Civilinė byla Nr. B2-652-265/2017

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00538-2016-2

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2; 3.4.4.2

(S)

                              



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

 

            Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus įgaliotam asmeniui D. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ atstovui advokatui V. Š., trečiojo asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atstovui advokatui R. G.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ direktoriaus A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“.

 

            Teismas

 

n u s t a t ė:

 

  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Šilalės skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Grimeda“. Nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nesumokėjo į VSDFV biudžetą 147 266,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 4 439,44 Eur priskaičiuotų delspinigių už pavėluotai pervestas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą 2015 m. balansą atsakovė turi turto už 9 926 748 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 8 107 490 Eur, t. y. įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, atsakovė yra nemoki. 2016 m. spalio 17 d. duomenimis UAB „Grimeda“ skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui sudarė 141 006,37 Eur.
  2. Atsakovė UAB „Grimeda“ ieškinį dėl bankroto bylos jai iškėlimo prašė atmesti. UAB „Grimeda“ vadovas kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
  3. Atsakovė nurodė, kad nėra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų jai iškelti bankroto bylą. Atsakovė yra moki, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, gauna iš vykdomos veiklos pajamas. Skola ieškovui nesumokėta dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų.
  4. Atsakovė paaiškino, kad yra 21 metus stabiliai Šilalės mieste, Džiaugėnų kaime veikianti įmonė, turinti ilgametę patirtį mėsos versle, joje dirba 117 darbuotojų. Bendrovės pagrindinė veikla – mėsos produktų gamyba, mėsos produktų didmeninė, mažmeninė prekyba. Atsakovė užima svarbią vietą Lietuvos mėsos perdirbimo rinkoje, turi įdirbį užsienio rinkose, pažįstama vartotojui kaip aukštos kokybės šviežios mėsos gamintoja, nuolat atnaujinanti savo asortimentą ir technologijas. Bendrovė nuosekliai investavo į modernių, aukšto lygio technologijų maisto gamybos pramonėje įdiegimą: buvo įdiegta kompiuterinė gamybos proceso, apskaitos, sandėlių sistema, atnaujinti gamybiniai įrengimai, sudarantys galimybes našiai gaminti konkretų produktų asortimentą su minimaliu darbuotojų kiekiu. Gaminamos produkcijos kiekiai tęstiniu laikotarpiu yra stabilūs, nedidelius svyravimus lemia natūralūs rinkos poreikiai. Atsakovės pardavimo pajamos 2016 m. rugpjūčio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenims sudarė 4 073 124 Eur.
  5. Pagrindinė įmonės produkcijos pirkėja Lietuvoje yra RUAB „Kretingalės mėsa“, kuri vykdo produkcijos platinimą į didžiuosius UAB „Maxima LT“, UAB „Rimi Lietuva“ prekybos tinklus, esančius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, UAB „Rivona“, UAB „Palink“ prekybos tinklus. Taip pat produkcija yra tiekiama į Turkmėnistaną, Olandiją, Baltarusiją bei kitas užsienio šalis. Atsakovė yra viena iš specializuotų mėsos įmonių grandinės grandžių: RUAB „Pajūrio mėsinė“ užtikrina skerdimą, RUAB „Agrovet“ atlieka išpjaustymą, atsakovė gamina mėsos produktus, RUAB „Kretingalės mėsa“ atlieka logistiką ir prekių realizaciją. Visoms minėtoms įmonėms, išskyrus atsakovę, 2016 m. birželį yra iškeltos restruktūrizavimo bylos. Taigi, dalinį atsakovės pardavimo pajamų sumažėjimą lėmė UAB „Kretingalės mėsa“ finansiniai sunkumai atsiskaitant, tačiau atsakovės reikalavimų šiai įmonei tenkinimo terminai bus numatyti pastarosios restruktūrizavimo plane, todėl atsiskaitymai bus atnaujinti.
  6. Atsakovė nurodė, kad jos veiklos nutraukimas turėtų neigiamų socialinių pasekmių, nes darbo vietas prarastų jos 117 darbuotojų, taip pat tai neigiamai atsilieptų, sąlygotų didelius veiklos sutrikimus, komplikuotų restruktūrizavimo procesą ir kitoms trims įmonėms, kuriose iš viso dirba 369 darbuotojai. Bendrovės veiklos nutraukimas taptų rimta grėsme kitų mėsos sektoriuje veikiančių smulkesnių įmonių ir ūkininkų išlikimui.
  7. Atsakovė nurodė, kad tinkamai, visa apimtimi ir laiku vykdo įsipareigojimus 117-ai darbuotojų. Atsakovė įsiskolinimų jiems neturi. Nurodė ir tai, kad valstybės biudžetams už 2016 m. liepą už darbuotojus yra sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei pajamų mokestis. Atsakovė už 2016 m. birželį darbuotojams sumokėjo 28 554,33 Eur darbo užmokesčio, už liepą – 43 293,39 Eur.
