Civilinė byla Nr. e2-443-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00089-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.13 

 (S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energija, ryšiai, statyba“ buvusio vadovo D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-185-569/2020 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ prašymą dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energija, ryšiai, statyba“, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Tavix“. 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama 5 metams apriboti D. G. teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ vadovas D. G. vengia pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdo bankroto procedūroms. BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto byla buvo keliama pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. D. G. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi apribojo D. G. teisę 5 (penkis) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

4.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ iškelta bankroto byla; ta pačia nutartimi BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus; minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 7 d., todėl terminas įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą baigėsi 2019 m. birželio 22 d.; nuo 2015 m. birželio 16 d. iki bankroto bylos BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ iškėlimo vadovu buvo D. G., kuriam kilo pareiga įvykdyti minėtą įstatyminę pareigą; 2019 m. spalio 9 d. nutartimi D. G. paskirta 500 Eur bauda už 2019 m. gegužės 27 d. nutarties nevykdymą.

5.       Teismas pažymėjo, kad D. G. elgesys, kai be pateisinamų priežasčių neįvykdomi teismo įpareigojimai (neperduodami visi įmonės dokumentai ir / ar turtas), negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Įvertinęs tai, kad D. G. buvo tinkamai informuotas apie nurodytą teismo įpareigojimą, teismas sprendė, kad buvęs vadovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti bankroto administratorei BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir / ar visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, priežastis.

6.       Teismo vertinimu, vadovui anksčiau paskirta teismo sankcija (bauda) nepasiekė tikslo sudrausminti ir paskatinti D. G. tinkamai vykdyti jam įstatymu priskirtas pareigas. Nors poveikio priemonė – teisės eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas – taikoma išimtiniais atvejais, tačiau šiuo atveju atitinka D. G. padaryto pažeidimo pobūdį ir tęstinumą.

 

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

7.       Atskiruoju skundu D. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismo skirta nuobauda gali daryti reikšmingą įtaką fizinio asmens profesiniam ir  privačiam gyvenimui. Tokios nuobaudos taikymas dėl savo pasekmių negali būti formalus ar nepamatuotas.

7.2.                      Skundžiama nutartis priimta skubotai, neišsiaiškinus ir neišsireikalavus visų įrodymų ir paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo žodinio proceso tvarka, nepasinaudojo galimybe apklausti liudytojus dėl turto ir dokumentų perdavimo, inicijuoti reikiamų dokumentų ir informacijos išreikalavimą ir pan.

7.3.                      D. G. atstovė UAB „Apskaita AG“ 2019 m. gruodžio 17 d. (iki skundžiamos nutarties priėmimo) perdavė bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą. Taip pat bankroto administratorė perėmė vienintelę įmonės transporto priemonę, kuri šiuo metu yra saugoma Joniškyje, garaže, adresu Melioratorių a. 12. Bankroto administratorė transporto priemonę ir toliau saugo Joniškyje, nes neturi galimybių jos laikyti Kauno mieste.

7.4.                      Dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, reziduoja įvairiose užsienio valstybėse, todėl jo galimybė pateikti bylos nagrinėjimui visus duomenis ir paaiškinimus būna apribota. Pasitikėjo bankroto administratore ir tikėjosi, kad ji informuos teismą apie tai, kad dokumentai ir turtas buvo jai perduoti, tačiau administratorė to nepadarė.

7.5.                      Gailisi dėl nesavalaikio dokumentų perdavimo, tačiau šis perdavimo procesas užtruko dėl bankroto administratorės komunikacijos ir veikimo trūkumo, D. G. atžvilgiu pradėtų ikiteisminių procesų, kurių metu buvo paimta dalis BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ dokumentų ir turto bei D. G. pasitelktų atstovų (UAB „Apskaita AG“) galimai netinkamo veikimo, todėl dokumentai ir turtas bankroto administratorei nebuvo pateikti tinkamai ir laiku.

7.6.                      Teismo paskirta sankcija (500 Eur bauda) pasiekė tikslą sudrausminti ir paskatinti D. G. tinkamai vykdyti jam priskirtas pareigas, papildoma nuobauda (apribojimas eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu) būtų perteklinė, neatitinkanti įstatymų ir teismų praktikos, sukeltų neigiamas bei neproporcingo dydžio teisines pasekmes profesinėje ir privataus gyvenimo srityse, pasirenkant pajamų šaltinį, plėtojant darbo teisinius santykius ir pan.

8.       BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir įpareigoti D. G. nurodyti kas disponuoja automobiliu Citroen, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai šį automobilį perduoti paskirtai bankroto administratorei. Nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      D. G. daugiau nei pusę metų nevykdo pareigos tinkamai perduoti bankroto administratorei BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ turtą, informaciją bei dokumentus.

8.2.                      Apeliantą organizuoti BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ dokumentų perdavimą paskatino ne 2019 m. spalio 9 d. nutartimi paskirta 500 Eur bauda, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį dėl teismo sprendimo nevykdymo.

8.3.                      Bankroto administratorė iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gavo pranešimą, kad BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ automobilis Citroen (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas skunde teigia, kad minėtas automobilis saugomas (duomenys neskelbtini). Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog transporto priemonę šiuo adresu saugo bankroto administratorė, nes ji niekada nebendravo su D. G.. Viso bankroto proceso metu bankroto administratorė siekia, kad jai tinkamai būtų perduoti bendrovės dokumentai ir turtas bei suteikta bankroto procesui reikalinga informacija.

8.4.                      Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2019 m. gruodžio 19 d. pas administratorę atvyko UAB „AG apskaita“ direktorius V. M. ir perdavė BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ apskaitos dokumentus, balansą bankroto bylos įsiteisėjimo dienai, kitus dokumentus, tačiau dauguma perduotų dokumentų yra nepasirašyti bendrovės vadovo D. G.. Taip pat dauguma kasos išlaidų ir pajamų orderių nėra pasirašyti nei vadovo nei pinigus gavusių asmenų, t. y. perduoti dokumentai neturi juridinės galios.

8.5.                      Apeliantas teigia, jog reziduoja užsienyje, todėl savo pareigą fiziškai perduoti BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ apskaitos dokumentus delegavo UAB „AG apskaita“ atstovui. Tačiau administratorei nesuprantama, kodėl tretiesiems asmenims nebuvo galima deleguoti ir pareigos perduoti BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ turtą bei pasirašyti finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiam UAB „Energija, ryšiai, statyba“ vadovui D. G. apribota teisė 5 (penkis) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. dokumentų perdavimo akto kopiją ir 2015 m. spalio 12 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties kopiją. Bankroto administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigos raštą, BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ buvusio vadovo nepasirašytus finansinės atskaitomybės dokumentus bei nepasirašytų bendrovės kasos dokumentų fragmentus. Visais paminėtais šalių įrodymais grindžiamas buvusio įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas.

14.       Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ buvusio vadovo pareigų vykdymo tinkamumo vertinimu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl sankcijos skyrimo pagrįstumo buvusiam įmonės vadovui, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Įmonių nemokumo teisėje pripažįstamas įmonės vadovo apribojimas (diskvalifikavimas) tam tikrą laikotarpį eiti juridinio asmens vadovo pareigas. Tokia sankcija įprastai laikoma priemone, skirta pašalinti tuos vadovus, kurie gali sukelti žalą tęsdami vadovavimo veiklą ir atlikdami vadovavimo funkcijas toje pačioje ar kitoje įmonėje. Pripažįstama, kad reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl tokios sankcijos taikymo laikoma: fiduciarinių pareigų pažeidimas, netinkamas pinigų panaudojimas, netinkamos klaidinančios finansinės ar nefinansinės ataskaitos, nesugebėjimas tinkamai vesti buhalterinę apskaitą. Tokia sankcija taikoma nustačius komercinį nesąžiningumą, didelį neatsargumą ar aiškią nekompetenciją (angl. a lack of commercial probity, gross negligence or serious incompetence) (UNCTIRAL Pavyzdinis įstatymas dėl nemokumo teisės: vadovo pareigos artėjant įmonės nemokumui (2013 m.)).

16.       Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti užtikrinti gerą įmonių valdymą. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (Jean Jacques du Plessis, Jeanne Nel de Koker, Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7-17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi, tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus.

17.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

19.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

20.       Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

21.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 7 d. Šia nutartimi bendrovės valdymo organas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Apeliantas, kuris buvo BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, minėtos pareigos per teismo nustatytą terminą tinkamai neįvykdė, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda.

22.       Bankroto administratorė pirmosios instancijos teismo prašė apriboti BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ buvusio vadovo D. G. teisę 5 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Administratorė prašymą grindė tuo, kad buvęs vadovas D. G. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, taip pat vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė bankroto procedūroms.

23.       Tiek bankroto administratorė savo pareiškime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė ir nemotyvavo aplinkybės, kad D. G. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Teismas neaptarė ir nepagrindė, kodėl apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo reikšmingas jam skiriant vieną griežčiausių ir išimtinių nemokumo teisėje įtvirtintų sankcijų vadovui. Vien formalus argumentas, kad į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi ne įmonės vadovas, o kitas subjektas, konkrečiai nenurodant ir nepagrindžiant neigiamos šios aplinkybės reikšmės įmonės bankroto proceso trukmei, negali būti pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą ribojimą.

24.       Kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismui, padariusiam išvadą, jog buvusio BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ vadovo D. G. elgesys, kai be pateisinamų priežasčių nebuvo vykdomi teismo įpareigojimai (neperduodami visi įmonės dokumentai ir / ar turtas), negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo įpareigojimą, nepaisant to, teismo įpareigojimo nevykdė, neperdavė įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui, o taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, priežastis.

25.       Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia teigdamas, kad dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, todėl jo galimybė pateikti civilinės bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis yra ribota. Pažymėjo, kad jo atstovė UAB „Apskaita AG“ 2019 m. gruodžio 17 d. perdavė BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą bei įmonės transporto priemonę (saugoma Melioratorių a. 12, Joniškyje). Pasak apelianto, dokumentų perdavimo procesas užtruko dėl pačios bankroto administratorės bendradarbiavimo ir veikimo trūkumo, apelianto atžvilgiu pradėtų ikiteisminių procesų, kurių metu buvo paimta dalis BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ dokumentų ir turto bei galimai dėl apelianto atstovės UAB „Apskaita AG“ netinkamo veikimo.

26.       Pareigą pateikti reikalingus įmonės dokumentus numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, kuriame, be kita ko, yra nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Minėta, kad BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

27.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas įmonės turto ir dokumentų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

28.       Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kokius įmonės dokumentus ir turtą jis perdavė ikiteisminio tyrimo institucijoms, dėl ko teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti laiku, kad apie šias aplinkybes bankroto administratorė buvo tinkamai informuota. Be to, jam tenka pareiga įrodyti ir aplinkybę, jog įmonės dokumentų ir turto jis laiku neperdavė dėl svarbių priežasčių arba ne nuo dėl jo priklausančių aplinkybių.

29.       Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių bendrovės dokumentų ir turto perdavimą ikiteisminio tyrimo institucijoms; duomenų apie tai, kad dėl šių aplinkybių egzistavimo jis informavo bankroto administratorę; duomenų, kad bankroto administratorė su juo vengė bendradarbiauti; duomenų apie savo gyvenamąją vietą užsienyje, ar apie tai, kad įrodymų apie nurodytas aplinkybes negalėjo pateikti laiku, nes buvo išvykęs į užsienį; duomenų apie tai, kad jo atstovė UAB „Apskaita AG“ neatliko jai pavestų pavedimų ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas neįrodė apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, taigi nepaneigė fakto, jog įmonės turto ir dokumentų laiku nepateikė dėl savo paties neveikimo.

30.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad buvusio BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ D. G. padaryto pažeidimo pobūdis ir tęstinumas įrodo jo kaltę, todėl yra pakankamas pagrindas jam taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją, nes, būdamas juridinio asmens vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino laiku ir tinkamai įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tokie jo veiksmai akivaizdžiai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti toleruojami.

31.       ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytas konkretus asmens teisės užimti vadovaujamas pareigas apribojimo terminas, t. y. nuo 3 iki 5 metų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė teisės teismui nustatyti mažesnį nei 3 metų tokio apribojimo terminą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto teisę užimti vadovaujamas pareigas apribojo 5 metams, t. y. nustatė maksimalų teisės ribojimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė ir nepagrindė, kodėl apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo reikšmingas skiriant vieną griežčiausių ir išimtinių nemokumo teisėje įtvirtintų sankcijų vadovui, taigi nustačius tik vieną savarankišką pagrindą teisės užimti vadovaujančias pareigas ribojimui, o apeliantui tinkamai neįrodžius tinkamo ir savalaikio bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratorei fakto, sprendžia, kad maksimalus 5 metų teisės užimti vadovaujamas pareigas apribojimo terminas savo pasekmėmis yra neproporcingas apelianto padarytam pažeidimui.

32.       BUAB „Energija, ryšiai, statyba“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė įpareigoti D. G. nurodyti, kas disponuoja automobiliu Citroen, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai šį automobilį perduoti paskirtai bankroto administratorei.

33.       CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad bankroto administratorės pateiktas reikalavimas įpareigoti D. G. nurodyti, kas disponuoja automobiliu Citroen, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai šį automobilį perduoti paskirtai bankroto administratorei, nėra susijęs su prašymu dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo nagrinėjimu, peržengia apeliacijos ribas, todėl apeliacinės instancijos teismui pasisakyti šiuo klausimu nėra pagrindo.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvusiam įmonės vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo, nes apelianto elgesys, parodo jo neveikimą ir aplaidumą bendrovės bankroto procese. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant klausimą dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, apeliantas perdavė dalį dokumentų ir turto, be to, pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas tik vienas teisės ribojimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti paskirtos sankcijos terminą iki 3 (trijų) metų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį pakeisti.

Apriboti D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

 

 

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė