Civilinė byla Nr. eB2-2033-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00072-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.2.7.1

 (S)

img1 

 

 

 

 

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“, skundą dėl kreditorių 2019 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo nutarimo Nr. 6 panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“ bankroto byloje,

 

n u s t a t ė :

 

1.       Bankroto administratorė pateikė teismui skundą (2 t., e. b. l. 60–62), kuriuo prašo: 1) panaikinti BUAB „Zeltarma“ kreditorių 2019 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo nutarimą Nr. 6, kuriuo nutarta patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pateiktą pasiūlymą; 2) patvirtinti BUAB „Zeltarma“ administravimo išlaidų sąmatos projektą, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 (toliau – Nutarimas) patvirtintuose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše (toliau – Sąrašas) ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytais dydžiais, galiosiantį nuo BUAB „Zeltarma“ bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, pagal kurį administravimo išlaidos sudarytų 25 minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) plius mokesčiai, administratoriaus atlyginimas – 6 MMA plius mokesčiai. Skunde nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo svarstomas bankroto administratorės pateiktas pasiūlymas patvirtinti sąmatą pagal bankroto administratorės pateiktą projektą, tačiau vienintelis kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius VSDFV Kauno skyrius balsavo „prieš“ bei pasiūlė savo nutarimo projektą, kuris ir buvo priimtas. Pagal kreditoriaus pateiktą projektą bendra administravimo išlaidų suma visam bankroto laikotarpiui sudaro 6 330 Eur (įskaitant mokesčius), iš jų atlyginimas administratorei sudaro 3 330 Eur, kartu nurodant, kad, bankroto administratorei pagrindus papildomos administravimo išlaidų sąmatos būtinumą, prisiteisus ir išieškojus žalą iš vadovo, administravimo išlaidų sąmata gali būti persvarstyta. Patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydis yra net du kartus mažesnis nei Nutarime nustatytas rekomenduotinas tokios įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydis.

2.       VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (2 t., e. b. l. 75–78), kuriame nurodė, kad nesutinka su bankroto administratorės pateiktu skundu ir prašo jį atmesti, netvirtinti bankroto administratorės teikiamo administravimo išlaidų sąmatos projekto. Atsiliepime nurodoma, kad Nutarime nustatyti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžiai yra rekomendaciniai ir neturėtų būti vertinami kaip privalomi, nuo kurių negalima nukrypti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1025 buvo patvirtinta 555 Eur dydžio M. G. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginimas sudaro 6 MMA (555 Eur × 6 = 3 330 Eur), t. y. atitinka Taisyklių 1 priede nustatytą dydį. Patvirtinta administravimo išlaidų suma nepažeidžia teisingumo, protingumo principų ir administratoriaus pagrįsto lūkesčio gauti teisingą atlygį už darbą. Bankroto administratoriui gaunant nepagrįstai didelį atlyginimą ar administravimo išlaidas, kreditorių reikalavimų tenkinimas tampa nerealus, t. y. tokiu atveju administratoriaus interesai iškeliami virš kreditorių interesų. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad, ateityje atsiradus papildomų išlaidų poreikiui, administratorei yra paliekama galimybė kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.

Skundas atmetamas 

3.       Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 82–83) UAB „Zeltarma“ iškelta bankroto byla, 2019 m. liepos 16 d. (2 t., e. b. l. 48) ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. (2 t., e. b. l. 65–66) nutartimis patvirtintas BUAB „Zeltarma“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 89–90) įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 150–151) teismas patvirtino 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2019 m. rugpjūčio 26 d. (2 t., e. b. l. 50–53), jo metu šeštuoju klausimu buvo sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių susirinkime administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta ne pagal administratorės pateiktą projektą, bet pagal raštu balsavusio kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pateiktą pasiūlymą. Dėl šio nutarimo skundą teismui pateikė bankroto administratorė.

4.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

5.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

6.       Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato ĮBĮ 24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuriame galima priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).

7.       Iš byloje pateikto BUAB „Zeltarma“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 (2 t., e. b. l. 59) matyti, kad buvo užregistruotas 1 kreditorių susirinkimo dalyvis (VSDFV Kauno skyrius), kurio kreditorinio reikalavimo suma sudaro 5 491,02 Eur arba 48,67 proc. Dėl kvorumo nebuvimo susirinkimas pripažintas neįvykusi. Įvertinus tai, kad pranešime apie susirinkimo organizavimą bankroto administratorė informavo kreditorius ir apie pakartotinio susirinkimo datą bei aplinkybę, jog šiame susirinkime galios pradiniam susirinkimui pareikštos kreditorių nuomonės, 2019 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2 (2 t., e. b. l. 50–52) buvo konstatuota, kad susirinkimas, kuriame buvo vertinta ta pati VSDFV Kauno skyriaus nuomonė, yra įvykęs ir nutarimai šiame susirinkime priimti būtent šio kreditoriaus balsais. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad nei skunde, nei kreditoriaus pateiktame atsiliepime į skundą neabejojama procedūrinių reikalavimų išpildymu priimant ginčijamą nutarimą, ginčas kyla dėl nutarimo atitikimo materialinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimams.

