Civilinė byla Nr. e2-1224-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01146-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.5.2; 3.4.3.7.3

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Estijos bendrovės OU Biotehnoloogia atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“ bankroto byloje dėl šios bendrovės bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ skundo dėl 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 4, 5, 6 panaikinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo.

 

Teismas 

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       BUAB „Preskonita“ (toliau – Bendrovė) bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2019 m. kovo 4 d. kreditorių nutarimą Nr. 4, kuriuo nutarta nepatvirtinti papildytos administratorės veiklos ataskaitos nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti papildytą bankroto administratorės veiklos ataskaitą už 2018 m. rugsėjo 20 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį; 2) panaikinti 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 5 ir Nr. 6, kuriais nutarta nepatvirtinti pavedimo sutarties (jos sąlygų) ir nesuteikti įgaliojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti su administratore pavedimo sutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pavedimo sutartį (jos sąlygas) pagal administratorės pasiūlymą ir suteikti įgaliojimą kreditorių susirinkimo pirmininkui.

2.       Skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 4 d. įvyko Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo įmonės kreditoriai, turintys 82,14 proc. finansinių reikalavimų. Ginčijamu nutarimu Nr. 4 balsų daugumą turinti kreditorė OU Biotehnoloogia ir kreditorė UAB „Bilan“ nepritarė pagal kreditorės OU Biotehnoloogia pastabas papildytai administratorės veiklos ataskaitai už 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nesant teisinio ir faktinio pagrindo. Bankroto administratorė papildomais paaiškinimais, pateiktais prie ataskaitos, atsakė į didžiausios kreditorės keliamus klausimus. Į hipotetinius klausimus dėl sąlyginių, galimai ateityje atsirasiančių situacijų ir jų sprendimo būdų administratorė negalėjo atsakyti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – Bendrovės valdymo organai, buhalterines paslaugas teikusi įmonė UAB „Bilan“ neperdavė dalies Bendrovės dokumentų. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), kituose įstatymuose nenustatyta privalomų darbų, kuriuos bankroto administratorė turėjo atlikti per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaitoje ir papildomuose paaiškinimuose nėra pateiktos informacijos netikslumų, klaidingos informacijos, kitų trūkumų. Priimant ginčijamus nutarimus Nr. 5 ir 6, minėtos kreditorės balsavo prieš pavedimo sutarties (jos sąlygų) patvirtinimą, nenurodydamos jokių pastabų ar argumentų, kokios sąlygos yra nepriimtinos ar keistinos, nors esminei pavedimo sutarties sąlygai – administratorės atlyginimo dydžiui (pasiūlytai administravimo išlaidų sąmatai) – buvo pritarta 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7. Ginčijami nutarimai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, užkerta kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras. 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė bankroto administratorei 30 kalendorinių dienų terminą pašalinti trūkumus, t. y. pateikti kreditorių susirinkimui duomenis: 1) ar buvo bandoma sužinoti Bendrovės debitorius, pasinaudojant „i.MAS“ mokesčių administravimo sistema ir kokie šios paieškos rezultatai; 2) pagrindžiančius Bendrovės kreditorių reikalavimų dydį.

4.       Bankroto administratorė per teismo nustatytą terminą pateikė 2019 m. gegužės 13 d. sušaukto kreditorių susirinkimo protokolą ir jame kreditoriams pateiktus papildomus dokumentus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi patenkino bankroto administratorės skundą ir nutarė panaikinti BUAB „Preskonita“ kreditorių susirinkimo 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 4, kuriuo nutarta nepatvirtinti papildytos administratorės veiklos ataskaitos nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti papildytą bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos ataskaitą už 2018 m. rugsėjo 20 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį; panaikinti BUAB „Preskonita“ kreditorių susirinkimo 2019 m. kovo 4 d. nutarimus Nr. 5 ir Nr. 6, kuriais nutarta nepatvirtinti pavedimo sutarties (jos sąlygų) ir nesuteikti įgaliojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti su administratore pavedimo sutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pavedimo sutartį (jos sąlygas) pagal administratorės pasiūlymą ir suteikti įgaliojimą kreditorių susirinkimo pirmininkui.

