Civilinė byla Nr. e2-135-450/2020

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00240-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4;  3.3.2.5

 (S)

  

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria V. V. įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei V. V. įmonei, suinteresuoti asmenys V. V., A. V. dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo,

 

n u s t a t ė :

 

        I. Ginčo esmė 

 

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nurodo, kad V. V. įmonė nuo 2012 m. lapkričio 27 d. tinkamai ir savalaikiai nevykdo mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos mokėti deklaruotus mokesčius bei mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas sumas. Įmonės nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė 116 269,78 Eur, o 2019 m. spalio 15 d. duomenimis – 112 533,34 Eur. Prašė V. V. įmonei iškelti bankroto bylą, nes įsiskolinimas valstybės biudžetui įrodo, kad įmonė yra nemoki. 

2.       Atsakovė V. V. įmonė nesutiko su reikalavimu iškelti įmonei bankroto bylą. Nurodo, kad įmonė yra moki, vykdo veiklą, moka einamuosius mokėjimus ir dalimis dengia įsiskolinimus. Nurodo, kad 2019 m. spalio 15 d. duomenimis, įmonės pradelsti įsiskolinimai sudaro 116 768,58 Eur. Pažymėjo, jog skolos kreditoriams susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dalimis yra dengiamos. Atsakovė nurodė, kad įmonės debitorinis įsiskolinimas 2019 m. spalio 1 d. yra 11 252,54 Eur, o 2019 m. spalio 15 d. – 17 914,23 Eur. Atsakovė veikianti įmonė, nuomoja patalpas ir per 2019 m. devynis mėnesius gavo 131 570 Eur pardavimo pajamų. 

 

                                              II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

 

3.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė V. V. įmonei  bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Adminova“.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė V. V. įmonė nesavalaikiai ir nepilnai moka mokesčių įstatymuose nustatytus mokesčius ir 2019 m. spalio 1 d. duomenimis pradelsta nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 113 033,34 Eur, o 2019 m. spalio 15 d.  duomenimis – 112 533,34 Eur. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyriaus) duomenimis atsakovė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga, tačiau iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad įmonė yra skolinga kitiems kreditoriams ir bendra atsakovės V. V. įmonės pradelsta skola sudaro 116 768,58 Eur.

5.       V. V. įmonė teismui nurodė, kad 4 541,24 Eur yra skolinga kreditorei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Ugnies odisėja”, kuri 2017 m. lapkričio 14 d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau duomenys apie skolos grąžinimą šios kreditorės teisių ir pareigų perėmėjams nepateikti, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pradelsta skola yra didesnė.

6.       Iš byloje esančio atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turimo turto vertė – 3 408 212 Eur, skola kreditoriams – 2 982 116 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 223 334 Eur. Balanse nurodoma, kad V. V. įmonė turi 3 308 683 Eur vertės statinius, 70 088 Eur vertės žemę – aikštelę, viso 3 378 771 Eur vertės ilgalaikio ir 29 441 Eur trumpalaikio turto. Dalis nurodyto turto priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (žemės sklypas išnuomotas V. V. ir A. V.), tik dvi negyvenamosios patalpos (35,57 kv. m ir 40,92 kv. m), kurios randasi atsakovui V. V. ir trečiajam asmeniui A. V. priklausančiame negyvenamosios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. V. įmonei. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis minėtų patalpų vidutinė rinkos vertė sudarė 13 960 Eur ir 21 287 Eur. 2019 m. balandžio 1 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 19/04-107P nustatyta, kad atlikus viso (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto įvertinimą, kurio bendra turto rinkos vertė 1 600 000 Eur, V. V. įmonei priklausančių patalpų vertė yra tik 34 800 Eur (18 400 + 16 400 = 34 800 Eur). Nors V. V. įmonė nurodo, kad debitoriniai įsiskolinimai 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenimis sudaro 11 252,54 Eur, o pagal 2019 m. spalio 15 d. duomenis – 17 914,23 Eur, tačiau įvertinęs byloje atsakovės teiktus duomenis apie debitorius, teismas darė išvadą, kad įmonė nesiima priemonių išieškoti debitorines skolas. Dalis debitorinių skolų iš vis gali būti neišieškotos. Darė išvadą, kad įmonės turtas be debitorinių įsiskolinimų, sudaro 64 241 Eur (34 800+29 441= 64 241 Eur).

