Civilinė byla Nr. 2-1659-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01356-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.4; 3.4.4.2

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Spauda“.

 

Teismas 

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Spauda“ (toliau – Bendrovė).

2.       Vilniaus apygardos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį, kuria AB „Spauda“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas vertino pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per nustatytą terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti konkrečius duomenis ir nurodyti aplinkybes, kas pasikeitė per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki pakartotinio pareiškimo pateikimo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 16 d.

3.       Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo su papildomais dokumentais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo AB „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Spauda“.

5.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi AB „Spauda“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (atsakovė nepateikė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto), t. y. konstatavus, kad per maksimalų įstatymo leistiną restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis) bei plane nustatytą (ir patvirtintą) terminą įmonei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano, įmonė nepasiekė planuotų įmonės ūkinės–finansinės veiklos rezultatų. Nutartis, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė teismui naują pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, išnagrinėtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3490-262/2019 bei apeliacinės instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1323-450/2019, restruktūrizavimo bylą atsisakyta iškelti. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir skundo nagrinėjimo metu priimtus naujus įrodymus – restruktūrizavimo plano metmenis su preliminariu įmonės verslo planu ir kt., bei padarė išvadą, kad metmenyse numatytos įmonės veiklos optimizavimo priemonės yra nerealios, negalinčios atkurti stabilią atsakovės finansinę padėtį, mokumui atstatyti iš esmės siūlomos anksčiau jau siūlytos priemonės (einamosios veiklos vykdymas ir nekilnojamojo turto pardavimas), kurios neįgyvendintos, taigi, nebuvo pakankamos bei neatkūrė mokumo problemų pirmojo restruktūrizavimo proceso metu.

6.       Teismo vertinimu, naujai pateiktas pareiškimas iš esmės yra tapatus teismų jau išnagrinėtam. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas nėra skirtas atvejams, kai nesėkmingai pasinaudojusi šiuo institutu įstatymo maksimaliai numatytu 5 metų laikotarpiu (šiuo atveju – ilgesniu laikotarpiu, skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 8 d. nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos), įmonė ir toliau, per ateinančių 3 metų laikotarpį galėtų tęsti įprastą veiklą restruktūrizavimo proceso sąlygomis, nieko nekeičiant ir nepertvarkant iš esmės, tiesiog naudodamasi naujo pareiškimo pateikimo teismui galimybe. Teismas pažymėjo, kad ankstesnėje byloje teismai nenustatė esminių situacijos pasikeitimų po pirmojo nesėkmingo restruktūrizavimo. Teikdamas naują pareiškimą, pareiškėjas privalėjo ne tikslinti bei detalizuoti buvusius duomenis, bet nurodyti valdymo organų visiškai naujus priimtus organizacinius sprendimus, dėl kurių situacija jau yra pasikeitusi ar bus keičiama iš esmės, įrodinėti pamatinį veiklos pertvarkymą ir nurodyti turinčią jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių žymią įtaką vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo skaičiavimą. Dauguma prie pareiškimo pridėtų dokumentų duomenų patenka į jau baigto restruktūrizavimo proceso, taip pat į 2019 m. birželio 4 d. pareiškimo nagrinėjimo laikotarpius, taigi, teismų tokie duomenys jau yra įvertinti. Pareiškėjas nepašalino nustatytų pareiškimo trūkumų ir nenurodė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. pasikeitusių aplinkybių, kurios yra esminės bei visiškai keičia ūkio subjekto situaciją.