6.       Teismas nustatė, kad bankroto administratorė, siekdama išsiaiškinti Bendrovės debitorius, gavo duomenis iš mokesčių administravimo sistemos „i.MAS“. Administratorė pagrįstai vertino, kad nėra galimybės nustatyti Bendrovės debitorių, nes „i.MAS“ sistemoje teikiama informacija apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras už parduotas prekes / suteiktas paslaugas, tačiau nėra duomenų apie sąskaitų apmokėjimą. Be to, administratorė teisingai nustatė, kad Bendrovė duomenis teikė nereguliariai. Mokesčių administravimo sistemai duomenys pateikti nuo 2016 m. spalio iki gruodžio, nuo 2017 m. vasario iki gruodžio, nuo 2018 m. sausio iki vasario. Teismas konstatavo, kad administratorė šioje bankroto bylos stadijoje tinkamai naudojosi mokesčių administravimo sistemos duomenimis.

7.       Administratorė pateikė duomenis, kurių pagrindu pirmos eilės kreditoriai (Bendrovės buvę darbuotojai) įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą, jų reikalavimų dydį pagrindžiančius prašymus ir dokumentus, t. y. darbo laiko bei apskaitos žiniaraščius, pranešimus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo. Teismo vertinimu, administratorė, sudarydama Bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pagrįstai vadovavosi jai pateiktais duomenimis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas gali būti tikslinamas iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, sprendė, kad administratorė tinkamai atliko savo pareigą, objektyviai, pagal turimus duomenis sudarė kreditorių sąrašą. 

8.       Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad administratorė netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki gruodžio 31 d. Nepatvirtinus administratorės veiklos ataskaitos už 2018 m. rugsėjo 20 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį, būtų užkirstas kelias operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras.

9.       Pasak teismo, nekilo ginčo dėl pavedimo sutarties sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai netvirtino pavedimo sutarties sąlygų ir neįgaliojo kreditorių susirinkimo pirmininko įmonės vardu ją sudaryti su administratore. Dėl to teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė turi sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų patvirtintos pavedimo sutarties, pasirašytinos su bankroto administratore, sąlygos. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorių susirinkimas neginčijo bankroto pavedimo sutarties sąlygų, jas tvirtina ir įpareigoja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

10.       Kreditorė OU Biotehnoloogia atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba išspręsti ginčą iš esmės – BUAB „Preskonita“ bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ skundą atmesti, netvirtinti administratorės veiklos ataskaitos už 2018 m. rugsėjo 20 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį ir atstatydinti bankroto administratorę UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą, administratoriaus veiklos ataskaitoje, teikiamoje pirmajam kreditorių susirinkimui, turi būti pateikta informacija apie įmonės debitorius. Bankroto administratorė nei pirmajam Bendrovės kreditorių susirinkimui, nei vėliau kreditoriams ar teismui nepateikė informacijos apie Bendrovės debitorius, taip pat informacijos, kokius veiksmus administratorė planuoja atlikti, siekdama sužinoti Bendrovės debitorius. Teismas neįvertino, kad „i.MAS“ duomenų išrašuose nurodyti PVM sąskaitų faktūrų adresatai, t. y. debitoriai. Iš Bendrovės banko sąskaitų išrašų administratorė turi galimybę matyti debitorių apmokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš šių duomenų administratorė dar su pirmąja veiklos ataskaita turėjo galimybę pateikti duomenis apie įmonės debitorius, skolų susidarymo laikotarpius bei skolų dydžius. Be to, administratorė galėjo užklausti pačius PVM sąskaitų faktūrų adresatus dėl apmokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo. Šis ataskaitos trūkumas, kuris taip ir liko nepašalintas, nėra formalus ar nereikšmingas. Debitorių skolos yra vienas iš pagrindinių bankrutuojančios įmonės pajamų šaltinių, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Bendrovės banko sąskaitos buvo areštuotos dar Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi, todėl tikėtina, kad atsiskaitymo pagal didžiąją dalį „i.MAS“ sistemoje nurodytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų nebuvo arba jis buvo vykdomas neteisėtai, lėšas ne pervedant į Bendrovę, o kitais neteisėtais būdais.

