Paslaugų ir žemės ūkio įmonių bankroto tendencijos panašios į 2013 m. sausio–rugsėjo, teigiama bendrovės pranešime.

Bankrutuojančios statusą per rugsėjo mėnesį įgijo didmeninės prekybos gėrimais UAB „Trevors LT“, paliekanti nepadengtų mokėjimų bankui, draudimo, telekomunikacijų ir kitoms bendrovėms. Įmonės pajamos 2012 m. buvo 37 mln. Lt, o darbuotojų skaičius 2013 m. dar siekė 61.

Bankrutuoti taip pat pradėjo automobilių dalių prekybos UAB „Akstė“, pernai turėjusi 18 mln. Lt apyvartą ir 48 darbuotojų personalą. Įmonė liko skolinga už lizingo paslaugas.

Tarp didžiausių bankrotų rugsėjį – ir pastatų remonto UAB „Restauracija“, 2012 m. gavusi beveik 12 mln. Lt pajamų, o pernai turėjusi 66 darbuotojus.



Plačiau: http://vz.lt/article/2014/10/2/sumazejo-prekybininku-bankrotu#ixzz3F1D8dOrE

 

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius bankrutavusios statusą įgijo 1043 įmonės. Tai 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų 93 įmonės bankrutuojančios statusą gavo rugpjūčio mėnesį.

Didžiausias bankrotų skaičius išlieka didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Šios verslo šakos atstovai sudaro daugiau nei ketvirtadalį bankrutavusių įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Kaip rašoma pranešime spaudai, 2014 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais bankrutuojančiomis taip pat tapo 153 paslaugų įmonės (2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 178), 127 - statybos (2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 132), 119 – transporto (2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 111), 103 – apdirbamosios gamybos įmonės (2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 118).

Bankrutavusios statusą įgijo ir 73 įmonės viešbučių ir restoranų sektoriuje (2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 65).

„Nors kiekybiškai didžioji dalis bankrutuojančių įmonių priklauso mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriui, didžiausi bankrotai rugpjūčio mėnesį užfiksuoti transporto ir logistikos, taip pat finansų sektoriuje. Didžiausias pajamas tarp bankrutuojančios statusą gavusių įmonių turėjo logistikos paslaugas teikusi bendrovė „Festina”, kurios pajamos 2012 m. sudarė 56,7 mln. litų“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Bankrutuojančia taip pat tapo ir 2012 m. 30,8 mln. litų pajamas turėjusi transporto bendrovė „Evekas“. Tarp didžiausių bankrotų rugpjūtį galima paminėti ir bendrovę „Asocijuoto turto valdymas“, kuri užsiiminėjo finansine veikla. Jos pajamos 2011 m. siekė 12,8 mln. litų.

„Creditinfo“ atstovė primena, kad po bankroto dalis verslininkų iš naujo kuria verslą, o ar jis bus sėkmingas priklauso ir nuo to, ar sugebama pasimokyti iš praeities klaidų. Pasak jos, dabartinės priemonės leidžia „užsiprenumeruoti“ dominančių įmonių mokumo būklės pasikeitimus bei labai ankstyvu laikotarpiu identifikuoti įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto rizikas.

81 proc. šiais metais bankrutavusių įmonių 2013 m. rugsėjo mėn. buvo vertinamos kaip aukštos bankroto rizikos įmonės.



Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausi-bankrotai-tarp-transporto-ir-logistikos-imoniu.d?id=65721094#ixzz3CBsuGtTw

 

Pernai metais Lietuvoje nemokiomis pripažinta 15 proc. daugiau įmonių nei 2012 m. Tuo pat metu Estijoje ir Latvijoje bankrotų netgi sumažėjo. Tačiau bankrutavimo mastais lietuvius netikėtai apėjo Italija ir Norvegija.  Tokie naujausi duomenys pateikiami susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform“ pranešime „Nemokios įmonės Europoje 2013 metais“, kurį ruošė ir UAB „Creditreform Lietuva“.

