Civilinė byla Nr. 2-1126-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. F. (G. F.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtos atsakovės bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-626-555/2019).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi iškėlė Taupkasei, kredito unijai bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“.

2.       Pareiškėjas G. F. (G. F.) kreipėsi į Taupkasės kredito unijos bankroto administratorę prašydamas patvirtinti jo 7 569,55 Eur finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių – neišmokėtos prastovos ir kompensacijos. Vėliau pateikė prašymą patvirtinti papildomą 3 210,86 Eur finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas negautu nuomos mokesčiu 2018 m. sausio mėn. – 2018 m. spalio mėn. laikotarpiu.

3.       Bankroto administratorė pateikė prieštaravimus dėl dalies pareikšto finansinio reikalavimo, nesutikdama su kreditoriaus pateikta vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo metodika bei nuomos mokesčio už automobilį apskaičiavimu. Nurodė, kad finansinis reikalavimas iš nuomos santykių pateiktas praleidus terminą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjui G. F. papildomam 3 210,86 Eur finansiniam reikalavimui pareikšti; patikslino bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir patvirtino patikslintą bendrą kreditoriaus G. F. 6 305,68 Eur finansinį reikalavimą; priteisė iš pareiškėjo G. F. bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos naudai 291,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo esmės teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi Taupkasės, kredito unijos bankroto byloje patvirtintas G. F. 3 094,82 Eur finansinis reikalavimas, šiuo atveju nagrinėtas klausimas dėl ginčijamo 4 474,73 Eur finansinio reikalavimo bei papildomo reikalavimo iš nuomos mokesčio. Įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo esant prastovai, taip pat nuomos santykių įstatyminį reguliavimą, teismas sprendė, kad bankroto administratorės pateiktas teismui tvirtinti pareiškėjo G. F. finansinis reikalavimas yra iš dalies apskaičiuotas tinkamai. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui iki bankroto bylos iškėlimo buvo netinkamai apskaičiuotos ir išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl nepagrįstu laikė jo reikalavimą dėl delspinigių; tačiau teismas pripažino pareiškėjo teisę į reikalavimą, grindžiamą negautu nuomos mokesčiu, atnaujino terminą jam pareikšti ir Taupkasės, kredito unijos bankroto byloje patvirtino patikslintą bendrą pareiškėjo G. F. 6 305,68 Eur finansinį reikalavimą (3 094,82+3 210,86).

6.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovė Taupkasė, kredito unija byloje yra pateikusi prašymą bei jį pagrindžiančius įrodymus dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 5, 7, 8.16. 8.17, 8.19 ir 8.20 punktais sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, atsakovei priteistina pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius suma sudarytų 720,58 Eur.

7.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, todėl atsakovė, pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo ir jį pagrindžiančius įrodymus, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų dalį, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas, t. y. į 58,22 procentus. Teismas pažymėjo, kad ruošiant teismui procesinius dokumentus yra reikalingos specialios žinios, tam skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu yra teikiami teismui parengti šalies procesiniai dokumentai; taip pat nurodė, kad, šiuo konkrečiu atveju pripažintina, jog kilęs ginčas nėra labai sudėtingas, atsakovei nėra naujas (Taupkasės, kredito unijos bankroto byloje sprendžiama eilė ginčų dėl panašių teisinių santykių), byloje esančių procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, papildomus duomenis ir teikiamus paaiškinimus kompetentinga buvo pateikti ir pati bankroto administratorė, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, esant pateiktam pareiškėjo prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, nustatydamas atsakovei priteistino užmokesčio už teikiamas teisinės paslaugas dydį, teismas atsižvelgė ir į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 500 Eur sumos ir iš pareiškėjo kredito unijos naudai priteisė 291,10 Eur (58,22 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

 

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

8.       Pareiškėjas G. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą iš esmės – mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1                      Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje kilusio teisinio ginčo dalis (išspręsta ne apelianto naudai) išimtinai susijusi su darbo teisės nuostatų taikymų, apeliantas yra darbuotojas, pripažintinas silpnąja šalimi. Teismas vadovavosi tik civilinės teisės nuostatomis, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią teismas, nagrinėdamas ginčą tarp nelygiaverčių šalių, t. y. darbuotojo ir darbdavio, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi atsižvelgti ir į tai, kad darbuotojas yra laikomas silpnąja šalimi, todėl turi proporcingai mažinti bylinėjimosi išlaidas.

8.2                      Atsakovė byloje dalyvauja ne viename analogiškame ginče su buvusiais darbuotojais, savo poziciją ir argumentavimą šiuo klausimu visuose ginčuose nurodo analogiškai, todėl laikytina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis nurodydama neadekvačiai didelius bylinėjimosi kaštus. 

8.3                      Apeliantas pats teikė finansinio reikalavimo apskaičiavimą bei jį pagrindžiančius įrodymus ir paaiškinimus, tuo tarpu atsakovė vilkino bylą, turėdama pakankamai savo vidinių resursų pasitelkė brangių advokatų teisinę pagalbą. Apeliantas dėl ginčo klausimo elementarumo savo interesus gynė pats, nes negalėjo numatyti, kad kita šalis šio klausimo sprendimą gali įvertinti itin dideliais kaštais.

