Civilinė byla Nr. e2A-561-330/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00139-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-657-368/2018 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Oil Company“ (šiuo metu bankrutavusi ir likviduojama) dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. J. subsidiariai su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Baltic Oil Company“ 3 411 717,17 Eur žalos atlyginimą, taip pat subsidiariai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Baltic Oil Company“ yra ieškovės skolininkė, o atsakovas A. J. buvo atsakovės vadovas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 gruodžio 16 d. Ieškovės teigimu, ji 2017 m. spalio 17 d. įgijo teisę išieškoti atsakovės UAB „Baltic Oil Company“ mokestinę nepriemoką, tačiau vykdant priverstinį išieškojimą mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas A. J. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog pagal jai pateiktus atsakovės UAB „Baltic Oil Company“ bankų sąskaitų išrašus nustatyta, jog atsakovė pažeidė įstatyme apibrėžtą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, atsakovas A. J. dar kartą buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimu, kuris dalyje dėl sankcijos paskyrimo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi. 

3.       Ieškovė pažymėjo, kad prašomą priteisti žalos atlyginimą sudaro negautos pajamos, t. y. per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 iki 2017 m. spalio 26 d. atsakovės nesumokėti 3 411 717,17 Eur dydžio mokesčiai. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 26 d. vykdė atsiskaitymus už prekes ir paslaugas su žemesnės eilės kreditoriais nei ieškovė. Ieškovės teigimu, neteisėti atsakovo A. J. veiksmai šioje byloje yra ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai, nustatyti įsiteisėjusiais Mažeikių rajono teismo ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimais administracinių nusižengimų bylose. Ieškovės teigimu, priežastinis ryšys šiuo atveju egzistuoja, kadangi mokestinė nepriemoka būtų iš dalies padengta, jei atsakovas A. J. būtų užtikrinęs, kad atsakovė laikytųsi įstatyme numatytos finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir pirmiausiai atsiskaitytų su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė preziumuojama. 

4.       Atsakovo A. J., t. y. vadovo subsidiarią atsakomybę ieškovė kildina iš to, kad būtent vadovas atliko neteisėtus veiksmus – atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors jo vadovaujama bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką ir turėjo pareigą pirmiausiai atsiskaityti su ieškove. Tai, kad atsakovė UAB „Baltic Oil Company“ yra nepajėgi įvykdyti savo mokestines prievoles, pagrindžia ta aplinkybė, jog ieškovė nuo 2017 m. spalio 30 d. nesėkmingai vykdo priverstinį  išieškojimą, o Šiaulių apygardos teismui yra pateiktas pareiškimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė taip pat akcentavo, jog atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė patyrė didesnį nuostolį nei gavo pajamų. 

5.       Atsakovas A. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. atsakovo geras pažįstamas A. A. pasiūlė užimti UAB „Baltic Oil Company“ vadovo pareigas, nurodydamas, jog bendrovė veikia gerai ir be nuostolių, o pasidomėjus internete, įrašų apie netinkamą bendrovės veiklą ar įsiskolinimus nebuvo. Atsakovo teigimu, 2017 m. spalio 16 d. pasirašytoje darbo sutartyje konkrečių įsipareigojimų nebuvo, be to, atsakovas nebuvo supažindintas su pareiginiais nuostatais bei bendrovės finansine būkle. Atsakovas pabrėžė 2017 m. spalio 28 d. gavęs VMI sprendimą ir tik tada sužinojęs apie tai, jog bendrovės veikla nėra normali. Savo atsiliepime atsakovas akcentavo, kad 2017 m. lapkričio 3 d. parašė prašymą dėl atleidimo, tačiau UAB „Baltic Oil Company“ vienintelis akcininkas A. P. atsakovo atleisti neketino, todėl atsakovas pradėjo savo, kaip bendrovės vadovo, atsistatydinimo procedūrą. 

6.       Atsakovo nuomone, jis į bylą kaip atsakovas yra įtrauktas nepagrįstai. Atsakovas pabrėžė, jog ieškiniu kaip žalą prašoma priteisti jau ir taip neginčijamą privataus juridinio asmens mokestinę prievolę. Atsakovas akcentavo per visą gyvenimą neuždirbęs tokių lėšų, kokias ieškovė prašo priteisti ieškiniu. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad realiai bendrovėje bandė dirbti tik nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., o vėliau visa atsakovo veikla buvo susijusi tik su pastangomis kuo greičiau nutraukti darbo santykius. Be to, atsakovas pažymėjo, kad įmonės vadovo atsakomybė yra deliktinė, todėl byloje reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltę. 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį dalyje dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovo A. J. atmetė, o ieškinio dalį, pareikštą atsakovei UAB „Baltic Oil Company“, paliko nenagrinėtą.

8.       Teismas konstatavo, kad mokestinė nepriemoka išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, o ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad bandė naudotis kokiu nors mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdu. Šiaulių apygardos teismas taip pat pabrėžė, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra formali, o sprendžiant atsakovo atžvilgiu iškeltas administracinių nusižengimų bylas, nebuvo nustatinėjamas VMI patirtos turtinės žalos dydis. 

9.       Teismas pažymėjo, kad už susidariusią mokestinę nepriemoką yra skolingas juridinis asmuo UAB „Baltic Oil Company“, o ne asmeniškai šio asmens direktorius A. J.. Teismo vertinimu, vadovaujantis bendrovės vadovo bei bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Be to, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog atsakovo veiksmuose negalima konstatuoti tyčios, netgi priešingai – atsakovas siekė gaivinti bendrovės veiklą ir ją išsaugoti. Sprendime teismas konstatavo, jog subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė gali būti konstatuota tik tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo tampa nemokus, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. 

10.       Sprendime nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei UAB „Baltic Oil Company“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodytoje bankroto byloje kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos įtraukimo į atsakovės kreditorių reikalavimų sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto procesas yra nepasibaigęs, teismas ieškinį dalyje dėl mokestinės nepriemokos priteisimo iš atsakovės UAB „Baltic Oil Company“ paliko nenagrinėtą, tokiu būdu neužkertant kelio ieškovei išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką atsakovės bankroto byloje. 

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas neteisingai nurodė, kad už susidariusią mokestinę nepriemoką skolingas tik juridinis asmuo – UAB „Baltic Oil Company“, o ne asmeniškai šios bendrovės vadovas A. J..

11.2.                      Atsakovas A. J. savo neteisėtais veiksmais pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, dėl to ieškovė patyrė 3 411 717,17 Eur žalą.

11.3.                      Žalą šioje byloje sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma.

11.4.                      Atsakovo kaltė nustatyta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. 

11.5.                      Teismas nevertino, kad byloje nagrinėjamas atvejis yra išskirtinis, taip pat neatsižvelgė, kad ieškovei žala padaryta konkrečiai į ieškovę nukreiptais neteisėtais veiksmais.

11.6.                      Teismas klaidingai nustatė, jog atsakovas neturėjo tyčios padaryti žalą ieškovei, kadangi asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik esant asmens kaltei. 

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

12.1.                      Mokestinė nepriemoka susidarė dar iki atsakovui tampant UAB „Baltic Oil Company“ vadovu.

12.2.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus ieškinys su reikalavimu atlyginti žalą galimas tik išimtiniais atvejais, o neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu.

12.3.                      Esant iškeltai UAB „Baltic Oil Company“ bankroto bylai, pavienio kreditoriaus ieškinys negali būti pateisinamas ir tenkinamas, nes nėra nustatyti konkretūs, specifiniai į tą konkretų kreditorių nukreipti nesąžiningi vadovo veiksmai. 

12.4.                      Ieškovė nepateikė duomenų apie mokestinės nepriemokos išieškojimą iki pareiškiant ieškinį teisme.

12.5.                      Žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, kadangi jos yra būtinos veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. 

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas apeliantės ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl svarbiausių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Byloje iškilo ginčas dėl subsidiarios civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai įmonė tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei. VMI įsitikinimu, atsakovei UAB „Baltic Oil Company“ laiku nepadengus mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, o Mažeikių rajono teismo ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimais konstatavus, kad bendrovės vadovas (atsakovas), skirstydamas bendrovės turimas lėšas, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ieškovės patirtą žalą (atitinkančią bendrovės laiku nepadengtą mokestinę skolą valstybei) turėtų subsidiariai atlyginti juridinio asmens vadovas, t. y. atsakovas A. J..

15.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais.

16.       CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

17.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

18.       Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, atsako pačiam juridiniam asmeniui, o ne jo kreditoriui. CK 2.50 straipsnis nustato ne juridinio asmens valdymo organų, o tokio asmens dalyvio atsakomybę kreditoriui, kuri gali kilti tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriui ir toks negalėjimas nulemtas juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Įstatymai neįtvirtina atskiro juridinio asmens valdymo organo nario, taigi ir vadovo, atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagrindo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-147-516/2016).

19.       Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad A. J. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, A. J. nubaustas 2 200 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „Baltic Oil Company“ vadovu, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 26 d. atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei šioje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi šį teismo nutarimą paliko nepakeistą. Už tą patį pažeidimą A. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimu nubaustas 2 000 Eur bauda, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi šį nutarimą pakeitė iš dalies ir baudą panaikino.

20.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Vadinasi, nors teismai konstatavo CK 6.9301 straipsnio pažeidimą ir taikė atsakovui baudą už minėtos įstatymo normos reikalavimų pažeidimą, administracinėse bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už UAB „Baltic Oil Company“ tinkamą prievolės neįvykdymą sąlygų, todėl administracinėse bylose nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

21.       Nagrinėjamoje byloje nėra galimybės konstatuoti konkrečiai į ieškovę nukreiptų buvusio UAB „Baltic Oil Company“ vadovo A. J. nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų buvimo ir tokių veiksmų pagrindu sukeltos žalos ieškovei. Nėra objektyvių duomenų, kad bendrovės mokestinės prievolės laiku neįvykdymas buvo dėl bendrovės vadovo tyčios, jo sąmoningo ketinimo pažeisti būtent ieškovės interesus, o ne bandymo derinti visų bendrovės kreditorių bei pačios bendrovės turtinius interesus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad vadovas ar kiti bendrovės darbuotojai vadovo pavedimu, bendrovės lėšas būtų naudoję su jos veikla nesusijusioms reikmėms.

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

23.       Iš šioje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Baltic Oil Company“ susidūrė su finansiniais sunkumais, kurių atsiradimas ir buvimas faktiškai nulėmė bendrovės prievolių neįvykdymą laiku, tačiau šie duomenys taip pat liudija, jog atsakovas A. J., kaip bendrovės vadovas, siekė derinti visų kreditorių ir pačios bendrovės interesus, stengdamasis užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visą susiklosčiusią faktinę situaciją, byloje nustatytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo A. J. civilinei atsakomybei konstatuoti ir žalai iš jo priteisti. Teiginys, jog vadovo pareiga yra rūpintis, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo nebūtų skolingas valstybei bei nebūtų pažeidinėjami įstatymai, kad atsakomybę juos pažeidus turi prisiimti vadovas, neatitinka juridinio asmens savarankiškumo principo, nes pagal ieškovės reiškiamą poziciją iš esmės visais atvejais įmonei pažeidus tam tikrą teisės normų reikalavimą, dėl to kilusi žala automatiškai turėtų būti išieškoma iš įmonės vadovo, nes įmonė (kaip juridinis asmuo) savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius.

24.       Žala laikytinas neigiamas turtinis neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų rezultatas. Žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Jeigu žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje bendrovė prašė priteisti solidariai iš buvusių jos vadovų ir akcininkų žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimą, yra išaiškinęs, kad įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas bendrovės žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, bendrovė būtų turėjusi pareigą juos sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). 

25.       Mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, bendrovės prievolė, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriams nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

26.       Kaip konstatuota kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017, civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, todėl pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla.

27.       Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakyti turi ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir pats juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje atsižvelgė į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Baltic Oil Company“ iškelta bankroto byla. Ta nutartis įsiteisėjo palikus ją nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patikslintas bankrutavusios UAB „Baltic Oil Company“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame patvirtintas ir VMI reikalavimas bankrutavusiai UAB „Baltic Oil Company” – kaip įkaito turėtojos (1 400 Eur dydžio) ir kaip antros eilės kreditorės (5 306 062,73 Eur dydžio). Pažymėtina, kad bankrutavusi bendrovė susidariusios mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir jos dydžio neginčija. Atsakovės bankroto procesas nėra pasibaigęs, tad netgi ieškovės ieškinio patenkinimo šiai atsakovei atveju teisinių padarinių toks sprendimas iš esmės nesukeltų, nes VMI finansinis reikalavimas gali būti reiškiamas ir tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisiškai pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio dalis dėl mokestinės nepriemokos priteisimo iš atsakovės BUAB „Baltic Oil Company“ palikta nenagrinėta, nurodant, kad VMI reikalavimas dėl susidariusios mokestinės nepriemokos tenkintinas atsakovės bankroto byloje įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28.       Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). 

29.       Remdamasi pateiktais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios teisinės išvados pagrindu ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. J. pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dienos atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų (dokumentų), todėl svarstyti prašymą dėl išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai        Artūras Driukas

 

        Gintaras Pečiulis

 

Antanas Rudzinskas