Civilinė byla Nr. e2-1451-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00912-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ata Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linoja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei viešajai įstaigai „Regnum“ iškelti bankroto bylą,

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Linoja“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei viešajai įstaigai (toliau - VšĮ) „Regnum“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga ieškovei 13 063,08 Eur.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė VšĮ „Regnum“ iškelti bankroto bylą.

3.       Teismas iš atsakovės pateiktų balanso duomenų ataskaitiniam 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatė, kad VšĮ „Regnum“ turi 194 750 Eur vertės ilgalaikio turto, ką patvirtina pateikti Nekilnojamojo turto registro 2019 m. liepos 16 d. išrašai Nr. 10/135814 ir Nr. 1/25243. Įskaitant trumpalaikį turtą, įmonė iš viso turi 205 865 Eur vertės turto. Mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 209 692 Eur, tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai yra tik 23 810 Eur, nes 185 882 Eur dydžio kreditas yra suteiktas iki 2032 m. rugsėjo 12 d., ką patvirtina pateikta 2017 m. rugsėjo 12 d. Kredito sutartis. Teismas sprendė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nors bendrovė turi neįvykdytų prievolių, tačiau nėra duomenų, kad įmonė veiklos nevykdo, įsiskolinimai yra palaipsniui dengiami, todėl pagrindo bankroto bylos iškėlimui nenustatė.

                                 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

 

4.       Ieškovė UAB „Linoja“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą; netenkinus pirmojo reikalavimo – perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Už finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą yra atsakinga išimtinai atsakovė, kas suteikia pagrindą abejoti pateikto balanso objektyvumu. Be to, atlikus viešą juridinių asmenų paiešką, matyti, kad atsakovė niekada neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų.

4.2.                      Atsakovės 1 000 Eur mokėjimas, atliktas ne iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos ieškovei, nepatvirtina jos įsipareigojimų vykdymo, o rodo, kad ji neturi pakankamai lėšų savo įsipareigojimams vykdyti. Atsakovės atsiskaitomoji banko sąskaita yra areštuota.

4.3.                      Atsakovės nekilnojamasis turtas yra areštuotas keliais areštais, kas rodo jos negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir patvirtina, jog atsakovės mokumas yra kvestionuotinas. Atsakovė savo mokumą grindžia vien tuo, kad turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas yra įkeistas kredito unijai „Mano unija“, t. y. atsakovė disponuoti turtu negali.

4.4.                      Atsakovė nepaisė teismo nustatytų atsiliepimo bei dokumentų pateikimo terminų, dokumentus pateikė likus dienai iki teismo posėdžio, todėl ieškovė neturėjo galimybės įvertinti pateiktų dokumentų ir papildyti savo pareiškimo. Teismas taip pat neturėjo pakankamai laiko susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais ir tinkamai juos įvertinti, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neišsami.

5.       Atsakovė VšĮ „Regnum“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti ieškovei 4 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ir piktnaudžiaujant teise pareiškimo bei atskirojo skundo pateikimą, 50 proc. baudos skiriant atsakovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

5.1.                      Šiuo atveju būtent ieškovė turi pareigą įrodinėti, kad pateiktas balansas yra neobjektyvus. Be to, atsakovė be balanso pateikė ir veiklos ataskaitas. Vien tas faktas, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, niekaip negali patvirtinti jos nemokumo ir būtinybės inicijuoti bankroto bylą.

5.2.                      Ieškovė neturi reikalavimo teisės į 11 063,08 Eur sumą, nes atsakovės atstovė su ieškove susitarė, kad visas įsiskolinimas bus padengtas iki 2020 m. sausio 1 d. ir ieškovės atstovas su tuo sutiko. Aplinkybę, kad atsakovė tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove, patvirtina tai, kad negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo dienai atsakovės skola buvo 23 589,43 Eur, tačiau pati ieškovė nurodo, kad šiai dienai skolos suma yra 13 063,08 Eur. Šiuo metu skolos suma yra 11 063,08 Eur, nes atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. pervedė 2 000 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. – 1 000 Eur.

5.3.                      Ieškovė remiasi neegzistuojančios skolos įregistravimo faktu turto arešto aktų registre, nes atsakovės 12 068 Eur įsiskolinimas ieškovei yra įvykdytas. Atsakovė taip pat vykdo 32 877,05 Eur įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gembinė“, skolos likutis yra 2 246,27 Eur.

5.4.                      Nėra pagrindo teigti, kad kredito unija „Mano unija“ galėtų už 205 000 Eur kredito sumą perimti ženkliai didesnės vertės nekilnojamąjį turtą – VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį duomenys patvirtina, jog vien atsakovei priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 1 d. yra 484 000 Eur.

5.5.                      Ieškovė tiek pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir atskirąjį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas sukelti atsakovei nepatogumus, daryti spaudimą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

1.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

 

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų priėmimo

 

2.       Ieškovė UAB „Linoja“ su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d. išrašą iš Turto arešto aktų registro apie atsakovę VšĮ „Regnum“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl ieškovės pateikto naujo įrodymo prijungimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

3.       Atsakovė VšĮ „Regnum“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 23 d. mokėjimo pavedimo kopiją 2 000 Eur sumai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. teismo įsakymo kopiją; 2018 m. spalio 1 d. paprastojo vekselio ir 2019 m. kovo 25 d. vykdomojo įrašo kopijas; 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo kopiją; elektroninio susirašinėjimo su antstolio R. V. padėjėja kopiją; antstolio V. M. padėjėjo elektroninio laiško kopiją; gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2019 m. sausio 1 d. kopiją. Minėta, kad teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl atsakovės pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. teismo įsakymo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2019 m. sausio 1 d. kopijų prijungimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 

4.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus likusius naujus įrodymus, nurodytus nutarties 8 punkte, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

5.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 3 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju apeliantė pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „rašytiniai paaiškinimai“, kurie savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės UAB „Linoja“ pateiktus rašytinius paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo

 

6.       Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

7.       Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir pan. Taigi, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės–komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

8.       Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

9.       Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumą ir atsisakydamas kelti bankroto bylą, itin formaliai ir paviršutiniškai įvertino atsakovės finansinius dokumentus, kuriuos parengė išimtinai pati atsakovė, kas suteikia pagrindą abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenų matyti, kad VšĮ „Regnum“ priklausančio turto vertė yra 205 000 Eur, kurį visą sudaro ilgalaikis turtas – 205 000 Eur (pastatai ir statiniai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 325/1018 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti hipotekos teise kredito unijai „Mano unija“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 16 d. išraše atsakovei priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 399 000 Eur, o 2019 m. sausio 1 d. namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 484 000 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis apie atsakovės turtą. Pažymėtina, jog už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju 2019 m. liepos 31 d. balansas nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau yra pasirašytas direktorės R. D.. Taigi, už minėtame balanse esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašiusi ir pasirašiusi atsakovės vadovė. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami VšĮ „Regnum“ ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovės atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą klausimai. Bankroto bylos iškėlimo įmonei stadijoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenis, susijusius su atsakovės turtu, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytas turto vertes jos pateiktame balanse (CPK 178 straipsnis).

10.       2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 27 922 Eur. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė nurodo, kad yra skolinga ieškovei 12 063,43 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau - VSDFV) – 1 817,02 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) – 2 218,38 Eur; uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ – 1 147,91 Eur; antstoliui R. K. – 1 080,60 Eur ir Vilniaus miesto Statybų ir teritorijų planavimo inspekcijai – 300 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovė turi ir daugiau kreditorių, kurių nenurodė kreditorių sąraše: uždarąją akcinę bendrovę „Juris LT“, kuriai išieškoma suma yra 2 435,29 Eur; uždarąją akcinę bendrovę „Ignitis“, skola – 307,17 Eur; VMI išieškoma suma nurodoma 3 638,35 Eur; UAB „Gembinė“, kuriai išieškoma skola nurodyta 32 419,55 Eur, tačiau atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio padėjėjo elektroninį laišką, kuriame nurodoma, jog likusi išieškoti suma UAB „Gembinė“ sudaro 2 246,27 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė VšĮ „Regnum“  apeliantei 2019 m. gegužės 23 d. pervedė 2 000 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. – 1 000 Eur. Nors apeliantė nurodo, kad 1 000 Eur pavedimas yra atliktas ne iš atsakovės sąskaitos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Apeliantė neginčija fakto, kad 1 000 Eur pavedimą gavo bei, kad jis yra skirtas padengti būtent atsakovės įsiskolinimui ieškovei. Iš viešai skelbiamų VMI duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. spalio 3 d. sudaro 5 908,03 Eur. Viešai prieinamais duomenimis, bendrovė įsiskolinimo Sodrai neturi. Taigi, apibendrinus minėtus duomenis, atsakovės pradelstos skolos sudaro ne mažiau kaip 27 305,72 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai yra mažesni už pusę įmonės turto balansinės vertės, nepaisant to, kad kai kurių kreditorinių įsiskolinimų ir nenurodyta kreditorių sąraše.

11.       Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Viešai prieinamais VSDFV duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba 4 apdrausti asmenys. Be to, atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad ji siekia atsiskaityti tiek su ieškove, tiek ir su UAB „Gembinė“. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumą. Tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra nustatyti pagrindai kelti bankroto bylą VšĮ „Regnum“. Ieškovė, siekdama patenkinti savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu, tai gali įgyvendinti ne įmonės skolų kolektyvinio išieškojimo būdu, bet taikant įstatyme numatytas individualaus skolų išieškojimo priemones. Juo labiau kad iš atsakovės pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovė siekia su apeliante susitarti taikiai ir suderinti skolos grąžinimo grafiką.

13.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovei procesinius dokumentus pateikus dienai iki paskirto teismo posėdžio, ji neturėjo galimybių juos įvertinti ir galimai papildyti savo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei pateikus atsiliepimą ir kartu su juo rašytinius įrodymus, ieškovė neprašė pirmosios instancijos teismo atidėti teismo posėdį tikslu jai susipažinti su atsakovės pateiktais procesiniais dokumentais. Taigi pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bankroto bylos kėlimo klausimą paskirtame teismo posėdyje, ieškovės procesinių teisių nepažeidė. Be to, ieškovei buvo suteikta teisė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo kelti bankroto bylą skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui. Tokią savo teisę ieškovė realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota.

 

Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

 

14.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

16.       Atsakovė VšĮ „Regnum“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovės VšĮ „Regnum“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir skundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo atsakovei iškelti bankroto bylą savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

17.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokumo sampratos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Atmetus ieškovės UAB „Linoja“ atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė VšĮ „Regnum“, todėl jos naudai iš ieškovės priteistina 750 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Regnum“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linoja“ 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėja                                                Asta Radzevičienė