8.       ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4 dalyse nurodyta, kad administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto laikotarpiui tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas nurodė, kad administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama objektyviais kriterijais (atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio (tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018). Taip siekiama užtikrinti, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas netaptų kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Todėl teismas, gavęs administratoriaus ar kreditorių skundą dėl tokio nutarimo teisėtumo, turi išspręsti klausimą iš esmės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje 2-271-798/2019) ir teismo išsprendus ginčą priimama nutartis, nepriklausomai nuo to, ar teismas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmeta, ar, skundą patenkinęs, pats patvirtina administravimo išlaidų sąmatą, yra galutinė ir neskundžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

9.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintose Bankroto administratorių atrankos taisyklėse įtvirtintus kriterijus priskirtina mažoms įmonėms. Kaip matyti iš bankroto administratorės kreditorių susirinkimui teiktos administravimo išlaidų sąmatos, siūlytas tvirtinti administratorės atlyginimas (6 MMA) atitinka Taisyklių 1 priede nurodytą minimalų mažos įmonės bankroto administratoriaus atlyginimą, papildomai nurodant, kad šią sumą administratorė prašo tvirtinti prie jos pridedant mokėtinus mokesčius. Ginčijamu nutarimu, vadovaujantis ta pačia Taisyklių nuostata, ir buvo patvirtintas 6 MMA administratorės atlyginimo dydis. Teismas pažymi, kad bankroto administratorė neįrodinėjo sąlygų vadovaujantis Taisyklių 3, 9 punktais, 2 priedu taikyti minimalų bankroto administratoriaus atlyginimą viršijančias tikslinių priemokų sumas egzistavimo fakto, neteikė jokių argumentų, dėl kurių Taisyklėse įtvirtinta minimali administratoriaus atlyginimo suma turėtų viršyta, savo poziciją grįsdama išskirtinai Taisyklių ir Sąrašo nuostatomis, todėl spręsti, jog nustatydamas bankroto administratorės atlyginimą (6 MMA įskaitant mokesčius arba 3 330 Eur) kreditorių susirinkimas pažeidė teisės aktų reikalavimus ar bankroto administratorės teisėtus interesus, nėra jokio pagrindo.

10.       Vadovaudamasi sąrašo nuostatomis, bankroto administratorė taip pat prašė patvirtinti bendrą 25 MMA administravimo išlaidų sumą, papildomai nurodydama, kad šią sumą administratorė prašo tvirtinti prie jos pridedant mokėtinus mokesčius. Kreditorių susirinkimas patvirtino 6 330 Eur sumą, t. y. kitoms administravimo išlaidoms, nesusijusioms su administratorės atlyginimu, skyrė 3 000 Eur.

11.       Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams), ribas. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

12.       Kaip minėta nutarties 9 punkte, nei rengdama administravimo išlaidų sąmatą, nei teikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto administratorė neįvardijo jokių specifinių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiama prašoma nustatyti administravimo išlaidų suma, pabrėždama, kad vadovaujasi Sąraše įtvirtintu rekomendaciniu išlaidų dydžiu. Taip formuluojama bankroto administratorės procesinė pozicija leidžia spręsti, kad byloje nėra įrodinėjamas reikalavimo dalies rekomenduojamą tvirtinti 25 MMA sumą viršyti prie jos pridedant mokėtinus mokesčius.

13.       Bankroto administratorės procesinės pozicijos formalumą, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos nevykdymą patvirtina ir faktas, kad bankroto administratorė nedetalizavo konkrečių prašomų tvirtinti administravimo išlaidų sudedamųjų dalių, neteikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad 3 000 Eur administravimo išlaidų suma yra nepakankama. Teismas pažymi, kad Sąraše nurodytas administravimo išlaidų dydis įvardintas ne konkrečia suma, kaip kad Taisyklėse įtvirtintas administratoriaus atlyginimas, bet rekomendaciniu dydžiu. Tokį reglamentavimą lemia tai, kad realus išlaidų poreikis priklauso nuo faktinės situacijos. Net ir Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10 punkte apibrėžiant, kokios įmonės yra priskiriamos mažoms, yra nustatytos kriterijų ribos, kurios lemia, kad keliose įmonėse, priskirtose šiai kategorijai, situacija ir atliktinų administravimo veiksmų skaičius gali skirtis iš esmės. Pvz., Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1.3 punkte nurodyta, kad įmonė pripažįstama maža, jeigu kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų. Kaip matyti iš bankroto byloje priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties (2 t., e. b. l. 89–90) turinio, iš viso į sąrašą įtraukti 9 kreditoriai, iš jų tik vieno reikalavimai kildinami iš darbo santykių. Ši aplinkybė aiškiai atskleidžia, kad organizacinių veiksmų, susijusių su kreditorių informavimu, kreditorių susirinkimų organizavimu, skaičius bus ženkliai mažesnis nei galimų tokio pobūdžio veiksmų mažoje įmonėje vidurkis. Papildomai pabrėžtina, kad jau nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., e. b. l. 82–83) buvo akcentuota, jog dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje nebuvo darbuotojų. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad administratoriui nereikėjo ir nereikės atlikti jokių veiksmų, susijusių su darbo santykių nutraukimo įforminimu.

14.       Dar vienas kriterijus, įtvirtintas Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1.2 punkte, yra bendra kreditorinių reikalavimų suma, kuri turi neviršyti 30 000 Eur, kad įmonę būtų galima pripažinti maža. 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 89–90) bankroto byloje patvirtintas kreditorių sąrašas, su bendra 11 841,07 Eur kreditorinių reikalavimų suma, kuri taip pat yra mažesnė už galimą kreditorinių reikalavimų mažose įmonėse vidurkį. Kartu teismas pažymi, kad bankroto byloje nekilo ginčo dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Nors bankroto administratorės į bylą teikti duomenys, kad įmonės vadovas neperdavė turto ir dokumentų (1 t., e. b . l. 124–136), už ką jam 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 158–159) paskirta bauda, ir leidžia manyti, kad ateityje kreditorių ir jų sąrašas gali būti papildytas, ši galimybė esamoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje pripažintina teorine. Kita vertus, ateityje situacijai iš esmės pasikeitus, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl papildomos administravimo išlaidų sumos patvirtinimo. Ši galimybė yra akcentuojama ir ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime.

15.       Tas pats pasakytina ir apie įmonei priklausantį turtą, kurio vertė pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1.1 punktą taip pat turi neviršyti 30 000 Eur. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje (1 t., e. b. l. 82–83) dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad įmonei priklauso du žemės sklypai ir kelios transporto priemonės, o duomenų apie kitą į 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą balansą įtrauktą turtą nėra. Be to, bankroto administratorės teikti duomenys, kad joks turtas nebuvo perduotas (1 t., e. b . l. 124–136), leidžia spręsti, kad jau daugiau nei pusę metų besitęsiančiame bankroto procese administratorė negali turėti jokių išlaidų, susijusių su turto priežiūra ar saugojimu. Vieninteliai veiksmai, dėl kurių būtinumo nekyla jokių abejonių, yra dviejų žemės sklypų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro išrašus, sudaro 4 960 Eur, t. y. neviršija ginčijamu nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sumos, realizavimas.

16.       Papildomai akcentuotina, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2031-555/2019 pagal bankroto administratorė pareikštą ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl 73 595,45 Eur žalos atlyginimo priteisimo, į žalos sumą įtraukiant bankroto administratorei neperduoto ilgalaikio turto vertę ir įmonės piniginių lėšų sumą. Ši aplinkybė kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad jokių papildomų veiksmų, susijusių su įmonės turto tvarkymu, bankroto administratorei atlikti nereikės, sėkmingos civilinio proceso dėl žalos atlyginimo priteisimo baigties atveju bankroto administratorei tereikės paskirstyti iš žalos padariusio asmens išieškotas sumas. Kartu šiame punkte aptarti duomenys leidžia spręsti, kad į administravimo išlaidų sumą pateks atstovavimo teisme išlaidos. Kadangi, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo bankroto administratorė naudojasi profesionalaus teisininko pagalba, vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, ji neturi teisės į administratoriaus atlyginimo priemoką už bylas. Kita vertus, bankroto administratorė neįrodinėjo, kad atstovavimo išlaidų poreikis lems ginčijamame susitarime patvirtintų administravimo išlaidų nepakankamumą. Teismas pažymi, kad civilinė byla dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo inicijuota 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po ginčijamo nutarimo priėmimo, o kaip nurodyta nutarime, administratorei pagrindus papildomų lėšų poreikį, klausimas dėl tokių lėšų patvirtinimo administratorės iniciatyva gali būti sprendžiamas pakartotinai.

17.       Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimo metu patvirtintą administravimo išlaidų sumą vertinti kaip neatitinkančią teisės aktų reikalavimų ir faktiškai susiklosčiusios situacijos nėra pagrindo. Bankroto administratorė, teikdama formalų prašymą, nedetalizuodama išlaidų sumų ir neįvardindama, kad konkrečiai lėšos bus naudojamos, nepagrįstai siekia administravimo išlaidų sumos, kuri gali viršyti visą įmonės turto vertę, patvirtinimo, kas užkirstų kelią kreditoriams gauti bent dalies reikalavimų patenkinimą. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas neužkerta kelia bankroto administratorei ateityje kelti klausimą dėl papildomų išlaidų poreikio, tačiau palieka kreditoriams galimybes kontroliuoti bankroto administratorę, kad ši savo veiksmus grįstų ne formaliais teisės aktuose nurodytais rekomendaciniais dydžiais, bet faktiškai susiklosčiusios situacijos sąlygojama būtinybe. Bankroto administratorei neįvykdžius jai tenkančios pareigos įrodyti patvirtintų administravimo išlaidų nepakankamumą, skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmetamas.

 

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi, CPK 290–291 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjas                                                Marius Bartninkas