Fizinių asmenų bankroto naujienos

Iki 2016 m. I pus. pabaigos Lietuvoje buvo užbaigti 94 fizinių asmenų bankroto procesai, arba 8,7% nuo visų pradėtų procesų, informuoja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AATVNT). 31 asmeniui bylos buvo baigtos, 59 asmenų bankroto bylos dėl įvairių priežasčių buvo nutrauktos. Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. bankroto bylos iš viso buvo iškeltos 1.078 fiziniams asmenims. Per 2016 m. I pusm. bankroto bylos iškeltos 154 fiziniams asmenims, 27,4 % mažiau nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu (212 bylos).

Kol kas nedidelį užbaigtų bankroto procedūrų skaičių, anot AATVNT, lemia tai, kad, Fizinių asmenų bankroto įstatyme buvo numatyta iki 5 metų fizinio asmens bankroto bylos trukmė. Kadangi įstatymas įsigaliojo 2013 m. pavasarį, prognozuojama, kad gerokai daugiau bankroto procedūrų bus užbaigiama nuo 2018 m.

Kiek lietuvių yra pradėję bankroto procedūras kitose ES šalyse, oficialių duomenų nėra – AATVNT, nesant teisinio pagrindo, tokių duomenų nekaupia. Tačau tikėtina, kad tokių procesų gali būti nemažai.

Anot Algirdo Radušio, teisininkų kontoros „Radušys ir partneriai“ fizinių asmenų bankroto teisės eksperto, Didžioji Britanijoje bankrutuoja ne tik lietuviai, bet latviai, vokiečiai, olandai, kitų ES šalių piliečiai, čia kasmet iškeliama apie 100.000 fizinių asmenų bankroto bylų. Latvijoje kasmet pradedama apie 2.000 fizinių asmenų bankrotų.

„Kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos pilietybė nėra kriterijus, kur byla turi būti keliama, o teismai neprašo informacijos apie asmens pilietybę. Iš savo praktikos galiu daryti prielaidą, kad Latvijoje bankrutavusių lietuvių yra daugiau nei lietuvių, bankrutavusių Lietuvoje. Lietuvių emigracijos į Britaniją tikslas neretai būna ne noras gyventi šioje šalyje, o susitvarkyti bankroto procedūras. Latvijoje kitų ES šalių piliečių bankrutuoja mažiau, tačiau lietuviams tai gana patogi kryptis“, – sako jis.

Tačiau Didžiosios Britanijos gyventojams referendume nubalsavus už pasitraukimą iš ES, padėtis gali keistis iš esmės.

„Jei Britanija pasitrauks iš ES, Lietuva ir kitos ES valstybės neprivalės pripažinti ne ES šalies teismo išduotų sprendimų. Tai reiškia, kad britų teismui priėmus sprendimą dėl asmens bankroto, šis žmogus bus laikomas bankrutavusiu tik Britanijoje, tačiau jo bankrotas negalios nei Lietuvoje, nei kitose ES valstybėse“, – aiškina teisininkas.

Anot p. Radušio, norintys bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje lietuviai turėtų paskubėti: norint iškelti bankroto bylą, būtina Britanijoje gyventi ir dirbti ne mažiau nei pusmetį, šiek tiek užtrunka, kol sutvarkomi dokumentai, o pati bankroto procedūra čia trunka vienerius metus.

„Nuo to momento, kai Didžioji Britanija oficialiai kreipsis į ES dėl pasitraukimo iš Bendrijos, atsiras rizika, kad asmuo gali nespėti užbaigti bankroto procedūrų“, – sako teisininkas.

Latvijos televizijos laida „LNT Zinias“ taip pat tvirtina, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES skatina į sunkią finansinę padėtį patekusius latvius skubiai pradėti bankroto procedūras Britanijoje, kur jos pigesnės ir paprastesnės.

Britanijoje fizinio asmens bankroto trukmė – iki vienerių metai, Latvijoje – 1-3 m., Lietuvoje, pagal neseniai pakoreguotą tvarką – iki trejų metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Lietuvoje bankrutuoti siekiantis asmuo turi įrodyti, kad jo nemokumas yra pagrįstas, o kreditoriai įtraukiami jau į pirminę bylos stadiją, jų atsiklausiant, ar sutinka, kad asmeniui būtų keliama bankroto byla. Latvijoje nėra reikalavimo informuoti kreditorių prieš inicijuojant bankroto procesus, Britanijoje kreditoriai apie iškeltą bylą informuojami teismo sprendimo priėmimo metu.

Anot p. Radušio, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 mln. antstoliams pateiktų vykdomųjų dokumentų dėl gyventojų skolų išieškojimo, todėl, tikėtina, kad ir ateityje fizinių asmenų bankrotų nemažės.

„Žinoma, kai kurios sumos yra nedidelės, tačiau pats faktas, kad statistiškai beveik kas antras gyventojas yra skolingas, įspūdingas. Lietuvoje dar daug ir tokių žmonių, kurie nesusitvarkė su skolomis po 2008 m. krizės ir lig šiol gyvena šešėlyje, dirba neoficialiai, turtą užrašo kitų žmonių vardu“, – sako jis.