8.4                      Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šiuo atveju apeliantas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, operatyviai ir greitai reagavo į kitos šalies veiksmus, laiku teikė procesinius įrodymus bei paaiškinimus, tuo tarpu atsakovė nebuvo operatyvi, teikė perteklinius prašymus.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria išspendus kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą iš kreditoriaus priteistos bylinėjimosi išlaidos bankrutavusiai kredito unijai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

10.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 7 d. gauti atsakovės bankrutuojančios Taupkasės, kredito unijos rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi CPK 42 straipsnio 1 dalimi, nesutikdama su atskiruoju skundu, teikia rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto argumentus, patvirtinančius atskirojo skundo reikalavimų nepagrįstumą.

11.       Pagal bylos duomenis, atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė bankrutavusi Taupkasė, kredito unija nepateikė. Minėti rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį laikytini atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą (pateikiami nesutikimo su atskiruoju skundu motyvai, reikalavimas atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas). CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad terminas, per kurį įstatymas suteikia teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat ir jį papildyti, rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo į atskirąjį skundą) pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, atsakovė nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo šio termino atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas bankrutuojančios Taupkasės, kredito unijos pateiktus rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą į atskirąjį skundą) priimti atsisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. F. kreipėsi į bankroto administratorę prašydamas patvirtinti jo 7 569,55 Eur finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių – neišmokėtos prastovos ir kompensacijos, bei pateikė prašymą patvirtinti papildomą 3 210,86 Eur reikalavimą, grindžiamą negautu nuomos mokesčiu. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino G. F. 3 094,82 Eur reikalavimą, dėl kurio nebuvo ginčo, o skundžiama nutartimi išsprendė ginčijamo 4 474,73 Eur reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, bei 3 210,86 Eur reikalavimo iš nuomos teisinių santykių pagrįstumo klausimą ir pripažino pagrįstu bei patvirtino 3 210,86 Eur reikalavimą. Teismas sumažino atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir proporcingai atmestai reikalavimo daliai priteisė iš kreditoriaus atsakovei 291,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

14.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

15.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė Taupkasė, kredito unija byloje pateikė prašymą dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir aptarė prašyme nurodytus atsakovei suteiktai teisinei pagalbai atliktus veiksmus bei juos įvertino pagal atitinkamus Rekomendacijų punktus  (Rekomendacijų 5, 7, 8.16. 8.17, 8.19 ir 8.20 punktai). Teismas įvertino ginčo esmę ir jo sudėtingumą, vadovavosi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir atsakovei priteistinas teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 500 Eur bei proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteisė iš pareiškėjo 291,10 Eur šioms išlaidoms atlyginti. Apeliantas iš esmės neginčija, jog atstovavimo paslaugos buvo suteiktos (nors nurodo, jog bankroto administratorė turėjo šiam klausimui pakankamai kompetencijos ir vidinių resursų) bei teismo apskaičiuotos maksimalios už tokias suteiktas paslaugas priklausančio užmokesčio (720,58 Eur) dydžio. Apeliantas teigia, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra silpnesnioji šalis – darbuotojas, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgta į šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiems apelianto argumentams.

16.       Apelianto subjektyvaus pobūdžio argumentai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos dar labiau sumažinti atsakovės naudai priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį, nėra pakankami panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas, neoperatyvus ir dėl to jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, o prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant teisingai išsiaiškinti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymo sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas argumentus, pagal Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (išdėstytus šios nutarties 14 punkte) įvertino nagrinėtos bylos faktinę situaciją ir nustatė, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad ruošiant teismui procesinius dokumentus yra reikalingos specialios žinios, tam skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu yra teikiami teismui parengti šalies procesiniai dokumentai, tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas teisminiame ginče nebuvo atstovaujamas, o bylą vedė pats, nelemia išvados, kad priešinga ginčo šalis, pasitelkusi kvalifikuotą teisinę pagalbą, praranda teisę į patirtų išlaidų šiai pagalbai apmokėti atlyginimą.

18.       Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamą ginčą, kuris atsakovei nėra naujas (Taupkasės, kredito unijos bankroto byloje sprendžiama eilė ginčų dėl panašių teisinių santykių), pripažino, jog byloje teiktų procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, papildomus duomenis ir teikiamus paaiškinimus kompetentinga buvo pateikti ir pati bankroto administratorė, todėl atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 500 Eur sumos (beveik 30 procentų). Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į svarbius kriterijus.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskirtąjį skundą argumentuodamas teiginiu, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas nenurodo, kokia būtent praktika teismas turėjo vadovautis, siekdamas teisingai išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taip pat apeliantas nurodo, kad priteista 291,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra neadekvati ir turėtų būti mažinama, tačiau nenurodo, kokia suma laikytina adekvačia.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad procesinis sprendimas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo klausimas buvo išspręstas netinkamai, nevertinant ginčui svarbių aplinkybių bei šiam klausimui išspręsti aktualių kriterijų. Apelianto subjektyvaus pobūdžio argumentai, jog egzistuoja sąlygos dar labiau sumažinti atsakovės naudai priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį, nėra pakankami panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarties dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias proceso teisės normas, faktiniais duomenimis pagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimą bei jas priteisė proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovės bankrutavusios Taupkasės, kredito unijos apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

 

 

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė