Civilinė byla Nr. e2-238-553/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02367-2016-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. P., D. K., O. S.,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas bendrovės vadovo prisidėjimo prie tyčinio bendrovės bankroto klausimas.

2.       Pareiškėja BUAB ,,Europanoil“ bankroto administratorė A. M. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB ,,Europanoil“ bankrotą tyčiniu. 

3.       Nurodė, kad bendrovės nemokumą nulėmė sąmoningas ir nesąžiningas bei neteisėtas jos akcininko ir vadovų elgesys valdant bendrovę, valdymo organų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius.

4.       Pareiškėjos teigimu, įvertinus bendrovės 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenis, UAB „Europanoil“ valdymo organams jau 2011 metų pabaigoje kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. UAB „Europanoil“ tuo metu vadovavo D. K. (bendrovės vadovė iki 2013 m. rugsėjo 30 d.). Bendrovės finansinė būklė toliau buvo tik bloginama, didėjo mokestiniai įsiskolinimai valstybei, tačiau ir vėlesniais laikotarpiais vadovai O. S. (bendrovės vadovė iki 2015 m. sausio 7 d.) ir A. P. (bendrovės vadovas iki 2017 m. sausio 4 d.) neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto inicijavimo. Klaipėdos teritorinė muitinė atliko bendrovės patikrinimus, surašė patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad UAB „Europanoil“ turėjo 10 642 805,76 Eur mokestinę nepriemoką valstybei. Iš 2014-2016 m. Klaipėdos teritorinės muitinės aktų matyti, kad skolos išieškojimas buvo nukreiptas į bendrovės turtą, taigi valdymo organams prasta bendrovės finansinė situacija buvo žinoma, jie inicijavo pirmiau nurodytų aktų nuginčijimo procedūras. Pasibaigus ginčo procedūroms ir valdymo organų skundų netenkinus, pastarieji vis tiek neinicijavo bendrovei bankroto bylos. UAB „Europanoil“ mokestinis įsiskolinimas valstybei toliau didėjo ir bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė  30 739 798 Eur. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie bendrovės valdymo organų sąmoningą ir tyčinį bendrovės finansinės padėties bloginimą.

5.       BUAB „Europanoil“ dokumentų neperdavimo administratorei faktas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį, kai įmonėje apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2011 metus, o iš viešai prieinamų duomenų nėra įmanoma nustatyti tikrosios bendrovės finansinės padėties pasikeitimų iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiais savo veiksmais bendrovės vadovai siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Europanoil“ bankroto priežastis bei netinkamo valdymo aplinkybes.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Europanoil“ bankrotą pripažino tyčiniu.

7.       Teismas nustatė, kad UAB „Europanoil“ įregistruota 2011 m. birželio 15 d., pagrindinė veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba. Bendrovė veiklos nebevykdė nuo 2014 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2014 m. gruodžio 10 d. išregistravo bendrovę iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro. Teismas nustatė, kad bendrovei laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. vadovavo D. K., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 6 d. – O. S., nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 4 d. – A. P., kuris nuo bendrovės įsteigimo buvo ir vienintelis jos akcininkas, taip pat šis asmuo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo bendrovės įgaliotas prokuristas.

8.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Europanoil“ iškelta bankroto byla. Teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas 30 920 312,21 Eur VĮ „Turto bankas“, kuris reikalavimo teises perėmė iš bendrovės kreditorių VMI ir Klaipėdos teritorinės muitinės, finansinis reikalavimas, taip pat patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 547,89 Eur finansinis reikalavimas.

9.       Nustatęs, kad bankroto administratorė nesiėmė veiksmų išsiaiškinti bendrovės apskaitos dokumentų buvimo vietos, juos perimti ir su jais susipažinti valstybės institucijose, teismas sprendė nesant pagrindo UAB „Europanoil“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl valdymo organų nevykdytos pareigos perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratorei ir juos išsaugoti. Teismas pažymėjo, kad bendrovės patikrinimai buvo atliekami 2012-2016 m., Muitinės kriminalinėje tarnyboje nuo 2012 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas bendrovės atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad bendrovei po 2011 m. neteikiant VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo įmanoma nustatyti jos finansinės būklės konkrečiais laikotarpiais.

10.       Nustatęs, kad bendrovė ūkinę veiklą pradėjo vykdyti 2011 m., teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad tais pačiais metais turėjo būti inicijuojama UAB „Europanoil“ bankroto byla. Teismas nurodė, kad pareiškėja neanalizavo bendrovės veiklos ir finansinės būklės pasikeitimo dinamikos, dokumentų bei lėšų apyvartos, nenustatė ir neįrodinėjo bendrovės nemokumo atsiradimo laikotarpio ir jo priežasčių, todėl nėra pagrindo UAB „Europanoil“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo.

11.       Teismas nustatė, kad bendrovė ūkinę veiklą vykdė 2011-2013 m., 2011-2012 m. veikla vykdyta dideliu mastu. Teismas rėmėsi Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. birželio 15 d. bendrovės Mokestinio patikrinimo aktu, iš kurio nustatė, kad bendrovė vykdė iš trečiųjų šalių įsigyto kuro perpardavimo veiklą. Mokesčių administratorius nustatė, kad pardavimo sandorius už 51 103 366,17 Eur bendrovė nepagrįstai įformino su taikomu 0 procento PVM tarifu, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 10 731 706,90 Eur PVM; papildomai apskaičiuota 4 881 357,60 Eur PVM delspinigių. Mokestiniame patikrinimo akte nustatyti pažeidimai susiję su sunkinančia aplinkybe – mokesčių mokėtojo nesąžiningumu, sąmoningu mokesčių vengimu, įforminant PVM sąskaitas faktūras realiai neįvykusiam prekių išgabenimui iš Lietuvos, todėl bendrovei paskirta 50 procentų PVM mokesčio dydžio bauda, t. y. 5 365 853,45 Eur. Paminėtame akte taip pat nurodyta, kad bendrovė nesiėmė protingų priemonių, siekdama įsitikinti kitų sandorio šalių veiklos / veiksmų teisėtumu bei pašalinti bet kokias prielaidas apgaulingiems partnerių veiksmams; sandoriai nebuvo vienkartiniai, taigi bendrovė turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie verslo partnerius; nesidomėjo ir iš pirkėjų nereikalavo įrodymų, jog partneriai galėjo priimti kurą CMR nurodytose iškrovimo vietose; kuras buvo tiekiamas ne toms įmonėms, kurios turėjo būti gavėjomis pagal krovinio gabenimo važtaraščius – pirkėjai buvo neturintys transporto, sandėliavimo bei realios veiklos vykdymo vietos ir pan.

12.       Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad UAB „Europanoil“ sudaromų sandorių pobūdis negali būti laikomas atsitiktiniu – visi patikrinti sandoriai turėjo pirmiau paminėtų požymių, o kuro pristatymas buvo organizuojamas tokiu būdu, jog būtų sudėtingiau arba neįmanoma atsekti prekių gavimo, jų tolimesnio judėjimo bei PVM prievolių įvykdymo Europos Sąjungos šalyse.

13.       Teismas sprendė, kad bendrovės įstatyminė prievolė sumokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą atsirasdavo tuo metu, kai prekės buvo parduotos ir faktinio pardavimo sandoriai neatitiko atleidimo nuo mokėtino PVM sąlygų. Bendrovei visą laiką buvo žinoma, kad ji nurodo savo dokumentuose bei teikia faktiškai įvykdytų sandorių neatitinkančią informaciją, tai ji darė sistemingai ir dideliais mastais, kol sukėlus įtarimus sulaukė valstybės institucijų įsikišimo ir veiksmų sustabdymo. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad bendrovės atstovai puikiai suvokė jų nurodomų duomenų neatitikimą ir numatė būsimus duomenų patikrinimo rezultatus.

14.       Teismas nustatė, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-2013 patikrinimų rezultatų bendrovės atstovai inicijavo mokestinius ir teisminius ginčus, kurių metu atkakliai įrodinėjo, jog padaryti pažeidimai laikytini formaliais deklaracijų pildymo pažeidimais, tačiau mokesčių administratoriaus sprendimai palikti galioti. Įvertinęs mokestinio patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo mastą, teismas sprendė, kad bendrovės veiksmai, ginčijant konstatuotus pažeidimus, patvirtina siekį kuo ilgiau neatskleisti tikrosios situacijos.

15.       Teismas sprendė, kad visos nustatytos aplinkybės, įskaitant buvusių bendrovės atsakingų asmenų procesinį elgesį, suponuoja išvadą, kad UAB „Europanoil“ prie bankroto buvo privesta tyčia, bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, iš įmonės dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, dokumentuose sistemingai buvo atvaizduojama tikrovės neatitinkanti informacija, neatskleidžianti faktiškai įvykdytų sandorių turinio. Įmonės valdymo organai netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, veikla buvo vykdyta neteisėtu būdu. Bendrovės veikla sąmoningai buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo panaikintos, vėliau bankroto iškėlimas nesąžiningais veiksmais buvo tyčia vilkinamas, valstybės institucijos buvo sąmoningai klaidinamos.

16.       Teismas atmetė suinteresuoto asmens D. K. argumentus, jog laikotarpis nuo jos vadovavimo bendrovei pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo yra per ilgas teigti, kad jos, kaip bendrovės vadovės, neveikimas nulėmė tyčinį bendrovės bankrotą. Nurodė, kad prievolė mokėti mokesčius bendrovei atsirado tuo metu, kai buvo įvykdyti tikrieji pardavimo sandoriai, kurių metu D. K. ėjo UAB „Europanoil“ vadovės pareigas. Teismas taip pat atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, kad bendrovė nesuvokė daromų pažeidimų, buvo suklaidinta savo partnerių. Teismas nurodė nesant pagrindo išvadai, kad verslo subjektui galėjo būti nesuprantama jo veiksmų esmė.

17.       Teismas atmetė suinteresuotų asmenų D. K. ir O. S. argumentus, kad už bendrovės veiklą turėtų būti atsakingas tik jos faktinis vadovas – A. P.. Nurodė, kad iš mokestinio patikrinimo akto matyti, jog visus sandorius bendrovės vardu sudarė ir dokumentuose pasirašė A. P. ir D. K., ir būtent pastarosios vadovavimo bendrovei metu buvo vykdyta kuro pirkimo – pardavimo veikla, padaryti pažeidimai bei nesumokėti mokesčiai.

18.       Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad UAB „Europanoil“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus požymius, todėl pripažintinas tyčiniu.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

19.       Suinteresuotas asmuo D. K. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl UAB „Europanoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra, pasisakant, kad suinteresuotas asmuo D. K. niekaip nėra atsakinga už tyčinį bendrovės bankrotą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismo padarytos išvados, susijusios su suinteresuoto asmens D. K. vaidmeniu pripažįstant UAB „Europanoil“ bankrotą tyčiniu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

19.2.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi moki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 15 punktas ir kt.).

19.3.                      Bankroto byla bendrovei buvo iškelta praėjus daugiau nei 3 metams po suinteresuoto asmens vadovavimo bendrovei pabaigos. Iš bylos duomenų matyti, kad skola valstybei pradėjo didėti po suinteresuoto asmens vadovavimo pabaigos 2013 m. Klaipėdos apskrities VMI Mokestinio patikrinimo akto išvadų ginčijimas tik parodo, kad bendrovė buvo suinteresuota panaikinti nurodytą aktą ir tęsti ūkinę veiklą. Nesuprantama, kodėl teisinių priemonių naudojimą apygardos teismas traktuoja kaip nesąžiningus veiksmus. D. K. vadovavimo bendrovei metu bendrovės akcininkas ketino tęsti veiklą ir jokių planų inicijuoti bankroto bylą nebuvo.

19.4.                      Bendrovės akcininkas nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo bendrovės prokuristas. Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovės veiklą kontroliavo ir sprendimus dėl jos valdymo priiminėjo A. P.. Laikotarpis nuo D. K. vadovavimo bendrovei pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo yra per ilgas tam, kad būtų galima spręsti, jog pastarosios neveikimas nulėmė tyčinį bankrotą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. K. siekė UAB „Europanoil“ tyčinio bankroto.

19.5.                      Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą D. K. atžvilgiu, jai nepadarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos bei nesurinkus pakankamai duomenų, kad ji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veiklos nutrauktas, atleidžiant D. K. pagal laidavimą. Nutarime, be kita ko, pažymėta, kad D. K. buvo paskirta formalia UAB „Europanoil“ vadove, pati sprendimų dėl prekybos dyzeliniu kuru nepriėmė, vykdė kitų asmenų nurodymus ir visų aplinkybių apie sukčiavimo mastą ir pobūdį galimai nežinojo; nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad D. K. žinojo apie nusikalstamą schemą ir, suvokdama savo veiksmų pavojingumą bei siekdama padarinių – išvengti mokestinės prievolės apgaule, siekė taip veikti. Taigi nutarime konstatuota, kad D. K. veiksmuose nebuvo siekio išvengti mokesčių, t. y. jos veiksmuose nebuvo tyčios požymių.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl apeliacijos dalyko

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.

22.       Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl UAB „Europanoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra, pasisakant, kad apeliantė niekaip nėra atsakinga už bendrovės tyčinį bankrotą. Nors apeliantė prašo skundžiamą procesinį sprendimą dėl tyčinio bendrovės bankroto panaikinti, tačiau skunde nenurodo jokių nesutikimo su šiuo sprendimu argumentų ir iš esmės kvestionuoja teismo išvadas dėl jos, kaip buvusios bendrovės vadovės, veiksmų tyčia privedant UAB „Europanoil“ prie bankroto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, kurio paskirtis nėra pakartotinai išnagrinėti visą bylą (CPK 314, 320 straipsniai), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro ne Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties rezoliucinė dalis, t. y. ne procesinis rezultatas, o tik šio procesinio sprendimo motyvai, kuriais buvo konstatuota, kad apeliantė, kaip buvusi bendrovės vadovė, sąmoningai netinkamai valdė UAB „Europanoil“. Nurodyti motyvai gali būti savarankiškas pagrindas bendrovės bankroto administratoriui inicijuoti teisminius ginčus prieš apeliantę ir sukelti jai kitus teisinius padarinius (ĮBĮ 20 straipsnio 5, 7 dalys).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties motyvų, kuriais konstatuotas apeliantės sąmoningai blogas bendrovės valdymas, pagrįstumo

24.       Prieš pasisakant dėl skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė skunde iš esmės pakartojo atsiliepimo į pareiškimo dėl UAB „Europanoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu argumentus, dėl kurių pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakė. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, apeliacinio proceso paskirtis nėra pakartotinis bylos išnagrinėjimas (CPK 314, 320 straipsniai), todėl apeliantei nepateikus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu jos atsiliepime pateiktų argumentų vertinimu motyvų, apeliacinės instancijos teismas dėl tokių skundo argumentų pasisakyti neturi teisinio pagrindo ir vertins tik tuos skundo motyvus, kuriais apeliantė pagrindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadoms.

25.       Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų byloje surinktų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, nagrinėjamu atveju pagrįstomis visa bylos medžiaga.

26.       Skunde apeliuojama į tai, kad teismas aplinkybę, jog apeliantė ginčijo mokesčių administratoriaus patikrinimo aktus, t. y. ėmėsi teisinių priemonių, vertino kaip nesąžiningus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

27.       Bylos duomenimis (Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. birželio 18 d. aktas) nustatyta, kad apeliantės vadovavimo metu (nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) bendrovės veikla buvo vykdoma siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, netinkamai įforminant sandorius, pildant mokestines deklaracijas, vedant buhalterinę apskaitą, dėl ko jau ir nurodytu laikotarpiu buvo susidariusi beveik 10 mln. Eur skola valstybės biudžetui. Nustatęs, kad būtent apeliantės vadovavimo UAB „Europanoil“ laikotarpiu buvo vykdyta kuro pirkimo – pardavimo veikla, padaryti pažeidimai ir nesumokėti mokesčiai, kad apeliantė pati rengė faktinės situacijos neatitinkančius bendrovės dokumentus, pasirašinėjo sandorius, kad įvykdyti pažeidimai buvo nevienkartinio pobūdžio, teismas turėjo pagrindą konstatuoti jos sąmoningą siekį neatskleisti netinkamo bendrovės valdymo, žinant, kad toks valdymas pažeidžia bendrovės kreditorių interesus. Teismas įvertino ir apeliantės bei kitų bendrovės vadovų skundų mokesčių administratoriui ir teismams pobūdį, kuriuose deklaratyviai buvo teigiama, kad bendrovės pateiktų dokumentų duomenys yra teisingi, vėliau – kad netinkamai buvo užpildytos mokestinių deklaracijų formos, arba ginčai inicijuojami vien formaliais pagrindais – įrodinėjant netinkamą dokumentų įteikimą bendrovei, bendrovės atstovų teisinio išsilavinimo stoką ir pan. Taigi teismo išvada, kad ginčydami mokesčių administratoriaus aktus, bendrovės valdymo organai, tame tarpe ir apeliantė, siekė kuo ilgiau neatskleisti netinkamo UAB „Europanoil“ valdymo, buvo motyvuota visapusiškai įvertinus bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, pateiktų skundų atitinkamoms institucijoms turinį.

28.       Skundo argumentai, kad apeliantės atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nelemia kitokio skundžiamų nutarties išvadų teisinio vertinimo.

29.       Pirma, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos rašto, kuris galėtų patvirtinti nurodytą aplinkybę dėl ikiteisminio tyrimo apeliantės atžvilgiu nutraukimo (CPK 178 straipsnis).

30.       Antra, ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis) ir jų įrodomoji vertė civilinėje byloje nėra nekvestionuotina. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo veiksmai yra vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindų būtų galima inkriminuoti apeliantei sukčiavimo (BK 182 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) bei aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) nusikalstamas veikas, tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje civilinėje byloje nustatytus apeliantės, kaip UAB „Europanoil“ vadovės, veiksmus valdant nurodytą bendrovę. Pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018 34 punktas).

31.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako šios nutarties 24 punkte nurodytų motyvų pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties motyvus, kuriais konstatuotas apeliantės netinkamas bendrovės „Europanoil“ valdymas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

            

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                             Aldona Tilindienė