Anot p. Radušio, tai nenaudinga valstybei, nes tokie asmenys, slėpdami pajamas, nemoka mokesčių, nepradeda naujų verslų.

„Jei Lietuvoje būtų priimta lengvesnė bankrutavimo tvarka, būtų geriau ir įsiskolinusiems žmonėms, ir valstybei“, – tvirtina jis.

Dovilė Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, tvirtina, kad iš viso šalies antstoliai įgyvendina apie 1,5 mln. vykdomųjų dokumentų, tačiau į šį skaičių įeina ir procesai dėl juridinių asmenų skolų, o didelė dalis vykdomųjų dokumentų yra dėl tų pačių asmenų skolų.

„Kalbant apie lengvesnę bankrutavimo tvarką, reikia turėti galvoje, kad tokiu atveju atsirastų didesnė rizika verslui, investuotojams, finansinėms institucijoms. Šios srities liberalizavimas gali turėti neigiamų pasekmių – būtų brangiau pasiskolinti, sudėtingiau išieškoti skolas, sunkesnėje padėtyje atsidurtų kreditoriai“, – sako ji..

Jos nuomone, bankrutavimas kitoje šalyje skolų turinčiam asmeniui nėra panacėja, nes neretai tokių bankrotų metu neišpildomos visos būtinos sąlygos, į bylą neįtraukiami visi kreditoriai.


Šaltinis: http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/08/14/bankrutuoti-nusprendusiems-lietuviams-britanija-uzsidarys#ixzz4IEQRBYVj

„Lietuvoje gyvenantys fiziniai asmenys galimybę bankrutuoti gavo tik 2013 m. kovo 1 d., - sako UAB Creditreform Lietuva direktorius Saulius Žilinskas. - Iki šiol pradėti gyvenimą iš naujo nutarė 897 gyventojai. Iš jų 68 bankrutuojančiųjų bylos jau baigtos. Per 2015-uosius bankrotais pasiskelbė 414 fizinių asmenų, kas 13,4 proc. daugiau nei užpernai. Žinant, kad 2008 m. ekonominė krizė į finansinių problemų liūną įstūmė ne vieną tūkstantį Lietuvos gyventojų, realu tikėtis, kad pagal fizinių asmenų bankrotų augimo tempus mūsų šalis dar ilgokai bus viena pirmųjų Europoje. Net nepaisant to, kad lietuviška privataus asmens bankrutavimo procedūra labai sudėtinga ir gali trukti net penkis metus.“

Ir dabar Lietuvą pagal fizinių asmenų bankrutavimo tempus Europoje lenkia tik keletas šalių. Lyginant su 2014-aisiais, privačių asmenų bankrotų daugiau nei pas mus užderėjo tik Slovakijoje (+85,6 proc.) ir Latvijoje (25,1 proc.). Mažesnis augimas nei Lietuvoje fiksuotas Estijoje (+7,6 proc.). Iš Rytų ir Vidurio Europos šalių, kurios dalyvavo tyrime, fizinių asmenų bankrotų sumažėjo tik Čekijoje (-7 proc.)

Vakarų Europoje gyventojai pernai aktyviau bankrutavo Švedijoje (+11,7 proc.), Šveicarijoje (+6,4 proc.) bei Suomijoje (+0,9 proc.). Didžiojoje Britanijoje, kur lietuviai ir dabar mėgsta bankrutuoti, privačių bankrotų apmažo 20 proc. Tikėtina, kad šis skaičius gali susitraukti dar labiau dėl šalies išstojimo iš ES. Vokietijoje tokių bankrotų skaičius taipogi krito 8,6 proc.

Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, 2015-aisiais aktyviausiai privatūs asmenys bankrutavo Čekijoje (2,72 bankroto tūkstančiui gyventojų), Didžiojoje Britanijoje (1,42), Austrijoje ir Švedijoje (po 1,16). Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 0,14, tuo metu kai Latvijoje - 0,8, o Estijoje – 0,51 fizinio asmens bankroto.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šis rodiklis priklauso ne tiek nuo šalies ekonomikos būklės, kiek nuo to, kaip fizinių asmenų bankroto procesas reglamentuotas atskirose Europos valstybėse, - aiškina UAB Creditreform Lietuva vadovas, - Ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją palankūs ekonominių problemų sprendimo įstatymai pritraukia ir kitų ES šalių piliečius, siekiančius asmeninio bankroto ir negalinčius to padaryti tėvynėje. O štai Ispanijoje, turinčioje 47 mln. gyventojų, pernai įregistruoti tik 594 privatūs bankrotai, arba tik 0,013 bankroto tūkstančiui šalies gyventojų. Palyginimui, dvidešimt tris kartus mažesnėje Latvijoje pernai bankrutavo 1616 privačių asmenų.“


Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/liudna-statistika-europoje-asmenu-bankrotu-mazyn-lietuvoje-daugyn.d?id=71720548

Nuo penkerių iki trejų metų trumpinama bei paprastinama fizinių asmenų bankroto procedūra.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, šiuo metu fizinį asmenų bankrotą, Lietuvoje veikiantį nuo 2013 m., apsunkina ilgos procedūros, pagal įstatymą galinčios tęstis iki 5 metų, ir tai, kad bankrutuojančiam asmeniui galima atimti visą turtą, ir jis netenka galimybės vykdyti bet kokią individualią veiklą. Vyriausybei remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis dėl fizinių asmenų nemokumo buvo paruoštos įstatymo pataisos - trumpinamas bankroto laikas, bankrutuojantiems gyventojams, kurie užsiima individualia veikla, siūloma leisti papildomai skolintis šiai veiklai.

"Sutrumpinama bankroto procedūra, t. y. nuo 5 iki 3 metų, taip pat yra įtvirtinamos aiškesnės nuostatos dėl neparduodamo turto bankroto atveju. Toks turtas galėtų būti vienintelis gyvenamasis plotas fizinio asmens ir jo šeimos narių, arba būtinas turtas, kuris reikalingas tęsti individualią veiklą. Taip pat yra numatoma galimybė prisiimti tam tikrus skolinius įsipareigojimus būtent bankroto atveju fiziniam asmeniui, kad jisai galėtų veikti ir vykdyti tą individualią veiklą. Taip pat yra numatoma, kad bankroto vykdymo planą dabar tvirtina ne bendras kreditorių susirinkimas, bet atskirose kreditorių grupėse (...), t. y., kad kreditoriai būtų vienodose sąlygose bankroto atveju", - pirmadienį Vyriausybėje po pasitarimo žurnalistams sakė ūkio ministras E. Gustas. 

Tokias nuostatas numato Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisos, kurias pirmadienį pasitarime svarstė ir kurioms pritarė Vyriausybė. Pataisos keliauja į Seimą, ir jeigu parlamentas pritars pateiktiems pasiūlymams, jie turėtų įsigalioti nuo 2016 metų balandžio 1 dienos.

Ministras tikisi, kad naujoji tvarka sumažins Lietuvos piliečių kreipimųsi bankrutuoti kaimyninėse šalyse, dėl ko išauga kreditorių išlaidos, mažėja galimybės atgauti skolas. 

ELTA primena, kad Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas galioja nuo 2013 m. kovo. Jis suteikia galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (25 tūkst. litų).

Pagal dabartinį galiojantį įstatymą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir jo mokumui atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 5 metai. Planui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o jį patvirtinti - bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Baigus fizinio asmens bankroto procesą, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi.

2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.

Prieš Seimui priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą, Lietuvos gyventojai, nebegalintys vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dažnai bankrutuodavo Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, kurioje bankrutuoti fiziniams asmenims tapo įmanoma nuo 2008 m. Latvijoje pernai bankrutavo 1572 fiziniai asmenys, Jungtinėje Karalystėje 2013 m. nemokiais pripažinti 101 049 žmonės, o Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta tik 141 fiziniam asmeniui - toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/paprastinamas_ir_trumpinamas_fiziniu_asmenu_bankrotas/

„Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet taikant mokumo atkūrimo priemones civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus“, – teigia Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė.

Galimybė fizinius asmenis atleisti nuo skolų mokėjimo Didžiojoje Britanijoje egzistuoja jau nuo XVI amžiaus vidurio. Per pastaruosius tris dešimtmečius fizinių asmenų bankroto institutas atsirado daugelyje Europos šalių. Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo tik 2013 m. kovo 1 d., todėl šalies teismų praktika nagrinėjant šios kategorijos bylas dar nedidelė. Kaip gali žmogus bankrutuoti Lietuvoje, kokios yra teisinės fizinio asmens bankroto procedūros, ar šis procesas veiksmingas – komentuoja teisėja J. Gailevičienė.

– Jau antrus metus nagrinėjamos bylos, susijusios su fizinių asmenų bankrotu. Kaip vertinate galimybę atleisti fizinius asmenis nuo skolų mokėjimo – ar bankroto procedūra veiksminga?

– Fizinio asmens bankrotas turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau ši procedūra neabejotinai reikalinga. Iki įstatymo įsigaliojimo skolos iš fizinių asmenų galėjo būti išieškomos iki gyvenimo galo, o gautos lėšos iš karto būdavo panaudojamos asmens finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai neskatino fizinio asmens ieškoti labiau apmokamo darbo, gauti didesnių pajamų, be to, asmenys nebuvo suinteresuoti dirbti sąžiningai ir legaliai.

Neretai manoma, kad asmenys, pasirašydami sutartis su kreditoriais, visada privalo įvertinti savo finansines galimybes ir apgalvotai prisiimti finansinius įsipareigojimus. Jei visa taip gerai apgalvojama, gali atrodyti, kad bankroto procedūra nepagrįstai sudaro galimybes išvengti skolų grąžinimo, gali būti piktnaudžiaujama šia procedūra.

Vis tik realybė yra kitokia. Sudarydami sutartis su kreditoriais asmenys dažniausiai negali numatyti, jog neteks darbo, pajamų, susirgs, nutrauks santuoką ar įvyks kokia nelaimė, dėl kurios asmuo bus nebepajėgus vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Be to, bankroto procedūra ne tik sudaro skolininkui galimybę iš naujo pradėti visavertį gyvenimą be skolų, bet pardavus nemokaus asmens turimą turtą bent iš dalies gali būti padengiami ir kreditorių reikalavimai.

– Ar kiekvienas fizinis asmuo Lietuvoje gali bankrutuoti?

– Nuo 2013 m. kovo 1 d. kreiptis į Lietuvos teismus dėl bankroto bylos iškėlimo gali fiziniai asmenys. Fizinio asmens bankroto įstatymo taikymas nėra susietas su fizinio asmens pilietybe, nuolatine gyvenamąja, darbo vieta Lietuvoje. Dėl bankroto bylos iškėlimo į Lietuvos teismus gali kreiptis tiek Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turintis ir čia dirbantis asmuo, tiek ir asmuo, kuris gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Bankrutuoti siekiantis asmuo Lietuvoje turi turėti turto, kreditorių, skolinių įsipareigojimų.

– Kokias sąlygas turi atitikti bankrutuoti siekiantis asmuo?

– Visų pirma, fizinis asmuo turi būti nemokus. Antra, jis turi būti sąžiningas. Trečia, įstatymas numato, jog bankroto byla negali būti keliama, jei asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (pavyzdžiui, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, dėl azartinių lošimų). Ketvirta įstatymo keliama sąlyga yra ta, jog bankroto byla negali būti keliama asmeniui, kurio nemokumui įtaką darė jo baustumas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, kuriais pažeidžiama ekonomika, verslo tvarka, finansų sistema (pavyzdžiui, jis apgaule gavo kreditą, paskolą, nusikalstamu būdu legalizavo gautą turtą). Penkta, įstatymas nenustato galimybės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, jei jis yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvis (pavyzdžiui, individualios įmonės savininkas). Ir šešta, teisė kreiptis pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo, įgyjama praėjus 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos, t. y. kai asmuo buvo pripažintas bankrutavusiu.

– Ar gali bankrutuoti sutuoktiniai?

– Sutuoktiniai taip pat gali duoti tiek bendrą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir kreiptis dėl tokios bylos iškėlimo į teismą individualiai. Tačiau bankrutuojant tik vienam sutuoktiniui kitas sutuoktinis negali būti priverstas bankrutuoti, nes bankroto bylos iškėlimą inicijuoti turi teisę tik pats fizinis asmuo.

– Ką siekiantis bankrutuoti asmuo turi nurodyti pareiškime? Ko reikia, kad pareiškimas būtų priimtas ir toliau nagrinėjamas teisme?

– Įstatymas numato, kad pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Be to, pateikiamas fizinio asmens viso turimo turto sąrašas (pavyzdžiui, duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, sąskaitose esančias lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose, turimus grynuosius pinigus, jeigu jų suma viršija 1 MMA, akcijas, kitus vertybinius popierius ir kitą turtą) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus (pavyzdžiui, apie nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį).

Pažymėtina, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo dienos, privalo apie tai raštu informuoti visus savo kreditorius, t. y. visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems yra skolingas.

Teikdamas pareiškimą asmuo gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tokiu atveju prie pareiškimo pridedamas ir bankroto administratoriaus sutikimas atlikti bankroto procedūras. Bankroto administratorių sąrašą galima rasti Įmonių bankroto valdymo departamento interneto puslapyje bankrotodep.lt.

– Kas yra skolininko nemokumas – ar yra šios būklės piniginė išraiška?

– Įstatymas fizinio asmens nemokumą apibrėžia kaip asmens būklę, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (šiuo metu – 7500 Eur). Į šią sumą neįskaitomi reikalavimai (skolos), kurie negali būti nurašyti net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą, t. y. skolos dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties; reikalavimai dėl piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti; reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.

– Ar iškėlus bankroto bylą asmuo gali būti ramus ir skolos jam bus nurašytos?

– Nuomonė, jog bankroto procesas savaime reiškia visų ar dalies skolų nurašymą yra klaidinga. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant mokumo atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus.

– Fizinio asmens bankroto procedūra negali vykti be asmens mokumo atkūrimo plano. Kodėl šis dokumentas toks svarbus?

– Bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane (kurį sudaro pats bankrutuojantis asmuo) numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei jo lėšų paskirstymas, tačiau konkretizuojamos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, pavyzdžiui, persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.

Parengto plano projektas tvirtinamas kreditorių susirinkimui pritarus. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

Kreditorių susirinkimas, nustatęs, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, gali nepritarti plano projektui. Pavyzdžiui, plane visos pareiškėjo pajamos įvardijamos kaip būtinos jo poreikiams tenkinti ir nenurodoma, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju, plano projektas turi būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jei fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir kreditorių susirinkimas pakartotinai nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, nustatęs, kad planas neatitinka įstatymo reikalavimų, o kreditorių susirinkimo nepritarimas planui pagrįstas, plano netvirtina ir nutraukia fizinio asmens bankroto procedūrą.

– Kaip užbaigiama bankroto procedūra ir kiek laiko ji gali trukti?

– Bankroto procedūra gali būti užbaigiama keliais būdais. Vienas iš jų – bankroto procedūros nutraukimas, nustačius nesąžiningą bankrutuojančio asmens elgesį. Tačiau jei skolininkas viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu vykdė įstatyme nustatytas skolininko pareigas, jam atlikus paskutinį plane nustatytą mokėjimą ir bankroto administratoriui pateikus teismui plano įgyvendinimo aktą, teismas bankroto bylą baigia. Didžiausia bankroto procedūros trukmė – 5 metai.

Teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatoma, kad visus kreditorių reikalavimus skolininkas patenkino anksčiau nei numatyta plane, arba bankroto administratorius pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, arba skolininko kreditoriai atsisako savo reikalavimų.

Ar žinote, kad...

* 2013 m. pirmosios instancijos teismuose gauta 318 civilinių bylų dėl fizinių asmenų bankroto, o 2014 m. – net 633;

* 2013 m. išnagrinėta 140, 2014 m. – 450 tokių bylų.

Daugiau apie Lietuvos teismus skaitykite www.teismai.lt.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/law/teiseja-fizinio-asmens-bankrotas-nera-besalygiskas-skolu-nurasymas.d?id=68279642

Įmonių bankroto valdymo departamentas išanalizavo fizinių asmenų bankroto duomenis – pagal 202 asmenų  bankroto ataskaitas (84 nėra pateiktos) teismai yra  patvirtinę 185 mln. Lt siekiančius kreditorių reikalavimus. Pagal baigtus bankrotus matyti, jog  kreditoriai atgauna  0,12% .

Fizinių asmenų, kuriems iškeltos bankroto bylos, skolos kreditoriams 5 kartus viršijo turimą turtą. Jų turto vertė  sudarė 35 mln. Lt, iš kurio 28,6 mln. Lt vertės turtas buvo įkeistas.

Per pastaruosius 12 mėnesių 10.000 šalies  gyventojų teko 1 fizinio asmens bankroto procesas.

Daugiausia fizinių asmenų bankroto procesų buvo pradėta Klaipėdos (95 asmenys), Kauno (67 asmenys) ir Vilniaus (57 asmenys) apskrityse.

„Tokius duomenis paaiškina tai, kad Klaipėdos regione fizinių asmenų pradelsti mokėjimai yra vieni didžiausių šalyje. Tikėtina, kad tokiai gyventojų finansinei situacijai reikšmingos įtakos galėjo turėti nepasiteisinę investiciniai projektai, susiję su nekilnojamojo turto vystymu pajūryje“, - aiškina Alvydas Geigalas, Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius.

Iš bankrutavusių 286 asmenų verslu užsiėmė 18, dauguma jų prekiavo.

Bankroto procesai yra baigti 7 fiziniams asmenims: 4 fizinių asmenų bankroto bylos  baigtos - 3 asmenys įgyvendino planą, 1 asmens kreditoriai savo reikalavimų atsisakė, 3 asmenų bankroto bylos buvo nutrauktos.

Vidutiniškai bankrotas truko  11 mėnesių.

Faktinės bankroto administravimo išlaidos sudarė 27.800 Lt, iš jų administratorių atlyginimai – 15.000 Lt

Pagal  Fizinių asmenų bankroto įstatymą, administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus.



Plačiau: http://vz.lt/article/2014/10/10/99-89-kreditoriu-reikalavimu-nurasomi#ixzz3FxY20rHG

Nuo pernai kovo, kai Lietuvoje buvo leista bankrutuoti privatiems asmenims, pradėti gyvenimą iš naujo panoro 227 gyventojai. Kol kas tik vienas asmuo bankroto procedūrą sėkmingai baigė. Nors bankrutuojančiųjų daugėja, lietuviams dar toli netgi iki kitų Baltijos šalių, teigia Verband der Vereine Creditreform (Vokietija) specialistai.

„Asmens bankroto įstatymai įvairiose Europos valstybėse labai skiriasi, - sako UAB Creditreform Lietuva, atstovaujančios Verband der Vereine Creditreform, direktorius Saulius Žilinskas, - todėl bankrutuojančių asmenų skaičiai vienoje ar kitoje šalyje labiau atspindi ne tiek ekonomikos būklę, kiek tai, ar atitinkamoje šalyje lengva ir paprasta bankrutuoti. Įtakos turi ir visuomenės nuomonė apie bankrutuojančius. Štai mūsų kolegos iš Creditreform Polska aiškina, kad nors Lenkijoje asmenys gali bankrutuoti jau nuo 2009 metų, tai nėra populiaru. Todėl kasmet čia bankrutuojančiais pasiskelbia tik apie 200-300 privačių asmenų.“

Be to, šalių, kur privataus bankroto procedūra paprastesnė, statistiką labai iškreipia ir taip vadinami „bankroto emigrantai“. Faktas, kad tarp 118 653 bankrutuojančiųjų Didžiojoje Britanijoje pernai metais būta ir lietuvių. Tiesa, paskutinius trejus metus privačių bankrotų skaičius šioje šalyje kasmet susitraukia po 8-10 proc. Bet labiausiai paskelbtų nemokiais asmenų sumažėjo Ispanijoje, kur bankrutuoti ir šiaip labai sudėtinga. Pernai metais tokių bankrotų priskaičiuota 726, arba net 22 proc. mažiau nei užpernai. Dešimčiai tūkstančių Ispanijos gyventojų tenka tik 0,2 privataus bankroto, kai Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia net 18,8, Vokietijoje – 11,3, Austrijoje - 12,3, Švedijoje – 10,1, o Šveicarijoje – 8,6. Gan neįprasta, kad Šveicarijoje privačių asmenų bankrotų gausėja – o augimo tempai (+3,5 proc.) didžiausi Vakarų Europoje.

Tačiau Vakarus gerokai lenkia Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Vien Čekijoje dešimčiai tūkstančių gyventojų teko net 25 asmeniniai bankrotai, o augimas, lyginant su 2012 m., sudarė daugiau kaip 10 proc. Čekams ant kulnų lipa mūsų kaimynai latviai. Pernai čia bankrotais pasiskelbė net 75 proc. daugiau asmenų nei užpernai, o dešimčiai tūkstančių Latvijos gyventojų jau tenka daugiau kaip septyni privatūs bankrotai. Estijoje šis rodiklis siekia 3,8, o per metus fizinių asmenų, pasiskelbusių nemokiais, padaugėjo 36,6 proc. Tik vienintelėje Slovakijoje bankrutuojančių sumažėjo beveik trečdaliu.

Lietuva su savo 116 bankrotų pernai metais (0,4 bankroto 10 tūkst. gyventojų) šiame fone atrodo labai kukliai. „Tačiau ne dėl itin stiprios ekonomikos ar išskirtinio gyventojų pasiruošimo prieš įkuriant verslą ar imant kreditą, - aiškina S.Žilinskas, - bet dėl sudėtingos asmenų bankrutavimo tvarkos. Todėl Lietuva tikrai neaplenks dabartinių regiono lyderių.“

Nuo 2013 metų kovo 1 d., kai įsigaliojo asmens bankroto įstatymas, Lietuvoje iš viso bankrutuoti panoro 227 asmenys. Tokius duomenis šių metų birželio pradžiai turėjo Bankroto departamentas. Jei pernai per vieną mėnesį buvo pradedama vidutiniškai po 11,5 asmens bankroto procedūrų, tai šiais metais – jau 18,7. Tarp asmenų-bankrotų daugiausia vyrų – 136. Net 36 vyrai bankrutuoja kartu su savo sutuoktine. O Akmenės rajone 2013 m. rugsėjį pradėtas procesas dėl Aleksandro Danilkino bankroto šių metų gegužę buvo baigtas.

Gausiausiai bankrutuojančių privačių asmenų užderėjo pajūryje – net 79: Klaipėdos mieste (46), Klaipėdos rajone (22), Palangoje (6), Kretingos rajone (5). Antroje vietoje Kaunas (41), trečioje - Vilnius ir Vilniaus rajonas (36). Sostinę vejasi Panevėžys (21).

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/794895/asmens-bankrotai-europoje-kurioje-vietoje-esame?utm_source=Tipro&utm_medium=xml&utm_content=one.lt&utm_campaign=savireklama

Nuo 2013 m. kovo 1 d.  Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė – kitokia.

„Realiai atsiranda daug nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai nebedisponuoja savo turtu. Kažkuriuo momentu reikės jį parduoti ir kur tada eiti? Nesvarbu, kad įstatyme parašyta, jog fizinis asmuo turi teisę išsinuomoti arba nusipirkti kažkokį kitą turtą. Tai nieko nereiškia, nes bet kuris nuomotojas turi teisę įeiti į duomenų bazę, kuri yra Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje, ir mato tavo situaciją“, – teigė G.Adomonis.

Asociacijos už sąžiningą bankininkystę vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys antrino G.Adamoniui ir teigė, kad įstatymas teoriškai yra sukurtas, o praktiškai jis kaip ir neveikia. „Tik dešimtadalis bylų yra patvirtinama“, – Žinių radijo laidoje „Nuomonių studija“ teigė pašnekovas.

Potencialas yra

Anatolijus Kisielis, Kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas, pasakojo, kad potencialiai šiandien dienai galėtų bankrutuoti 15 tūkst. 700 Žmonių. Tai yra tie žmonės, kurie atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, t.y. nevykdo savo įsipareigojimų, kurių suma yra didesnė nei 25 tūkst. Lt.

„Fizinio asmens bankrotas – tai galimybė susidarius sudėtingai finansinei situacijai „praeiti“ tam tikrą procedūrą, po kurios visos skolos yra nurašomos. Žmogus bankrutuoti kaip įmonė negali, jis yra atleidžiamas nuo finansinių įsipareigojimų“, – sakė A.Kisielis.

