Civilinė byla Nr. e2-1674-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01162-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.9.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ direktorės U. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl leidimo parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą,

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Viskas už vieną eurą“ direktorė U. U. prašo leisti parduoti RUAB „Viskas už vieną eurą“ priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investitus“ už 40 000 Eur, gautas lėšas skiriant atsiskaitymui su hipotekos kreditore Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad vienas iš restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų veiksmų yra bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią RUAB „Viskas už vieną eurą“ įsipareigojo parduoti, o UAB „Investitus“ įsipareigojo nusipirkti bendrovei priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), turto pardavimo kaina – 40 000 Eur. Sutarties šalys susitarė, kad pagrindinė nekilnojamo turto sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 24 d. (imtinai). Teigė, kad bendrovė sutinka, jog visa suma, gauta už šį sandorį, būtų tiesiogiai pervesta hipotekos kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos RUAB „Viskas už vieną eurą“ direktorės U. U. prašymą dėl leidimo parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą.

3.       Teismas nustatė, jog prašomo realizuoti nekilnojamojo turto objekto vidutinė rinkos vertė pareiškėjos pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta 80 803,96 Eur (279 000 Lt),  vidutinės rinkos nustatymo data 2012 m. gruodžio 10 d., o RUAB „Viskas už vieną eurą“ restruktūrizavimo plano metmenyse prašomo realizuoti nekilnojamojo turto objekto pardavimo kaina nurodyta 89 000 Eur. 

4.       Teismas sprendė, kad turto realizavimas mažesne nei turto rinkos vertė neatitiktų RUAB „Viskas už vieną eurą“ kreditorių interesų ir teisėtų lūkesčių atgauti kuo didesnę savo reikalavimo dalį, be to restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti įmonės kreditorių interesus, todėl negalima situacija, kad restruktūrizuojamos įmonės turtas būtų parduodamas ženkliai mažesne kaina nei reali turto vertė.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

5.       Pareiškėja RUAB „Viskas už vieną eurą“ direktorė U. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl leidimo parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pardavus nekilnojamąjį turtą už mažesnę kainą bendrovė išvengtų galimų rūpesčių, susijusių su neteisėtai pastatytų patalpų griovimu.

5.2.                      Nekilnojamuoju turtu įmonė nesinaudoja, tačiau moka komunalinius mokesčius, o tai yra ekonomiškai nenaudinga.

5.3.                      Manytina, jog kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 40 000 Eur kaina už nekilnojamąjį turtą tenkina, kadangi antstolis buvo paskelbęs šio turto pardavimo varžytynes būtent už 40 000 Eur kainą.

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos RUAB „Viskas už vieną eurą“ direktorės U. U. prašymas dėl leidimo parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. birželio 17 d. antstolio patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo kopiją, 2013 m. sausio 8 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo kopiją, 2005 m. sausio 13 d. savavališkos statybos akto kopiją. Minėtais įrodymais apeliantė grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą.

9.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nauji įrodymai galėjo būti pateikti kartu su prašymu dėl leidimo parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą pirmosios instancijos teismui, o apeliantė nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Restruktūrizavimo proceso tikslas yra suteikti galimybę įmonei, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, per protingą terminą stabilizuoti savo finansinę padėtį, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei grįžti į rinką tik tuo atveju, jei ji turi realias galimybes toliau tęsti ūkinę veiklą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Kadangi vien restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimas neeliminuoja rizikos, jog tokios įmonės mokumo atkurti nepavyks, dėl ko gali tiesiogiai nukentėti įmonės kreditoriai, įstatymo leidėjas būtent kreditorių susirinkimui suteikė prerogatyvą spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kuriame turi būti privalomai aptartos restruktūrizuojamos įmonės mokumo atkūrimo priemonės, atspindinčios įmonės kaip ūkinio subjekto realias perspektyvas toliau išlikti rinkoje (ĮRĮ 12 straipsnis, 14 straipsnio 3 dalis).

12.       Vadinasi, būtent įmonės kreditoriai atlieka lemiamą vaidmenį, vertindami įmonės ekonomines perspektyvas bei atitinkamai restruktūrizavimo plane numatytų sandorių realų pelningumą restruktūrizuojamai įmonei. Tik išimtiniais atvejais, kuomet yra akivaizdus sandorio pelningumas restruktūrizuojamai įmonei ir jį būtina sudaryti nedelsiant, teismas gali leisti restruktūrizuojamai įmonei, dar nesant patvirtintam restruktūrizavimo planui, sudaryti sandorius dėl jos ilgalaikio ar / ir nekilnojamojo turto pardavimo, neatlygintinio perdavimo, suvaržymo ir kt. (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis).

13.       Visais kitais atvejais restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai turi dėti protingas pastangas visų pirma kuo greičiau susitarti su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo (kuriame būtų numatyti kreditoriams priimtini restruktūrizuojamos įmonės sandoriai, turto panaudojimo būdas ir pan.), o ne siekti dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo sukurti restruktūrizuojamai įmonei sąlygas realizuoti turimą turtą, kurių (sandorių) naudingumo neturėjo galimybės įvertinti kreditoriai.

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja RUAB „Viskas už vieną eurą“ direktorė U. U. siekia gauti teismo leidimą dėl RUAB „Viskas už vieną eurą“ priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pardavimo bendrovei UAB „Investitus“ už 40 000 Eur sumą. Kaip nurodo apeliantė atskirajame skunde, nekilnojamuoju turtu įmonė nesinaudoja, tačiau moka komunalinius mokesčius, o tai yra ekonomiškai nenaudinga, be to, pardavus nekilnojamąjį turtą už mažesnę kainą bendrovė išvengtų galimų rūpesčių, susijusių su neteisėtai pastatytų patalpų griovimu.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėti argumentai nei pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, nei atskirajame skunde detaliau nepagrindžiami, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys būtinybę RUAB „Viskas už vieną eurą“ ilgalaikį nekilnojamąjį turtą realizuoti skubos tvarka (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašomo realizuoti nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 80 803,96 Eur (279 000 Lt), o restruktūrizavimo plano metmenyse šio turto pardavimo kaina nurodyta 89 000 Eur, todėl turto pardavimas už 40 000 Eur kainą pažeistų įmonės kreditorių interesus. Apeliantė nepateikė įrodymų dėl šio turto ekonominio nenaudingumo bendrovei (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde teigiama, jog manytina, kad kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 40 000 Eur kaina už nekilnojamąjį turtą tenkina, kadangi antstolis buvo paskelbęs šio turto pardavimo varžytynes būtent už 40 000 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog antstolio paskelbtose varžytynėse šio turto 40 000 Eur kaina nustatyta kaip pradinė, bet tai nepaneigia realios turto vertės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog hipotekos kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutinka su turto pardavimo už prašyme nurodytą 40 000 Eur kainą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami kaip neįrodyti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji įrodinėja turimo turto realizavimo būtinybę tai pradėti jau dabartiniu metu (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16.       Apeliacine tvarka išanalizavus pareiškėjos RUAB „Viskas už vieną eurą“ direktorės U. U. atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neleisti vykdyti įmonės turimo nekilnojamojo turto realizacijos (pardavimo), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                Jūratė Varanauskaitė