  8. Atsakovė 2016-08-29 balanso duomenimis turi turto už 10 655 943 Eur, pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 96 150,25 Eur, t. y. 18,38 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Papildomai nurodė, kad atsakovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) yra teigiamas. Bendrovė turi daug ilgalaikio turto, jam taiko dideles turto nusidėvėjimo normas, kas apskaitos prasme lemia santykinai dideles nusidėvėjimo sąnaudas. Pagal atsakovės 2016-08-29 finansinius dokumentus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis yra teigiamas turto naudai. Atsakovės nuosavam kapitalui esant teigiamam matyti, kad bendrovė turi turto, iš kurio gali patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau dėl turimo turto specifikos ir struktūros bendrovė neturi užtektinai galimybių laiku padengti kreditorių finansinius reikalavimus ir susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu.
  9. Atsakovė nurodė, kad didžiausia jos kreditorė yra AB Šiaulių bankas, kuriai įsiskolinimas 2016-08-28 sudaro 1 321 278,50 Eur. Tačiau šio kreditoriaus interesai atsisakius iškelti bankroto bylą bei iškėlus restruktūrizavimo bylą nenukentės, nes banko naudai yra įkeista atsakovės ilgalaikio turto už 5 064 269,33 Eur. Be to, banko interesai yra apsaugoti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija.
  10. Atsakovė nurodė, kad bendrovė vykdo mėsos produktų gamybą. Esminė priežastis, nulėmusi bendrovės laikinus finansinius sunkumus, yra ekonominis nuosmukis visose ūkio šakose. Prasidėjus ir palaipsniui gilėjant pasaulinei ekonominei krizei, užsidarius Rusijos rinkai, maisto produktų rinka, produkcijos kainos krito. Bendrovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, turėjo realizuoti turimą produkciją mažesnėmis kainomis. Dėl šios priežasties bendrovė atsidūrė tokioje finansinėje situacijoje, dėl kurios nebegalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė sudarydama ir jau vykdydama sutartis negalėjo numatyti aplinkybių, o būtent krizės nulemtų produkcijos kainų kritimo, nulėmusių bendrovės negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais. Didelę įtaką bendrovės veiklai turėjo Rusijos įvesti apribojimai iš Lietuvos eksportuojamai produkcijai (draudimas įvežti Lietuvos gamintojų mėsos gaminius), dėl ko teko skubiai ir mažesnėmis kainomis realizuoti visai kitai rinkai skirtus produktus. Kitas svarbus veiksnys yra sumažėjusi bendrovės gaminamos produkcijos paklausa dėl padidėjusios mėsos gaminių pasiūlos rinkoje, kas labai sumažino teikiamų paslaugų kainą. Būtina atsižvelgti ir į mokesčių naštos didinimą.
  11. Pažymėjo nurodė, kad bendrovė deda visas pastangas kuo daugiau savo produkcijos eksportuoti tiek į vakarų, tiek į rytų šalis. Bendrovė yra įtraukta į bendrovių sąrašą, kurios patikrintos ir kurioms suteiktas leidimas eksportuoti į JAV rinką. Bendrovė ieško naujų klientų įvairiose šalyse, sudaro ilgalaikes produkcijos tiekimo sutartis. Bendrovės administracija siekia, kad šalies rinka kuo mažiau darytų įtaką gaminamos produkcijos apimtims. Šiuo tikslu vykdomos derybos dėl ritualinės (košer) produkcijos tiekimo į kitas rinkas.
  12. Atsakovės teigimu, ji atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas, pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą nėra. 2016 m. rugpjūčio 29 d. bendrovės akcininkai priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės vadovo parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis. Apie priimtą bendrovės akcininkų sprendimą buvo informuoti bendrovės kreditoriai, jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir bendrovės akcininkų sprendimu. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
  13. AB „Šiaulių bankas“ (toliau – ir bankas) prašė tenkinti VSDFV Šilalės skyriaus prašymą dėl bankroto bylos UAB „Grimeda“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, atsakovės turtinė padėtis nuolatos blogėja, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. Atsakovė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, o reali atsakovės turto vertė yra 1,35 karto mažesnė nei faktiškai pradelsti įsipareigojimai.
  14. Trečiasis asmuo RUAB „Agrovet“ prašė atmesti VSDFV Šilalės skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tenkinti atsakovės vadovo ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Nurodė, kad RUAB „Agrovet“ ir UAB „Grimeda“ bei dar dvi mėsos sektoriuje veikiančias įmones RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir RUAB „Kretingalės mėsa“ sieja verslo bendradarbiavimo santykiai. Atsakovės veiklos nutrūkimas neigiamai atsilieptų kitoms trims bendrovėms, nes būtų paralyžiuota ir jų veikla, tai komplikuotų minėtų įmonių restruktūrizavimo procesą, kiltų didelių neigiamų socialinių pasekmių, atsirastų grėsmė darbo vietas prarasti net 500 darbuotojų. Atsakovei tęsiant veiklą bei pasinaudojant restruktūrizavimo proceso suteikiamomis galimybėmis, RUAB „Agrovet“ taip pat turės galimybę vykdyti veiklą, gauti pajamas, įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, išvengti nemokumo. Nurodė, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, jie gali būti išspręsti šiai įmonei iškeliant restruktūrizavimo bylą bei sudarant galimybes vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
  15. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą, atsisakė kelti bankroto bylą; restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskyrė UAB ,,Grimeda“ administratore UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; iš ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus UAB „Kretingalės mėsa“ priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš AB Šiaulių bankas – 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  16. Teismas nurodė, kad UAB „Grimeda“ teismui pateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo faktinė situacija yra pasikeitusi, todėl negalima konstatuoti, jog UAB „Grimeda“ pakartotinai kreipėsi į teismą su tapačiu reikalavimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
  17. Teismas pažymėjo, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. balanso duomenis UAB „Grimeda“ yra moki, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turimo turto vertės. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, gamina ir tiekia savo produkciją ir teikia paslaugas pagal pasirašytas tiekimo sutartis. Atsakovės gaminamos produkcijos mastai tęstiniu laikotarpiu yra stabilūs. Atsakovės pardavimo pajamos 2016 m. rugpjūčio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis sudarė 4 073 124 Eur. UAB „Grimeda“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 2001 m., nėra ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių ir 5 straipsnio pažeidimų.
  18. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad atsakovė neįrodė turinti realių galimybių optimizuoti veiklą, grąžinti skolas, yra nepajėgi vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi papildomų priemonių siekiant nustatyti tikrąją atsakovės turto vertę, abejojo, ar pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigą atlikti išsamų įmonės mokumo teisinį tyrimą.
  19. 2017 m. kovo 23 d. atsakovė teismui pateikė kreditorių sąrašą, skolininkų sąrašą, 2016-12-31 balansą, 2016-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017-02-28 balansą, 2017-02-28 pelno (nuostolių) ataskaitą,  2017-03-31 prognozinį balansą, 2017-03-31 prognozinę pelno (nuostolių) ataskaitą, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, informaciją apie išieškojimus ne ginčo tvarka, restruktūrizacijai pritariančių kreditorių sąrašą.
  20. 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo 2017 m. pradžios UAB „Grimeda“ nesiėmė priemonių pagerinti įmonės padėties, įmonės įsiskolinimai didėja, įmonė moka tik dalį VSDFV įmokų. Atkreipė dėmesį, kad VSDFV Šilalės skyrius yra gavęs atsakovės prašymą dėl įmokų atidėjimo, tačiau sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas.
  21. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos sąlygojo Rusijos embargas, tačiau šiuo metu bendrovės padėtis nuolat gerėja: įmonės darbuotojų skaičius mažėja, įmokos VSDFV mokamos, mažėja gamybos savikaina ir veiklos sąnaudos. Nurodė, kad po 2016-05-27 neliko priežasčių, sąlygojusių UAB „Grimeda“ finansinius sunkumus, todėl įmonė nuolat vykdo derybas su naujais investuotojais, sprendžia dėl galimybės įsilieti į naujas rinkas. Pažymėjo, kad bendrovės turto perkainojimas buvo atliktas įvertinus rinkoje esančias kainas, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės turto verte. Nurodė, kad vadovaujantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis ginčijamo AB Šiaulių banko reikalavimo negalima laikyti pradelstu įsipareigojimu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškovui yra pateikusi prašymą dėl įmokų atidėjimo ir mano, kad prašymas bus tenkintas, kadangi atsakovė pasiūlė užtikrinimo priemones.
  22. 2017-05-16 atsakovė nurodė, jog 2017-05-12 vykusio UAB „Grimeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta pritarti restruktūrizavimo administratorės UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ kandidatūrai (4 t., b. l. 187-188).
  23. Trečiojo asmens RUAB „Agrovet“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos  atsakovei iškėlimo. Atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Grimeda“ ieškinį AB Šiaulių bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, todėl, vertinant UAB „Grimeda“ pradelstų įsipareigojimų dydį, įtraukti visos AB Šiaulių banko nurodomos sumos nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad AB Šiaulių banko veiksmai, kai įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo atsakovei pareikštas likus dviem mėnesiams iki termino grąžinti kreditą suėjimo, banko pareikštas reikalavimas grąžinti visą kredito sumą, kai įprastai galiojo kita praktika, laikytini nesąžiningais. Teigia, kad AB Šiaulių banko reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, pusei reikalavimo sumos bankas turi garantinį fondą, todėl banko abejonės dėl galimų nuostolių yra nepagrįstos.
  24. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas 2017-05-15 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko savo prašymą tenkinti VSDFV Šilalės skyriaus prašymą ir atsakovei iškelti bankroto bylą. Teigia, kad įvertinus atsakovės turtą bei veiklos rodiklius, matyti, jog įmonės finansinė būklė nuosekliai blogėja, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija visą turto vertę, todėl yra visiškai nemoki.

 

Atsisakytina kelti bankroto bylą, keltina restruktūrizavimo byla

 

  1. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
  2. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Taigi tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
  3. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
  4. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje, svarbu atlikti išsamų atsakovės mokumo teisinį tyrimą.
  5. Ieškovas, kurio prašymą palaiko ir trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas, savo pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Grimeda“ grindžia įmonės nemokumo pagrindu.
  6. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  7. Trečiojo asmens AB Šiaulių banko teigimu, vertinant tikrąją atsakovės turto vertę, po 2016-07-01 atsiradęs ženklus ilgalaikio materialaus turto padidėjimas neturi būti vertinamas kaip realus turtas, kadangi buhalterinis turto vertės padidinimas pats savaime nesukuria faktinės turto vertės padidėjimo. Taip pat nurodo, kad neteisingai apskaičiuota pradelstų įsipareigojimų suma.
  8. Iš 2017-02-28 atsakovės balanso nustatyta, kad įmonės įsipareigojimai sudaro 9 521 823 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos sudaro 7 738 316 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 783 507 Eur. Įmonės turtas iš viso sudaro – 11 289 772 Eur ( ilgalaikis turtas – 6 794 581 Eur, trumpalaikis – 4 495 191 Eur) (4 t., b. l. 137). Tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 354 499,68 Eur.
  9. Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, kad ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimą lėmė turto perkainojimas, kadangi turto kiekis faktiškai nėra pasikeitęs. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas teigia, jog toks ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas turi būti vertinamas kaip manipuliavimas apskaitos taisyklėmis.
  10. Nustatyta, kad atsakovė sudarė sutartį su UAB „Archklubas“ dėl atsakovei priklausančio materialaus (nekilnojamojo) turto vertinimo ataskaitos parengimo. Atsakovei teismo nustatytu terminu iki paskirto teismo posėdžio nepateikus UAB „Archklubas“ turto vertinimo ataskaitos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovei priklausančio turto vertės pagrįstumo, vadovaujasi kitais byloje esančiais įrodymais.
  11. 2017-05-16 teismo posėdžio metu atsakovės atstovo pateikta Tapačios ar analogiškos įrangos rinkos ir perkainotos vertės palyginamoji analizė, atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje analizėje, kuri  apygardos teismo 2017-05-16 nutartimi yra pripažinta nevieša bylos medžiaga, yra tik patikslinti tam tikti duomenys, taip pat pripažintina nevieša bylos medžiaga.
  12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir nevieša bylos medžiaga pripažintus UAB „Alltex“, UAB „Efis“, UAB „Riela“ komercinius pasiūlymus bei kitus atsakovės pateiktus duomenis sprendžia, kad išvadai, jog ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas turi būti vertinamas kaip manipuliavimas apskaitos taisyklėmis, nėra pagrindo. Iš minėtų komercinių pasiūlymų, taip pat įvertinus atsakovės pateiktos ir nevieša bylos medžiaga pripažintos Tapačios ar analogiškos įrangos rinkos ir perkainotos vertės palyginamosios analizės matyti, kad ilgalaikio materialaus turto perkainojimą lėmė objektyvios priežastys, t. y.  atsakovė, perkainodama turimą ilgalaikį materialųjį turtą, vadovavosi rinkoje vyraujančiomis kainomis. Teismo vertinimu, tai, kad turto perkainojimą atliko pati atsakovė, o ne nepriklausomas turto vertintojas, nepaneigia perkainojimo teisėtumo, t. y. nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančias kainas. Tai, kad perkainojimas atliktas atsižvelgus į rinkos kainas, įrodo byloje nevieša pripažinta bylos medžiaga pateikti komerciniai pasiūlymai. Iš atsakovės pateiktos Tapačios ar analogiškos įrangos rinkos ir perkainotos vertės palyginamosios analizės matyti, kad sąraše esančios įrangos perkainota turto vertė yra 2 214 879 Eur mažesnė nei analogiškos įrangos rinkos vertė šiuo metu. Įvertinus tai, kad atsakovė pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius atliktos turto vertinimo ataskaitos objektyvumą, darytina išvada, kad atsakovės atliktas turto perkainojimas – objektyvus ir patikimas įrodymas, leidžiantis patvirtinti, kad atsakovei priklausančio turto vertės padidėjimas yra sąlygotas rinkoje esančių kainų.
  13. Teismas kritiškai vertina trečiojo asmens AB Šiaulių banko argumentus, jog vertinant UAB „Grimeda“ turto vertę, neskaičiuotinas atsakovei priklausantis turtas – UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijos. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis (civilinė byla Nr. B2-514-777/2017), kuria UAB „Pajūrio mėsinė“ nutraukta restruktūrizavimo byla, nėra įsiteisėjusi, todėl pagrindo teigti, jog UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijos yra bevertės, nėra pagrindo.
  14. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas taip pat nesutinka su atsakovės nurodyta pradelstų įsipareigojimų suma ir teigia, kad UAB „Grimeda“ pradelsti įsipareigojimai AB Šiaulių bankui yra 5 702 114,46 Eur, o ne 292 253,85 Eur.
  15. Teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. e2-1411-641/2017). Minėtoje byloje UAB „Grimeda“ prašo kredito sutarčių 2004-04-27 Nr. IL-2004-006-07, 2007-03-08 Nr. IL-2007-010-07 ir 2006-06-23 Nr. IL-2006-025-07 nutraukimą pripažinti neteisėtą.
  16. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuomet, kai skolininkas ginčija ieškovo pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2-362-381/2017).
  17. Todėl vadovaujantis tuo, jog trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašo UAB „Grimeda“ iškelti bankroto bylą, o tarp šalių yra ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo AB Šiaulių bankui dydžio, darytina išvada, kad trečiojo asmens nurodyta skola, nevertinant jos pagrįstumo iš esmės, negali būti įskaičiuota į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Laikytina, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai AB Šiaulių bankui yra 292 253,85 Eur.
  18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mano, jog kol įmonė nėra gavusi teismo sprendimo paskolą bankui grąžinti nedelsiant, įsipareigojimas bankui turi būti parodomas balanso straipsnyje po vienerių metų mokėtinos sumos.
  19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2017-02-28 buvo 176 647,10 Eur, 2017-03-30 – 191 152,62 Eur, 2017-05-12 – 209 285,41 Eur (4 t., b. l. 194-195). Iš neviešos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į VSDFV Šilalės skyrių dėl įsiskolinimo atidėjimo. Nors byloje nėra pateiktas VSDFV Šilalės skyriaus atsakymas dėl įsiskolinimo atidėjimo, kategoriškos išvados, jog atsakovės prašymas nepagrįstas ir nebus tenkintas, daryti negalima.
  20. Iš byloje pateiktų atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad bendrovės pardavimo pajamos nuolat auga, t. y. iš 2016-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad pardavimo pajamos buvo 5 692 483 Eur, per laikotarpį nuo 2017-12-31 iki 2017-02-28 – 674 386 Eur, iš prognozinės 2017-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad pardavimo pajamos išaugs iki 1 070 241 Eur.
  21. Taip pat iš neviešos bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 UAB „Grimeda“ EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) sudarė 10 758 Eur
  22. Pažymėtina, kad iš atsakovės balansų matyti, jog nuo 2016-12-31 iki 2017-02-28 per vienerius metus gautinos sumos padidėjo nuo 3 982 671 Eur iki 4 250 455 Eur (+267 784 Eur).
  23. Teismas kritiškai vertina AB Šiaulių banko argumentus, jog RUAB „Kretingalės mėsa“ debitorinis reikalavimas yra beviltiškas. Kaip matyti iš bylos duomenų bei trečiojo asmens RUAB „Agrovet“ atstovo paaiškinimų, RUAB „Kretingalės mėsa“ produkciją tiekia į daugelį didžiųjų Lietuvos prekybos centrų, t. y. į UAB “Maxima, LT”, UAB “Rimi Lietuva”, UAB “Rivona”, UAB “Palink”, taip pat į prekybos tinklus, esančius Latvijoje, Estijoje. Duomenų, jog minėti prekybos centrai turi finansinių sunkumų ir negalės atsiskaityti už tiekiamą produkciją su RUAB „Kretingalės mėsa“, nėra, todėl teigti, jog RUAB „Kretingalės mėsa“ neįvykdys įsipareigojimų UAB „Grimeda“, nėra pagrindo.
  24. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog RUAB „Agrovet“ sutinka atidėti atsakovės skolos mokėjimą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys RUAB „Agrovet“ sutikimą atidėti 2 201 921,26 Eur skolos sumokėjimą, taip pat pažymėtina, kad šią aplinkybę trečiasis asmuo patvirtino ir teismo posėdžio metu.
  25. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad UAB Grimeda“ yra moki. 2017-02-28 balanso duomenimis UAB „Grimeda“ turi turto už 11 289 772 Eur, pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 354 499,68 Eur, t. y. 12 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Pradelsti UAB „Grimeda“ įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  26. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, išanalizavęs ir įvertinęs UAB „Grimeda“ finansinės atskaitomybės dokumentus konstatuoja, kad įmonės finansinė - turtinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų, todėl tokios įmonės pašalinimas iš rinkos prieštarautų ĮBĮ paskirčiai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
  27. Teismui padarius išvadą, jog UAB „Grimeda“ neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos ir kriterijų, tačiau pripažinus, kad įmonė turi sunkumų, spręstina dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Grimeda“.

 

Dėl galimybės UAB „Grimeda“ kelti restruktūrizavimo bylą

  1. ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „Grimeda“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo.
  2. Atsakovė nurodė, kad įmonė patiria laikinų finansinių sunkumų. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus konstatuojama, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje – per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012
  3. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, anksčiau nutartyje teismo padarytomis išvadomis nustatyta ir įrodyta, kad, pagal 2017-02-28 bendrovės balanso duomenis UAB „Grimeda“ šiuo metu yra moki, jos pradelsti mokėjimai neviršija 1/2 dalies turimo turto.
  4. Teismų praktikoje konstatuota, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti, tačiau tai nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl galimybės iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą – kai įmonė, siekianti būti restruktūrizuota, atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, – prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-970/2011; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014).
  5. Iš teismui papildomai pateiktos medžiagos matyti, kad sutikimus dėl bendrovės restruktūrizavimo ir mokėjimo terminų atidėjimo pateikė stambūs UAB „Grimeda“ kreditoriai: UAB „Agrovet“ (2 300 000 Eur), UAB „Riela“ (221 908,74 Eur), UAB „Starna (39 946,13 Eur), UAB „Instor“ (23 666,74 Eur), UAB „Riela servisas“ (20 574,26 Eur), UAB „Moguntia Baltija“ (9 180,18 Eur), Meattrade Sp.z.o.o. (7 742,50 Eur), UAB „Letpaka“ (47 432,28 Eur), UAB „Genba taste (8 102,62 Eur), UAB „Spaisvilė“ (5 299,14 Eur), Multivac Oy filialas (49 079 Eur), UAB „Aurika“ (6 719,64 Eur), UAB „Higėja“ (6 046,82 Eur), visų jų bendra reikalavimų suma sudaro 2 745 698,05 Eur (4 t.; b. l. 131). Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėti kreditoriai geranoriškai sutiko atidėti susidariusių skolų mokėjimą, vadinasi palaiko ir pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Pritarimą UAB „Grimeda“ restruktūrizavimui išreiškė ir įmonės darbuotojai.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis UAB „Grimeda“ kreditorių sutiko atidėti skolos mokėjimo terminus, darytina išvada, kad atsakovė ėmėsi maksimalių pastangų kuo sklandesnio restruktūrizavimo proceso užtikrinimui, tikėtina, kad bendravo ir bendradarbiavo su kreditoriais, nes rezultatai patvirtina, kad bendrovei pavyko susitarti, jog įsiskolinimų dengimo terminai būtų pratęsti.
  7. Kaip matyti iš bylos duomenų, prieštaravimą restruktūrizavimo bylos iškėlimui pareiškė tik mažuma kreditorių.
  8. Trečiojo asmens AB Šiaulių banko atstovė nurodė, kad UAB „Grimeda“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, nėra nurodyta realių planų įgyvendinimo priemonių ir perspektyvų.
  9. Restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš UAB „Grimeda“, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
  10. Teismas, įvertinęs ir anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes, nesutinka su AB Šiaulių banko argumentais, kad UAB „Grimeda“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 str. 1 d. reikalavimų, keliamų šiam dokumentui. Todėl pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą šių argumentų pagrindu nėra
  11. Teismas, įvertinęs UAB „Grimeda“ sudarytus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, konstatuoja, kad juose pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti išsamūs duomenys apie kreditinius reikalavimus, išdėstytas preliminarus verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi įmonė sieks atkurti mokumą.
  12. Vertinant UAB „Grimeda“ metmenyse nurodytas konkrečias priemones yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė pagal preliminarius restruktūrizavimo plano duomenis siekia išsaugoti ir plėtoti įmonės pagrindinę veiklą, atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą.
  13. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad bendrovė pradėjo veiksmus, susijusius su jos veiklos optimizavimu – perorientuojamos iki bendrovės restruktūrizavimo vykdytos veiklos kryptys, didinamas bendrovės veiklos mastas. Įmonė vykdo derybas dėl investicijų pritraukimo į įmonių grupę.