7.       Teikiamais duomenimis apie gaunamus užsakymus, apyvartą sąskaitose, gaunamas apie 300 000 Eur vidutines mėnesio pajamas ir pan. faktiškai parodoma, kad įprasta gamybos veikla yra tęsiama nemažinant apimčių. Ši aplinkybė nėra nauja ir teismų įvertinta. Pareiškėjo prognozuojami rodikliai prašomam restruktūrizavimo laikotarpiui yra labai artimi tiems, kurie buvo pasiekiami vykstant pirmajam restruktūrizavimo procesui, ir faktiškai tokie pat, kurie buvo teismų analizuoti nagrinėjant 2019 m. birželio 4 d. pareiškimą. Su agentūra „KOBA Center Operations“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sudaryta metinė sutartis (už sėkmės mokestį pareiškėjui ieškoti potencialių pirkėjų dviem nekilojamojo turto objektams) nepatvirtina vadovų realiai išreikštos valios turtą parduoti bei nereiškia objektų pardavimo veiksmų pradžios. Priešingai, pareiškime, metmenyse ir prieduose nurodomi duomenys rodo, kad neplanuojama gauti jokių pajamų iš turto pardavimo, toks pardavimas ir konkretūs pardavimo metai nenumatyti prognozuojamuose būsimo laikotarpio ataskaitose, tai pat nėra jokių paaiškinimų dėl veiklos sektorių pertvarkymo ir su tuo susijusių numatomų rizikų. Akcentuojamas pajamų iš patalpų nuomos didinimo siekis ir galimybės, o tai prieštarauja loginei sekai, jei turėtų sumažėti nuomojamų patalpų plotai. Atlikti veiksmai tereiškia nežymius postūmius einamųjų klausimų sprendimo link, kaip, pavyzdžiui teismui pateiktas vidinis Bendrovės darbuotojų susirašinėjimas, susijęs su spaudos mašinos remontu, negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio padidėjimas apie 50 eurų per mėnesį suma, planai komandiruoti darbuotojus į užsienį naujų užsakovų paieškai ir pan. Tokio pobūdžio veiksmai nepagrįstai apibūdinami kaip išskirtiniai. Neįžvelgtina priežasčių, dėl kurių eiliniai klausimai nebuvo sprendžiami iki šiol. Kaip naujas teigiamas organizacinis momentas nurodomas 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovės valdybos posėdžio sprendimas pavesti vadovui ieškoti pasiūlymų įsigyti naują gamybos įrangą (kietojo įrišimo liniją) iš esmės situacijos nekeičia, nes pareiškėjas neįtraukia jokių konkrečių duomenų apie įrangos kainą, nenurodo galimo finansavimo (iki 250 000 Eur) šaltinių, nenumato jokių naujų investicijų, nepateikė skaičiavimų dėl įrangai skirto finansavimo atsiperkamumo ir būsimo efektyvumo pagrindimo (išskyrus vieno darbuotojo tarnybinio pranešimo su pateikta nuomone, kuri dokumentais nepagrįsta). Nacionalinei žemės tarnybai 2019 m. rugsėjo 12 d. pateiktas Bendrovės prašymas parengti ir patvirtinti patikslintą žemės sklypo planą su nustatytomis dalimis savarankiškiems statiniams eksploatuoti, teismo vertinimu, neįrodo realių galimybių pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį ir taip padidinti parduodamo turto vertę. Teismas pažymėjo, kad pareiškime ir restruktūrizavimo plano metmenyse ir (ar) jo prieduose įmonės finansinę būklę charakterizuojantys duomenys iš dalies yra netikslūs, arba vieni kitiems prieštarauja, klaidinantys kreditorius ir teismą. Naujai pateiktame pareiškime ir prieduose pareiškėjas klaidina kreditorius bei teismą, įtraukdamas į turimą turtą beviltiškas skolas, kurias planuojama nurašyti. Priežasčių, dėl kurių pirkėjų skolos neinventorizuojamos laiku, nenurodoma, tačiau šiuo aspektu balansiniai duomenys apie Bendrovės turimą turtą yra nepagrįstai padidinti. Pareiškėjas iš per mėnesį generuojamų pajamų pats jokio po būtinų mokėjimų liekančių lėšų nenumato.

8.       Teismas, įvertinęs pakartotinai pateiktą pareiškimą kaip tapatų jau išnagrinėtam, atsisakė jį priimti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

9.       Pareiškėjas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; šią bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Teismas neatsižvelgė į išskirtinę situaciją, kad didžiąja dalimi ankstesnis Bendrovės restruktūrizavimo procesas yra pavykęs – atsiskaityta su 2/3 buvusių kreditorių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrovė per trejus metus pagal esamus pelningumo rodiklius turi galimybę atsiskaityti su visais I ir II eilės kreditoriais, todėl šiuo atveju neturėtų būti reikalaujama pateikti duomenis apie esminius Bendrovės pertvarkymus. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kiek Bendrovei pavyko sumažinti ankstesnių metų nuostolius, nes tai neturi jokios įtakos kreditorių galimybėms atgauti skolas.