„Vertindami 2012 ir 2013 metų bankrotų statistiką, akivaizdžiai matome, kad nemokių įmonių skaičiaus augimas ES ir Norvegijoje bei Šveicarijoje išsikvepia, - teigia įmonių kredito riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - Vakarų Europoje pernai įregistruota 192 340 nemokių įmonių. Tai tik 1,1 proc. daugiau nei 2012 m. ir net 10 proc. mažiau nei 2011 m. Panašios tendencijos ir tradiciškai mažiau stabilioje Vidurio ir Rytų Europoje. Jei 2012 m. įmonių bankrotų skaičius čia išaugo net 39 proc., tai pernai augimas sulėtėjo dešimt kartų (iki 100 984).“

„Deja, Lietuva šiai tendencijai nepasidavė. Nuo 2011 m. nemokių įmonių vis gausėja. 2012 m. augimas sudarė 4 proc., 2013 m. – 15,3 proc. Tuo pat metu Estijoje bankrutuojančiųjų mąžta jau trečius metus iš eilės (2013 m. sumažėjo 7,3 proc.). Latvijoje – užpernykštį 8,4 proc. augimą irgi pakeitė 7,2 proc. nuosmukis. Pas mus gi ir šiemet per sausį-birželį nemokių įmonių įregistruota daugiau nei tą pat laikotarpį pernai. Šalia kitų priežasčių tam įtakos turėjo ir netobuli nemokumo procedūrą reglamentuojantys įstatymai, ir vis dar nepraeinanti „mada“ net ir dėl keleto litų skolos gąsdinti bankrotu,“ - mano S.Žilinskas.

Tačiau Lietuvoje nemokių įmonių pernai gausėjo ne taip sparčiai kaip Bulgarijoje (+221 proc.), Slovėnijoje (+58,2 proc.) ar Čekijoje (+33,7 proc.). Ir net ne taip sparčiai kaip Norvegijoje (+19,7 proc.) ar Italijoje (+15,9 proc.). Nepavykusių verslų 2013-aisiais labiausiai sumažėjo Airijoje (-18,9 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-9,9 proc.), Vokietijoje (-9,1 proc.). „Rusija ir Ukraina pernai metais įmonių bankrotų skaičius taip pat krito, tačiau dėl įtemptos politinės situacijos šiemet ši statistika greičiausiai nebus tokia optimistinė,“ – prognozuoja UAB „Creditreform Lietuva“ vadovas.

Vakarų Europoje kiekviena trečia pernai tapusi nemokia įmonė užsiėmė prekyba( įskaitant apgyvendinimą ir maitinimą). Verslo nesėkmių daugėjo gamyboje (+10,6 proc.), prekyboje (+4 proc.), bet kiek sumažėjo statybų ir paslaugų sektoriuose. Nemokių paslaugas teikiančių įmonių dalis didžiausia buvo Jungtinėje Karalystėje (62 proc. visų registruotų bankrotų šalyje), prekybininkų - Belgijoje (48,1 proc.), statybinių kompanijų - Ispanijoje (26,6 proc.) ir Norvegijoje (26,4 proc.), pramonininkų - Portugalijoje (23,5 proc.).

Lietuvoje kaip ir Vakarų Europoje bankrotai uoliausiai naikino prekybines įmones (36,4 proc. visų 2013 m. bankrotų). Lyginant su 2012 m., nemokių verslų padaugėjo visuose keturiuose sektoriuose, o labiausiai nesisekė įmonėms, teikiančioms paslaugas (+24,3 proc.) ar užsiimančioms prekyba (+13,3 proc.).

Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/798136/creditreform-nemokiu-imoniu-europoje-mazeja-lietuvoje-ne

Balandžio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 139 įmonės – daugiausia iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (33), paslaugų (23) ir transporto (23) verslo sektorių. Naujai bankrutuojančių įmonių skaičius balandį sutampa su I ketv. vidurkiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Bankrutuojančios statusą praėjusį mėnesį įgijo AB „Achema“ antrinė įmonė „Metoil“ (2012 m. pajamos – 369 mln. litų), praeityje turėdavusi pradelstų skolų už elektrą, komunalines paslaugas ir tebeskolinga bankui 2 mln. litų. Bankrutuojančios statusas taip pat atiteko UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ („Bauhof“), turinčiai pradelstų mokėjimų už telekomunikacijos, pašto, skolų išieškojimo ir kitas paslaugas ir prekes. Įmonės 2012 m. pajamos – 78 mln. litų. Trečias didžiausias bankrotas – UAB „Metoil Chemicals“, kurios pajamos užpernai sudarė 73 mln. litų.

Tarp įmonių, kurios bankrutuojančiomis tapo balandį, – UAB „Urbico“ (2012 m. pajamos – 5,7 mln. litų), UAB „balsas.lt leidiniai“ (2012 m. pajamos – 3,2 mln. litų).

Bankrutavusios statusą (kai procedūra baigta) balandį įgijo verslo konsultacijų UAB „Permix“, kuri 2011 m. gavo 32 mln. litų pajamų. Bankrutavusia tapo užsakomųjų skrydžių UAB „Aurela“, palikusi nepadengtų skolų už telekomunikacijų, kurjerių ir kitas paslaugas. Įmonė 2011 m. gavo 24,1 mln. litų pajamų. Tarp bankrutavusių – ir kuro prekybos UAB „Livena“, palikusi nepadengtų skolų už elektrą, komunalines, pašto, kitas prekes ir paslaugas.

„Įmonės bankrotas, atmetus išimtis, tai finansinių, ekonominių ir kitų rodiklių prastėjimo pasekmė, kai prarandamos rinkos, yra per aukštas skolų lygis, trūksta apyvartinio kapitalo ir kita. Pagal simptomus galima identifikuoti, kad įmonė turi rimtų sunkumų. Ypač derėtų sunerimti, jei verslas delsia mokėti už jam gyvybiškai svarbias paslaugas ir prekes. Pavyzdžiui, rimtus vežėjų sutrikimus gali rodyti pradelsti mokėjimai už lizinguojamą transporto priemonę, gamykloms esminiai yra atsiskaitymai už elektrą, tiekiamą produkciją. Žinoma, vienkartinių neatsiskaitymo atvejų išvengti sunku, todėl įmonės būklę būtina vertinti kompleksiškai“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo vyriausioji kredito analitikė.

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/didziausi-bankrotai-chemijos-pramoneje-51238.html#ixzz30s1QZl5a
Kovo mėnesį 118 įmonių tapo bankrutuojančiomis, tai mažiausias šį statusą įgijusių įmonių skaičius nuo 2013 m. gruodžio. Per pirmąjį ketvirtį bankrutuojančiomis tapo 405 įmonės, arba 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Pastebima, kad sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką.

Daugiausia naujai bankrutuojančių įmonių praėjusį mėnesį buvo užfiksuota paslaugų veikloje – iš viso 20-ies jų statusas pasikeitė iš „veikianti“ į „bankrutuojanti“. Taip pat bankrutuojančiomis tapo 18 mažmeninės prekybos įmonių, dar 15, veikusių apdirbamosios pramonės šakoje.

Kaip nurodo „Creditinfo“, Iš trijų didžiausių bankrutavusių įmonių (bankroto procedūros baigtos) dvi užsiėmė statybos ir NT veikla. „Valsva“ ir Ko 2011 m. turėjo 8 mln. litų apyvartą. Vilniaus bendrovėje, turėjusioje 4 transporto priemones, praėjusių metų pradžioje dirbo 35 darbuotojai. Pasvalio bendrovė „Vidstata“ 2012 m. gavo 7,3 mln. litų pajamas, darbuotojų skaičius pernai siekė 71, o registruotų transporto priemonių – 19. Dar vienos Vilniaus įmonės –„ASF“ – 2012 m. pajamos sudarė 5,6 mln. litų. Prieš bankrotą įmonė turėjo 56 darbuotojus, 13 registruotų transporto priemonių.

„Bankrotų tendencijos ir toliau išlieka labiausiai nepalankios statybos ir NT bei prekybos įmonėms. Pirmųjų veiklos baigtį vis dar daugiausia galima sieti su sunkmečio padariniais, kai paklausa statybos darbams ir nekilnojamajam turtui žymiai sumažėjo, tačiau sektoriaus perspektyva yra teigiama. Tuo tarpu prekybininkų bankrotai – tai visų pirma nuolat augančios konkurencijos ir negebėjimo prisitaikyti prie pokyčių pasekmė. Beje, sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką“, – cituojama Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame nustatomi įmonių kredito reitingai, vyriausioji kredito analitikė.

Didžiausi bankrotai 2014 m. kovo mėnesį

Įmonės pavadinimas (statusas „bankrutavęs“) Pajamos (mln. Lt) Pajamų metai Veikla
UAB „VALSVA“ IR KO 8 2011 Prekyba
UAB „Vidstata“ 7,3 2012 Statyba ir NT
UAB „ASF“ 5,6 2012 Statyba ir NT
UAB „Kevino transportas“ 5,5 2012 Transportas
UAB „MEDELKOM“ 3,4 2012 Pramonė


Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausi-bankrotai-kovo-menesi.d?id=64427388#ixzz2xqutTnpg

Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.

Norėdama palengvinti bankroto procedūra Ūkio ministerija ruošiasi teikti bankroto įstatymo pataisas – siekiama trumpinti bankroto procesą, optimaliau panaudoti lėšas, patobulinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimų reguliavimą.

Naujų institucijų nereikia

Šalies verslininkai sveikina iniciatyvą paprastinti bankroto procedūrą, tačiau primena, kad ne mažiau svarbu užkirsti jam kelią. „Neužtenka spręsti problemas, kylančias jau paskelbus bankrotą. Juk dalies jų galima išvengti ėmusis tinkamų priemonių iš anksto“, – teigia Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA)  direktorius Rimantas Šidlauskas.

Pasak jo, svarbu, kad valstybinės institucijos tinkamai prižiūrėtų, kaip laikomasi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų reikalavimų. Tai, kad įmonėms užtektų įstatinio kapitalo galėtų užtikrinti griežtesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė, o Registrų centre saugomų duomenų turėtų pakakti tam, jog būtų galima įsitikinti ar įmonių kapitalas yra pakankamas (ne mažiau nei pusė dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo). „Visam tam nereikia naujų institucijų. Tiesiog reikia, kad tinkamai veiktų jau egzistuojančios“, – teigia R. Šidlauskas, – „paaiškėjus, kad įmonės kapitalas nepakankamas apie tai būtina informuoti kitus rinkos dalyvius bei imtis tam tikrų įmonės veiklos apribojimų. Taip padėtume įmonėms, kurios gali nukentėti nuo kitų bankroto. Be to, nebereikėtų įvairių pažymų“.

Daugiau dėmesio skirti bankrotų prevencijai

Pasak LPPARA generalinio direktoriaus, asociacijos nariai siūlo atskirti dvi sudėtines problemos dalis: jos prevenciją bei pasekmių lengvinimą.

„Su nerimu reikia pastebėti, kad Akcinių bendrovių įstatyme  nebeliko nuostatos, kad įmonės vadovas turi kreiptis į teismą, jei įmonės kapitalas pasiekia pusę įstatinio ir akcininkai nesiima jokių veiksmų. Taip įmonės bankrutuoja ir tarsi niekas ir nekaltas“, – pastebi R. Šidlauskas.

Kita vertus, LPPARA direktorius pastebi, jog jau vykstantys bankrotai trunka per ilgai. „Trys mėnesiai – daug. Juk ir turtas per juos nuvertėja, tad kreditoriams lieka mažiau. Tikrai reikia greitos ir efektyvios bankroto procedūros“, – sako jis. Be to, verslininkų asociacijos narių manymu, reikėtų nustoti skirstyti kreditorius į pirmuosius ir antruosius. Siūloma tiesiog išparduoti bankrutuojančios įmonės turtą iš varžytinių ir gautą suma paskirstyti kreditoriams – kiekvieno  gaunama suma būtų proporcinga skolos dydžiui palyginus su bendrąja skola..

Verslininkai pabrėžia – naujų institucijų Lietuvai tikrai nereikia. Tereikia, kad sklandžiai ir patikimai veiktų jau esančios.

 

Lietuvoje vasario mėnesį užregistruoti 144 įmonių bankrotai, arba beveik tiek pat kaip sausį, o tarp bankrutuojančių daugiausia buvo paslaugų, mažmeninės prekybos ir statybos įmonių, rodo kreditų biuro "Creditinfo" duomenys.

Vasario mėnesį bankrutuojančių statusą įgijo 24 paslaugų ir po 19 mažmeninės prekybos ir statybos įmonių. Sausį daugiausia bankrotų - 25 - buvo užfiksuota statybos veikloje.

Didžiausios vasarį bankrutavusios įmonės yra "Ratlita" (jos pajamos 2012 metais siekė 17,8 mln. litų), "Pasidaryk pats" (13,5 mln. litų), "Euromarket LT" (7,8 mln. litų).

Pasak "Creditinfo" vyriausiosios kredito analitikės Rasos Maskeliūnienės, trijų didžiausių bankrutavusių įmonių veikla buvo prekyba, kuri pasižymi sąlyginai nesudėtinga verslo plėtra, žemais įėjimo į rinką barjerais, tačiau kartu ir didele konkurencija.

"Ratlita" praėjusių metų sausį turėjo 11 darbuotojų, "Euromarket LT" - 22, o "Pasidaryk pats" pernai liepą dar dirbo 70 žmonių.

Šaltinis: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/creditinfo-tarp-bankrutuojanciu-daugiausia-paslaugu-prekybos-ir-statybos-imones-618824#.UxjaZD9_vTo