25 tūkst. Lt bankroto suma turi tam tikrus skaičiavimo principus: į ją neįsiskaičiuoja vaiko išlaikymo išlaidos, taip pat jei jos yra ir priteistos teismo. Skola turi būti įgyta sąžiningai, pabrėžė  pašnekovas. Asmuo negali būti prasilošęs, turėti priklausomybių narkotikams, alkoholiui, negali turėti tam tikro teistumo.

„Tas barjeras yra labai simbolinis. Vidutinė tų asmenų pradelsta suma, su kuria jie galėtų bankrutuoti, yra 183 tūkst. Lt. Tai labai ženklios sumos. Yra ir milijoninių sumų. Tai asmenys, kurie savo asmeninę atsakomybę laidavo už verslus“, – teigė A.Kisielis.

Statistika

A.Kisielio teigimu, per metus tiek įsiskolinimų suma, tiek pačių įsiskolintojų skaičius padidėjo, tačiau nežymiai. Tai lemia, kad sumos yra didžiulės ir skirtos labai rimtiems dalykams – būstui, verslui.

Šiandien yra iškeltos 165 bylos, pareiškimų, kurie laukia teismo sprendimo – 123. Pašnekovas pabrėžė, kad norėdamas bankrutuoti asmuo turi pats asmeniškai apie tai informuoti kreditorius.

58 proc. prasiskolinusių asmenų turi sąsajų su verslo sektoriumi. Kaunas pirmauja šioje srityje.



Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/suzinokite-ar-jus-galite-bankrutuoti-662-415446#ixzz2xTn7FkRO


Jau metus, nuo 2013 metų kovo 1 dienos, Lietuvos gyventojams galioja Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol bankrutuoti Lietuvos piliečiai galėjo tik kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos bankų klientų asociacija (LBKA) primena, nuo ko pradėti bankroto procedūrą ir kokie pagrindiniai procesai laukia bankrutuojančiojo.

Apsisprendęs bankrutuoti žmogus visų pirma turėtų įsigilinti į Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Tvirtai žinant, jog turimos skolos nepavyks išsimokėti, apie ketinimą pradėti Fizino asmens bankroto procedūrą privaloma registruotu paštu informuoti kreditorius ar institucijas, kurioms asmuo yra skolingas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškimą privaloma pateikti apygardos teismui. Pareiškime turėtų būti nurodytos priežastys, lėmusios tokį Lietuvos piliečio apsisprendimą bei pateikti asmeniniai duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris, el. paštas).

Antrasis etapas prasideda gavus teismo leidimą pradėti bankroto procedūrą. Asmens finansinė veikla yra suvaržoma: draudžiamas disponavimas turimu turtu, o piniginės operacijos ribojamos. Bankrutuojančiajam priskiriamas bankroto administratorius, kuris atidaro specialią sąskaitą. Per šią sąskaitą vyks atsiskaitymai su kreditoriais.

Trečiasis etapas – mokumo atkūrimo plano projekto pateikimas. Nežinantys kaip jį parengti gali kreiptis į savo bankroto administratorių. Plane turėtų būti nurodytos asmens nemokumo priežastys bei kita informacija, susijusi su gaunamomis pajamomis, pavyzdžiui, kokios būtinos išlaidos asmeniniams poreikiams bei išlaikomiems asmenims, mokestis bankroto administratoriui ir pan.

Jei mokumo atkūrimo planas yra patvirtinamas bankroto administratorių susirinkime, ketvirtasis etapas prasideda kai šį planą patvirtina teismas. Nuo šio momento sutartu dažnumu pradedami dengti asmens įsiskolinimai kreditoriams bei kitoms institucijoms.

Nors bankroto įstatymas Lietuvoje galioja jau metus, šia galimybe kol kas pasinaudojo sąlyginai nedaug Lietuvos piliečių. Šių metų sausio mėnesio duomenimis Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta 131 asmeniui.

Projektas „Etiška bankininkystė – sąžiningus santykius kurkime kartu“ finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO subsidijų schemos lėšomis.



Plačiau: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=5db6a4eb-7fa5-419a-83d4-a8be407ddd0a#ixzz2w9gOiPuw

Prieš metus atsivėrus galimybei bankrutuoti gyventojams, skolinimosi sąlygos namų ūkiams nepablogėjo, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Mažai tikėtina, kad minėtus palūkanų pokyčius rinkoje lėmė fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimas. Šio įstatymo nuostatomis per metus pasinaudojo itin mažai gyventojų, dėl to jų veiksmai neturi įtakos bankų kainodaros ypatumams", - teigė "Danske Bank" Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiams išduodamų naujų paskolų litais vidutinės palūkanos per metus išaugo nežymiai - nuo 5,81proc. 2013 metų kovą, kai įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, iki 6,18 proc. 2013 metų gruodį.

 

Šaltinis: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/fiziniu-asmenu-bankrotai-paskolu-nepabrangino-618765#.Ux4b4z9_vTo

 

2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.

