Įmonių bankroto naujienos

Sugrįžo per milijardą litų

Banko bankrotas anaiptol nereiškia, kad nereikės grąžinti pinigų, kuriuos jis paskolino. Ir dalis banko anksčiau paskolintų pinigų jau grįžo. Nuo bankroto procedūros pradžios iki šių metų rugsėjo paskolų gavėjai „Snorui“ sugrąžino 564 mln. litų. Dalis šių pinigų – apie 48 mln. litų – pinigai, gulėję daugiau kaip 49 tūkst. skolininkų indėlių sąskaitose, ir įskaityti atėjus laikui grąžinti paskolą.

Likviduojamo banko sąskaitą papildė ir už beveik 3,1 mln. litų „Lietuvos paštui“ parduoti 214 taupomųjų skyrių – vadinamieji „Snoriukai“. Banko atstovai teigia, kad veiksmingai valdant paskolų portfelį iki šių metų spalio buvo surinkta 740 mln. litų.

Pasak „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio, iš viso nuo 2011 m. gruodžio 7 dienos iki 2012 m. rugsėjo 30 dienos banko balansą papildė 1,22 mlrd. litų įplaukų.

Nukentėjusiems – 4 milijardai litų

Gerokai didesnę sumą – 4,04 mlrd. litų draudimo išmokų nuo praėjusių metų gruodžio vidurio, kai buvo pradėtos mokėti draudimo išmokas, iki šių metų rugsėjo 30 dienos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pervedė buvusiems „Snoro“ indėlininkams. Įmonės direktorės ir „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkės Aurelijos Mažintienės teigimu, iki šių metų spalio 209 tūkst. buvusių indėlininkų draudimo išmokos, kurių suma 3,96 mlrd. litų, jau grąžintos. Apie 90 proc. šios sumos išmokėta fiziniams, ir tik dešimtadalis – juridiniams asmenims. Dar 169 tūkst. iki šiol nėra atsiėmę jiems priklausančių išmokų – beveik 80 mln. litų.

Tačiau pinigus ar bent jų dalį atgauna ne visi. Banke tebėra įšaldyta nemaža suma įvairių įstaigų sąskaitose buvusių lėšų. Jos kol kas atgavo tik draudžiamąją sumą – ne daugiau kaip 345 tūkst. litų. Tačiau vien Panevėžio rajono savivaldybė „Snoro“ banke laikė apie 2 mln., Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis – daugiau nei 1 mln. litų.

Smulkieji akcininkai nori savo dalies

Pasak penktojo pagal valdytą turtą Lietuvos banko „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko, atgauti savo pinigus tikisi ir apie 20 tūkst. smulkiųjų akcininkų, investavusių į šio banko obligacijas ir įsigijusių indėlių sertifikatus. Suma, kurią jie siekia atgauti – beveik 1 mlrd. litų.

Jis aiškina, kad kai investuotojai pasirašinėjo sutartis, „jie šventai tikėjo, kad tai yra draudžiamos sumos, nes sutartyse gana suktai surašyta – kad jūsų indėlis yra draudžiamas pagal Indėlių draudimo įstatymą“. „O Indėlių draudimo įstatyme parašyta, kad indėlių sertifikatai nėra draudžiami. Tai akivaizdi apgavystė, kurią Lietuvos bankas (LB) leido“, – sakė D. Arlauskas.

Anot indėlininkų ir kreditorių atstovo, jiems kelia didelių abejonių, ar Lietuvos įstatymuose apibrėžtas eiliškumas, pagal kurį po banko bankroto kreditoriams grąžinami pinigai, yra nepažeidžia teisingumo principų. „Pirmoje vietoje yra darbuotojai, po to tenkinami Indėlių draudimo fondo reikalavimai, tada sumokami mokesčiai, o ketvirtoje vietoje atsiduria tie, kurie investavo į obligacijas, indėlių sertifikatus. Bet ar toks eiliškumas yra teisingas?“, – Balsas.lt savaitei sakė D. Arlauskas. 

„Europos Sąjungos (ES) direktyvoje indėliai neskirstomi į rūšis, o daugelyje ES šalių nėra ir indėlių draudimo eiliškumo. Todėl mes įkalbėjome Seimo narius, kad jie kreiptųsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir kvestionuotų eiliškumo moralumą ir teisėtumą. Norime, kad būtume prilyginti 2 grupei, o bankroto atveju draudimo išmokos būtų dalinama proporcingai, ir bent dalį pinigų atgautų tiek Indėlių draudimo fondas, tiek investavę į indėlių sertifikatus arba obligacijas. Pavyzdžiui, nustatytų, kad visi gauna po 5 proc., daugiau investavusieji ir gautų proporcingai daugiau“, – aiškino D. Arlauskas.

„Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas teigia, kad jų prašymu vienas praėjusios kadencijos Seimo narys užregistravo ir įstatymo pataisą, kuri sulygintų kreditorių teises. „KT konstatuos faktą, kad kas nors yra pažeista. Bet tik Seimas gali pataisyti įstatymą“, – aiškino D. Arlauskas.

Konstitucinio Teismo išvados, ar teisingai Bankų įstatymas nustato kreditorių eilę tikimasi sulaukti iki 2014 metų pabaigos. Tačiau nežinia, ar tiek laiko pakaks ginčams su kreditoriais baigti.

„Jau yra precedentas – teismas pripažino, kad bankas iš esmės apgavo indėlio sertifikato turėtoją, kuris, pasirašydamas sutartį galvojo, kad tai yra draudžiama suma. Vadinasi, gali prasidėti teismai ir valstybė vis tiek turės sugrąžinti žmonėms neteisėtai iš jų konfiskuotus pinigus“, – sakė D. Arlauskas.

Procesas truks ilgai

Pasak „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio, nors „išaiškinti painias įvairiose šalyse sukurtas finansines schemas, kuriomis pasinaudojant buvo pervesta didelė dalis banko „Snoras“ lėšų, buvo itin sudėtinga užduotis“, ir toliau bus siekiama kiek įmanoma labiau padidinti banko turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, vertę.

Tačiau susigrąžinti prarastas lėšas, atsiskaityti su kreditoriais ir baigti banko likvidavimo procesą trukdo stringanti buvusių banko valdytojų turto paieška bei susigrąžinimas. „Snoras“ dar šių metų gegužę pateikė civilinius ieškinius buvusiems banko vadovams ir pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Iš buvusių banko vadovų siekiama prisiteisti mažiausiai 492 mln. eurų (beveik 1,7 mlrd. litų – red. past. ).

