Civilinė byla Nr. e2-1712-585/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00402-2019-5

        Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 

 (S)

        

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 5 d.

 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeksa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demeksa“, bankroto bylos iškėlimo klausimą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo reiškė reikalavimą iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Demeksa“ bankroto bylą, paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.

2.       Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 6 466,49 Eur. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“, valstybės įmonės Registrų centro, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2019 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis atsakovė savo vardu registruotino turto neturi.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė paskutinį kartą sumokėjo valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas 2019 m. kovo 20 d. Nuo 2019 m. balandžio mėn. atsakovė įmokų nemoka, todėl kaupiasi skola. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. birželio 25 d. raštu, kuris atsakovės atstovui buvo įteiktas 2019 m. birželio 28 d., informavo ją apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Demeksa“ bankroto bylos iškėlimo. VSDFV Klaipėdos skyrius pažymėjo, kad iki kreipimosi į teismą dėl UAB „Demeksa“ bankroto bylos iškėlimo, įmonė neįvykdė reikalavimo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovės vertinimu UAB „Demeksa“ yra nemoki.

4.       Atsakovė UAB „Demeksa“ atsiliepimo į pareiškimą iškelti bankroto bylą nepateikė. Pareiškimas atsakovei buvo įteiktas, teismo skirtų įpareigojimų UAB „Demeksa“ neįvykdė.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Demeksa“ bankroto bylą.

6.       Teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. nustatė atsakovės vadovui terminą atsiliepimui bei bankroto bylai reikalingiems finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai teismo nustatytu terminu nebuvo pateikti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nesant galimybės gauti papildomų dokumentų apie atsakovės finansinę būklę, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei spręstinas vadovaujantis ieškovo pateiktais ir teismo savo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais.

7.       Teismas remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. birželio 19 d. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei 2019 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis sudarė 6 466,49 Eur. Remiantis valstybės įmonės Regitra, valstybės įmonės Registrų centro, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, atsakovė registruotino turto neturi. Byloje duomenų apie atsakovės vykdomą veiklą nėra. Teismas iš turimų duomenų nenustatęs kitų atsakovės pradelstų įsipareigojimų, duomenų apie nuosavybės teise turimą turtą, pripažino, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 6466,49 Eur, tai yra, skola ieškovei.

8.       Teismas pažymėjo, kad balanso duomenų atsakovė nėra pateikusi, skolos ieškovui nesumoka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog duomenų, kad atsakovė turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra, atsakovės įsiskolinimas kreditoriui sudaro 6 466,49 Eur, duomenų apie atsakovės vykdomą ūkinę – komercinę veiklą nėra, teismas darė išvadą, kad tokia atsakovės UAB „Demeksa“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, kas sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą.

9.       Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2015 m. sausio 1 d., teismas Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos pagalba atsakovei bankroto administratore skyrė UAB „Z68“, kurios sąrašo eilės Nr. B-JA348.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

10.       Apeliantė UAB „Demeksa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

10.1.                      Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, motyvai nesuprantami ir neišaiškinti. Teismas priėmė skundžiamą nutartį skubotai, nesurinkęs visų teisingam procesiniam sprendimui priimti aktualių duomenų. 

10.2.                      Teismas prieš priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nesistengė nustatyti papildomų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės nemokumą. Teismas vertino atsakovės mokumą savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, o ne realia bendrovės finansine padėtimi. Skundžiama nutartis priimta remiantis tuo, kad nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau apeliantė pabrėžia, kad jai nebuvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1315-642/2019 (nutartį kuria teismas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą pratęsė vienam mėnesiui ir paskyrė posėdžio datą 2019 m. spalio 11 d.) iki ji susipažino su šia skundžiama nutartimi. Atitinkamai, atsakovė nežinojo ir apie 2019 m. spalio 11 d. paskirtą teismo posėdį dėl UAB „Demeksa“ bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovė siuntė elektroniniu paštu teismui prašymą dėl procesinių dokumentų pateikimo, kad žinotų, kokius dokumentus ji privalo pateikti teismui, tačiau teismas juos pateikė tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsakovės vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartis turi būti naikinama, nes buvo atlikti procesinių teisių pažeidimai.