10.2.                      Administratorė nepateikė jokių paaiškinimų, kaip pateikti dokumentai pagrindžia pateiktus teismui tvirtinti ir jau teismo patvirtintus I eilės (darbuotojų) kreditorių reikalavimus. Teismas yra patvirtinęs 28 pirmos eilės Bendrovės kreditorių (darbuotojų) reikalavimus, kurie iš viso sudaro 96 712,93 Eur. Didžioji dalis administratorės pateiktų administratorės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei atlyginimo paskaičiavimo lentelių yra nepasirašyti, nenurodytas šiuos dokumentus sudaręs asmuo. Be to, iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad, pvz., 2018 m. rugpjūčio – spalio mėn. Bendrovėje dirbo 15 darbuotojų, tačiau pagal oficialius Sodros duomenis atitinkamais mėnesiais Bendrovėje tedirbo 2–3 darbuotojai. Pastarieji duomenys pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi pirmiau nurodytais nepasirašytais dokumentais. Be to, pateiktuose dokumentuose nurodytas tik priskaičiuotas darbo užmokestis, bet nenurodyta, kokia dalis buvo išmokėta ir koks yra įsiskolinimas. Administratorės pateiktais Darbo ginčų komisijos sprendimais buvo patenkinti tik 8 darbuotojų reikalavimai, kurie iš viso sudaro 16 774,09 Eur. Likusi 79 938,84 Eur darbuotojų reikalavimų dalis nėra pagrįsta jokiais dokumentais. J. L. (J. L.) 2019 m. kovo 22 d. raštas, kuriame nurodoma, kad jis tuo pat metu buvo įdarbintas ir Vokietijos įmonėje Aroma Premium Products GmbH, kuri, be kita ko, dar ir mokėjo darbo užmokestį už UAB „Preskonita“, niekaip nepatvirtina kreditorių sąraše patvirtinto šio darbuotojo 11 568,54 Eur I eilės reikalavimo. Administratorės pateikti SAM pranešimai Sodrai niekaip nesusiję su darbuotojų finansinių reikalavimų pagrįstumu, nes buvo pildyti pačios administratorės darbuotojų.

10.3.                      Teismo išvados esminiais ginčo klausimais yra be motyvų, teismas visiškai nepasisakė dėl kreditorės OU Biotehnoloogia rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, jų motyvuotai neatmetė, tokiu būdu nepagrįstai apribodamas kreditorės teisę į apeliaciją. Tai yra absoliutus skundžiamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „bankroto administratorė šioje bankroto bylos stadijoje tinkamai naudojosi mokesčių administravimo sistemos duomenimis. pašalino teismo nustatytą trūkumą – pateikė kreditoriui su“. Nutarties tekstas yra ne vientisas, dalies teksto trūksta, nes teismo dėstomi motyvai nutrūksta. Tai neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nutarties turiniui keliamų reikalavimų.

10.4.                      Nutarties motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad bankroto administratorė turi sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų patvirtintos pavedimo sutarties sąlygos. Tačiau rezoliucinėje dalyje teismas jau klausimą išsprendžia iš esmės – patvirtina pavedimo sutartį (jos sąlygas) pagal administratorės pasiūlymą. Be to, rezoliucinėje dalyje teismas nutarė suteikti įgaliojimą kreditorių susirinkimo pirmininkui, tačiau neaišku, koks įgaliojimo turinys, kokius veiksmus kreditorių susirinkimo pirmininkas yra įgaliojamas atlikti, kai motyvuojamoje dalyje jau yra atskleistas įgaliojimo turinys.

10.5.                      Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje įpareigojo šalis sudaryti pavedimo sutartį, nenurodydamas teisinio pagrindo, todėl pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą. Be to, toks įpareigojimas pažeidžia kreditorių susirinkimo autonomijos principą, taip pat CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą.

11.       Atsakovė BUAB „Preskonita“ ir kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimuose prašo kreditorės OU Biotehnoloogia atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

11.1.                      Apeliantės samprotavimai dėl vienokios ar kitokios „debitorių nustatymo sistemos“ nepagrindžia nei skundžiamos nutarties neteisėtumo, nei paneigia faktinės aplinkybės, kad šiuo metu turimais duomenimis administratorės veiklos ataskaita sudaryta ir papildyta tinkamai, o administratorė ataskaitiniu laikotarpiu tinkamai vykdė savo pareigas. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas Bendrovės I eilės kreditorių reikalavimų pagrįstumas.

11.2.                      Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl visų apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių. Vien tai, kad nėra užbaigta vieno sakinio pabaiga, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Teismo padarytas rašymo apsirikimas neapriboja kreditorės teisės į apeliaciją.

11.3.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Šiuo atveju dėl kreditorių OU Biotehnoloogia ir UAB „Bilan“ nepriimamų nutarimų vilkinamas Bendrovės bankroto procesas, todėl skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad „teismas atsižvelgia į tai, kad kreditorių susirinkimas neginčijo bankroto pavedimo sutarties sąlygų, jas tvirtina ir įpareigoja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį“.

11.4.                      Reikalavimas atstatydinti Bendrovės bankroto administratorę apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju negali būti nagrinėjamas, nes toks klausimas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas (CPK 312 straipsnis).

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

2.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, todėl yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad pagal minėtą nuostatą absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu sprendimas ar nutartis yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų). Nagrinėjamu atveju teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė įstatymus ir argumentus, kuriais remdamasis priėmė būtent tokį procesinį sprendimą (t. y. patenkino bankroto administratorės skundą dėl ginčijamų Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų atmetimo, neapriboja apeliantės teisės skųsti šią nutartį apeliacine tvarka. Apeliantė šia galimybe pasinaudojo ir savo atskirajame skunde, be kita ko, išdėstė argumentus, kuriais ginčija teismo išvadas dėl bankroto administratorės skundžiamų Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo.

3.       Kitų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Dėl bankroto administratoriaus ataskaitos (ne)tvirtinimo

4.       ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta bankroto administratorius pareiga teikti tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

5.       ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta atitinkama kreditorių susirinkimo teisė – reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių.

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).

7.       Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, panaikino Bendrovės kreditorių susirinkimo 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 4, kuriuo nutarta nepatvirtinti papildytos administratorės veiklos ataskaitos nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino papildytą bankroto administratorės veiklos ataskaitą už minėtą laikotarpį.

8.       Apeliantė, nesutikdama su šia nutarties dalimi, iš esmės nurodo du administratorės veiklos ataskaitos trūkumus, kurie, jos manymu, nebuvo tinkamai ištaisyti: 1) administratorė nepateikė informacijos apie Bendrovės debitorius, taip pat kokius veiksmus planuoja atlikti, siekdama sužinoti Bendrovės debitorius; 2) administratorė nepagrindė didžiosios dalies teismui pateiktų tvirtinti I eilės (darbuotojų) kreditorių reikalavimų.

9.       Dėl pirmojo apeliantės argumento pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės debitorių ir jų skolų bankrutuojančiai įmonei dydžio nustatymas turi būti vykdomas viso bankroto proceso metu. Ši bankroto administratoriaus pareiga nesibaigia išsprendus jo veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą. Kaip minėta, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija, be kita ko, apie įmonės debetinius įsiskolinimus. Tačiau pradinėje bankroto proceso stadijoje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti tokius duomenis (pavyzdžiui, jeigu kaip šiuo atveju Bendrovės bankroto administratorei nebuvo perduota dalis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų).

10.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovės bankroto administratorė, patikslinusi savo veiklos ataskaitą už ginčo laikotarpį pagal kreditorės OU Biotehnoloogia pateiktas pastabas, kreditorių susirinkimui nurodė, kad vyksta susirašinėjimas su Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiomis įmonėmis ir buvusiu Bendrovės vadovu dėl dokumentų perdavimo, ir kad administratorė negali informuoti, kokių veiksmų bus imtasi, kol nėra žinoma, kokia apimtimi bus ir / ar nebus perduoti Bendrovės dokumentai. Vykdydama teismo nustatytą įpareigojimą pateikti kreditorių susirinkimui papildomus duomenis apie Bendrovės debitorių paieškos rezultatus, pasinaudojant „i.MAS“ mokesčių administravimo sistema, administratorė kreditorių susirinkime pateikė paaiškinimą, kad šioje sistemoje yra duomenys tik apie Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už tam tikrus laikotarpius, tačiau informacijos apie jų apmokėjimą nėra. Administratorės teigimu, neturint baigtinių Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybių nustatyti tikslaus debitorių sąrašo, jų įsiskolinimų.

11.       Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovės bankroto administratorė tinkamai informavo kreditorių susirinkimą apie debetinių įsiskolinimų nustatymo eigą ginčo laikotarpiu, už kurį teikiama tvirtinti administratorės veiklos ataskaita. Šiuo klausimu administratorės veiklos ataskaitoje nėra nurodyta veiksmų, kurie iš tikrųjų nebuvo atlikti, ar kitokios klaidingos informacijos.

12.       Administratorė nurodė, kad mokesčių administravimo sistemoje „i.MAS“ pateikti duomenys nuo 2016 m. spalio mėn. Apeliantė šios aplinkybės neginčija, todėl jos atskirojo skundo argumentas, kad administratorė minėtoje sistemoje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą galėjo patikrinti pagal Bendrovės banko sąskaitų išrašus, prieštarauja pačios apeliantės nurodytai aplinkybei, kad Bendrovės banko sąskaitos buvo areštuotos dar Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi. Administratorei perėmus likusius Bendrovės dokumentus ir juos patikrinus, be kita ko, atsižvelgiant ir į minėtus „i.MAS“ sistemoje esančius duomenis, Bendrovės bankroto procese informacija apie debitorinius įsiskolinimus turės būti tikslinama.

13.       Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje taip pat turi būti nurodyta informacija apie pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus.

14.       Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankroto administratorė nurodė tokią informaciją patikslintoje veiklos ataskaitoje už ginčo laikotarpį. Vykdydama teismo įpareigojimą dėl ataskaitos trūkumų pašalinimo, administratorė pateikė dokumentus, kurių pagrindu įtraukė buvusius Bendrovės darbuotojus į I eilės kreditorių sąrašą.

15.       Apeliantės argumentas, kad administratorė nepagrindė dalies teismui pateiktų tvirtinti I eilės (darbuotojų) kreditorių reikalavimų, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti patikslintą administratorės veiklos ataskaitą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimus bankroto byloje tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo atskiruoju skundu gali skųsti ir kiti kreditoriai, jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis).

16.       Taigi, apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Bendrovės bankroto administratorė iš esmės pašalino visus patikslintos veiklos ataskaitos už ginčo laikotarpį trūkumus. Dėl to konstatuotina, kad teismas pagrįstai patvirtino šią administratorės veiklos ataskaitą.

Dėl pavedimo sutarties (ne)tvirtinimo ir įgaliojimo sudaryti šią sutartį (ne)suteikimo

17.       ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

18.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovės 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkime darbotvarkės klausimais Nr. 5 ir Nr. 6 atitinkamai priimti nutarimai nepatvirtinti administratorės pateiktos pavedimo sutarties (jos sąlygų) ir nesuteikti įgaliojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti su administratore pavedimo sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriai, kurie balsavo už tokių nutarimų priėmimą, nepateikė jokių paaiškinimų ir argumentų, kurie pagrįstų kreditorių susirinkimo atsisakymą patvirtinti administratorės pateiktos pavedimo sutarties sąlygas ir suteikti kreditorių susirinkimo pirmininkui įgaliojimą Bendrovės vardu pasirašyti šią sutartį su administratore. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ginčo dėl pavedimo sutarties sąlygų iš esmės nėra.

19.       Apeliantė neneigia teismo išvados, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai netvirtino pavedimo sutarties sąlygų ir neįgaliojo kreditorių susirinkimo pirmininko Bendrovės vardu ją sudaryti su administratore. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės bankroto procesas tęsiasi jau gana ilgą laiką, administratorės ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 5 ir Nr. 6 nepagrįstai užkerta kelią įstatymo nustatyta tvarka įforminti sutartinius pavedimo administruoti nemokios Bendrovės turtą teisinius santykius su teismo paskirta bankroto administratore, taip pat trukdo operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti bankroto procedūras bei prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

21.       Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad skundžiama nutarties dalis, kuria patvirtinta pavedimo sutartis (jos sąlygos) pagal administratorės pasiūlymą ir suteiktas įgaliojimas kreditorių susirinkimo pirmininkui sudaryti šią sutartį su administratore, pažeidžia kreditorių susirinkimo autonomijos principą ar CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą.

22.       Apeliantės argumentai dėl skundžiamos nutarties motyvų prieštaravimo nutarties rezoliucinei daliai taip pat nepagrįsti. Kaip minėta, teismas rezoliucine dalimi patvirtino administratorės pasiūlytas pavedimo sutarties sąlygas ir suteikė įgaliojimą kreditorių susirinkimo pirmininkui sudaryti šią sutartį su administratore. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad bankroto administratorė turi sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų patvirtintos pavedimo sutarties, pasirašytinos su bankroto administratore, sąlygos. Patikslinant šį išaiškinimą, pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas pakartotinai nebeturi spręsti administratorės pateiktos pavedimos sutarties sąlygų patvirtinimo klausimo. Šiuo atveju kreditorių susirinkimo pirmininkas pagal teismo nutartimi suteiktą įgaliojimą Bendrovės vardu turi pasirašyti pavedimo sutartį su bankroto administratore teismo nutartimi patvirtintomis sąlygomis.

23.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Šia nutartimi ginčo klausimas iš esmės išspręstas teisingai, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis