Civilinė byla Nr. e2A-629-241/2020

Teisminio proceso Nr.2-57-3-00595-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

 (S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-323-777/2019 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ prašymą dėl įmonės pabaigos, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Smart Solutions“ iškėlė bankroto bylą, 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis, 2018 m. birželio 13 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 15 d. gautas administratorės UAB „Lausona“ prašymas dėl įmonės veiklos pabaigos. Bankroto administratorė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. gauta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pažyma, kad BUAB „Smart Solutions“ neturi įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą. Patvirtino, kad visi privalomieji bankroto proceso veiksmai yra atlikti. Nurodė, kad iki bankroto bylos įmonei iškėlimo vykdytos 2 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojai UAB „Smart Solutions“. Per atsakovės bankroto procesą buvo išieškota 168,39 Eur, kurie panaudoti patvirtintoms bankroto administravimo išlaidoms. Bankroto administratorė 2019 m. balandžio 15 d. sušaukė BUAB „Smart Solutions“ kreditorių susirinkimą, kuriame priimtas nutarimas dėl minėtos reikalavimo teisės pardavimo. Vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą reikalavimo teisė buvo parduota, gautos piniginės lėšos panaudotos patvirtintoms administravimo išlaidoms.

3.       Trečiasis asmuo T. Ž. prašė bankroto administratorės prašymo netenkinti dėl jo nepagrįstumo, nes antstolės V. D. kontoroje tęsiamas skolos išieškojimas iš skolininkės L. Š. BUAB „Smart Solutions“ naudai.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pripažino BUAB „Smart Solutions“ pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir sprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro; patvirtino galutinį pareikštų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų bendrai 22 006 Eur sumai sąrašą.

5.       Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2018 m. lapkričio 7 d. pažymoje nurodyta, kad aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis BUAB „Smart Solutions“ už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Teismas konstatavo, kad pasiūlymas sudaryti taikos sutartį nepateiktas, įmonė turto neturi. Teismas sprendė, kad įmonės likvidavimo procedūros baigtos, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Smart Solutions“ pabaigą, patvirtinti galutinį įmonei pareikštų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

6.       Trečiasis asmuo T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateiktų dokumentų pagrindu ir 5 procentų metines palūkanas; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Apeliantė dar 2017 m. rugsėjo 25 d. prašyme prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš antstolės B. T. apeliantės, kaip išieškotojos, užvestas dvi vykdomąsias bylas skolininkės BUAB „Smart Solutions“ atžvilgiu, tačiau prašymas nemotyvuotai atmestas. Prašymai nušalinti teisėją taip pat suinteresuotai atmesti. Tokiu būdu nebuvo užtikrina apeliantės teisė į teisingą, nešališką ir nesuinteresuotą teismą, šiurkščiai pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija.

6.2.                      Teismas nepagrįstai, šališkai, suinteresuotai ir neteisingai tenkino bankroto administratorės prašymą. Prašyme dėl įmonės pabaigos buvo nurodyta, kad bankroto administratorė nustatė ir informavo teismą, jog antstolės V. D. kontoroje iki bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme pradžios buvo užvestos ir vykdomos 2 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojai BUAB „Smart Solutions“. Nepagrįstu 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese BUAB „Smart Solutions“ neteisėtai pakeista į naują išieškotoją mažąją bendriją (toliau – MB) „Elandas“. Taigi antstolė faktiškai užgrobė apeliantei kaip pirmosios eilės kreditorei priklausantį darbo užmokestį ir sąmoningai iki šiol nieko nesumokėjo. Antstolės išieškotos lėšos buvo pervedamos bankroto administratorei, kuri apeliantei nesumokėjo jokios priteistos skolos ir pinigus nusavino. 

6.3.                      Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad per bankroto procedūrą esą buvo išieškota tik 168,39 Eur, kurie neva buvo panaudoti patvirtintoms bankroto administravimo išlaidoms. Kad bankroto administratorė gavo žymiau daugiau piniginių lėšų, nurodė pati antstolė V. D. 2019 m. lapkričio 4 d. rašte teismui.

6.4.                      Šiurkščiai pažeista apeliantės teisė gintis, nes apie skundžiamame sprendime nurodytą esą bankroto administratorės 2019 m. balandžio 15 d. sušauktą kreditorių susirinkimą, kuriame priimtas nutarimas dėl minėtos reikalavimo teisės perleidimo, jokie dokumentai apeliantei neįteikti. O gautų piniginių lėšų panaudojimas administravimo išlaidoms reiškia apeliantės diskriminaciją ir jos darbo užmokesčio pavogimą.

6.5.                      Bankroto administratorė klaidingai nurodė, kad visi privalomieji bankroto proceso veiksmai atlikti. Teismui buvo pateiktas apeliantės skundas, kuriame buvo prašoma netenkinti bankroto administratorės prašymo, įpareigoti antstolę V. D. užbaigti (nutraukti) visus vykdymo procesus, pradėtus BUAB „Smart Solutions“ atžvilgiu ir perduoti visas vykdomąsias bylas Klaipėdos apygardos teismui; įpareigoti administratorę išieškoti iš skolininkės L. Š. skolą ir iš dalies atlyginti apeliantei priteistą darbo užmokestį ir kt., tačiau teismas skundą atsisakė priimti, pažeisdamas apeliantės teises, gindamas tik BUAB „Smart Solutions“ interesus.

6.6.                      Teismui buvo pateikti įrodymai, kad BUAB „Smart Solutions“ buvusi direktorė, suvaidinusi bankrotą, nemoka mokesčių, toliau vykdo veiklą, fiktyviai įkūrė individualią įmonę. Antstolė V. D. melagingai nurodė, kad visos vykdomosios bylos BUAB „Smart Solutions“ naudai baigtos. Apie MB „Elandas“ lėšas jokios informacijos nepateikta. Apeliantė negavo darbo užmokesčio nei iš įmonės, nei iš bankroto administratorės, nei iš Garantinio fondo. Administratorė pati nurodė, kad jokie veiksmai bankroto procese nebuvo atlikti, nes liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai 22 006 Eur sumai. Bankroto administratorė neteikė ataskaitos apie atliktus (neatliktus) veiksmus.

6.7.                      Kadangi nebuvo jokio išsamaus ir teisingo žodinio šios bylos nagrinėjimo, iš apeliantės atimta teisė nors vieną kartą pasisakyti teisme, kviesti liudytojus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Su skundu teikiamas garso–vaizdo įrašas patvirtina, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

6.8.                      Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius sąmoningai neužtikrino apeliantei advokato pagalbos suteikimo.

7.       Atsakovė BUAB „Smart Solutions“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Apeliantės argumentai ir teiginiai neatitinka tikrovės, klaidinantys ir neturintys jokio pagrindo. Apeliacinis skundas akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą, įmonės bankroto procesą ir gaišina dalyvaujančių byloje asmenų ir teismo lėšas bei laiką.

7.2.                      Antstolės V. D. kontoroje vykdytos dvi vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš L. Š. BUAB „Smart Solutions“ naudai, įmonės bankroto proceso metu buvo išieškota tik 168,39 Eur, kurie panaudoti patvirtintoms bankroto administravimo išlaidoms. UAB „Smart Solutions“ jokio turto neturi, daugiau lėšų bankroto procese negauta.

7.3.                      Bankroto administratorė 2019 m. balandžio 15 d. sušaukė BUAB „Smart Solutions“ kreditorių susirinkimą, kuriame priimtas nutarimas dėl reikalavimo teisės pardavimo. Vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą reikalavimo teisė buvo parduota, gautos piniginės lėšos panaudotos patvirtintoms bankroto administravimo išlaidoms. Kreditorių susirinkimo nutarimai skųsti nebuvo.

7.4.                      Bankroto administratorė pateikė Aplinkos apsaugos departameno prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pažymą, kuri patvirtina, kad BUAB „Smart Solutions“ neturi įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą. Iš Garantinio fondo skirtos piniginės lėšos buvo išmokėtos pirmos eilės kreditorės T. Ž. (apeliantės) reikalavimui tenkinti. Taigi visi privalomieji bankroto proceso veiksmai yra atlikti.

7.5.                      Teismas buvo įpareigojęs antstolę V. D. pateikti duomenis apie vykdomas vykdomąsias bylas, išreikalavo duomenis apie įmonės turtą, gautus duomenis išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims ir pasiūlė teikti papildomus paaiškinimus dėl įmonės pabaigos, tačiau papildomų paaiškinimų ar duomenų nebuvo pateikta. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl įmonės pabaigos.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo įmonė pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos pateiktas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas galiojant ĮBĮ, todėl šio įstatymo nuostatos taikomos ir apeliaciniam procesui.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų

10.       Apeliantė nurodo, kad nebuvus išsamaus ir teisingo žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, iš apeliantės atimta teisė nors vieną kartą pasisakyti teisme, kviesti liudytojus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė garso–vaizdo įrašą, kurio turinys, apeliantės teigimu, pagrindžia žodinio, o ne formalaus rašytinio bylos nagrinėjimo būtinumą.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). 

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas garso–vaizdo įrašas, kuriame, anot apeliantės, buvusi atsakovės direktorė skundžiasi antstolių veiksmais, neatitinka minėto įrodymų sąsajumo reikalavimo nagrinėjant klausimą dėl įmonės pabaigos, taip pat apeliantė neteikia argumentų, kodėl šis įrodymas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui, juolab, kad pagal bylos medžiagą, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi paskirdamas prašymą dėl įmonės pabaigos nagrinėti rašytinio proceso tvarka , pasiūlė bankroto administratorei, kreditorei T. Ž., kitiems kreditoriams pateikti turimus papildomus paaiškinimus ir duomenis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktą garso–vaizdo įrašą atsisakytina priimti.

13.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę (CPK 321 straipsnio 1 dalis), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Be to, šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja visiškai nepagrindė savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. nenurodė svarbių aplinkybių, kurios leistų taikyti CPK 322 straipsnyje nurodytą išimtį. Apeliantė nenurodė jokių objektyvų priežasčių, kodėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti įvertintas apeliacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti prašymai į teismo posėdį kviesti ir apklausti konkrečius liudytojus, priimti bei įvertinti naujus, su prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimu susijusius, įrodymus, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atmetamas.

Dėl teismo šališkumo, bylos nagrinėjimo žodine tvarka ir antrinės teisinės pagalbos

15.       Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

16.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl bankroto bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (kuriuos apeliantė vertina kaip nepalankius jai) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo įrodymas. Taip pat pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo eigoje apeliantė reiškė tiek nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, tiek visam Klaipėdos apygardos teismui, tačiau jie nebuvo patenkinti, nesant įstatyme numatyto pagrindo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją ar visą teismą. Apeliaciniame skunde taip pat tik deklaratyviai nurodoma dėl šališko sprendimo priėmimo.

17.       Teisėjų kolegija nepritaria ir apeliantės argumentams, kad iš jos atimta teisė nors vieną kartą pasisakyti teisme, kviesti liudytojus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Bylos duomenimis, apeliantė 2017 m. rugsėjo 26 d. prašydama įtraukti ją į bylos nagrinėjimą, formulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 

18.       ĮBĮ laikytinas specialiuoju įmonių bankroto procesą reglamentuojančiu įstatymu. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš esmės tokią pačią taisyklę įtvirtina ir CPK 1 straipsnio 1 dalis, leidžianti bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustatyti kituose įstatymuose. ĮBĮ teikia prioritetą rašytiniam bankroto byloje sprendžiamų klausimų nagrinėjimui (pvz., ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 13 dalis, 26 straipsnio 5 dalis), o žodinis nagrinėjimas paliktas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

19.       Šioje byloje spręsti klausimai buvo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tačiau žodinio proceso nebuvimas nereiškia nei apeliantės teisės būti išklausytai pažeidimo, nei kitų jos procesinių teisių pažeidimo. Bylos duomenys liudija, kad apeliantė viso atsakovės bankroto proceso metu aktyviai naudojosi savo teisėmis, reiškė prašymus, skundus, nušalinimus, teikė įrodymus. Taip pat bylos duomenys liudija, kad teismui gavus bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos, apeliantė 2019 m. gegužės 23 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą skundu, kuriame prašė bankroto administratorės prašymo netenkinti, nustatyti įpareigojimus bankroto administratorei, antstolei bei kt., tačiau jame prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų apklausos, nebuvo suformuluotas. Be to, kaip minėta nutarties 12 punkte, apeliantei buvo sudaryta galimybė teikti rašytinius paaiškinimus, įrodymus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, tačiau jokių duomenų, įrodymų ar prašymų apeliantė neteikė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas atsakovės bankroto byloje kilusius klausimus, nepažeidė nei apeliantės teisės būti išklausytai, nei kitų jos procesinių teisių ar civilinio proceso principų.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui apeliantės argumentai, jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius neužtikrino apeliantei advokato pagalbos suteikimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba, o tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

 

Dėl įmonės pabaigos

21.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

22.       ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

23.       Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, bankroto administratoriui pateikus teismui minėtus dokumentus (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš pirmo žvilgsnio pakankamų) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).

24.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad yra atliktos visos bankrutavusios UAB „Smart Solutions“ bankroto procedūros, bankrutavusi įmonė neturi turto. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad toks sprendimas negalėjo būti priimtas, nes administratorė iš esmės neatliko jokių būtinų bankroto administravimo veiksmų, liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai 22 006 Eur sumai. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai ir neturi pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. 

25.       Apeliantės argumentai dėl bankroto administratorės veiksmų neatlikimo iš esmės siejami su apeliantės finansinio reikalavimo nepatenkinimu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog išieškojimą BUAB „Smart Solutions“ naudai vykdžiusi antstolė nepagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese, iš antstolės gautų lėšų bankroto administratorė nepervedė apeliantei, apeliantei nepateikta informacija apie 2019 m. balandžio 15 d. sušauktą kreditorių susirinkimą, kuriame priimtas nutarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo; gautų piniginių lėšų panaudojimas administravimo išlaidoms reiškia apeliantės diskriminaciją.

26.       Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtintame BUAB „Smart Solutions“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše yra ir apeliantės pirmos eilės kreditorės T. Ž. 8 891,85 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi kreditorės T. Ž. finansinis reikalavimas sumažintas iki 8 726,76 Eur, atsižvelgus į jai išmokėtas Garantinio fondo lėšas. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi palikta nepakeista, įvertinus apeliantės T. Ž. argumentus dėl faktiškai gautos ne visos Garantinio fondo išmokėtos sumos.

27.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Smart Solutions“ jokio turto neturėjo, tik reikalavimo teisę – iki bankroto bylos UAB „Smart Solutions“ iškėlimo buvo užvestos dvi vykdomosios bylos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotus teismo įsakymus dėl skolos ir metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojos UAB „Smart Solutions“ naudai. Vykdant atsakovės bankroto procedūras buvo išieškoti tik 168,39 Eur, kurie panaudoti patvirtintoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Atsakovės reikalavimo teisė parduota remiantis 2019 m. balandžio 15 d. BUAB „Smart Solutions“ kreditorių susirinkimo nutarimu (duomenų apie jo apskundimą nėra, antstolės 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu išieškotoja BUAB „Smart Solutions“ pakeista MB „Elandas“), gautos piniginės lėšos panaudotos bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie iš reikalavimo teisės pardavimo gautas lėšas, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, atsižvelgus į santykinai nedidelę neišieškotą sumą – 2 046 Eur, bei į tai, kad kreditorių susirinkimo buvo nutarta reikalavimo teisę pardavinėti vieną savaitę, pardavimo kainą sumažinus 30 procentų nuo skolos sumos; nepardavus, kainą mažinti dar 30 procentų ir pardavinėti dar vieną savaitę; nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.

28.       Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra nustatyta ĮBĮ 35 straipsnyje.  ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą iš įmonės turto gautomis lėšomis pirmiausia apmokamos bankroto administravimo išlaidos ir tik po to tenkinami kreditorių reikalavimai.

29.       2018 m. gegužės 25 d. vykusiame pirmajame BUAB „Smart Solutions“ kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam laikotarpiui iki įmonės išregistravimo: bankroto administratorės atlyginimas 6 MMA + Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415/2016-04-27 numatytos priemokos ir kitos išlaidos – 3 000 Eur. Iš bylos duomenų nustatytas atsakovės turėto turto (reikalavimo teisių) dydis ir kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos suma suponuoja išvadą, kad atsakovės bankroto proceso metu gautų lėšų bankroto administravimo išlaidoms atlyginti nepakako. Atitinkamai apeliantės argumentai dėl bankroto administratorės nusavintų lėšų laikytini visiškai nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos duomenų, vienintelės apeliantės finansinis reikalavimas patenkintas iš dalies Garantinio fondo lėšomis, kitų kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, nes atsakovė jokio turto, išskyrus reikalavimo teisę, neturėjo.

30.       Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams dėl bankroto administratorės veiksmų neatlikimo bei veiklos ataskaitos nepateikimo. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą bankroto administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. 2018 m. gegužės 25 d. įvykusio BUAB „Smart Solutions“ kreditorių susirinkimo metu kreditoriai pirmuoju darbotvarkės klausimu patvirtino administratorės veiklos ataskaitą; penktuoju nutarimu patvirtino informacijos apie bankroto bylos eigą pateikimo ir kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką. Byloje nenustatyta, kad iki bankroto administratorės kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos kreditoriai būtų reiškę reikalavimus administratorei pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą ar kitas savo veiklos ataskaitas. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą. ĮBĮ nenumato administratoriui pareigos pateikti pavieniams kreditoriams ar teismui veiklos ataskaitą.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                Danutė Gasiūnienė

 

 

                                                        Gintaras Pečiulis

 

 

                                                Vigintas Višinskis