7.       Įmonė nurodo, kad kas mėnesį už patalpų nuomą yra gaunama apie 14 300 Eur, tačiau pagal bylos duomenimis kas mėnesį V. V. įmonė moka dideles įmokas dengiant kreditą akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui. Kaip įmonė vykdo įsipareigojimus bankui pagal ilgalaikę kreditavimo sutartį, AB SEB bankas duomenų teismui nepateikė. Kadangi įmonė turi vykdyti įsipareigojimus bankui, kuriam kredito grąžinimo užtikrinimui yra įkeistas nekilnojamasis turtas, ir einamuosius mokėjimus, o pareiškėjai VMI įsiskolinimas nuo 2012 m. dengiamas minimaliai, darė išvadą, kad įmonė neturi galimybių savalaikiai vykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams. Teismas darė išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

 

     III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Atskiruoju skundu atsakovė V. V. įmonė prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

8.1. Apeliantė V. V. įmonė pateikė teismui VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie turimą turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 819 000 Eur. Apeliantė į bylą yra pateikusi nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/04-107P, kurioje nurodyta, kad negyvenamosios paskirties patalpų, esančių valstybiniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė turto vertinimo dieną (2019 m. balandžio 1 d.) yra 1 600 000 Eur. Šį turtą apeliantė 2008 metais rekonstravo ir vykdo jame veiklą bei gauna pajamas. 

8.2. Pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą komercinis pastatas su integruota fotovoline elektrine ir medicininės paskirties patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei V. V. įmonei, pastatų rinkos vertė – 1 819 000 Eur. V. V. ir A. V. nuosavybės teisėmis priklauso kiti inžinieriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 066 Eur vertės.

8.3. Teismas neįsigilino į bylos esmę, o pažodžiui perkartojo 2019 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 33 punktą civilinėje byloje Nr. e2-354-381/2019, nors situacija 2019 m. spalio 17 d. akivaizdžiai skiriasi nuo buvusios 2019 m. vasario 1 d.

8.4. Teismas rėmėsi 2018 m. gruodžio 31 d. balansu, pagal kurį, V. V. įmonės įsiskolinimas siekė 223 334 Eur, o 2019 m. spalio 15 d. – įsiskolinimai sumažėjo iki 122 263 Eur. Apeliantė pateikė duomenis, kad įmonė vykdo nepertraukiamą veiklą, mažina įsiskolinimus. Einamieji mokėjimai mokami laiku, pradelsti kreditorių finansiniai reikalavimai dengiami proporcingai. Per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo buvo sumokėta 23 423 Eur skolos. Dabartinė apeliantės įmonės skola sudaro tik įsiskolinimas pareiškėjai VMI prie FM – 112 533,34 Eur, kuris susidaręs iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) Energijos skirstymo operatoriui skola 27 394,43 Eur dėl kurios buvo pasirašyta 2018 m. lapkričio 16 d. skolos dengimo sutartis Nr. 204614/200848 yra padengta, tai įrodo, kad apeliantė V. V. įmonė įsipareigojimus vykdo. Apeliantė V. V. įmonė jokių naujų įsiskolinimų neturi, moka einamuosius mokėjimus. Visi apeliantės V. V. įmonės pradelsti ir einamieji mokėjimai sudaro tik 7,65 procento nuo įmonės visos turto vertės. 

8.5. Teismas rėmėsi 2018 metų įmonės gautų pajamų vidurkiu. Praėjus 9 mėnesiams įmonės pajamos yra ženkliai padidėjusios, nes sudarytos 9 naujos nuomos sutartys. Šiuo metu kas mėnesį pajamų vidurkis sudaro 15 700 Eur.

8.6. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl debitorinių įsiskolinimų. Visi įmonės debitoriai moka įmokas už einamąjį mėnesį ir teismo nurodyta data 2019 m. kovo 1 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros už 2019 m. kovo mėnesį, o debitoriai jas apmokėjo iki 2019 m. kovo mėnesio galo ir moka kas mėnesį, kaip nurodyta nuomos sutartyse. Tokia pati padėtis ir su 2019 m. spalio 15 dienos debitorių duomenimis, nei vienos sąskaitos terminas nėra pradelstas.

8.7. Atsakovė V. V. įmonė pateikė prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, kuriame informavo, kad 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos VMI prie FM sprendimu Nr. (23.3-08)327-17873 nutarta V. V. įmonei išdėstyti 112 257,61 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėja VMI prie FM su V. V. įmone 2019 m. gruodžio 9 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį (23.24-08)327-18074, kuria išdėstytas 112 257,61 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pagal šalių pasirašytą mokestinės paskolos sutartį, V. V. įmonė pareiškėjai VMI prie FM šiai dienai nėra skolinga. Nurodė, kad šalims 2019 m. gruodžio 9 d. pasirašius mokestinės paskolos sutartį, išnyko teisinis pagrindas bankroto bylos iškėlimui, todėl nėra pagrindo tęsti bankroto procedūrą, nutartis, kuria iškelta bankroto byla naikintina ir byla nutrauktina.

9. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

 9.1.  Aplinkybė, kad V. V. ir A. V. 2019 m. rugsėjo 30 d. pardavė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neužtikrins galimybės sugrąžinti skolą. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. lapkričio 27 d.

 9.2. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai, mokestinė nepriemoka buvo 116 269,78 Eur, o atsiliepimo pateikimo dieną V. V. įmonės mokestinė nepriemoka sudaro 112 530,20 Eur. Įmonė ne tik sumokėjo skunde nurodytą sumą, bet ir mokesčių administratoriui pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. spalio, gruodžio, 2019 m. sausio–kovo, birželio mėnesius, kuriose deklaravo 1 299 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumą ir 2018 m. gruodžio 2 d. pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2015-2017 metus, kuriose deklaravo mokėtiną 19 592 Eur nekilnojamojo turto mokesčio sumą.

   9.3. Įmonė, net ir žinodama apie keliamą bankroto bylą, per daugiau nei metus mokestinę nepriemoką sumažino tik 3,2 procentų. Tai patvirtina, kad patiriami sunkumai nėra laikini, o yra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio.

   9.4. Apeliantė nurodo, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 7,65 proc., tačiau siekiant nustatyti realių V. V. įmonės įsipareigojimų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal 2018 m. gruodžio 31 d. Kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 13, įmonė įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėti 2 417 731,17 Eur kreditą bei 46 982,88 Eur uždelstų palūkanų, netesybų ir baudų. Duomenų, kad ši skola yra sumokėta, nėra. Įvertinus pačios apeliantės pateiktus duomenis apie įmonės pajamų vidurkį per mėnesį (15 700 Eur), akivaizdu, kad realių galimybių atsiskaityti su AB SEB banku V. V. įmonė neturi ir negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės skolos tik didės. 

   9.5. Pareiškėja VMI prie FM 2019 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (23.3-08)RNA-32190 informavo, kad VMI prie FM patenkino atsakovės prašymą išdėstyti nepriemokos sumokėjimą ir 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 23.24-08)327-17873 išdėstė V. V. įmonei nepriemokos sumokėjimą iki 2024 m. rugpjūčio 25 d., taip pat su atsakove sudarė 2019 m. gruodžio 9 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-18074. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės mokestinės nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas, nurodė, jog nesiekia bankroto bylos iškėlimo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

                     IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

       Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

10.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą bei negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. 

Dėl ginčo esmės 

11.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Panevėžio apygardos teisme gautas 2018 m. rugsėjo 25 d.; skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. spalio 17 d. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos. 

12.       Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). 

13.       Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi apeliantei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukta. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1019-241/2018 Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Restruktūrizavimo byla buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustačius, jog nevykdomas / netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. 

14.       Apeliantės turimo turto aspektu pirmosios instancijos teismas pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis vertino, kad V. V. įmonė turi 3 308 683 Eur vertės statinius, 70 088 Eur vertės žemę – aikštelę, viso 3 378 771 Eur vertės ilgalaikio ir 29 441 Eur trumpalaikio turto. Taip pat nustatė, kad dalis nurodyto turto priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (žemės sklypas išnuomotas V. V. ir A. V.), negyvenamosios patalpos priklauso V. V. ir A. V. nuosavybės teise, ir tik dvi patalpos (35,57 kv. m ir 40,92 kv. m), esančios V. V. ir A. V. priklausančiame negyvenamosios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. V. įmonei. Teismas iš byloje esančios 2019 m. balandžio 1 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19/04-107P nustatė, kad atlikus viso (duomenys neskelbtini),  nekilnojamojo turto įvertinimą, kurio bendra turto rinkos vertė 1 600 000 Eur, V. V. įmonei priklausančių patalpų vertė yra tik 34 800 Eur (18 400 + 16 400 = 34 800 Eur). 

15.       Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte, bei turi būti nustatyta reali jo vertė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas įmonės turto apimtį ir vertę, nepagrįstai nelygino 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų duomenų su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateiktų VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad V. V. ir A. V. 2019 m. rugsėjo 27 d. perdavė apeliantei nuosavybės teise pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 819 000 Eur. V. V. ir A. V. nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 79 066 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie įmonės turimo turto vertę, padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, neišsiaiškinus, koks turtas priklauso apeliantei, kokia yra jo tikroji vertė. 

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė V. V. įmonė nepilnai moka mokesčių įstatymuose nustatytus mokesčius ir 2019 m. spalio 1 d. duomenimis pradelsta nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 113 033,34 Eur, o 2019 m. spalio 15 d. duomenimis – 112 533,34 Eur. Nustatė, kad atsakovės įmonė yra skolinga ir kitiems kreditoriams ir bendra atsakovės V. V. įmonės pradelsta skola sudaro 116 768,58 Eur. 

17.       Pagal naujausius pareiškėjos VMI prie FM pateiktus duomenis 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos VMI prie FM sprendimu Nr. (23.3-08)327-17873 nutarta V. V. įmonei išdėstyti 112 257,61 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėja VMI prie FM su V. V. įmone 2019 m. gruodžio 9 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį (23.24-08)327-18074, kuria išdėstytas 112 257,61 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis V. V. įmonė tinkamai vykdo mokestinės paskolos sutartį. 

18.       Kaip nurodė pareiškėja 2019 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (23.3-08) RNA-32190, pagal Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ klasifikatoriaus 2.2.1 eilutėje nurodyta, kad kai mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas / išdėstytas pagal pasirašytas mokestinės paskolos sutartis, mokesčių mokėtojas yra laikomas neskolingas, jeigu yra laiku mokamos einamosios įmokos. Atžvelgiant į tai, kad V. V. įmonės mokestinės nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas, mokestinės paskolos sutartis yra tinkamai vykdoma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. V. įmonė VMI prie FM šiai dienai nėra skolinga. 

19.       Taigi nustatyta, jog apeliantės įmonė nėra nemoki, todėl nenustačius atsakovės nemokumo bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, panaikinama, o klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo apeliacinės instancijos teismo išsprendžiamas iš esmės – atsisakant kelti atsakovei bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai. 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą V. V. įmonei. 

        Nutartį siųsti Valstybinės įmonės Registrų centro Turto areštų registro tvarkytojui.

 

 

Teisėja                                                 Asta Radzevičienė