  14. Iš neviešos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, siekdama gerinti įmonės veiklos rezultatus, atliko analizę, ir atsižvelgusi į gautus rezultatus pakeitė produktų žaliavų struktūrą, įdiegė alternatyvias, anksčiau nenaudotas žaliavas, todėl per du mėnesius pavyko žaliavų svorį gamybinėje savikainoje sumažinti iki 74,9 proc. Taip pat įdiegė kasdienių rodiklių stebėsenos sistemą, kurios dėka objektyviau įvertinamas kiekvienos gamybinių grandžių grandies naudojamų darbo išteklių efektyvumas. Nurodė, kad gamybinėje veikloje sumažėjo 22 darbuotojais, atitinkamai darbo užmokestis nuo vidutiniškai buvusio 57,8 tūkst. Eur sumažėjo iki 44,3 tūkst. Eur.
  15. Teismui pateikti 2016 m. lapkričio 21 d. Ketinimų protokolas, pasirašytas UAB „Grimeda“ su Kinijos Liaudies Respublikos verslo partneriais, Klienų ir potencialių investuotojų iš Kinijos Liaudies Respublikos kontaktai, 2016 m. lapkričio 28 d. prekių tiekimo sutartis patvirtina UAB „Grimeda“ susitikimus su potencialiais verslo užsienio partneriais, todėl darytina išvada, jog UAB „Grimeda“ atliko svarius parengiamuosius darbus plečiant eksporto kryptis į užsienio rinkas.
  16. Vertinant UAB „Grimeda“ metmenyse nurodytas konkrečias priemones ir jau atliktus veiksmus (aptartus anksčiau nutartyje), yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė pagal preliminarius restruktūrizavimo plano duomenis siekia išsaugoti ir plėtoti įmonės pagrindinę veiklą, atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą. Todėl, teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (ĮRĮ 25 str. 1 d. 3 p.).
  17. Teismas, įvertinęs anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad AB Šiaulių banko ir ieškovo prieštaravimai yra nepakankami atsisakyti kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Iš teismui pateiktų duomenų nėra akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
  18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, jog įmonė turi finansinių sunkumų, svarbu įvertinti ir nuspręsti, ar sudaryti galimybę įmonei siekti restruktūrizavimo tikslų, išsaugoti darbuotojams darbo vietas, ar palikti įmonę be kreditorių pagalbos ir šalinti iš rinkos su visomis neigiamomis šio proceso pasekmėmis tiek pačiai įmonei ir jos darbuotojams, tiek ir patiems kreditoriams. Pažymėtina, kad bendrovės veiklos nutraukimas reikštų darbo vietų praradimą įmonėje dirbantiems darbuotojams, kuriems valstybė turėtų mokėti bedarbių pašalpas.
  19. UAB „Grimeda“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 2001 m., nėra ĮRĮ 4 str. 5 p. nurodytų aplinkybių ir 5 str. pažeidimų. Išdėstytos ir įvertintos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad bendrovė pradelstus įsiskolinimus dengs per restruktūrizavimo terminą, todėl yra pagrindas manyti, kad restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus. UAB „Grimeda“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 4 d.), atsisakytina kelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  20. Skirtina UAB „Grimeda“ pasiūlyta restruktūrizavo administratorė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, kuri sutinka ir gali teikti šias paslaugas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 8 p).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Grimeda“ turėjo 900 Eur išlaidas už atsiliepimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą ir 850 Eur išlaidas už 2016-10-19 rašytinių paaiškinimų parengimą, už bylos duomenų analizę, teisinį vertinimą, teisines konsultacijas.
  3. UAB „Grimeda“ iškėlus restruktūrizavimo bylą ir atsisakius kelti bankroto bylą iš ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus UAB „Grimeda“ turėtų būti priteista 900 Eur išlaidos už atsiliepimo dėl bankroto bylos iškėlimo aprengimą, o iš trečiojo asmens AB Šiaulių banko UAB „Grimeda“ turėtų būti priteista 850 Eur išlaidos už 2016-10-19 rašytinių paaiškinimų parengimą, bylos duomenų analizę, teisinį vertinimą, teisines konsultacijas (LR CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad, kad šias bylinėjimosi išlaidas už UAB „Grimeda“ sumokėjo UAB „Kretingalės mėsa“, todėl nurodytos išlaidos iš VSDFV Šilalės skyriaus ir AB Šiaulių banko priteistinos UAB „Kretingalės mėsa“.