Prieš Seimui priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą, Lietuvos gyventojai, nebegalintys vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dažnai bankrutuodavo Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, kurioje bankrutuoti fiziniams asmenims tapo įmanoma nuo 2008 m. Latvijoje praeitais metais bankrutavo 1572 fiziniai asmenys, Jungtinėje Karalystėje 2013 m. nemokiais pripažinti 101.049 žmonės, o Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta tik 141 fiziniam asmeniui – toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį.

Lietuvoje bankrutuoti gali nemokūs asmenys, kurių skolos sudaro bent 25 tūkstančiai litų. Latvijoje šiuo būdu atsikratyti skolų gali bet kuris fizinis asmuo, kuris pastaruosius 6 mėnesius mokesčius mokėjo Latvijoje ir kurio skolos sudaro daugiau kaip 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų). Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio bankroto ES piliečiams galima kreiptis tuo atveju, jei jie gali įrodyti teismui, kad pagrindinė jų socialinė ir ekonominė veikla vykdoma Jungtinėje Karalystėje, ir jei skola kreditoriams yra didesnė kaip 750 svarų sterlingų (apie 3 tūkst. litų). Tačiau bankroto procedūra Jungtinėje Karalystėje yra žymiai brangesnė nei Latvijoje ar Lietuvoje ir gali kainuoti iki 15 tūkst. eurų.

Lietuvoje jau pradeda formuotis tam tikra fizinio asmens bylų iškėlimo ir tolesnio jų nagrinėjimo praktika, tad vis didesnis skaičius asmenų, kurie jau seniai laukė teisėto skolų panaikinimo būdo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2013 m. teismai sulaukė daugiau kaip 300 fizinių asmenų prašymų iškelti bankroto bylą. „Pradėjus veikti fizinio asmens bankroto institutui, iškart sulaukėme labai didelio susidomėjimo šia procedūra.

Besidominčiuosius galimybe bankrutuoti galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi dideles grupes. Visų pirma, tai verslininkai, laidavę kredito įstaigoms už savo įmones, kurių verslas žlugo ekonominio nuosmukio metu. Antra, tai ekonominio pakilimo laikotarpiu banko kreditus – dažniausiai būsto pirkimui ar verslo tikslais – gavę asmenys, kurie šiuo metu nebeišgali mokėti banko kredito įmokų.

Pastarųjų už kredito lėšas įsigyto turto vertė šiuo metu yra ženkliai nukritusi, lyginant su įsigijimo metu buvusiąja, todėl turto vertės nepakanka padengti įsipareigojimams“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Nors jau praėjo metai po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, vis dėlto tam tikrų neaiškumų dėl bankroto procedūros vykdymo Lietuvos teismų praktikoje išlieka. „Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos dėl bankroto proceso laikotarpio, o Latvijoje visas fizinių asmenų turtas parduodamas per ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir skolos grąžinimo planas gali varijuoti nuo 1 iki 3,5 metų priklausomai nuo skolininko pajamų, likusių po turto pardavimo.

Jungtinėje Karalystėje nemokūs asmenys bankrutuoti gali net trimis būdais, bet paprastai bet kuris iš jų netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Lietuvos teismams suformavus tam tikrą prognozuojamą praktiką dėl bankroto proceso realios trukmės, kuri labiausiai lemia ir šio proceso kaštus, tai neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui: jų mažės, jei teismas nustatys maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, didės, jei bus leidžiama bankroto procesą užbaigti per trumpesnį laikotarpį. Vis dėlto artimiausiu metu fizinio asmens bankroto procedūrų didėjimo tendencija Lietuvoje turėtų išlikti“, – tvirtina M. Tamošiūnas.

Fizinis asmuo Lietuvoje bankrutuoti gali ne dažniau kaip kas 10 metų, tiek metų informacija apie asmens bankrotą yra prieinama viešai. „Fizinio asmens bankroto procedūra nėra lengva ir paprasta, o bankroto faktas žmogaus kredito istorijoje gali priversti kredito įstaigas griežčiau žiūrėti į tokio žmogaus pageidavimus skolintis ateityje, todėl galima sakyti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas skatina atsakingiau žiūrėti į skolinimąsi ir skolinimą.

Vis dėlto kai kuriems skolininkams bankrotas yra vienintelis efektyvus būdas atsikratyti nepakeliamų finansinių įsipareigojimų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Pavyzdžiui, jei vien antstolių skaičiuojamos metinės palūkanos nuo teismo priteistų skolų viršija asmens metines pajamas, akivaizdu, jog žmogui lieka tik bankroto alternatyva – iškėlus bankroto bylą tolesnis palūkanų ir kitų išlaidų didėjimas sustabdomas, asmens skola galutinai fiksuojama ir toliau nebeauga. Tai ir yra vienas iš didžiausių bankroto proceso privalumų“, - teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partneris, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

 

Šaltinis: http://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/tarp-bankrutavusiu-fiziniu-asmenu-vyru-daugiau-618229#.UxYubz9_vTo