Anglijos aukštesnysis teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų turtui, atitinkančiam šią sumą, tačiau V. Antonovas , kuris neigia jam pateiktus kaltinimus, apskundė laikinąsias apsaugos priemones.

Atkakliai siekiantis, kad nebūtų perduotas mūsų šalies teisėsaugai, buvęs pagrindinis banko akcininkas V. Antonovas Lietuvos žiniasklaidai neseniai pareiškė, kad jiedu su R. Baranausku nusprendė bylinėtis Anglijoje, nes „nes tikime, kad teismai čia nepriklausomi“, o byla truks dar ilgai.

Londone šiuo metu gyvenantys buvusieji banko akcininkai, nepaisant to, kad Lietuvos prokurorai yra pateikę Europos arešto orderį dėl jų suėmimo, mūsų šalies teisėsaugai vis dar nepasiekiami – ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013 metais.

Bankroto kaina auga

Kiek truks „Snoro“ likvidavimas kol kas galima tik spėlioti. Kaip ir tai, kiek ir kada buvusių bankininkų turto bus sugrąžinta, ir tai, kiek Lietuvai kainuos banko bankroto administratoriaus paslaugos.

Pasak „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkės A. Mažintienės, „banko kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs išlaidas už laikotarpį nuo 2012 metų kovo 8 d. iki liepos 31 d. , jos sudaro vidutiniškai apie 7 mln. litų per mėnesį. Nuo rugpjūčio 1 d. bankroto administratoriaus komandai nustatytas maksimalus biudžeto limitas mėnesiui, kuris sudaro ne daugiau kaip 5 mln. litų. Bankroto administratoriui N. Cooperiui, atsižvelgiant į jo patirtį sudėtingose bankroto bylose bei Lietuvos aukšto lygio vadovų atlyginimus, nustatyta 100 tūkst. litų mėnesinė alga“.

Įtaka ekonomikai – minimali

„Proceso pradžioje vertinome, kad neigiamas banko „Snoras“ bankroto efektas ekonomikai gali siekti iki 0,5 proc. BVP, tačiau šiuo metu jau aišku, kad jis yra gerokai mažesnis“, – Balsas.lt savaitei teigė Lietuvos banko (LB) atstovai. Jų teigimu, su šiuo banku susiję įvykiai nesulaukė neigiamo atgarsio ir tarptautinėse finansų rinkose.

Tačiau žemyn nudardėjo vyriausybės vertybinių popierių palūkanos (nuo 5,54 proc. pernai iki 3,66 proc. šiemet), o VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos) krito rekordiškai žemai (nuo 1,98 proc. pernai spalį iki 0,75 proc. šiuo metu.)

Nepaisant to, teigia LB, neseniai bendra indėlių suma bankuose pranoko sumą, buvusią iki „Snoro“ įvykių. Pernai spalio 14 d. indėliai (įskaitant „Snorą“) bankų sistemoje sudarė 45,51 mlrd. litų, o šių metų lapkričio 1 d. – 45,82 mlrd. litų. Tiesa, Lietuvoje veikiančių bankų sistemos paskolų portfelis, atmetus „Snorą“ per metus išaugo tik 41 mln. Litų arba vos 0,1 proc.

Ko išmokė „Snoro“ istorija?

„Manau, kad sprendimai, kuriuos pasirinko Lietuvos Bankas (LB), Finansų ministerija ir kitos mūsų šalies institucijos, buvo ne patys geriausi. Mes bandėme įtikinti, kad žūstančio banko pagrindu reikia kurti valstybinį komercinį banką. Investuotojai, kurie turėjo po 30, ir daugiau milijonų litų siekiančias sąskaitas „Snoro“ banke, buvo sutikę dalyvauti atnaujinant banko veiklą, pavyzdžiui, formuojant įstatinį kapitalą“, – sakė „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas D. Arlauskas, pabrėždamas, kad toks sprendimas būtų buvęs naudingesnis.

Bene pagrindinė pamoka, kurią išmokti privertė „Snoro“ istorija – reikia lopyti kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų rinkos žaidėjų priežiūros skyles. Ir vietoje trijų institucijų atsakingų už priežiūrą liko viena – Lietuvos bankas.

„Pasikeitė finansų rinkos dalyvių priežiūros principai. Priežiūra tapo labiau orientuota į perspektyvą, pradėtas intensyvesnis dialogas su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, daugiau dėmesio skiriama galimoms rizikoms identifikuoti ankstyvoje stadijoje – kas ketvirtį atliekama gilesnė kiekvieno banko veiklos ir rizikų analizė, o nustačius didesnes problemas einama inspektuoti. Daugiau dėmesio skiriama atskirų sektorių sistemiškai svarbiems ir rizikingiausiems finansų rinkos dalyviams“, – Balsas.lt savaitei sakė LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Anot jo, pradėtas tobulinti ir teisinis finansų sektoriaus reguliavimas, o teisės aktai taps aiškesni ir suprantamesni visuomenei. Tačiau D. Arlauskas pasigenda asmeninės atsakingų asmenų atsakomybės. „Buvo centrinio banko priežiūra, buvo audituojanti kompanija, Vertybinių popierių komisija stebėjo. Tai kaip galėjo nutikti, kad nėra atsakingų, išskyrus iš LB atleistą Kazimierą Ramoną (buvęs LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius – red. past.)? Manau, kad atsakomybę turi prisiimti ir kitos institucijos bei neatsakingai savo darbą atlikę asmenys. Pabrėžiu, asmeniškai, o ne mokesčių mokėtojų pinigais“, – sakė D. Arlauskas.

„Atsakomybė formuoja ir žmogaus požiūrį į darbą. Jeigu jis žinos, kad gali ne tik netekti darbo, jo požiūris ir atsakomybė lygis padidės“, – aiškino D. Arlauskas.  

TIK FAKTAI

Banką „Snoras“ Lietuvos vyriausybė nacionalizavo 20011 metų lapkričio 16 dieną. Gruodžio 7 dieną bankui iškelta bankroto byla. Teismui banką pripažinus bankrutavusiu, 2012 metų rugsėjį pradėta jo likvidavimo procedūra.

„Snoro“ kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. Į didžiąją dalį šios sumos (4,05 mlrd. litų) pretenduoja VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, indėlininkams jau pervedusi draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).

Didžiausi banko „Snoras“ akcininkai buvo Rusijos pilietis V. Antonovas, kuriam priklausė 68,1 proc. banko akcijų, ir buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R. Baranauskas, valdęs 25,31 proc. banko akcijų.  

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/700727/snoro-bankroto-kaina-auga

Ūkio ministras Rimantas Žylius Seimui pristatė Įmonių bankroto įstatymo pataisų projektą Nr. XIP-4927 ir du lydimuosius projektus: Įmonių bankroto įstatymo pataisų projektą Nr. XIP-4928 bei Civilinio kodekso pataisų projektą Nr. XIP-4929. Pasak ministro, pataisų rengimą paskatino ekonominiu sunkmečiu padidėjus įmonių bankrotų skaičiui išryškėjusios tyčinio bankroto nustatymo ir kitos bankroto proceso problemos, dėl kurių padidėja bankroto proceso trukmė ir kaštai: „Šio paketo tikslas yra kovoti su tyčiniais bankrotais, kurie daro daug didesnę žalą negu vien tik įvykstantys nesąžiningi bankrotų procesai, sukuria didelę žalą visai rinkai didindami nepasitikėjimą“.

Tyčiniu bankrotu siūloma laikyti įmonės privedimą prie bankroto tyčia sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kurie pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Teikiamomis pataisomis siūloma įstatyme įtvirtinti teisinio reguliavimo priemones, įgalinančias įvertinti su nemokumu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus, nustatyti požymius, kuriems esant bankrotas būtų pripažįstamas tyčiniu, sudaryti nepakantumo sąlygas asmenims, privedusiems įmonę prie bankroto tyčia, nustatant jų civilinę atsakomybę.

Ūkio ministras išskyrė bankroto procedūros skaidrumą didinančias pataisas: „Iki šiol egzistavo tvarka, pagal kurią dauguma, tai yra daugiau kaip 50 % kreditorinių reikalavimų turintys asmenys nustatydavo tvarką, pagal kurią leidžiama susipažinti su bankrutuojančios įmonės medžiaga ir turintys mažumą kreditoriai, galėdavo negauti priėjimo prie šitos medžiagos. Tai kas dabar nustatoma, kad kreditoriai, turintys daugiau kaip 10 % reikalavimų, gali kreiptis į teismą, ir teismas jiems gali suteikti teisę susipažinti su įmonės dokumentais“.

Pasak R. Žyliaus, tikimasi, kad teikiamos pataisos užkirs kelią vadinamajam bankrotui bankrote, t.y. tiems atvejams, kuomet, įmonei paskelbus bankrotą, ji toliau vykdydavo nuostolingą veiklą, švaistydama dar turimą turtą. Ministro teigimu, siūloma tokią veiklą uždrausti, leidžiant tik sandorius, susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba sandorius, kurių vykdymą leistų teismas.

Individualių įmonių bankroto atvejais siūloma įteisinti prievolę bankroto administratoriui, pradedant individualios įmonės bankrotą, pasiūlyti kreditoriams ir individualios įmonės savininkui sudaryti taikos sutartį. „Jeigu ši taikos sutartis yra sudaroma, tai individualios įmonės savininkas gali, į išmokėjimo planą įtraukti ne tik savo turtą, bet ir savo būsimas pajamas, darbines, ar kitokias legaliai uždirbamas pajamas. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininkui gali nereikėti parduoti jo namo ar paskutinio turimo turto“, – sakė R. Žylius.

Projektams po pateikimo pritarė 42, prieš buvo 7, susilaikė 13 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, plenariniame posėdyje projektus numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/628339/imoniu-bankroto-istatymo-pataisos-pades-isvengti-bankroto-bankrote 

Pastaraisiais metais nuostolingai veikusi ir į skolas klimpusi bendrovė „Sporto komunikacijos“, transliavusi televizijos programą „Sport1“, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip milijoninių įsiskolinimų slegiama įmonė tikisi išvengti bankroto procedūros ir atkurti mokumą. Įdomu, jog dar vasarą „Sport1“ transliavimo licenciją perėmė nauja bendrovė, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso „Sporto komunikacijų“ stambiausiems akcininkams iš Karibų jūros salos.

Kreditorių sąraše – pasaulinio garso agentūros

Remiantis DELFI turimais dokumentais, įmonės „Sporto komunikacijos“ finansiniai įsipareigojimai iš viso sudaro 9,5 mln. litų, iš jų pradelsti įsiskolinimai – 1,3 mln. Lt.

Tuo tarpu bendrovės turto vertė – 2,67 mln. Lt.

„Sport1“ kanalą, kurį prieš ketverius metus įkūrė verslininko Vladimiro Romanovo kontroliuojama „Ūkio banko investicinė grupė“ (ŪBIG), valdžiusios įmonės kreditorių sąrašas – įspūdingas. Bendrovė skolinga beveik pusantro šimto fizinių ir juridinių asmenų, tarp kurių yra buvę ir esami darbuotojai, tiekėjai, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, autorių teises ginančios agentūros.

Kreditorių gretose atsidūrė ir garsios tarptautinės agentūros, iš kurių „Sport1“ pirko transliacijų teises: „ESPN Ltd.“, EBU, „HBO Enterprises“, „Eurosport“, „Reuters“, „Sportfive“ ir kitos.

Tiesa, didžiausi įsiskolinimai susidarė televizijos projektą finansavusiam Ūkio bankui bei kitoms su V. Romanovu siejamoms bendrovėms.

Bylų karuselė – jau pajudėjusi

Dalis kreditorių mėgina priversti „Sporto komunikacijas“ padengti skolas per teismą. Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme prieš bendrovę šiuo metu užvestos šešios bylos.

„Iš darbo išėjau praėjusį vasarį, o birželį kreipiausi į teismą dėl neišmokėtų atlyginimų. Tiesiog atsibodo „maitintis“ vien pažadais“, – DELFI sakė buvusi „Sport1“ televizijos darbuotoja Sigita Grašienė, teismui pateikusi beveik 17 tūkst. litų dydžio ieškinį.

„Skolas reikia grąžinti. Tikimės, kad taip ir bus padaryta“, - vylėsi Lietuvos radijo ir televizijos centro, kuriam „Sporto komunikacijos“ skolingos 155,5 tūkst. litų, komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė.

Spalio pabaigoje neeilinis „Sporto komunikacijų“ akcininkų susirinkimas nusprendė nebedelsti ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai leistų bendrovei apsisaugoti nuo bankroto ar turto arešto bei nustatyti naujus skolų grąžinimo grafikus. Pagal akcininkų susirinkimo patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis, likviduoti įsiskolinimus numatoma iki 2016 metų rudens.

Bendrovės direktorius Remigijus Jurgelaitis DELFI patvirtino, kad teismo jau paprašė pradėti restruktūrizavimo bylą.

„Pagrindiniai įmonės tikslai yra grąžinti skolas kreditoriams, pasiekti susitarimus su kai kuriais kreditoriais dėl skolų išdėstymo ir tokiu būdu pilnai atstatyti įmonės mokumą“, – teigė R. Jurgelaitis.

Vis dėlto jis tikino, kad bankrotas „Sporto komunikacijoms“ negresia, nes pradelsti įsiskolinimai, kuriuos kreditoriai siekia atgauti per teismą, esą sudaro tik nedidelę dalį visų įmonės skolų.

„Įmonės generuojami finansiniai srautai leis atsiskaityti su kreditoriais. Su kai kuriais nepavykus pasiekti susitarimo dėl skolų išdėstymo grafikų, įmonė kreipėsi dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo. Kadangi tokių kreditorių reikalavimai neviršija nė pusės įmonės turto vertės, tai rodo šimtaprocentines įmonės galimybes padengti tokius įsipareigojimus. Probleminės skolos sudaro tik apie 10 proc. įmonės skolų, todėl bankroto byla pagal Lietuvos įstatymus, mūsų manymu, nebūtų iškelta“, – dėstė R. Jurgelaitis.

Akcininkai iš Karibų

Atsiskaityti su kreditoriais „Sporto komunikacijos“ žada iš pajamų, gautų iš įmonės veiklos. Tačiau kokios pajamos turimos omenyje, neaišku, nes restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos filmavimo ir transliavimo, televizijos veiklos „Sporto komunikacijos“ oficialiai nebevykdo.

Nuo liepos 4 d. licenciją per palydovą transliuoti „Sport1“ televiziją turi jau kita bendrovė - „Sport Entertainment“. Pastaroji buvo įsteigta tik praėjusio pavasario pabaigoje.

Bendrovių „Sporto komunikacijos“ ir „Sport Entertainment“ akcininkų sąrašai stebėtinai panašūs.

„Sporto komunikacijų“ kontrolinį akcijų paketą (66 proc. akcijų) valdo paslaptinga investicijų bendrovė „Norex Projects“. Nepatvirtintais duomenimis, Karibų salynui priklausančioje Nevio saloje prieš dvejus metus įregistruota bendrovė yra susijusi su ŪBIG, iš kurios ir įsigijo „Sporto komunikacijų“ akcijų.

Likusios įmonės akcijos priklauso Vilniuje registruotai viešųjų ryšių ir reklamos paslaugų bendrovei „Alora“.

„Norex Projects“ turi ir 91 proc. „Sport Entertainment“, bent jau oficialiai perėmusios „Sport1“ televizijos transliavimą, akcijų. 9 proc. akcijų priklauso R. Jurgelaičiui, kuris yra ir naujosios bendrovės vadovas.

Leidimą transliuoti „Sport1“ televizijos programą bendrovei „Sport Entertainment“ Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) išdavė sulaukusi „Sporto komunikacijų“ rašto, kuriuo ši įmonė leido pavadinimą „Sport1“ naudoti tretiesiems asmenims.

Savo ruožtu, „Sporto komunikacijos“ birželio 27 dieną paprašė LRTK pakoreguoti bendrovei išduotą licenciją, pakeičiant transliuojamos programos pavadinimą iš „Sport1“ į „Sport“.

Ar tokia televizijos programa yra transliuojama, LRTK Licencijavimo ir kontrolės skyriaus atstovė Rima Daunoravičienė DELFI negalėjo pasakyti.

„Tiesa, kad už licencijos sąlygų nevykdymą – netransliavimą – licencija turi būti naikinama. Bet komisija turi atlikti stebėseną pagal visas taisykles ir tada spręsti apie transliuotojo likimą. Tokia stebėsena („Sporto komunikacijų“ atžvilgiu – DELFI) dabar neatliekama. O jūs turite žinių, kad kažkas kažko nevykdo? Mes mielai tokias žinias priimsime“, – kalbėjo LRTK atstovė.

Televiziją norėjo plėtoti, bet persigalvojo

Bendrovės „Sporto komunikacijos“ metiniame pranešime už 2011 metus buvo skelbiama, jog 2012-ais planuojama kanalą „Sport1“ plėtoti toliau.

„Ypatingas lūžis „Sport1“ veikloje planuojamas 2012 m. spalio 29 d., kuomet Lietuvoje bus išjungta analoginė televizija. Prognozuojama, jog didžioji dalis analoginės TV vartotojų pereis prie skaitmeninės televizijos, o tai lems, jog „Sport1“ aprėptis išaugs. Planuojama TV plėtra į Estiją ir Latviją (angliškas ar rusiškas garso takelis), reklamos pardavimo departamento atkūrimas, laidų pardavimas ir darbo su federacijomis aktyvinimas, laidų kūryba kitiems kanalams, laidų kūrimas ir prodiusavimas kitiems kanalams, kabelinėms televizijoms, technines paslaugos. Papildomos veiklos kryptys: Sporto ir kultūros reginių organizavimo projektai“, - dėstyta „Sporto komunikacijų“ metiniame pranešime.

Tačiau šiemet bendrovės nuomonė pasikeitė.

„Sporto komunikacijos“ nenorėjo vystyti kanalo („Sport1” - DELFI), nes manė, kad nėra jokių perspektyvų, o aš maniau, kaip direktorius, kad jinai yra, kažkokia ta perspektyva, ir investavau ir šiek tiek tų pinigėlių, ir taip toliau, ir mes dabar vystome, aš prisiėmiau atsakomybę, vystau tą kanalą, tai vat ir visa istorija“, - telefonu paaiškino R. Jurgelaitis.

Remiantis Patentų biuro duomenų bazės informacija, teisės į vaizdinį prekės ženklą „Sport1“ kol kas priklauso „Sporto komunikacijoms“, nors jos yra laikinai apribotos. Teisininkai primena, kad įmonės prekės ženklas yra turtas.

„Prekės ženklas neabejotinai yra turtas, turintis savo vertę. Prekių ženklai įmonių balansuose yra traukiami prie nematerialaus turto. Prekių ženklus, kaip ir bet kokį kitą turtą, galima įvertinti pinigais, juos perleisti (parduoti), licencijuoti, gaunant iš jų pajamas, įkeisti, areštuoti ir panašiai. Iš jų taip pat galima vykdyti išieškojimą, taip patenkinant kreditoriaus reikalavimus. Perleidžiant prekės ženklą kitam asmeniui, apie tai informacija yra pateikiama Valstybiniam patentų biurui ir nuosavybės teisė į ženklą pereina tik tuomet, kai Valstybinis patentų biuras įregistruoja prekės ženklo savininko pasikeitimą savo registre“, - prekės ženklo vertę priminė „NORDIA BAUBLYS & Partners“ advokatė Rūta Didikė.