9.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas yra tapatus anksčiau išnagrinėtam pareiškimui dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šioje byloje šalinamos tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatytos restruktūrizavimo bylos neiškėlimo aplinkybės (nepakankamas metmenų pagrindimas), tiek nurodomos naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakartotinai kreiptis dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo:

9.2.1.                      Pareiškime dėl trūkumų šalinimo yra pateiktas detalus aprašymas kartu su šiuo pareiškimu pateiktų naujų įrodymų, kurie pagrindžia metmenyse nurodytų priemonių realumą.

9.2.2.                      Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse yra numatyta parduoti administracines patalpas, kurių pardavimas nebuvo numatytas ankstesnio restruktūrizavimo metu.

9.2.3.                      Pateiktos nuomos sutartys turėjo būti vertinamos kompleksiškai su skolų prevencijos / nuomos administratoriaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodomos nuomos pajamų augimo tendencijos.

9.2.4.                      Sprendimas įsigyti kietojo įrišimo įrangą leistų Bendrovės produkcijos pardavimus padidinti apie 50 000 Eur / mėn. Pateiktas vieno iš didžiųjų Bendrovės akcininkų raštas patvirtina pasirengimą investuoti į Bendrovės veiklos plėtrą.

9.2.5.                      Bendrovės prašymas dėl žemės sklypo dalių nustatymo yra nagrinėjamas ir bus išnagrinėtas patvirtinant arba Bendrovės, arba kitų savininkų teikiamą plano projektą. Bet kuriuo atveju Bendrovei priklausančio turto vertė padidėtų įsigijus nuomos teisę į valstybinę žemę – tai patvirtina byloje pateikta nekilnojamojo turto vertintojo konsultacija apie galimą rinkos kainą.

9.3.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl trūkumų, kurie nebuvo nurodyti 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje. Šie trūkumai yra nepagrįsti:

9.3.1.                      Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių naujų priemonių, kurių imamasi Bendrovės veiklai pagerinti, efektyvumo apskaičiavimo. Pirma, Heidelberg CD modernizavimo procesas leis eliminuoti aplinkybes, lėmusias gamybos apimčių mažėjimą dėl spaudos mašinos Manroland gedimų, dėl kurių efektyvumas sumažėjo 30 proc., o kartais iki 50 proc. Antra, Heidelberg CD modernizavimo procesas lėmė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. spaudos mašina pradėta eksploatuoti trimis pamainomis, t. y. visą parą, o tai leidžia išplėsti gamybos pajėgumus iki 30 proc. Trečia, sprendimas įsigyti kietojo įrišimo įrangą leistų Bendrovės produkcijos pardavimus padidinti apie 50 000 Eur / mėn. Ketvirta, iš AB „Anykščių kvarcas“ išsinuomota spaudos mašina yra 90 proc. efektyvesnė nei prieš tai naudota. Į šių ekonominių sprendimų efektyvumą nebuvo atsižvelgta rengiant metmenyse esančią Prognozinę pinigų srautų ataskaitą restruktūrizavimo laikotarpiui. Pareiškėjas tai planavo atlikti jau rengiant restruktūrizavimo planą, nes tai gan ilgas procesas.

9.3.2.                      Į parduotino turto sąrašą buvo įtraukti tik dalis Bendrovei priklausančio turto. Kita dalis neįtraukta, nes jame Bendrovė vykdo gamybą ir kitą veiklą.

9.3.3.                      Bendrovė metmenyse nurodytomis beviltiškomis skolomis negrindžia savo mokumo, todėl šių skolų laikinas nenurašymas negali būti laikomas klaidinančiu teismą ir kreditorius. Teismas nepareikalavo duomenų apie skolų inventorizavimą.