 

       Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290–291 straipsniais,

 

n u t a r i a :

          šios nutarties 35 punkte nurodytą bylos medžiagą pripažinti nevieša.

          UAB ,,Grimeda“, į. k. 176603379, buveinės adresas Šilalės r. sav., Džiaugėnų k., iškelti restruktūrizavimo bylą, atsisakyti kelti bankroto bylą.

Paskirti RUAB ,,Grimeda“ administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, įmonės kodas 135447357, registracijos adresas Jurbarko g. 2A-400, Kaunas (sąrašo eil. Nr. R-JA62).

Nustatyti, kad įmonės kreditoriai turi teisę ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 1 500 Eur (neįskaitant PVM) per mėnesį administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtraukta atlyginimo administratoriui suma, laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „Grimeda“ turi teisę naudoti 896 500 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą UAB „Grimeda“ einamosioms įmokoms mokėti.

Nustatyti, kad iš RUAB „Grimeda“ sąskaitų gali būti mokami ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, tačiau per vieną kalendorinį mėnesį neviršijant 896 500 Eur sumos, kuri gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti:

LT97 7044 0600 0577 9649, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas;                  (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB,               (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Nustatyti 6 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.

Nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu įmonės valdymo organai (direktorius) įmonės turto realizavimo ir kitus veiksmus, susijusius su įmonės išlaidomis, privalo derinti su administratore.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešimą apie įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir teismo nutarties kopiją išsiųsti administratorei UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, UAB „Grimeda“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui K. K..

Įpareigoti įmonės administratorę UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo ir įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo dienos pranešti apie iškeltą įmonei restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 str. 12 d. nurodytiems asmenims.

Iš ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus UAB „Kretingalės mėsa“ naudai priteisti 900 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš AB Šiaulių banko UAB „Kretingalės mėsa“ naudai priteisti 850 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir restruktūrizavimo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Nutarties apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo.

 

Teisėjas                                                                                                                   Alvydas Žerlauskas