Reorganizacija ar veiklos pabaiga

Pasak kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, paprastai reorganizacija yra normalus procesas siekiant išvengti bankroto, tačiau keista tai, kad įmonė paprašė panaikinti transliavimo licenciją. Įmonė nusprendė atsisakyti transliuoti antžeminiu skaitmeniniu tinklu, nors pasiliko galiojančią licenciją transliuoti palydovinę televiziją.

„Restruktūrizacija yra normalus procesas, kuriuo siekiama, kad finansinių sunkumų turinti įmonė grąžintų skolas kreditoriams, atkurtų įmonės mokumą ir tokiu būdu kaip tik išvengtų įmonės bankroto. Vieni požymiai gali rodyti, kad UAB „Sporto komunikacijos“ ruošiasi nutraukti veiklą. Pavyzdžiui, įmonė pati kreipėsi dėl transliavimo licencijos panaikinimo. Šis prašymas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos buvo patenkintas”, - mano A. Buemann.

Mokesčių konsultacijų įmonės „Fidexperta“ ekspertė Rūta Bilkštytė taip pat teigė, jog paprastai restruktūrizuojant įmonę yra siekiama atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pastebėjo, kad įmonių akcininkai taiko apgalvotą mokesčių optimizavimo schemą, pasitelkdami mokesčių rojus.

„Pasitelkus pateiktą mokesčių optimizavimo schemą ir tikintis sėkmingos įmonės veiklos, tam tikros gautinos pajamos planuojamos gauti ofšorinėje įmonėje, t.y. perkelti iš Lietuvos į „Norex Project”, kuri yra įsikūrusi Nevyje, Karibų salyne, todėl nuo tokių pajamų ateityje neatsiras mokesčių Lietuvoje”, - sakė ji.

DELFI primena, kad pirmąja lietuviška sporto televizija besiskelbiantis „Sport1“ kanalas startavo 2008 metų rugpjūtį. Šiuo metu teminė sporto televizija tiesiogiai transliuoja tik Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir VTB Vieningosios lygos varžybas.

Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/Media/skolose-mirkstanti-sport1-televizija-bando-begti-nuo-bankroto.d?id=59960941

Per spalį bankrutuojančių įmonių padaugėjo beveik pusantro karto – iki 150. Vidutiniškai per vieną  šių metų mėnesį buvo registruojama po 105 bankrotus. Tokiam bankrotų skaičiaus augimui įtakos turėjo sezoniniai veiksniai ir galbūt numatomi bankroto administratorių skyrimo tvarkos pakeitimai. Taip mano įmonių rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ ekspertai, atlikę Registrų centro teikiamų duomenų analizę.

Rugsėjį bankrotų (lyginant su šių metų devynių mėnesių vidurkiu) ypač šoktelėjo kai kuriose šakose: pramonėje – vidutiniškai kas mėnesį buvo po 11 bankrotų, o spalį – net 22, transporte vidurkis buvo 10, o spalį - 20, administracinėje ir aptarnavimo veikloje šuolis nuo 2,8 iki 10 bankrotų, o kitoje fizinių asmenų aptarnavimo veikloje (taisymas, kirpyklos) spalį registruoti 7 bankrotai – tiek, kiek per visus devynis praėjusių metų mėnesius.

„Nemažai smulkių prekybos, maitinimo ir paslaugų įmonių neišlaiko konkurencijos, o rudenį paprastai pagausėja statybų įmonių bankrotų. Šį spalį, skirtingai nuo kitų mėnesių, padaugėjo bankrotų didžiuosiuose miestuose. Bankrotų skaičiaus padidėjimui įtakos turėjo kelios priežastys – daugiau bankrotų registruojama po teismų atostogų rugpjūtį, o viena iš bankrotų gausos priežasčių gali būti numatomi bankroto įstatymo pakeitimai, kai bankroto administratoriai bus parenkami pagal kitą tvarką,“ – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. -  „Keli artimiausi mėnesiai parodys, ar šis bankrotų šuolis buvo vienkartinis, ar tai dar vienas prastėjančios Lietuvos smulkaus verslo būklės pranašas.“

Iš šiemet bankrutuojančios statusą įgijusių 1093 įmonių 27% įsteigta iki 2000 metų, 27%  - 2001-2005 metais, o 46% - po 2006 metų. Daugiau nei pusė bankrutuojančių statybos, automobilių remonto ir maitinimo įmonių įsteigta po 2006 metų. Tarp bankrutuojančių mažmeninės prekybos įmonių daugiau senesnių – 57% jų buvo įsteigta dar iki 2005 metų. Jaunesnės įmonės bankrutuoja dinamiškose prekybos šakose – pvz., net 70% bankrutuojančių drabužių, 53%  statybinių medžiagų parduotuvių ir 62% gėrimų išparduotuvių įsteigta po 2006 metų. Tose šakose, kur vyksta verslo koncentracija, bankrutuoja senesnės įmonės – beveik visos bankrutavusios vaistinės ir degalinės įsteigtos iki 2000 metų.

Pagal geografinį požymį šių metų spalį, skirtingai nei ankstesniais metais, bankrutuojančių įmonių labiau daugėjo didmiesčiuose: Vilniuje vidutiniškai per sausį-rugsėjį buvo po 36 bankrotus, o spalį – net 64, Šiauliuose – 6 ir 16. Kituose miestuose spalio bankrotų šuolis, lyginant su 9 mėnesių vidurkiu, buvo nuosaikesnis: Kaune – nuo 13 iki 16, Klaipėdoje – nuo 10 iki 13, Panevėžyje – nuo 3 iki 5. Iš likusių 55 savivaldybių 42 savivaldybėse spalį bankrotų skaičius mažėjo arba bankrotų nebuvo išvis.

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/629826/spali-smarkiai-isaugo-imoniu-bankrotu-skaicius

Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas užsimena apie atsainų valstybės požiūrį į savo pinigus, skirtus privačios kredito įstaigos klientams. „Mano nuomone, jeigu valstybė prižiūrėjo „Snorą“, o prižiūrėjo, matyt, blogai, bet jį vėliau nacionalizavo, tai ji ir turėtų visiems kreditoriams grąžinti visus pinigus. Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė kiek įmanoma atsiims savo pinigus, o visi kiti – tegul lieka likimo valioje. Aš visada gyvenime ir darbe matau prasmę. „Snoro“ kreditorių komitete jos nebemačiau, tai ir pasitraukiau“, – „Respublikai“ sakė M. Gusiatinas.

Šis verslininkas ir jo įmonės „Snore“ prarado daugiau nei 3 mln. litų. Pasak „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko, tai, kad iš kreditorių komiteto pasitraukė „labai svarbus žmogus M. Gusiatinas“, skatina „dar labiau abejoti Kreditorių komiteto veiksmingumu“.

„Mes kol kas taip pat nesame gavę aiškios informacijos, kaip juda reikalai dėl valstybės įdėtų į „Snoro“ banką pinigų susigrąžinimo. Manau, kad jeigu nėra jokio matomo rezultato, tai ir banko bankroto administratoriui turėtų būti mokama tik pradinė alga, o visą likusią jos dalį turėtų sudaryti vadinamasis sėkmės mokestis. Mūsų nuomone, tokia formulė skatintų N. Kuperį siekti geresnių veiklos rezultatų, o dabar jam mokama tik už darbe praleistą laiką. Šiandien tik matome, kad kone pusė pinigų, gaunamų už „Snoro“ išdalytus kreditus, išdalijama N. Kuperiui išlaikyti“. Nuo rugpjūčio 1-osios „Snoro“ kreditorių komitetas N. Kuperiui nustatė 100 tūkst. litų atlyginimą, o jo komandai leido išleisti iki 5 mln. litų kas mėnesį.

D. Arlauską taip pat stebina ir valstybės nenoras atgaivinti nacionalizuoto banko veiklą. „Į mūsų asociacijos siūlymus atgaivinti „Snoro“ veiklą ne tik nebuvo atsižvelgta – mano žiniomis, ši idėja net nebuvo svarstyta, – sakė D. Arlauskas. – Vadinasi, toks buvo politinis sprendimas – politikai nusprendė, kad „Snoro“ daugiau nebebus. Bet mums niekas nepaaiškino, ar bandymas gaivinti banko veiklą yra kvailas, ekonomiškai nenaudingas“. Po „Snoro“ veiklos sustabdymo praėjusių metų lapkričio 16-ąją valstybė šiam bankui skyrė apie 4 mlrd. litų injekciją. Šiuos pinigus ketinama sugrąžinti pardavus banko turtą.

Banko „Snoras“ bankrotas Policijos departamentui kainuos ne tik jame palaidotus per 12 milijonų litų. Į departamento duris jau beldžiasi antstoliai siekdami, kad būtų grąžinti keli šimtai tūkstančių litų, kurie buvo teismo areštuoti ir ikiteisminių tyrimų metu „Snore“ laikyti Kriminalinės policijos biuro depozitinėje sąskaitoje.

Prašo grąžinti pinigus

Kriminalinės policijos biurą (KPB) pasiekė teismo antstoliui išduotas vykdomasis raštas, kurio prašoma į vienos šalies bendrovės sąskaitą pervesti apie 350 tūkstančių litų.

Pastaroji suma buvo areštuota pradėjus ikiteisminį tyrimą ir laikyta KPB depozitinėje sąskaitoje.

Teigiama, kad iš pradžių su policininkais dėl pinigų atgavimo bandyta susitarti gražiuoju. Tačiau pareigūnai pasiūlė kreiptis ne į juos, o tiesiai į bankrutavusio banko „Snoras“, kuriame ir buvo minėta KPB depozitinė sąskaita, administratorių Nilą Kuperį (Neil Cooper).

Nustebus, kad policijos sąskaitoje laikomus pinigus, kurie jai nepriklauso, reikia prašyti iš bankrutavusio banko, ir kreiptasi pagalbos į antstolį.

Dingo kartu su visais pinigais

KPB viršininkas Algirdas Matonis „Respublikai“ patvirtino, kad biuro depozitinė sąskaita tikrai buvo banke „Snoras“.

„Joje buvę pinigai „nuplaukė“ kartu su visais likusiais. Kokia suma? Milijono litų nėra. Keli šimtai tūkstančių litų“, - neslėpė A.Matonis.

KPB vadovo teigimu, jei teismas priims sprendimą, kad areštuotus ir šioje depozitinėje sąskaitoje laikytus pinigus riekia grąžinti, tai ir bus padaryta.

Pasak A.Matonio, tokiu atveju šimtų tūkstančių litų reikės ieškoti Policijos departamento biudžete.

„Kadangi jame esantys pinigai yra visų šalies mokesčių mokėtojų, prieš tai padarydami, mes kartu su savo teisininkais išnaudosime visas galimybes, kad to nereikėtų daryti. Juk biuras nekaltas, kad „Snoras“ bankrutavo. Todėl manome, kad išieškojimą ir reikėtų nukreipti į banko administratorių“, - žadėjo ką nors daryti A.Matonis.

Šiuo metu KPB inicijuoja skolininko pakeitimo procedūrą ir atidėti išieškojimo vykdymą. Bandoma pasiekti, kad juo būtų pripažintas ne KPB, o bankrutavęs bankas „Snoras“.

Šioje situacijoje KPB nieko padėti negali ir Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas, nes depozitinėms sąskaitoms indėlių draudimo įstatymas negalioja. Todėl norint susigrąžinti jose laikytus pinigus reikia kreiptis tiesiai į banką.

Jau prarado milijonus

Šimtų tūkstančių litų netekimas ir taip skurdžiam Policijos departamento biudžetui būtų dar vienas skaudus finansinis smūgis, patirtas dėl „Snoro“ bankroto.

„Snore“ buvo visi Policijos departamento pinigai - per 12 milijonų litų. Taip pat ir Kriminalinės policijos biuro depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos. Mes norėtume visus juos susigrąžinti, bet negalime. Turime, ką turime. O kai sulauksime konkretaus reikalavimo grąžinti pinigus, tada ir spręsime, kaip tai padaryti ir iš kur jų paimti. Aišku, kad išmokėti privalėsime. Greičiausiai šių lėšų teks ieškoti departamento biudžete“, - sakė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Policininkų pinigai prieš kelerius metus „Snore“ atsidūrė, kai šis bankas laimėjo viešąjį konkursą.

Iš viso bankrutavusiame banke liko įšaldyta 17,3 mln. departamentui priklausančių litų. Ši suma beveik penkiais milijonais litų sumažėjo, kai kiekviena šalies policijos įstaiga gavo draudimo išmoką, neviršijančią teisės aktuose numatyto maksimalaus dydžio.

Valstybė 100 procentų yra apdraudusi visus įmonių ir gyventojų indėlius (terminuotus ir laikomus sąskaitose), kurių vertė neviršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).

Nukentėjo ir antstoliai

Įdomiausia tai, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ laikytus pinigus atgauti padedantys antstoliai ir patys jo depozitinėse sąskaitose laikė įspūdingas sumas, kurių dabar taip pat negali atgauti.

Tokių antstolių skaičius visoje šalyje siekia apie dešimt, o pinigų suma - apie pustrečio milijono litų. Vienas pinigų neatgaunantis Šiaulių antstolis planavo paskelbti bado akciją.

„Tai buvo labiau padiktuota emocijų. O kad turime šią problemą, tai tiesa. Kiek žinau, du ar trys kolegos jau yra padavę banką „Snoras“ į teismą ir tokiu būdu siekia susigrąžinti antstolių depozitinėse sąskaitose laikomus pinigus“, - teigė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.

Nesutarimai šiuo klausimu tarp antstolių ir bankininkų kyla dėl skirtingų depozotinių sąskaitų traktavimo. Pastarieji nesutinka, kad tokiose antstolių sąskaitose laikomiems pinigams, kaip ir nurodoma Civiliniame kodekse, netaikoma bankroto procedūra ir į juos nenukreipiamas išieškojimas.

Anot A.Selezniovo, šios piniginės lėšos į bendrą banko turtą neturėtų būti įskaičiuotos. O tai reiškia, kad bankas tuos pinigus iš depozitinių sąskaitų turėtų grąžinti jų savininkams.

„Apmaudu, kad į šią situaciją yra įvelti ir labiausiai kenčia niekuo dėti žmonės. Tie, kurių pinigai buvo jau išieškoti iš skolininkų. Taip moterys negali atgauti alimentų, kiti asmenys - uždirbtų atlyginimų ir panašiai“, - tvirtino A.Selezniovas.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/snoro_nacionalizavimo_kronika/policija_snore_prarado_viska/

Vyriausybė patvirtino įstatymo pakeitimus, kuriais geriau apibrėžiama tyčinio bankroto sąvoka, ir tikisi, kad tai padės padidinti bankroto procesų skaidrumą.

Vyriausybės posėdyje antradienį patvirtinti pakeitimai siunčiami tvirtinti Seimui.

"Aiškiau apibrėžiama, kas yra tyčinis bankrotas. Priminsiu, kad iki šiol mes turėjome tyčinio bankroto apibrėžimus, tačiau praktika buvo tokia, kad per visą istoriją turėjom vos kelis tyčinius bankrotus - teismo pripažintus tyčiniais", - antradienį žurnalistams sakė Rimantas Žylius, ūkio ministras.

Įstatymo pataisų projekte tyčinio bankroto sąvoką siūloma susieti su nusikalstamo bankroto bei skolininko nesąžiningumo nusikalstamų veikų sudėtimi, kuri Baudžiamajame kodekse apibrėžiama kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas, nulėmęs jos bankrotą ir dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams.

Tokį susiejimą Lietuvai dar 2010 m. pasiūlė Tarptautinio valiutos fondo ekspertai.

Anot p. Žyliaus, naujose pataisose taip pat nustatoma, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, prievoles aiškiai įgauna asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas.

"Tai yra, mes aiškiai nustatome atsakomybę, kas turės apmokėti sąskaitas už įmonę dėl kilusio tyčinio bankroto", - teigė ministras.

Taip pat numatyta pagerinti mažųjų kreditorių prieigą prie bankrutuojančios bendrovės dokumentų.

"Iki šiol teisė patikrinti bankrutavusios įmonės dokumentus buvo tik daugumos kreditorių balsais. Mes girdėjome daug nusiskundimų apie tai, kad mažumos kreditoriai, nepasitikintys dauguma, negaudavo priėjimo prie šitų dokumentų. Dabar yra nustatoma, kad jei daugiau nei 10% kreditorinių įsipareigojimų turintys asmenys pareikalaus priėjimo prie dokumentų, tai jų sąskaita šis priėjimas teismo sprendimu bus duotas. Mes padidiname skaidrumą bankroto proceso, subalansuojam iš tikrųjų daugumos ir mažumos interesus", - teigė p. Žylius.

Šaltinis: http://vz.lt/article/2012/10/16/vyriausybe-bando-isprausti-tycinius-bankrotus-i-aiskesnius-remus#ixzz2A2B7s7n8

Lietuvos pinigai tirpsta užsienio konsultantų rankose. Pinigų negailima ne tik „Snoro“ bankroto administratoriaus komandai, bet ir advokatų kontoroms. Finansų ministerija už 10 mln. litų pasamdė Šveicarijos ir Lietuvos teisininkus kovoti su buvusiu sužlugdyto „Snoro“ savininku.

Ilgai nedvejojo

Bylinėjimuisi su V.Antonovu Finansų ministerija parinko Šveicarijos ir Lietuvos advokatus. Dar rugsėjo 24 dieną buvo sudaryta 8,667 mln. litų vertės teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontoromis „Lalive“ ir „Sorainen ir partneriai“, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartį.

Tiesa, Finansų ministerija bylinėjimuisi su V. Antonovu numatė išleisti kur kas didesnę sumą nei 8,7 mln. litų. Papildomus 1,3 mln. litų ketinama skirti vertimo paslaugoms, kelionių ir kitoms išlaidoms padengti.

Finansų ministerija „Respublikai“ atskleidė, kad minėtos advokatų kontoros buvo vienintelės konkurso dalyvės. Kitaip tariant, ministerija dėl Lietuvos interesus ginančių advokatų ilgai nesvarstė, o skubiai rinkosi iš to, kas pasitaikė.

„Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad esant tokioms skubos aplinkybėms, galima naudoti trumpesnes pirkimo procedūras siekiant greito paslaugos įsigijimo“, - nurodė Finansų ministerija.

Pasak už finansus atsakingos institucijos, parinkti ekspertai „yra kvalifikuoti advokatai, turintys ilgametę patirtį atstovaujant klientų interesams tarptautiniuose komerciniuose arbitražuose, nagrinėjant investicinius ginčus“.

Pagal sudarytą sutartį „Lalive“ ir „Sorainen ir parnteriai“ teisines paslaugas Lietuvai teiks 3 metus.

Beje, dar praėjusią savaitę V. Antonovas pareiškė, kad kelti ieškinį prieš Lietuvą jis ketina Niujorke (JAV). Gegužės 7 dieną jis Lietuvai pateikė pretenziją dėl netinkamos jo investicijų apsaugos.

10 mln. litų - tik pradžia

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad bylinėjimuisi numatyta suma tikrai nėra galutinė.

„Manau, 10 mln. litų - tik pradžia. Tokie procesai labai ilgai trunka. Pažiūrėkime, kiek ilgai trunka Europos arešto orderių tenkinimo procedūra Anglijoje. Iš viešų V.Antonovo pareiškimų buvo galima suprasti, kad jis ginsis, kovos iki galo. Jei byla prieš jį bus pralaimėta, įsivaizduokite, kokios tai gali būti sumos“, - sakė jis.

Paklaustas, ar gali „Snoro“ kreditoriai pasitikėti Finansų ministerijos parinktais advokatais, D. Arlauskas buvo optimistiškas.

„Aišku, kad geri advokatai brangiai kainuoja, tačiau kas dabar gali pasakyti, ar kaina atitinka patirtį. Kiek mums žinoma, šita kompanija yra gana solidi, turi tarptautinę patirtį. Tačiau dabar neaišku, kaip Finansų ministerija rinko geriausią variantą, kokia tai buvo procedūra. Taip pat ar Finansų ministerija apskritai pajėgi išrinkti tinkamai Lietuvai atstovausiančius asmenis. Nes žiūrint į tai, kaip dirba Kreditorių komitetas, arba į tai, kaip visiškai nepelnytai N.Kuperiui mokami didžiuliai pinigai, kyla abejonių. Pinigai mokami, o rezultatų nesimato“, - kalbėjo kreditorių asociacijos prezidentas.

D. Arlauskas sako, kad jei Lietuvos bankas būtų tinkamai reagavęs į „Snoro“ problemas, dabar 10 mln. litų iš biudžeto atseikėti netektų. Jo įsitikinimu, už nenuveiktus darbus turi būti atsakyta. „Žinote, jei privačioje struktūroje kas nors, pavyzdžiui, padalinio vadovas, netinkamai vykdo savo pareigas, jis atleidžiamas. O jei pridaro įmonei nuostolių, jam dar keliamos bylos. Ir „Snoro“ atveju norėtųsi, kad būtų ne tik politinis vertinimas. Seimo laikinoji komisija taip ir neatskleidė, ar banko nacionalizavimo procesas galėjo būti kitoks, su mažesniais nuostoliais. Galbūt dabar nereikėtų iš biudžeto milijardų atseikėti. Kažkas turi būti atsakingas“, - sakė D. Arlauskas.

N. Kuperio kompanija uždirba geriau

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad 10 mln. už trejų metų darbą neatrodo daug, palyginti su N.Kuperio komandos įkainiais. Banko administratoriaus ir jo konsultantų paslaugos vien per mėnesį kainuoja 5 mln. litų. O šių metų kovo-liepos mėnesiais jų įkainiai buvo užkilę net iki 7 mln. litų. Vien N.Kuperiui mokama 100 tūkst. litų mėnesio alga.

„Svarstydami tą klausimą komitete ir pasikvietę Indėlių draudimo fondo vadovę (Aureliją Mažintienę - red. past.), supratome, kad šios sumos buvo nepagrįstos. Jos pagrįstos tik samprotavimais, kad panašūs atlyginimai mokami kitose valstybėse. Didžioji sumos dalis tenka kosultantams, kuriuos vėl persamdo. Galime mokėti ir mokėti - tai bus nesibaigiantis procesas, kol nebeliks pinigų. Matyti, kad bankroto administravimo procesas tempiamas“, - kalbėjo parlamentarė.

Algos viršija rezultatus

Artėja „Snoro“ uždarymo metinės? O ką nuveikė laikinasis „Snoro“ administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) ir N.Kuperis už 100 mln. litų, kurie išleisti banko administravimui?

Kokių stebuklų sulaukėme? N.Kuperis giriasi, kad kreditorių naudai jau sugrąžino 1,2 mlrd. litų, kai kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. Jokių paslėptų pinigų jis nerado, didžiąją dalį sugrąžintos sumos sudaro kreditorių pagal grafikus sumokėtos pagrindinės skolos ir palūkanų mokėjimai. Visa tai būtų nutikę ir be N.Kuperio.

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/kara-su-snoru-finansuos-biudzetas-817827/

„Ši byla tęsis metų metus“, – taip pareiškė Londone gyvenantis buvęs „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas, kurį mūsų šalies prokurorai įtaria nusikaltimais ir siekia, kad jis būtų kuo greičiau perduotas Lietuvai, rašo "Lietuvos rytas".

"Ar manėte, kad procesas dėl jūsų perdavimo Lietuvai truks taip ilgai?" - "Lietuvos rytas" paklausė 37 metų V.Antonovo, kuris jau nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos yra įtariamasis "Snoro" byloje ir Londono teismuose įnirtingai kovoja, kad nebūtų perduotas mūsų šalies teisėsaugai.

"Taip, nes Jungtinėje Karalystėje ši byla yra traktuojama kaip ypač sudėtinga.Tad jei Lietuvos generalinės prokuratūros atstovai tikėjosi greito sprendimo, tai tik parodo jų neprofesionalumą.Mes su Raimondu Baranausku (buvusiu "Snoro" banko prezidentu. - Red.) nusprendėme bylinėtis šioje šalyje, nes tikime, kad teismai čia nepriklausomi. Jie priima savarankiškus sprendimus. Byla truks dar ilgai, nes, mūsų laimei ar Lietuvos prokurorų nelaimei, jie niekaip nesugeba padėti teisėjui ant stalo įkalčių ir įrodymų. O mes savo įrodymus jau pateikėme. Taigi susitiksime Vestminsterio teisme jau kitų metų sausio pabaigoje."



Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/v-antonovas-snoro-byla-tesis-metu-metus-30928.html#ixzz283TXqX2X

Vilniaus apygardos teismas patvirtino „Snoro" banko atsiskaitymų planą su pirmos eilės kreditoriais.

Pirmos eilės kreditoriai yra buvę ir dabartiniai banko darbuotojai, kurių patvirtinti kreditoriniai reikalavimai siekia maždaug 9,2 mln. litų. Mokėjimai šiems pirmos eilės kreditoriams bus atlikti, kai tik pasibaigs teismo nutarties apskundimui nustatytas laikas.

Komentuodamas atsiskaitymų su kreditoriais planą bankroto administratorius Neil Cooper pasakė:

„Atsiskaitymas su pirmos eilės kreditoriais yra svarbus žingsnis bankroto procese ir mes laukiame, kada galėsime atlikti šiuos mokėjimus buvusiems ir esamiems banko darbuotojams, kurių reikalavimus patvirtino teismas.“



Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/teismas-patvirtino-snoro-pirmos-eiles-kreditorius-30591.html#ixzz27OZl2llq