9.3.4.                      Teismas rėmėsi pareiškėjo prašoma 371 640 Eur suma leisti vykdyti einamuosius mokėjimus. Tai yra maksimaliai įmanoma išlaidų suma, kuri susidaro tuomet, kai Bendrovė įsigyja didelius žaliavų kiekius keliems mėnesiams (ar ilgiau) „į priekį“. Perkant žaliavas didesniais kiekiai, pardavėjas suteikia didesnes nuolaidas. Atitinkamą mėnesį patyrus daugiau išlaidų, vėlesniais mėnesiais šios išlaidos sumažėja, todėl metiniai pelningumo rodikliai nenukenčia.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11.       Apeliantas prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad byla yra sudėtinga, byloje nagrinėjami sudėtingi Bendrovės finansiniai dokumentai, kuriuos siekiant tinkamai įvertinti gali iškilti poreikis bylos šaliai pateikti papildomus paaiškinimus žodžiu.

12.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).

13.       Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ginčas sprendžiamas vadovaujantis rašytiniais įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštą, kuriuo atsakyta į apelianto 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo plano. Atsižvelgiant į tai, kad šis rašytinis įrodymas, kuriuo remiamasi atskirajame skunde, gautas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima šį įrodymą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16.       Apeliantas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškimą dėl trūkumų šalinimo su priedais, nes pirmosios instancijos teismas grąžino apeliantui šiuos dokumentus, priėmęs skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, minėti dokumentai sudaro šios bylos duomenis, todėl jų priėmimo klausimas pagal CPK 314 straipsnį nesprendžiamas.

Dėl pakartotinio pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria toks apelianto pareiškimas buvo atmestas.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas apskritai turėtų atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 29 punktą, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011).

19.       Atskirajame skunde apeliantas pirmiausia teigia, kad šiuo atveju neturėtų būti reikalaujama pateikti duomenis apie esminius Bendrovės pertvarkymus, nes ankstesniojo Bendrovės restruktūrizavimo proceso metu buvo atsiskaityta su 2/3 kreditorių, o pagal esamus pelningumo rodiklius Bendrovė per trejus metus turi galimybę atsiskaityti su visais likusiais kreditoriais. Šis argumentas nepagrįstas.

20.       Pirma, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuria buvo nutraukta Bendrovės restruktūrizavimo byla Nr. B2-60-653/2019, yra konstatuota, kad per penktus Bendrovės restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta tik maža dalis restruktūrizavimo plano, t. y. pagal administratorės duomenis, bendrai kreditoriams sumokėta tik 261 650,11 Eur; likusi nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1 458 350,07 Eur. Taigi, per nustatytą terminą Bendrovei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien Bendrovės įprastos veiklos tęsimas restruktūrizavimo proceso sąlygomis, nieko nekeičiant ir nepertvarkant iš esmės, tiesiog naudojantis naujo pareiškimo pateikimo teismui galimybe, neatitiktų šio instituto paskirties.

21.       Antra, analogišką argumentą apeliantas nurodė ir atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria minėtas apelianto skundas atmestas (civilinės bylos Nr. 2-1323-450/2019), matyti, kad teismas apelianto teiginius dėl galimybės atsiskaityti su kreditoriais tęsiant Bendrovės veiklą jau yra įvertinęs kaip nesudarančius pagrindo iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą.

22.       Trečia, teismui įsiteisėjusia nutartimi atsisakius antrą kartą iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą, pakartotinio pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas, nenurodant esminių pasikeitusių aplinkybių, prieštarauja minėtai teismų praktikai, pagal kurią tokios aplinkybės yra būtina sąlyga siekiant iš naujo pradėti restruktūrizavimo procesą.

23.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškime nėra nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai kreiptis dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kaip vieną iš tokių aplinkybių apeliantas nurodo Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytą administracinių patalpų pardavimą, kuris nebuvo numatytas ankstesnio restruktūrizavimo metu. Šis argumentas atmestinas, nes jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto pardavimas buvo siūlyta, bet neįgyvendinta priemonė Bendrovės nemokumui atstatyti vykdant pirmąjį restruktūrizavimo procesą. Tos pačios nutarties 32 ir 33 punktuose, be kita ko, yra pasisakyta būtent dėl numatyto Bendrovei priklausančių administracinių patalpų pardavimo. Taigi, tai nėra nauja esminė aplinkybė, atsiradusi po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo. Šioje byloje pateikta Bendrovės ir UAB „KOBA Center Operations“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sudaryta Nekilnojamojo turto tarpininkavimo sutartis, kuria agentas įsipareigojo ieškoti Bendrovės administracinių patalpų potencialių pirkėjų. Ši sutartis neturi esminės reikšmės vertinant ją minėtos aplinkybės pasikeitimo aspektu, nes tokios sutarties sudarymas patvirtina tik tuos pačius ketinimus parduoti nekilnojamąjį turtą, kuriuos teismas jau įvertino, atmesdamas ankstesnįjį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei.

24.       Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse, kuriuos teismas vertino nagrinėdamas ankstesnįjį apelianto pareiškimą, taip pat buvo nurodyta, kad pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, esančio adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, nuomos padidės parduodamo Bendrovės turto vertė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų apie tokios sutarties sudarymo realias galimybes. Teikdamas pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei, apeliantas vėl remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis apie numatytą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad situacija šiuo klausimu nepasikeitė iš esmės vien dėl to, jog Nacionalinei žemės tarnybai 2019 m. rugsėjo 12 d. pateiktas Bendrovės prašymas parengti ir patvirtinti patikslintą žemės sklypo planą su nustatytomis dalimis savarankiškiems statiniams eksploatuoti; nėra jokio pagrindo spręsti, kad prašymas bus išnagrinėtas pareiškėjo naudai. Apeliantas pateikė papildomą įrodymą, kad šis prašymas dar nėra išnagrinėtas. Apelianto teigimu, išnagrinėjus prašymą bus patvirtintas arba Bendrovės, arba kitų savininkų teikiamas plano projektas, todėl bet kuriuo atveju Bendrovei priklausančio turto vertė padidėtų įsigijus nuomos teisę į valstybinę žemę – tai patvirtina byloje pateikta nekilnojamojo turto vertintojo konsultacija apie galimą rinkos kainą. Tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra iš esmės naujos, kadangi Bendrovės turto pardavimas, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, buvo nurodytas ir ankstesniame apelianto pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei.

25.       Apeliantas teigia, kad pateiktas patalpų nuomos sutartis teismas turėjo būti vertinti kompleksiškai su skolų prevencijos / nuomos administratoriaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodomos nuomos pajamų augimo tendencijos. Šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia jokių naujų esminių aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad tiek ketinimus didinti patalpų nuomos mokestį, tiek kitas pareiškėjo nurodytas Bendrovės apyvartos didinimo priemones (tokias kaip, pavyzdžiui, spaudos mašinos nuoma) teismas jau yra įvertinęs (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties 32 punktą). Taigi, šios aplinkybės iš esmės yra analogiškos toms, kuriomis buvo grindžiamas ankstesnis apelianto pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei.

26.       Apeliantas byloje yra pateikęs Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriuo Bendrovės generaliniam direktoriui pavesta organizuoti kietojo įrišimo linijų, kurių vertė nuo 150 000 iki 250 000 Eur, paiešką rinkoje ir pateikti pasiūlymus dėl šios įrangos įsigijimo Bendrovės valdybai. Pirmosios instancijos teismas šią naują aplinkybę vertino kaip nekeičiančią situacijos iš esmės, nes pareiškėjas neįtraukė jokių konkrečių duomenų apie įrangos kainą, nenurodė galimo finansavimo (iki 250 000 Eur) šaltinių, nenumatė jokių naujų investicijų, nepateikė skaičiavimų dėl įrangai skirto finansavimo atsiperkamumo ir būsimo efektyvumo pagrindimo (išskyrus darbuotojų tarnybinį pranešimą, nepagrįstą dokumentais). Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, tačiau jo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad Bendrovės ketinimas įsigyti minėtą įrangą yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Apeliantas remiasi vieno iš didžiųjų Bendrovės akcininkų rašytiniu patvirtinimu, kad šis akcininkas yra finansiškai pasirengęs nupirkti kietojo įrišimo įrangą, kuri būtų naudojama Bendrovės veikloje. Tačiau toks dokumentas nepagrindžia numatomo finansavimo sąlygų, įrangos atsiperkamumo ir kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tokios priemonės įgyvendinimo realumą. Juolab kad nėra pateikta konkrečių duomenų apie galimybę Bendrovei įsigyti tokią įrangą už nurodytą kainą. Be to, apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių tokia priemonė negalėjo būti numatyta anksčiau pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepakanka pripažinti, kad apelianto pareiškimas iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą teikiamas iš esmės kitu pagrindu, nei ankstesnis pareiškimas, kurį teismas jau išnagrinėjo ir atmetė.

27.       Atskirajame skunde teigiama, kad teismas atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl trūkumų, kurių apeliantas nebuvo įpareigotas ištaisyti. Dėl šio argumento pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi apeliantas buvo įpareigotas pateikti konkrečius duomenis ir nurodyti aplinkybes, kas pasikeitė per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki pakartotinio pareiškimo pateikimo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. Taigi, teismas įpareigojo apeliantą ne tik nurodyti pasikeitusias aplinkybes per minėtą laikotarpį, bet ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius konkrečius duomenis. Apeliantas pateikė kelių savo darbuotojų tarnybinius pranešimus, kuriuose pateikiami tam tikri skaičiavimai dėl pareiškime nurodytų priemonių įtakos Bendrovės veiklos rezultatams, tačiau teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokie skaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

28.       Apelianto nurodytos aplinkybės, tokios kaip spaudos mašinos Manroland gedimų nulemtas gamybos apimčių sumažėjimas, Heidelberg CD modernizavimo procesas, iš AB „Anykščių kvarcas“ išsinuomotos spaudos mašinos efektyvumo padidėjimas lyginant su prieš tai naudota įranga, patenka į jau baigto restruktūrizavimo proceso, taip pat į antrojo pareiškimo nagrinėjimo laikotarpius. Dėl to šie duomenys nelaikytini nauji, atsiradę ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d.

29.       Kiti atskirojo skundo argumentai yra apelianto paaiškinimai dėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodytų pareiškimo ir restruktūrizavimo plano metmenų bei jų priedų duomenų apie Bendrovės finansinę būklę netikslumų, klaidinimo ir prieštaringumo. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su Bendrovės turimų / parduodamų nekilnojamojo turto objektų, beviltiškų skolų apskaita, einamaisiais mokėjimais ir išlaidomis buvo nurodytos ir su ankstesniu pareiškimu pateiktuose Bendrovės restruktūrizavimo metmenyse bei jų prieduose, taigi, šios aplinkybės buvo vertinamos teismams nagrinėjant ankstesnįjį apelianto pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei. Kadangi nurodytos aplinkybės nėra naujos, šie apelianto argumentai neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų vertinimo šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

30.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei iš esmės yra tapatus jau išnagrinėtam 2019 m. birželio 4 d. pareiškimui, kuris buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3490-262/2019, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1323-450/2019 atmetus apelianto atskirąjį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Apelianto argumentai nepaneigia teismo išvados, kad pakartotinai pateiktame pareiškime nėra nurodyta jokių esminių faktinių aplinkybių pasikeitimų, kurie sudarytų pagrindą iš naujo spręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei klausimą. Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad apeliantas, teikdamas naują pareiškimą, privalėjo ne tikslinti ar detalizuoti atmesto pareiškimo duomenis, bet nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes nuo to momento, iki kurio teismai jau yra įvertinę Bendrovės galimybes restruktūrizuotis (t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantui papildomą terminą ištaisyti pareiškimo trūkumus, tačiau pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodytos aplinkybės ir pridėti papildomi įrodymai taip pat nepatvirtina esminių pasikeitimų, dėl kurių reikėtų iš naujo spręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei klausimą. Taigi, teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą kaip tapatų jau išnagrinėtam įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis