Civilinė byla Nr. 2-1221-943/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01665-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1  (S)

                                        

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-334-258/2019 dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ginčas byloje kilęs dėl apeliantės BUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo.

2.       Byloje nustatyta, jog pareiškėja (apeliantė) 2018 m. gruodžio 20 d. BUAB „Finiens“ bankroto administratorei UAB „Reniva“ pateikė pareiškimą dėl 5 383 Eur finansinio reikalavimo, grindžiamo suteiktomis teisinėmis paslaugomis, patvirtinimo. Teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ne ginčo tvarka nagrinėjamoje BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtino finansinį reikalavimą ir pareiškėja buvo įtraukta į BUAB „Finiens“ trečios eilės kreditorių sąrašą.

3.       Trečiosios eilės kreditorė UAB „Linsana“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos 5 383 Eur finansinis reikalavimas. Kreditorės UAB „Linsana“ įsitikinimu, esant sunkiai UAB „Finiens“ finansinei būklei, abejotina, jog buvo poreikis gauti tokios apimties teisines paslaugas.

4.       Atsiliepime į atskirąjį skundą G. M. nurodė, jog BUAB „Finiens“ kreipėsi į advokatą J. V. dėl teisinių paslaugų teikimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kuriais grubiai klastojant dokumentus buvo išparduota arba pavogta didžiulė dalis įmonės turto, kurio vertė vien kadastro duomenimis, pagal masinio vertinimo duomenis viršija 2 500 000 Eur. Dėl šių priežasčių BUAB „Finiens“ reikėjo kvalifikuotų teisininkų pagalbos, o UAB „Linsana“ neturi teisės nustatyti advokato ir jo kliento susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo ribų, pobūdžio ir kokiais klausimais teisinės konsultacijos ir pagalba turi būti teikiama.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties dalis, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių J. V. 45 132,16 Eur, kreditorės G. M. 5 383 Eur finansiniai reikalavimai, panaikino ir kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino advokato padėjėjos G. M. prašymą ir į BUAB „Finiens“ kreditorių trečiosios eilės sąrašą įtraukė advokato padėjėją G. M. su 1 500 Eur finansiniu reikalavimu.

7.       Teismas vertino advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas bei už jas sulygtą valandinį įkainį (100 Eur), atsižvelgė į tai, jog advokato padėjėjas yra žemesnės kvalifikacijos teisininkas nei advokatas, taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog nepasibaigus apeliaciniam procesui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei (BUAB „Finiens“) buvo būtina Įmonių restruktūrizavimo įstatymo analizė, reorganizavimo plano matmenų rengimas, pildymas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.198 straipsnio 2 dalies nuostatomis sprendė, kad advokato padėjėjos vienašališkai nustatyta galutinė paslaugų kaina iš esmės neatitinka protingumo kriterijų, prašomas priteisti atlygis yra neprotingai didelis, pažeidžia bendruosius protingumo standartus, be to, advokato padėjėjos G. M. pateikta sąskaita neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių.

8.       Teismas, vertindamas priteistino atlyginimo dydį, atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei į tai, kad atlygio reikalaujama iš bankrutuojančios įmonės statusą turinčio asmens, ir sprendė, kad reikalaujamas atlygis faktiškai atitiktų dviejų darbo savaičių apimtį, todėl mažinamas iki 1 500 Eur sumos.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

9.       Atskirajame skunde kreditorė G. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti, pavirtinti 5 383 Eur finansinį reikalavimą ir įtraukti advokato padėjėją G. M. į BUAB„Finiens“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Bankroto byloje Nr. B2-334-258/2019 nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos yra pateikta tarp advokato J. V. ir įmonės UAB „Finiens“ sudaryta 2017 m. lapkričio 2 d. atstovavimo sutartis. Šioje sutartyje susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo apimties. Apeliantei tapus advokato J. V. padėjėja, nauja sutartis su UAB „Finiens“ rengiama nebuvo, kadangi jau sudarytoje atstovavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog advokatas gali perįgalioti kitą advokatą ar advokato padėjėją tinkamam atstovavimo sutarties vykdymui. Dėl skirtingų įkainių taikymo advokatui ar advokato padėjėjui sutartyje atskirai neaptariama, nes atstovavimo sutartį sudariusios šalys susitarė, jog įkainis yra nekintantis.

9.2.                      Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1dalyje nustatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog advokato padėjėjas turi visas advokatūros įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Taigi, įstatyme nėra ribojamas advokato ir kliento susitarimas dėl teikiamų teisinių paslaugų užmokesčio dydžio, kaip ir nėra ribojamas advokato padėjėjo teikiamų paslaugų užmokesčio dydis.

9.3.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi rekomendacijomis, kurios išimtinai nustato maksimalų dydį už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, kai klausimas sprendžiamas dėl civilinėse bylose priteisiamų bylinėjimosi išlaidų.

9.4.                      Pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas yra patvirtinta ne tik pačios apeliantės, tačiau ir BUAB „Finiens“ vadovės parašu. UAB„Finiens“ pretenzijų dėl suteiktų teisinių paslaugų apimties ir/ar užmokesčio dydžio neturėjo.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Finiens“ bankroto administratorė UAB „Reniva“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį. Apeliantė pateikė visus pirminius dokumentus, kurie patvirtina, kad apeliantė teikė bankrutuojančiai bendrovei teisines paslaugas, tačiau pastaroji su apeliante už šias paslaugas neatsiskaitė, todėl, įvertinus rašytinius dokumentus, apeliantės pareikštas 5 383 Eur dydžio finaninis reikalavimas yra pagrįstas bei tvirtinamas.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Linsana“ prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

11.1.                      Kasacinio teismo išaiškinta, jog tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio atitikimo Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

11.2.                      Didelės apeliantės laiko sąnaudos buvo skirtos 2018 m. spalio mėn. 16 -26 d. d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo analizei, jo plano matmenų rengimui, pildymui po to, kai jau Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau apeliantė dėl šių teismo argumentų nepasisakė.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl civilinė byla nagrinėjama remiantis atskirojo skundo argumentais. 

14.       Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis bankroto byloje G. M. pareikšto finansinio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo

 

15.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.

16.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

17.       Šioje byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas grindžiamas advokato padėjėjos G. M. 2018 m. lapkričio 8 d. išrašyta Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 6 (t. 9, b. l. 58-59). Advokato padėjėjos G. M. 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo taip pat nurodoma, jog advokato J. V. pavedimu per 2018 m. spalio mėnesį advokato padėjėja suteikė teisines paslaugas UAB „Finiens“, už kurias išrašyta sąskaita. Pareiškime nurodyta, jog advokatas J. V. su UAB „Finiens“ Atstovavimo sutartį sudarė 2017 m. birželio 19 d. 2017 m. lapkričio 2 d. advokatas J. V. su UAB „Finiens“ sudarė atnaujintą Atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 45), kuri galiojo ir ginčo teisinių paslaugų teikimo laikotarpiu.

18.       Advokato padėjėja savo suteiktas teisines paslaugas grindžia 2017 m. lapkričio 2 d. advokato J. V. su UAB „Finiens“ sudaryta Atstovavimo sutartimi. Šioje sutartyje numatyta advokato teisė perįgalioti kitą advokatą ar advokato padėjėją funkcijų pagal sutartį atlikimui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pareikšto kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą, nurodė, jog teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėja G. M. nėra pateikta. Tačiau vis dėlto ginčijamoje nutartyje vertino tiek suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tiek jų kainą.

19.       Bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Susiklosčiusioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiausia turėjo būti įsitikinta, jog egzistuoja teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu tokios paslaugos galėjo būti teikiamos, ir tik vėliau sprendžiama dėl tokių paslaugų apimties ir kainos. Aplinkybė, jog advokato padėjėja nurodo teisines paslaugas teikusi advokato J. V. pavedimu nėra pakankama patvirtinti, jog teisinės paslaugos buvo teiktos sutarties su UAB „Finiens“ pagrindu. Tai, kad 2017 m. lapkričio 2 d. advokato J. V. su UAB „Finiens“ sudarytoje Atstovavimo sutartyje buvo numatyta perįgaliojimo galimybė, taip pat savaime nepatvirtina advokato padėjėjos teiktų teisinių paslaugų pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.145 straipsnio 2 dalį, įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį įgaliotojas (šiuo atveju advokatas J. V.) taip pat buvo saistomas pareigos pranešti įgaliotojui (UAB „Finiens“) apie asmenį, kuriam perduodami įgaliojimai. Tokie duomenys nagrinėjamoje byloje nepateikti.

20.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų pagrindą ir apimtį, gali būti reikšmingos ir aplinkybės, susijusios su advokato padėjėjo praktikos atlikimo sąlygomis bei jo darbo vieta, kurios turi būti aptartos sutartyje su advokatu, sutinkančiu būti advokato padėjėjo praktikos vadovu (Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Toks susitarimas teismui nebuvo pateiktas ir nebuvo vertintas, nors susitarimo sąlygos gali būti reikšmingos vertinant advokato padėjėjo teiktų teisinių paslaugų pagrindą, atsižvelgint į aplinkybę, jog advokato padėjėja, byloje pareiškusi finansinį reikalavimą dėl teisinių paslaugų apmokėjimo, teigia jas teikusi advokato pavedimu. 

21.       Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog svarbu atkreipti dėmesį, jog Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatyti civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai skirti bylinėjimosi procesui. Kitaip tariant, minimos rekomencijos skirtos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ginčo šalių bylinėjimosi procese, ir negali būti taikomos advokato (advokato padėjėjo) ir kliento santykyje nustatant honoraro už teisines paslaugas dydį.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). 

24.       Iš šioje byloje priimtos ginčijamos nutarties turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apskritai netyrė bei neanalizavo aplinkybių, susijusių su teisinių paslaugų teikimo pagrindu, nors ir konstatavo, jog teisinių paslaugų sutartis nebuvo sudaryta. Nagrinėjamu atveju, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti, ar teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos, taip pat nustatyti realiai suteiktų teisinių paslaugų apimtį. Bylos pakartotinio nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas turėtų reikalauti papildomų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teisę teikti teisines paslaugas bankrutuojančiai bendrovei, taip pat teisinių paslaugų teikimo apimtį bei realumą (šios nutarties 19-20 punktai). Taip pat pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį, jog UAB „Finiens“ bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d., o sąskaita – faktūra, kuria grindžiamas finansinis reikalavimas, pasirašyta bendrovės direktorės, pasibaigus jos įgaliojimams, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis, taip pat, nustatydamas, jog teisinių paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, vis tiek už teisines paslaugas priteisė tam tikrą atlygį, ir tokiu būdu padarė prieštaringas išvadas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos G. M. finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                        Antanas Rudzinskas        

 

 

                                                                                Egidija Tamošiūnienė

 

 

Jūratė Varanauskaitė