Civilinė byla Nr. B2-1472-413/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00167-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.2.1.; 3.4.2.2; 3.4.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei I. B.,

atsakovo UAB „Modus“ ir jos vadovo R. K. atstovui advokato padėjėjui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, AS „Reverta“, akcinės bendrovės DNB lizingas ir akcinės bendrovės DNB bankas pareiškimus, trečiasis asmuo K. K., dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą dėl restruktūrizavo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank lizingas,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teisme 2014 m. balandžio 8 d. gautas ir 2014 m. balandžio 18 d. teisėjo rezoliucija priimtas nagrinėti ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Modus“ (toliau ir Įmonei, Bendrovei). 2014 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. birželio 6 d. nutartimis AS „Reverta“, AB DNB lizingas ir AB DNB bankas įtraukti į UAB „Modus“ bankroto bylą bendraieškiais, o 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi K. K. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje. Ieškovai ir trečiasis asmuo yra atsakovės kreditoriai. Prašymus iškelti UAB „Modus“ bankroto bylą grindžia atsakovės vengimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jos nemokumu.

Tame pačiame teisme 2016 m. vasario 11 d. gautas ir teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi priimtas nagrinėjimui pakartotinis UAB „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Modus“.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad bendrovės vykdoma veikla išimtinai susijusi su transporto sektoriumi (tarptautinių automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo, pervežimo paslaugos). Bendrovė patiria laikinus finansinius sunkumus dėl šių priežasčių: įmonės apyvartinis kapitalas buvo didinamas skolintomis lėšomis; prasidėjus ekonominei krizei pasiskolinti tapo sudėtinga; prasidėjo teisminiai ginčai su lizingo bendrovėms; dėl lizingo sutarčių nutraukimo bendrovė neįvykdė prisiimtų prievolių kitiems kreditoriams ir negavo apie 14 mln. Eur pajamų bei patyrė apie 3 mln. Eur nuostolių; bendrovė patyrė atitinkamus nuostolius grąžindama lizingo bendrovėms turtą, kurio likutinė vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas; dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsirado 650 000 Eur nepriemoka valstybės biudžetui, bendrovės nuostolius didino ir skaičiuojamos baudos, delspinigiai bei teisinės išlaidos. Nurodytų aplinkybių visuma lėmė, kad UAB „Modus“ negali tinkamai vykdyti veiklos, užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, toliau bus vykdoma ūkinė – komercinė veikla ir uždirbamos pajamos, sumažinti veiklos kaštai, optimizuojama valdymo struktūra, pasirašomos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2016 metams. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė aktyviai derasi su transporto priemonių nuomotojais dėl papildomų 40 vilkikų nuomos. Restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė planuoja išnaudoti turimus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos ilgalaikės nuomones pagrindu nuomoja iš valstybės. Bendrovė ketina pritraukti investicijų, prekybos paskirties pastato projektavimo ir statybos darbams, vystyti biuro patalpų nuomos veiklą. Paskutiniais įmonės restruktūrizavimo metais ir tolimesniais jos veiklos laikotarpiais planuojamos pajamos iš komercinės paskirties patalpų nuomos, kurios, pareiškėjo tvirtinimu, sudarys mažiausiais 80 000 Eur per metus. Be to, bus išnaudojami rezervai apyvartinėms lėšoms padidinti, UAB „Modus“ vykdo aktyvų darbą su debitoriais, siekdama sumažinti susidariusius debitorinius įsiskolinimus. Prognozuojama, kad UAB „Modus“ 2017 m. pasieks ne mažesnę kaip 3,5 mln. Eur metinę apyvartą, 2018 m. – 5,9 mln. Eur, 2019 m. – 7,6 mln. Eur, 2020 m. – 7,9 mln. Eur metines apyvartas.

Atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo trečiasis asmuo AS Reverta su pareiškimu nesutinka. Kreditoriaus nuomone, UAB „Modus“ nelaikytina įmone, turinčia laikinų finansinių sunkumų, kadangi jos finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, ką patvirtina faktas, kad bendrovei restruktūrizavimo bylą teisme atsisakyta iškelti jau tris kartus (2013 m., 2014 m. ir 2015 m.). Pateikti UAB „Modus“ restruktūrizavimo metmenys patvirtina faktą, kad įmonė veikia nuostolingai, faktiškai neturi jokio likvidaus turto, iš kurio galėtų dengti kreditorinius įsipareigojimus. Nors atsakovės vadovas nurodo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 5 490 699 Eur, susumavus nepradelstus įmonės įsipareigojimus, jie sudaro tik 208 835,67 Eur, kurių absoliuti dauguma taps pradelstais jau po 4 mėnesių, todėl įmonės įsipareigojimų dalis, sudaranti 19 090 164,33 Eur, laikytina pradelstais įsipareigojimais, kurie ženkliai viršija bendrovės balansinį turtą. Be to, visi didžiausi įsipareigojimai atsirado seniai  ir ilgą laiką nėra vykdomi, o įmonės restruktūrizavimo procesas, kuris inicijuojamas jau 6-ąjį kartą nuo 2013 metų, yra tik priedanga siekiant išvengti bankroto bylos.

UAB „Modus“ kreditorių AB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Swedbank“ nuomone, nėra pagrindo atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą, kadangi restruktūrizavimo byla UAB „Modus“ inicijuota jau keletą kartų. Pažymi, kad UAB „Modus“ akcininkų susirinkime patvirtinti nauji restruktūrizavimo plano metmenys praėjus tik savaitei nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties priėmimo, kuria buvo atsisakyta iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą. Per tokį trumpą laiką įmonė negalėjo pašalinti nei Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų restruktūrizavimo metmenų trūkumų, nei pagerinti įmonės finansinės padėties. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo grindžiamas tapačiais argumentais kaip ir ankstesni jos pareiškimai, kurie teismų pripažinti nepagrįstais, todėl pareiškimas pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl ko UAB „Modus“ vadovui skirtina 5792 Eur bauda, 50 proc. paskirtos baudos skiriant UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Kreditorių vertinimu, UAB „Modus“, dėl jos nemokumo, keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

UAB „Modus“ kreditorių AB DNB lizingas ir AB DNB bankas nuomone, yra pagrindas nutraukti civilinę bylą Nr. eB2-433-413/2016 dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo; bylos nenutraukus, atsisakyti įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą; skirti jos direktoriui R. K. baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad AB DNB lizingas yra reorganizuojamas ir nuo 2015 m. spalio 23 d. jo visas teises ir pareigas perėmė AB DNB bankas. Kreditoriaus vertinimu, UAB „Modus“ restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo nagrinėjamas jau 6 –ajį kartą; visais prieš tai buvusiais atvejais buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nesant tam pagrindų. Be to, pakartotinai prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikiamas tik atnaujinus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis ir nežymiai pakeitus restruktūrizavimo plano metmenis, taigi prašymas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir ankstesni prašymai, kurie išsamiai buvo išnagrinėti Kauno apygardos teisme ir peržiūrėti Lietuvos apeliaciniame teisme.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir bendraieškių AS „Reverta“, akcinės bendrovės DNB lizingas ir akcinės bendrovės DNB bankas pareiškimus, trečiasis asmuo K. K., dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ ir civilinė byla pagal uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“, tretieji asmenys AS „Reverta“, AB ‚Swedbank lizingas“, sujungtos į vieną bylą, paliekant jai Nr. B2-1472-413/2016.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, o dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmestinas

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Modus“ įregistruota 1990 m. gruodžio 29 d., bendrovės vadovas R. K.. Bendrovės vykdoma veikla išimtinai susijusi su transporto sektoriumi (tarptautinių automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo, pervežimo paslaugos). Iš byloje pateikto UAB „Modus“ 2016 m. sausio 31 d. preliminaraus balanso duomenų matyti, kad įmonė balanso sudarymo dienai turėjo turto už 13 818 067 Eur (ilgalaikis turtas – 189 326 Eur, trumpalaikis turtas – 13 628 741 Eur, kurio didžiąją dalį (13 606 680 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 19 299 046 Eur. Pažymėtina, kad visi įsipareigojimai trumpalaikiai. Pareiškėjo duomenimis, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 490 699 Eur.

Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo teikiamas jau šeštąjį kartą. Siekiant nustatyti realų įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų mastą, įvertintus tai, kad naujausio įmonės balanso duomenimis didžiąją įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas (13 628 741 Eur), iš kurio 13 606 680 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, svarbu įvertinti trumpalaikiu turtu disponavimo galimybę.

UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 13 601 500 Eur suma gautina kaip kompensacija atlyginus negautas pajamas UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ nutraukus lizingo sutartis su UAB „Modus“ ir atsiėmus lizinguojamą turtą (t. 1, b. l. 159).  Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ (ne)iškėlimo, ir nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais minėtų lizingo sutarčių nutraukimai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013), kad bendrovė net nėra inicijavusi balanse apskaitytų negautų pajamų sumos priteisimo proceso, darė išvadą, kad UAB „Modus“ 13 601 500 Eur dydžio trumpalaikiu turtu realiai nedisponuoja, kad šios sumos atgavimo perspektyva neįrodyta ir tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas minėta suma sumažinti bendrovės turto vertę. Nežiūrint į tai, pareiškėjas, pakartotinai kreipęsis į teismą dėl UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, į  2016 m. sausio 31 d. bendrovės balanso duomenis minėtą sumą įtraukė pakartotinai. Įvertinus tai, kad 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuoti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), vertinant įmonės turimo turto apimtį, konstatuotina, kad realaus įmonės turimo turo vertė neviršija  216 567 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus UAB „Modus“ turimo turto vertės santykį su pareiškėjo nurodyta pradelstų įsipareigojimų įmonės kreditoriams suma, darytina išvada, kad bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma (5 490 699 Eur) ženkliai viršija jos realiai turimo turto vertę (216 576 Eur). Be to, nors atsakovės vadovas nurodo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 5 490 699 Eur, susumavus nepradelstus įmonės įsipareigojimus, jie sudaro tik 208 835,67 Eur. Pažymėtina, kad dar Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1558-324/2013, teismas konstatavo, kad UAB „Modus“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, dėl ko sprendė, kad yra pagrindas pripažinti įmonę nemokia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1864/2013 paliko minėtą nutartį nepakeistą. Pakartotinai kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo“, Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1954-221/2014, dar kartą pažymėjo, kad UAB „Modus“ turi ilgalaikių finansinių sunkumų. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs minėtą bylą apeliacine tvarka, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1497/2014, konstatavo, kad įmonė keletą metų dirba nuostolingai, įmonės padėtis neleidžia tikėtis įmonės mokumo atkūrimo ir tolimesnės normalios ūkinės veiklos. Paskutinį kartą kreipusis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2659-221/2015, teismas dar kartą konstatavo, kad įmonė yra neabejotinai nemoki, ką patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016 .

Pažymėtina, kad įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ir ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). 

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).

Nagrinėjamu ginčo atveju, įvertinus įmonės turimo turto apimtis ir pradelstų įmonės įsipareigojimų kreditoriams santykį, darytina išvada, kad atsakovė neabejotinai atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (pradelsti įsipareigojimai viršija pusę valdomo turto). Teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui, pavyzdžiui, jeigu įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013). Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

Iš pateiktų UAB „Modus“ restruktūrizavimo metmenų matyti, kad įmonė veikia nuostolingai – 2015 m. įmonės grynasis pelnas yra neigiamas, t. y. – 478 000 Eur, pajamos iš pardavimų  turi tendenciją mažėti: 2013 m. – 1,19 mln. Eur, 2014 m. – 72 000 Eur, 2015 m. – 10 500 Eur (t. 1, b. l. 151, 158). Įmonėje dirba tik 9 darbuotojai, kai 2011 m. jų dirbo 110.

UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, kad pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo laikotarpiu yra įmonės generuojami pinigų srautai iš vykdomos ir numatytos vykdyti (krovinių pervežimo, ekspedijavimo) veiklos. Bendrovė ketina pritraukti investicijų pastatų projektavimo ir statybos darbams, išnaudoti turimų žemės sklypų, ilgalaikės nuomos pagrindu nuomojamų iš valstybės, resursų ir ateityje vystyti biuro patalpų nuomos veiklą.

Tokie bendrovės planai vertintini kaip nepagrįsti. Nei kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių Metmenyse nurodytų mokumo ir veiklos atkūrimo priemonių realumą. Vien tai, kad bendrovė veikia nuo 1990 m., o nuo 1995 m. užsiima tarptautinio pervežimo veikla savaime neužtikrina jos veiklos tęstinumo. Metmenyse nurodoma, kad vykdant struktūrinius pertvarkymus bus pereita nuo turimo/lizinguojamo transporto priemonių ūkio prie nuomojamo. Minėti planai buvo nurodyti ir anksčiau teismui teiktuose UAB „Modus“ metmenyse. Tačiau nei tuomet, nei nagrinėjamu atveju nepateikta jokių realių duomenų apie tai, kad bendrovė nuomojasi iš kitų įmonių transporto priemones, reikalingas šiai veiklai vykdyti (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai). Nors pareiškėjas tvirtina, kad bendrovės verslo partneriai HCS Transport & Spedition ir LKW Walter Internationale Transportorganisation AG yra pasirengę bendradarbiauti su UAB „Modus“ teikiant krovinių tarptautinio vežimo užsakymus, tačiau sutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartyje padaryta išvada, kad vien 2014 m. rugsėjo 25 d. LKW Walter Internationale Transportorganisation AG pažyma dėl bendradarbiavimo neįrodo, jog UAB „Modus“ su minėta bendrove būtų sudariusi bendradarbiavimo sutartį, tuo tarpu 2009 m. sutartys su HCS Transport & Spedition nepatvirtina, kad tokios sutartys yra vykdomos ir šiuo metu. Nors įmonė ketina nuomotis automobilius, tačiau neaišku, kokie bus nuomos kaštai ir tokios nuomos galimybės. Be to, nors metmenyse nurodoma, kad šalia įprastinės įmonės veiklos bus vykdoma krovinių ekspedijavimo veikla, į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys realų nurodytos veiklos vykdymą ateityje (sudarytos ekspedijavimo sutartys, preliminarūs susitarimai dėl sutarčių sudarymo ateityje ir pan.) Nors pareiškėjas teikia paskaičiavimus apie numatomas gauti pajamas iš ekspedijavimo veiklos, tačiau neaišku, kokiais duomenis vadovaujantis šie paskaičiavimai atlikti. Tuo tarpu restruktūrizavimo metmenyse nurodytos gauti pajamos (mažiausiai 80 000 Eur per metus) iš komercinės paskirties patalpų nuomos, teismo vertinimu, nepagrįstos leistinais įrodymais, todėl vertintinos kaip prielaidos ir spėlionės, neturinčios realus pagrindimo. Vien tik į bylą pateiktas prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas nesudaro  pagrindo išvadai, kad realiai šis projektas bus įgyvendintas. Nors pareiškėjas teigia, kad projekto įgyvendinimui bus ieškoma investuotojų, tačiau šiai dienai byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomą aplinkybę. Taigi, nesant realaus turto, kuris gali būti panaudotas komercinei veiklai vystyti, pareiškėjo numatytos gauti pajamos iš patalpų nuomos laikytinos nepagrįstomis (CPK 178 straipsnis).

Esant įmonės itin sudėtingai finansinei būklei, kyla pagrįstos abejonės ir dėl galimybės gauti apyvartinių lėšų (Metmenų 4.11 punktas), kurios aktualios tiek transporto priemonių nuomos sutarčių įgyvendinimui, tiek sutarčių su tarptautiniais partneriais realiam vykdymui. Vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršija įmonės turimo turto vertę, kad parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka realumo kriterijų, t. y. siūlomos restruktūrizavimo priemonės yra neįgyvendinamos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), o nustačius, kad įmonė yra akivaizdžiai nemoki – iškelti UAB „Modus“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas (teisėjas) privalo paskirti įmonės administratorių. Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta UAB „Simpatija“, kuri ir skirtina UAB „Modus“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Be kitų reikalavimų, kreditoriai AB DNB Bankas ir AB „Swebank lizingas“ prašė teismo skirti atsakovės vadovui R. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškėjui 6- ajį kartą teikiant nepagrįstą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Modus“.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą.

Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, tokiu veikimu siekiama ne tokių teisių įgyvendinimo teisėtų tikslų, o siekiant sutrukdyti bylos nagrinėjimui ar pakenkti kitiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl baudos pareiškėjui R. K. skyrimo, įvertintina tai, kad pareiškimas dėl UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareikštas šeštąjį kartą (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1558-324/2013, Nr. B2-1954-221/2014, Nr. B2-2586-555/2014, Nr. B2-2115-221/2015, Nr. B2-2659-221/2015). Visais nurodytais atvejais teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo arba atsisakė iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą, nesant tam pagrindų. Konstatavus UAB „Modus“ vadovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-548-372/2016 skyrė R. K. 1000 Eur baudą.

Nors pareikštas pareiškimas pripažintinas nepagrįstu ir pakartotinai atsisakyta UAB „Modus“ iškelti restruktūrizavimo bylą, įvertinus tai, kad baudos skyrimas yra išimtinė priemonė, ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ne tik pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo klausimas, bet ir pareiškimų dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo klausimas, kuriuos išsprendus buvo nutarta iškelti įmonei bankroto bylą, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdų pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo pareiškėjui skirti baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsniu, restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Modus“, juridinio asmens kodas 132274964, Perkūno al. 30-1, Kaunas, ir iškelti jai bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Simpatija“ (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-JA017).

Uždėti uždarajai akcinei bendrovei „Modus“, juridinio asmens kodas 132274964, Perkūno al. 30-1, Kaunas, nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo, per kurį uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.

Išaiškinti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ vadovui, kad jeigu per teismo nustatytą terminą nurodyti dokumentai administratoriui nebus perduoti arba perduoti ne visi dokumentai, teismas gali jam skirti iki 2 896 eurų baudą.

Apie bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, Vilnius), byloje dalyvaujantiems asmenims ir administratoriui.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus.

Pavesti administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Gintautas Koriaginas