10.3.                      UAB „Demeksa“ balanse yra nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 219 248 Eur. Tačiau įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienus metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsiskolinimų ir įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienus metus. Todėl, atsakovės vertinimu, įmonės balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis nereiškia, jog visa šioje informacinėje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimai. Atsakovė pabrėžia, kad pagal UAB „Demeksa“ 2019 m. spalio 15 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė siekia 144 981 Eur, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 49 227 Eur. Taigi, pradelsti kreditorių įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Demeksa“ yra mokus juridinis asmuo (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra duomenų, jog atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Šiuo metu UAB „Demeksa“ dirba 6 darbuotojai, todėl iškėlus įmonės bankroto bylą, jos darbuotojai netektų savo darbo vietų ir pragyvenimo šaltinio. Valstybės finansų sistema patirtų papildomą naštą, nes privalėtų jiems mokėti bedarbio išmokas ir pan. Aplinkybę, kad atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą grindžia UAB „Demeksa“ pelno (nuostolių) ataskaita. Atsakovės įsitikinimu bankroto bylos iškėlimas pažeis viešąjį interesą ir turės neigiamą socialinę reikšmę.

11.       VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o UAB „Demeksa“ atskirąjį skundą atmesti. Priimti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teikiamus naujus įrodymus: UAB „Demeksa“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą F4 2019 m. lapkričio 7 d. duomenimis; Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą 2019 m. lapkričio 7 d. duomenimis; akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

11.1.                      Nėra nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 ir 329 straipsniuose nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis byla galėtų būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, jei apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių klaidas ar kitus trūkumus, jis galėtų pats ištaisyti tas klaidas ir trūkumus.

11.2.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neveikė aktyviai, nesiėmė procesinių veiksmų, kad išreikalautų finansinės atskaitomybės dokumentus iš atsakovo. Teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi išreikalavo iš Juridinių asmenų registro UAB „Demeksa“ registro išplėstinį sąrašą su istorija ir paskutiniųjų metų finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat duomenis apie įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Be to teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir pakartotinai 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimis įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Minėtos nutartys siųstos atsakovės buveinės adresu, taip pat atsakovo vadovo gyvenamosios (darbo vietos) adresais bei adresais, nurodytais ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtame priede. Procesiniai dokumentai, informuojantys atsakovą apie iškeltą civilinę bylą ir reikalaujantys atsakovo vadovą pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus, išsiųsti du kartus ir ne tik įmonės buveinės adresu, bet ir vadovo gyvenamosios vietos. Minėtos teismo nutartys įteiktos tinkamai vadovaujantis CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas ėmėsi priemonių, kad išreikalauti iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo, susijusio su kitos šalies informavimu, nėra.

11.3.                      Teismas, spręsdamas įmonės mokumo galimybes, vertino UAB „Demeksa“ 2018 metų balanso duomenis, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 metų finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, viešo registro duomenis apie turimas transporto priemones, VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktą informaciją apie apelianto įmokų Fondo biudžetui mokėjimą. Be to, UAB „Demeksa“ 2019 m. birželio 21 d. paaiškinime, pateiktame VSDFV Klaipėdos skyriui, (pateikta su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo) nurodė, kad bendrovės sąskaita areštuota teismo sprendimu, įmonė negali vykdyti veiklos, todėl nebegauna pajamų.

11.4.                      Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad bendrovė turi 4 transporto priemones, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį šios aplinkybės neįvertino. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad remiantis 2019 m. lapkričio 7 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Demeksa“ vardu registruotos jau ne 4, o 3 transporto priemonės, iš kurių dvi yra 2001 ir 2002 metų registracijos, todėl jų vertė ir realizavimo galimybės vertintinos kritiškai. Trečiojo automobilio vertė, remiantis 2018 metų finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, sudarė 6 045,02 Eur. Kito registruotino ilgalaikio turto bendrovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo. Teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 6 466,49 Eur. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog kitą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas, kuris, pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl įmonės mokumo vertintinas kritiškai.

11.5.                      Bendrovės skola VSDFV biudžetui didėja. Remiantis Registro duomenimis, UAB „Demeska“ skola nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. padidėjo 1 818,55 Eur suma. Nuo 2019 m. gegužės10 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti, atsakovė paskutinį kartą į VSDFV biudžetą 2019 m. liepos 25 d. sumokėjo 242 Eur. Įmonėje sumažėjo darbuotojų skaičius.

11.6.                      Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad įmonės veikla yra nuostolinga – pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 49 227 Eur, 2020 m. kovo 30 d. baigiasi terminas sumokėti 167 068 Eur, kai bendrovės ilgalaikis turtas sudaro tik 17 447 Eur.

11.7.                      Patikrintas UAB „Demeksa“ piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. birželio 19 d., be kita ko buvo nustatyta, kad AB SEB banko sąskaitose registruoti apribojimai disponuoti lėšomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) –
1 644,49 Eur,  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 2691,97 Eur, antstolės S. S. – 121 000 Eur. Pareiškėja įvertinusi šiuos duomenis daro išvadą, kad įmonė turi ir kitų pradelstų įsipareigojimų, ne tik VSDFV biudžetui.

11.8.                      Atsakovės pateikti duomenys patvirtina tai, kad įmonė nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, be to, atsakovė 2019 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodė, kad jos sąskaita areštuota teismo sprendimu, įmonė negali vykdyti veiklos, todėl nebegauna pajamų. Taigi pagal atsakovo pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą UAB „Demeksa“ iškelti bankroto bylą.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos

13.       Apeliantė UAB „Demeksa“ ir pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyrius  kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą tokio pobūdžio bylose, į tai, kad apeliantės bei pareiškėjos pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat į faktą, jog su jais yra susipažinusi bankroto bylos iniciatorė, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą

14.       Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantei iškėlė konstatavęs apeliantės nemokumą, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė skubotai, neįvertinęs bylai visapusiškai išnagrinėti reikalingų duomenų, jų neišsireikalavo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliantė teigia, kad UAB „Demeksa“ nepatenka į Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytą sąvoką.

15.       Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

16.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

17.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

18.       Pareiškėjos teigimu, atsakovės įmonėje sumažėjo darbuotojų skaičius, ji yra pateikusi raštą kuriame nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji negali vykdyti savo veiklos, dėl ko negauna pajamų ir negali sumokėti VSD įmokų. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 224 094 Eur, kai ilgailaikis turtas sudaro tik 17 447,38 Eur sumą. Pareiškėjos vertinimu įmonės trumpalaikis turtas, kurį sudaro 121 800 Eur suma, teismo turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi jis neatspindi įmonės realios finansinės būklės.

19.        Atsakovė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad įmonėje dirba 6 darbuotojai (b. l. 97). Įvertinus atsakovės į bylą pateiktą 2019 m. spalio 15 d. balansą (b. l. 94–95) matyti, kad atsakovės turimas turtas yra 144 981,03 Eur vertės, o pradelstos skolos kreditoriams sudaro 49 519,04 Eur. Taigi jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima konstatuoti, kad
224 094 Eur - atsakovės per jos veiklos vykdymo ciklą mokėtinų sumų - yra pradelsti įsipareigojimai. Įvertinus atsakovės į bylą pateiktą išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie mokėjimus, kuriems nėra suėjęs terminas (b. l. 101), matyti, kad patys didžiausi mokėjimai turės būti atlikti iki 2020 m. kovo 30 d., todėl šiam terminui nesuėjus konstatuoti įmonės nemokumą, kaip tai yra numatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad UAB „Kristė“ pareiškė bendrą ieškinį atsakovei ir UAB „Pentagras“, be kitų, pareikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius ir pripažinti tarp atsakovų sudarytą sutartį negaliojančia. Dėl atsakovės prievolės sumokėti 335 000 Eur vyksta teisminis ginčas Klaipėdos apygardos teisme, kuris dar nėra išnagrinėtas iki galo ir kurio pagrindu UAB „Demeksa“ yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės 121 000 Eur sumai (2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-459/2019). Iš atsakovės pateiktų mokėjimų, kuriems nėra suėjęs mokėjimo terminas, sąrašo, matyti, kad atsakovė kreditoriui UAB „Pentagras“ įsipareigojusi sumokėti 121 000 EUR iki 2020 m. kovo 30 d. Todėl vertinti atsakovę kaip nemokią remiantis tokiais duomenimis, kai yra nežinoma ginčo baigtis, būtų netikslinga. Dėl to, nors atsakovė ir vėluoja atsiskaityti su apeliante, tačiau bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjimu atveju atsakovė neatitinka nurodytų nemokios įmonės požymių, kuriems esant, juridiniam asmeniui turėtų būti keliama bankroto byla. Be to, VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu (2019 m. liepos 25 d.) atsakovė atliko jai 242 Eur įmoką.

20.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės nemokumo atitinkančio ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto sąvoką iš esmės rėmėsi pareiškėjos pozicija ir jos į bylą pateiktais duomenimis. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai ir skubotai priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą vienam mėnesiui ir pakartotinai įpareigojo atsakovę iki 2019 m. spalio 3 d. pateikti teismui atsiliepimą bei kitus duomenis reikalingus civilinės bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Demeksa“. Atkeiptinas dėmesys, jog atsakovės tuometiniam direktoriui N. A. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo įteikti teismo siųsti dokumentai, dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus iniciatyvos jai iškelti bankroto bylą. Tai paneigia atsakovės argumentus, neva ji su jai keliama bankroto byla susipažino tik gavusi skundžiamą nutartį. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas byloje pareiškėjos teiktus duomenis apie atsakovės finansinę situaciją bei vengimą mokėti VSD įmokas, taip pat nustatęs, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. susipažinusi su teismo įpareigojimu pateikti konkrečius duomenis per nustatytą terminą, jo nevykdo ir jokiais veiksmais nesiekia paneigti savo nemokumą, priėmė skubotą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Tačiau atsakovės kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikti nauji duomenys iš esmės paneigia jos atitikimą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte numatytam nemokios įmonės kriterijui.

21.       Bankroto procese yra pripažįstamas viešojo intereso egzistavimas, todėl nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs jam pateiktus duomenis iš esmės priėmė teisingą sprendimą, atsakovei kartu su atskiruoju skundu pateikus naujus duomenis, kurie paneigia jos atitikimą nemokios įmonės kriterijui, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, panaikinti. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovei kartu su atskiruoju skundu pateikus naujus duomenis, matyti, jog atsakovė nėra nutraukusi veiklos vykdymo, pas ją dirba 6 darbuotojai, atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, dėl didžiausios mokėjimo sumos (121 000 Eur) kurią kreditoriui sueis mokėjimo terminas sumokėti 2020 m. kovo 30 d., vyksta teisminis ginčas.

22.       Atitinkamai, apeliacinis teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovės pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės įmonės balanse nurodyto turto vertės, t. y. atsakovė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

23.       Iš pateikto atskirojo skundo yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekia, kad jo įmonei nebūtų iškelta bankroto byla. Todėl teismui konstatavus, kad apeliantės reikalavimas yra pagrįstas, grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą būtų netikslinga. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti klausimą išsprendžiant iš esmės – bankroto bylą atsakovei atsisakyti iškelti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Demeksa“ iškėlimo.

 

 

Teisėjas                                                Vytautas Zelianka